Civilinė byla Nr. e3K-3-266-469/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00527-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.16
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Andžej Maciejevski ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Marijampolės ligoninei dėl žalos paciento sveikatai atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje (teisių perėmėja draudimo bendrovė „Inter Risk Vienna Insurance Group AAS“, veikianti per Lietuvos filialą), viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, viešoji įstaiga Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, viešoji įstaiga Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stotis.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatų, iki 2020 m. sausio 1 d. (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo 2019 liepos 18 d. įstatymu Nr. XIII-2377 įsigaliojimo) reglamentavusių sveikatos priežiūros įstaigų civilinę atsakomybę už pacientų sveikatai ar gyvybei padarytą žalą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) nustatyti, kad atsakovė VšĮ Marijampolės ligoninė pažeidė ieškovo teisę į kokybiškas medicinos paslaugas; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 5580,28 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
3. Ieškovas nurodė, kad nesutinka su Pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 56-24, kuriuo netenkintas jo prašymas atlyginti žalą, konstatavus, jog žala ieškovo sveikatai VšĮ Marijampolės ligoninėje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo padaryta.
4. Ieškovas paaiškino, kad dirbo autotransporto srityje, 2016 m. sausio 13 d. (duomenys neskelbtini) kaime komandiruotės metu, vairuodamas transporto priemonę, pajuto stiprius skausmus dešinėje pėdoje, negalėjo toliau vairuoti, sustojo ir laukė jį pakeisiančio kolegos. Skausmui nesiliaujant ir plintant aukščiau visoje kojoje, 2016 m. sausio 13 d. apie 14 val. kreipėsi pagalbos greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) telefonu. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, ieškovui buvo suleisti vaistai nuo skausmo ((duomenys neskelbtini)). Situacijai negerėjant, ieškovas tos pačios dienos vakarą (apie 23 val.) dar kartą kreipėsi į GMP ir buvo nuvežtas į VšĮ Marijampolės ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, čia jį apžiūrėjo vidaus ligų gydytojas ir gydytojas traumatologas ortopedas, šis po atliktos rentgenogramos nustatė dešinės čiurnos sąnario raiščių patempimą, dešinės čiurnos sąnarį imobilizavo gipso longete bei paskyrė leidžiamus vaistus nuo skausmo (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, VšĮ Marijampolės ligoninės komisijos išvadoje nurodyta gydytojo traumatologo ortopedo išvada, kad ieškovo kojos skausmo priežastis yra dešinės kojos trauma buityje, t. y. ant laiptų pakrypus dešinei kojai, yra neteisinga, nes jau pirmojo skambučio bendrajam pagalbos centrui metu ieškovas aiškiai nurodė, jog jokios traumos patyręs nebuvo, kojos skausmas atsirado būnant kieme, o jo priežastis jam nėra žinoma. Šią aplinkybę patvirtina garso įrašai, kuriuose ieškovas aiškiai nurodė, kad skausmas kojoje atsirado iš niekur, skausmas yra toks stiprus, jog ieškovas negali paeiti.
5. Ieškovas pažymėjo, kad 2016 m. sausio 15 d. apie 7 val. ryto dešinės kojos skausmas paaštrėjo, tapo nebepakeliamas, todėl ieškovas vėl išsikvietė GMP, ši atvykusi suleido vaistų nuo skausmo (duomenys neskelbtini). Namie 2016 m. sausio 17 d. apie 6 val. ryto vėl prasidėjus nepakeliamiems skausmams dešinėje kojoje, ieškovas išsikvietė GMP, ši nugabeno ieškovą į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, čia jam buvo konstatuota dešiniojo bifurkacinio rago trombozė. 2016 m. sausio 18 d. ieškovas skubos tvarka buvo paguldytas į Angiochirurgijos skyrių VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje ir po dviejų operacijų 2016 m. sausio 20 d. ieškovui buvo atlikta dešinės šlaunies amputacija. Nuo 2016 m. balandžio 16 d. ieškovui nustatytas 30 proc. darbingumas iki 2022 m. lapkričio 7 d.
6. Ieškovas nurodė, kad, laiku nustačius sveikatos sutrikimo priežastį, buvo galima išvengti trombo didėjimo, laiku jį pašalinti ir (ar) sutirpdyti. Taigi egzistuoja faktinis ir teisinis priežastinis ryšys tarp ieškovo patirtos žalos ir atsakovės netinkamų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnis). Atsižvelgiant į ieškovo gaunamas 2000 Eur mėnesines pajamas (vyko į komandiruotes, nuo 2015 m. sausio iki 2015 m. gruodžio vidutinis darbo užmokestis buvo 1379,53 Eur (neįtraukiant 2015 m. gruodžio, kurį ieškovas nedirbo)), ieškovas patyrė 5518,12 Eur turtinę žalą dėl negautų pajamų 2016 m. sausio 16 d. – 2016 m. gegužės 13 d. reabilitacijos laikotarpiu. Turtine žala laikytinos ir 62,16 Eur išlaidos, susijusios su gydymu. Įvertinus neigiamų padarinių įtaką ieškovo psichinei ir fizinei sveikatai, asmenybės vidiniam pasauliui, vertybių sistemai, gyvenimo kokybei ir, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismų praktikoje priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, jam taip pat priteistinas 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
7. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinio netenkino.
8. Teismas, remdamasis VšĮ Marijampolės ligoninės ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nustatė, kad ieškovui 2016 m. sausio 14 d. 00.19 val. VšĮ Marijampolės ligoninėje buvo suteikta būtinoji medicinos pagalba, jis apžiūrėtas gydytojų V. K. ir V. M., jam diagnozuotas dešinės čiurnos raiščių patempimas, nusiskundimai – skauda, patino dešinė čiurna, trauma lipant nuo laiptų. Analogiški nusiskundimai užfiksuoti ir VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) įrašuose, iš kurių taip pat buvo matyti, kad pacientą išrašant dešinės kojos kraujotaka subkompensuota.
9. Įvertinęs Komisijos 2017 m. kovo 23 d. sprendime ir teismo paskirtos medicininės ekspertizės akte Nr. EDG 54/2018(01) pateiktas išvadas, teismas nustatė, kad tiek išvadas Komisijai teikę gydytojai specialistai, tiek Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertai, išnagrinėję medicininius dokumentus, nenustatė gydytojų klaidų ar nekokybiškai suteiktų medicinos paslaugų fakto. Ekspertai konstatavo, jog pateiktose medicininių dokumentų kopijose traumos laikas ir priežastys nurodomi skirtingai, o pagal turimus dokumentus duomenų apie arterijų trombozę nebuvo. Atsižvelgiant į pateiktus medicininius dokumentus, VšĮ Marijampolės ligoninėje buvo teisingai įvertinta ieškovo būklė ir suteikta tinkama skubioji medicinos pagalba.
10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad būtent VšĮ Marijampolės ligoninės gydytojai jam turėjo atlikti kojos kraujagyslių echoskopiją bei kitus tyrimus, reikalingus galimiems kraujotakos sutrikimams nustatyti. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui 2016 m. sausio 13 d. – 2016 m. sausio 14 d. naktį buvo suteikta skubi medicinos pagalba, gydytojas traumatologas ortopedas, nustatęs diagnozę (dešinės čiurnos sąnario raiščių patempimas), taip pat dešinės čiurnos sąnarį imobilizavęs longete, išdavė siuntimą ambulatoriniam gydymui, tačiau ieškovas tik 2016 m. sausio 17 d. kreipėsi į Vilniaus gydymo įstaigas dėl dešinės kojos skausmų, o dešinės šlaunies amputacija jam buvo atlikta ne 2016 m. sausio 18 d., kaip jis pats teigė, o 2016 m. sausio 20 d. Teismo vertinimu, byloje esantys medicininių dokumentų duomenys nepatvirtina ieškovo nurodomų aplinkybių, kad jau nuo pirmojo GMP iškvietimo 2016 m. sausio 13 d. buvo aiškūs požymiai, indikuojantys kraujotakos sutrikimą bei trombų susidarymą (dešinėje kojoje neįmanoma buvo užčiuopti pulso, koja turėjo būti šalta ir patinusi). Ieškovo nusiskundimai – dešinės kojos skausmas, atšalimas, pabalimas – užfiksuoti tik 2016 m. sausio 17 d. 8 val. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties GMP kvietimo kortelėje užfiksuota, jog 2016 m. sausio 15 d. 7.17 val. GMP, apžiūrėjusi koją, nustatė, jog gipsas laisvas, koja nesutinusi, pulsas pakinklio ir pėdos arterijų srityje apčiuopiamas.
11. Ieškovo pateiktą kompensuojamųjų vaistų pasą, UAB „Unge“ teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą teismas vertino kaip nepakankamus gydytojų, kaip profesionalų, atidumo, atsargumo ir rūpestingumo pažeidimui konstatuoti. Teismo vertinimu, byloje esantys objektyvūs priešingi įrodymai pagrindžia, kad ieškovui buvo suteikta skubi medicinos pagalba (2016 m. sausio 14 d. naktį), duomenų apie arterijų trombozę nebuvo. Teismo vertinimu, neatmestina, kad dešinės kojos amputaciją galėjo lemti ieškovo organizme vykstantys biologiniai procesai, nes ieškovas nuo 2013 m. sirgo lėtinėmis kraujotakos ligomis.
12. Atsižvelgdamas į tai, kad nei Komisijai išvadą pateikę gydytojai specialistai, nei ekspertizę atlikę teismo ekspertai nenustatė gydytojų klaidų ar netinkamo gydymo paslaugų teikimo faktų, byloje nesant jų išvadas paneigiančių įrodymų, teismas nusprendė, jog nenustatyta viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėti veiksmai. Tuo pagrindu teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.
13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.
14. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog klausimo dėl civilinės atsakomybės gydytojo neteisėtais veiksmais padarius žalą pacientui taikymo nagrinėjimas yra išskirtinis tuo, jog konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos bei gydymo galimybes, tokiose bylose reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 21 d. nutartimi paskyrė teismo medicininę ekspertizę ir ją pavedė atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai atsakant į abiejų šalių pateiktus klausimus.
15. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės akto buvo matyti, jog ekspertizė atlikta įvertinus ieškovo medicininius dokumentus, civilinėje byloje esančius duomenis. Ekspertizės akte padarytos išvados, kad 2016 m. sausio 14 d. VšĮ Marijampolės ligoninėje, atsižvelgiant K. K. nusiskundimus (dešinės kojos patinimas, skausmingumas), ligos anamnezę (trauma buityje, lipant ant laiptų pakrypo koja), instrumentinį radiologinį tyrimą (dešinės čiurnos sąnario rentgenogramoje trauminių pakitimų nekonstatuota), nustatyta diagnozė (dešinės čiurnos patempimas) bei suteikta būtinoji medicinos pagalba (paskirti leidžiami vaistai nuo skausmo į raumenis „Ketanol 2 mg“ bei uždėta gipso longetė) buvo teisinga (1 punktas); nėra galimybės patvirtinti, jog, 2016 m. sausio 17 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ieškovui atlikus trombektomijos operaciją, būtų buvę galima išvengti 2016 m. sausio 20 d. VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje dešinės šlaunies amputacijos (4 punktas); 2016 m. sausio 13 d. 14.17 val. ieškovo atsisakymas važiuoti į ligoninę pirmojo GMP kvietimo metu vertinamas kaip veiksmas, galėjęs turėti nepalankios įtakos ligos eigai ir jos išeičiai (5 punktas); ieškovo nenuvykimas į polikliniką pagal gydytojo ortopedo traumatologo rekomendaciją 2016 m. sausio 14 d., atsisakymas vykti į ligoninę, atvykus GMP 2016 m. sausio 15 d. 7.04 val., nesikreipimas į medikus iki 2016 m. sausio 17 d. vertintini kaip veiksmai, galėję turėti nepalankios įtakos ligos eigai ir jos išeičiai (6 punktas); ieškovas pradėjo skųstis dešinės kojos skausmais 2016 m. sausio 13 d., bet priežastis nebuvo nustatyta, nes ieškovas atsisakė vykti į ligoninę (7 punktas).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akte pateiktos išvados nėra prieštaraujančios viena kitai. Tai, kad nėra pagrindo ekspertizės akto išvadas vertinti kaip nepatikimas ar neteisingas, patvirtino ir kitų byloje esančių įrodymų visuma. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenys patvirtino, kad, 2016 m. sausio 13 d. 14.17 val. (priėmimo laikas) ir 2016 m. sausio 15 d. 7.04 val. (priėmimo laikas) po iškvietimo atvykus GMP, ieškovas atsisakė vykti į ligoninę, 2016 m. sausio 15 d. kvietimo kortelėje pažymėta, kad paciento gipsas laisvas, koja nesutinusi, pulsas pakinklio ir pėdos arterijų srityje apčiuopiamas, kaip ypatinga aplinkybė nurodyta, jog pacientas yra vartojęs alkoholio. Pagal Komisijos 2017 m. gegužės 23 d. išvadą, byloje esančius medicininius dokumentus (dėl paciento tyrimo priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje, paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapas) nustatyta aplinkybė, kad 2016 m. sausio 14 d. GMP atvežtas į VšĮ Marijampolės ligoninę ieškovas gydytojui traumatologui ortopedui nenurodė duomenų apie savo ligas, ūmius susirgimus, nors 2013 m. jam buvo įstatytas kraujagyslinis protezas, ir kad, išleidžiant iš ligoninės, jam buvo nurodyta kreiptis į šeimos gydytoją, tačiau ieškovas tik 2016 m. sausio 17 d. kreipėsi į gydytojus. Apeliacinės instancijos teismas vertino, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovui diagnozuota kritinė dešinės kojos išemija, nustatyta, jog dešinė koja vėsesnė, pulsų nėra nuo kirkšnies (dopleriu dar girdima silpna kolateralinė kraujotaka iki pėdos (restrogradinės trombozės nėra) būtent 2016 m. sausio 17 d. GMP pristačius jį į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę.
17. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentu, jog liudytojas gydytojas M. P. 2018 m. sausio 29 d. posėdžio metu nenurodė, kad 2016 m. sausio 14 d. VšĮ Marijampolės ligoninėje buvo netinkamai surinkta ieškovo anamnezė. Gydytojas M. P., atlikęs ieškovui dešinės šlaunies amputaciją, nurodė, jog iš esmės negalima nustatyti, kada konkrečiai ieškovui įvyko trombozė, tačiau, jo nuomone, neįmanoma, kad gydytojas, įvertinęs situaciją, nepastebėtų, jei pacientui būtų susidariusi galūnės išemija, tačiau jis nematė paciento 5 dienas prieš operacijos atlikimą, todėl negali pasakyti, kada ieškovui įvyko trombozė. Teismas vertino, jog UAB „Unge“ teismo medicinos konsultacinė gydytojo P. P. išvada nėra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovės gydytojų atidumo, atsargumo bei rūpestingumo principų pažeidimą ir tuo pagrindu taikyti civilinę atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas vertino ieškovo pateiktą UAB „Unge“ teismo medicinos konsultacinę išvadą, kuri parengta pagal ieškovo atstovės advokatės prašymą, kaip rašytinį įrodymą, tačiau, esant kitiems (priešingiems) byloje surinktiems duomenims, teismas pagrįstai laikė objektyviai patikimesniu įrodymu teismo paskirtos ekspertizės aktą.
18. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad VšĮ Marijampolės ligoninėje pagal ieškovo nurodytus nusiskundimus buvo tinkamai įvertinta paciento būklė ir atlikti būtinosios medicinos pagalbos veiksmai, todėl, nenustačius atsakovės gydytojų klaidų, netinkamo gydymo paslaugų teikimo, negalima spręsti, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė ieškovo dešinės šlaunies amputaciją.
19. Teisėjų kolegija vertino, jog dėl atliktos amputacijos ieškovas galėjo patirti gyvenimo kokybės pablogėjimą, tiek fizinių, tiek psichologinių išgyvenimų, tačiau savaime tokių aplinkybių nustatymas negali būti pagrindas sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei kilti. Žalos atlyginimui turi būti konstatuotas civilinei atsakomybei taikyti būtinųjų sąlygų egzistavimas.
20. Aplinkybė, kad pats ieškovas neatskleidė GMP, VšĮ Marijampolės ligoninės sveikatos priežiūros specialistams duomenų apie savo paties sirgtas (sergamas) ligas, atliktas operacijas, nesivadovavo 2016 m. sausio 14 d. VšĮ Marijampolės ligoninės gydytojo traumatologo ortopedo nurodymu kreiptis į šeimos gydytoją, ne vieną kartą atsisakė vykti į ligoninę, nors 2014 m. gegužės 7 d. išvadoje dėl darbo pobūdžio sąlygų nurodyta, kad ieškovas negali dirbti darbų aukštyje virš 1,3 m, kai naudojama rankinė pastūma, o ieškovas dirbo sunkvežimio-vilkiko vairuotoju, ilgą laiką kojos būdavo nuleistos (sėdima padėtis), leido daryti prielaidą, jog ieškovas nebuvo itin rūpestingas savo sveikatos atžvilgiu, ne visai tinkamai vykdė savo, kaip paciento, pareigas.
21. Remdamasi pirmiau minėtais motyvais teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs VšĮ Marijampolės ligoninės gydytojų neteisėtų veiksmų, pagrįstai konstatavo, jog civilinė atsakomybė atsakovei negali būti taikoma.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
22. Ieškovas kasaciniu skundu prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir ieškovo ieškinį tenkinti – priteisti 5580,28 Eur turtinės žalos ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodyta, jog teismas vertindamas įrodymus turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo nutartis buvo priimta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, prioritetą suteikiant ekspertizės išvados 1–7 punktams, ignoruojant kitas dalis, kitus byloje esančius įrodymus, t. y. UAB „Unge“ teismo medicinos konsultacinę gydytojo P. P. išvadą bei liudytojų parodymus.
22.2. Apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, nevertindamas aplinkybės, jog būtent gydytojų, o ne pacientų, pareiga yra surinkti tinkamą ir išsamią anamnezę, tinkamai apžiūrėti pacientą bei suteikti visą būtiną medicininę pagalbą, nepagrįstai nekonstatavo gydytojų nepakankamo, neadekvataus buvusiai situacijai būtino rūpestingumo ir apdairumo, padarė neteisingas išvadas, kad atsakovo veiksmai nelaikytini neteisėtais ir kaltais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTYvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-556/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-556/2005">3K-3-556/2005</a>; 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-408/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-408/2009">3K-3-408/2009</a>).
22.3. Byloje pateikti įrodymai leidžia teigti, jog VšĮ Marijampolės ligoninės sveikatos priežiūros specialistai nesurinko tinkamos anamnezės bei tinkamai neapžiūrėjo ieškovo kojos, nes nebuvo įrašų apie pooperacinius randus. Šie randai turėjo būti matomi apžiūros metu, tačiau nebuvo tinkamai apžiūrėta ieškovo koja. Be to, nėra pateikta duomenų apie pulsą kojoje bei temperatūrą. Ekspertas P. P. taip pat nurodė, jog pirmoji VšĮ Marijampolės ligoninės klaida buvo netinkamai surinkta anamnezė apie ieškovo persirgtas ligas, patirtas operacijas. Teismas ignoravo teismo ekspertizės akto 11 išvados punktą, kuriame nurodyta, jog trombozė prasidėjo prasidėjus skausminiam sindromui. Skausmo atsiradimas buvo ženklas, jog ieškovo kojoje prasidėjo trombozė. Jeigu VšĮ Marijampolės ligoninės gydytojai būtų atlikę savo pareigą išsiaiškinti, kokiomis ligomis ieškovas sirgo, būtų buvę sužinota, jog ieškovui buvo persodintos dvi kraujagyslės, todėl ieškovo ištyrimas būtų buvęs visiškai kitokio lygmens. Be to, į VšĮ Marijampolės ligoninę turėjo būti iškviestas angiochirurgas, kuris turėjo nuspręsti dėl tolimesnės gydymo taktikos, tačiau tai nebuvo atlikta. Teismo medicinos ekspertizė, konsultacinė UAB „Unge“ išvada patvirtina, jog VšĮ Marijampolės ligoninėje nebuvo tinkamai surinkta anamnezė. Tai lėmė, jog nebuvo nustatyta tikroji skausmo priežastis, nebuvo pradėtas tinkamas gydymas, išeminiai skausmai užsitęsė, nebuvo laiku pašalinti seni trombai, todėl susidarė nauji trombai bei buvo trombuotos smulkiosios kraujagyslės ir, siekiant išgelbėti ieškovo gyvybę, buvo atlikta kojos amputacija.
22.4. Teismas nepagrįstai atsakomybę dėl sveikatai padarytos žalos perkėlė ieškovui, nepagrįstai konstatuodamas, jog ieškovas netinkamai rūpinosi savo sveikata, neatskleidė informacijos apie persirgtas ligas, laiku neapsilankė pas šeimos gydytoją. Ieškovas lankėsi pas gydytojus, jam buvo išrašomi vaistai. Faktą, kad ieškovas nuolat vartojo jam paskirtus vaistus, patvirtina ieškovo kompensuojamųjų vaistų pasas bei ieškovo parodymai teismo posėdyje. Kai kuriems ieškovo vartojamiems vaistams, skirtiems kraujagyslėms praplėsti ir (ar) skystinti kraują, nebuvo reikalingas receptas. Be to, teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog visus jam paskirtus vaistus jis vartoja maždaug nuo 2013 m. Be to, ieškovo darbas sunkvežimio vairuotoju nedarė jokios įtakos ieškovo ligai. Šią aplinkybę patvirtina tiek 2013 m. balandžio 8 d. išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, iš kurios matyti, jog ieškovui nebuvo apribotas sėdimas darbas, tiek gydytojo M. P., kraujagyslių chirurgo, parodymai teismo posėdžio metu, t. y. gydytojas nurodė, jog toks darbo pobūdis galėtų lemti stuburo problemas ar hemorojų, tačiau ne trombozę galūnėse. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2014 m. gegužės 7 d. išvadoje nurodyta, jog ieškovas negali dirbti darbo, susijusio su nuolatiniu vaikščiojimu, todėl darbas, susijęs su nuolatiniu sėdėjimu, nėra laikytinas aplinkybe, galėjusia nulemti ieškovo sveikatos būklės pablogėjimą bei trombų susidarymą. Trečiojoje GMP kortelėje nurodyta aplinkybė, jog ieškovas buvo vartojęs alkoholio, yra nepagrįsta. UAB „Varpas“ pažyma patvirtina, jog ieškovas 2016 m. sausio 15 d. ne tik nevartojo alkoholio, bet ir negalėjo jo vartoti, nes jam buvo pritaikytas gydymas. Svarbu atsižvelgti ir į aplinkybes, susijusias su ieškovo atsisakymu vykti į ligoninę: ieškovas, pirmą kartą atvykus greitajai medicinos pagalbai, atsisakė vykti į ligoninę, nes tikėjosi, jog skausmas nuo suleistų vaistų praeis; antrą kartą iškvietus GMP ieškovas buvo nuvežtas į ligoninę, o trečią kartą atvykus GMP ieškovui net nebuvo siūloma vykti į ligoninę, nes ieškovo koja buvo imobilizuota gipso longete ir ieškovas turėjo siuntimą pas šeimos gydytoją.
22.5. Net ir teigiant, jog ieškovas neinformavo apie turėtas operacijas, gydytojas, apžiūrėjęs ieškovo koją ir pastebėjęs pooperacinius randus, privalėjo paklausti, iš kur šie randai atsirado ir su kokiomis sveikatos problemomis yra susiję, tačiau tai nebuvo padaryta. Tai, jog ieškovas, kaip buvo rekomenduota, neapsilankė pas šeimos gydytoją, taip pat negali būti laikoma ieškovo kalte dėl sveikatos būklės pablogėjimo. Skausmai ieškovo kojoje prasidėjo jam būnant komandiruotėje. Ši aplinkybė buvo žinoma ir medikams, kadangi į VšĮ Marijampolės ligoninę ieškovas buvo atvežtas tiesiai iš savo vairuojamo sunkvežimio. Ieškovo sveikatos būklė neleido jam vairuoti, ieškovas neturėjo tiek pinigų, kad grįžtų namo su taksi, todėl privalėjo laukti kolegų, kurie jį pakeistų ir parvežtų namo. Atitinkamai, kai ieškovas pagaliau grįžo namo, buvo savaitgalis ir šeimos gydytojai nedirbo. Todėl ieškovo galimybės kreiptis į šeimos gydytoją buvo apribotos ne nuo ieškovo priklausančių aplinkybių. Į šias aplinkybes turėjo atsižvelgti VšĮ Marijampolės ligoninės medikai, t. y. žinodami faktą, jog ieškovas yra komandiruotėje ir negalės kreiptis į šeimos gydytoją, privalėjo kuo išsamiau ištirti ieškovą.
22.6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03Ny8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-77/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-77/2010">3K-3-77/2010</a> yra išaiškinęs, jog paciento tyčiniai veiksmai, lėmę sveikatos pablogėjimą, gali būti traktuojami tik kaip aplinkybė, dėl kurios gali būti mažinamas priteistinos neturtinės žalos dydis, o ne aplinkybė, kuri panaikina medikų kaltę. Nagrinėjamu atveju ieškovas neatliko tyčinių veiksmų, teismo nurodytos aplinkybės priklausė ne nuo ieškovo valios, jis joms daryti įtakos negalėjo, todėl ir ieškovo kaltės dėl savo, kaip paciento, pareigų nevykdymo nėra.
22.7. Šiuo atveju nebuvo surinkta pakankamai duomenų apie ieškovo sveikatos būklę. 2016 m. sausio 14 d. ieškovui nebuvo atlikti tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar jo kojos skausmą galėjo lemti susidaręs trombas. Ieškovą apžiūrėjo tik vidaus ligų gydytoja ir gydytojas ortopedas traumatologas, jam buvo atlikta dešinės kojos rentgenograma, tačiau rentgenograma nėra galima nustatyti trombų susidarymą. Šiuo atveju vidaus ligų gydytoja turėjo išsiaiškinti visas paciento sveikatos problemas ir, įvertinusi tai, jog kojos skausmas atsirado netikėtai, skausmas yra itin stiprus ir pasikartojo praėjus tik 8 valandoms po vaistų nuo skausmo sušvirkštimo, ieškovas anksčiau turėjo sveikatos problemų, susijusių su kraujotakos sutrikimais, jam buvo atliktos operacijos (matyti pooperaciniai randai), turėjo pakankamai duomenų įtarti, jog skausmo priežastis gali būti susijusi su kraujotakos sutrikimu. Įvertinus visas aplinkybes, ieškovui turėjo būti atlikta kojos kraujagyslių echoskopija, doplerio echoskopija bei kiti tyrimai, reikalingi galimiems kraujotakos sutrikimams nustatyti. Tačiau vidaus ligų gydytoja neatliko privalomų veiksmų ir tyrimų, taigi buvo padaryta diagnozės klaida. Laiku nustačius ieškovo sveikatos sutrikimo priežastį buvo galima išvengti komplikacijų ir pasekmių.
22.8. Dėl netinkamai suteiktos medicinos pagalbos ieškovas patyrė fizinį ir dvasinį skausmą bei turtinę žalą. Atsiradusios komplikacijos, trombozė, kojos išemija ir kiti rūpesčiai dėl sveikatos būklės ieškovui ir jo šeimai sukėlė besitęsiančius neigiamus išgyvenimus, nepasitikėjimą ir abejones dėl gresiančių sveikatos problemų ateityje, tolimesnio gyvenimo bei perspektyvų. Žala ieškovo sveikatai yra padaryta negrįžtamai, nes visą likusį gyvenimą jis bus nedarbingas, bus apribotas ieškovo mobilumas bei galimybė įsidarbinti.
23. Atsakovė VšĮ Marijampolės ligoninė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą, palikti apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Ieškovas pateikė kasacinį skundą, kurio faktinį pagrindą sudaro teismų netirtos aplinkybės dėl kitų galimų atsakovės civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – priežastinio ryšio ir žalos. Jeigu teismas vertintų, kad gydytojai netinkamai atliko diagnostikos veiksmus, byla turėtų būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tam, kad būtų nustatyta, ar egzistuoja kitos minėtos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.250, 6.247 straipsniai).
23.2. Ieškovo argumentai dėl netinkamai vertintų įrodymų yra nepagrįsti. Ieškovas, nurodydamas kitokias aplinkybes, nei yra nustatyta teismų, nepateikė argumentų, kokias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles pažeidė teismai. Ieškovas nurodo kitokią informaciją, nei yra užfiksuota byloje pateiktuose įrodymuose.
23.3. Kasacinio skundo argumentų, jog 2016 m. sausio 14 d. ieškovui buvo pasireiškę ūminės galūnės išemijos simptomai, nepatvirtina Marijampolės GMP užfiksuoti duomenys, medicininiai dokumentai. Ieškovas, tvirtindamas, kad jau 2016 m. sausio 13 d. jautė stiprius skausmus, nutyli, kad GMP kvietimo kortelėje yra užfiksuota, jog „sužalojimo, skausmo vieta: dešinė koja; skausmas – 5 balai“. Taigi pirmojo Marijampolės GMP atvykimo metu 2016 m. sausio 13 d. (14.26 val.) GMP kvietimo kortelėje, vadovaujantis ieškovo nusiskundimais, buvo užfiksuota, kad ieškovas jaučia vidutinius, o ne stiprius skausmus dešinėje kojoje. Marijampolės GMP darbuotoja ieškovui suleido (duomenys neskelbtini). GPM kvietimo kortelės dalyje,,papildoma informacija“ nurodyta, kad „nuo ryto skauda dešinę koją; aptirpusi“. Be to, šiame dokumente yra užfiksuota aplinkybė dėl ieškovo atsisakymo vykti į ligoninę detalesniam ištyrimui. 2016 m. sausio 13 d. (23.36 val.) Marijampolės GMP atvykimo metu GMP kvietimo kortelėje, vadovaujantis ieškovo nusiskundimais, buvo užfiksuota, kad ieškovas jaučia net silpnesnius dešinės kojos skausmus negu dieną. Be to, vadovaujantis GPM kvietimo kortele, „kraujotaka (oda): spalva – normali; T (temperatūra) – normali; papildoma informacija – (duomenys neskelbtini)“. Gydytojas nusiuntė ieškovą pasidaryti rentgenogramos ir jos pagrindu nebuvo užfiksuota aiškių kaulų lūžių. Traumatologas V. M., įvertinęs ieškovo nusiskundimus ir rentgenologinio tyrimo rezultatus, nustatė ieškovui diagnozę – dešinės čiurnos sąnario raiščių patempimas. Dėl ribotų judesių, skausmo bei patinimo ieškovo dešinės čiurnos sąnarys buvo imobilizuotas gipso longete, paskiriant leidžiamus vaistus nuo skausmo ir nukreipiant ieškovą pas šeimos gydytoją dėl tolimesnio ambulatorinio gydymo bei nedarbingumo ekspertizės tą pačią dieną, t. y. 2016 m. sausio 14 d. Trečiojo Marijampolės GMP atvykimo metu GMP kvietimo kortelėje, vadovaujantis ieškovo nusiskundimais, buvo užfiksuota, kad ieškovas jaučia tokio paties intensyvumo skausmą dešinėje kojoje, kaip ir ankstesnių iškvietimų metu, t. y. vidutinio stiprumo skausmą. Marijampolės GMP ekipažo darbuotojai apžiūrint ieškovo koją, buvo apčiuopti arteriniai pulsai pakinklyje ir pėdoje. GMP kvietimo kortelėje išdėstyta informacija apie ieškovo atsisakymo vykti į ligoninę priežastį paneigia ir ieškovo teiginį, kad Marijampolės GMP nesiūlė jam važiuoti į ligoninę. Vadovaujantis 2016 m. sausio 17 d. GMP kvietimo kortele, iškvietimo priežastis – lėtinės ligos paūmėjimas (skauda koją), „lipant laiptais paslydo, pakrypo deš. koja“. Skausmo lygis iki GMP suteikimo – 4 balai (vidutinis skausmas), po GMP suteikimo – 3 balai (silpnas skausmas). Taigi 2016 m. sausio 13 d. Marijampolės GMPS ekipažui ieškovas buvo nurodęs, kad, lipant iš automobilio, pakrypo koja, o 2016 m. sausio 14 d. naktį ligoninės traumatologui – kad 2016 m. sausio 12 d. patyrė traumą buityje.
23.4. Kasaciniame skunde ieškovas nepagrindė netinkamo įrodymų vertinimo. Teismai, spręsdami klausimą, ar 2016 m. sausio 14 d. ieškovui buvo pasireiškęs ūmus dešiniosios kojos kraujotakos nepakankamumas, vertino kiekvieną byloje esantį įrodymą ir jų visumą. Nuo pirmojo Marijampolės GMP atvykimo, kai ieškovui buvo suleisti vaistai nuo skausmo, iki būtinosios medicinos pagalbos teikimo VšĮ Marijampolės ligoninėje pradžios buvo praėję beveik 10 valandų, todėl kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad ieškovui skausmas pasikartojo praėjus 8 valandoms po vaistų nuo skausmo (duomenys neskelbtini) sušvirkštimo. Ieškovo tvirtinimą, kad jis buvo informavęs VšĮ Marijampolės ligoninės gydytojus apie anksčiau turėtas sveikatos problemas, susijusias su kraujotakos sutrikimais, sergamas lėtines ligas bei patirtas operacijas, paneigia ieškovo apžiūros dokumentuose užfiksuoti nusiskundimai, anamnezė, Komisijos sprendimas, kuriame konstatuota, kad ieškovas, „atsidūręs VšĮ Marijampolės ligoninėje, neigė ūmius susirgimus ir kitas patologijas, nors 2013 m. jam buvo įstatytas kraujagyslinis protezas“. Be to, obliteruojanti multifokalinė aterosklerozė, chroninė apatinių galūnių išemija, išeminė širdies liga – tai atskiros patologijos. Aplinkybė, kad Marijampolės GMPS ekipažui ieškovas buvo pateikęs informaciją apie (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad dėl to VšĮ Marijampolės ligoninėje ieškovui turėjo būti paskirta angiochirurgo konsultacija.
23.5. Nepagrįstai teigiama, jog ekspertizės akto išvados Nr. 8-11 yra priešingos ekspertizės akto išvadai Nr. l, kurioje konstatuota, kad VšĮ Marijampolės ligoninės gydytojai tinkamai suteikė ieškovui būtinąją medicinos pagalbą. Ieškovas, manydamas, jog ekspertizės akto išvados viena kitai prieštarauja, turėjo visas galimybes teikti prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, tačiau tokia teise nepasinaudojo, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 219 straipsnio 2 dalis. Sprendžiant, ar VšĮ Marijampolės ligoninės gydytojai padarė diagnozės klaidą, yra svarbu tai, kad dar iki atvykimo į klinikinę ligoninę, kurioje po keturių operacijų dėl pooperacinės ankstyvosios trombozės buvo atlikta dešinės šlaunies amputacija, ieškovas pusantros paros gydėsi VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Angiochirurgijos skyriuje. 2014 m. sausio 18 d. šios ligoninės gydytojai, išleisdami ieškovą, be kita ko, konstatavo dešiniosios kojos kraujotakos subkompensavimą. Taigi ieškovui 2016 m. sausio 14 d. nebuvo atsiradę aiškūs ūmios trombozės reiškiniai, dešinės kojos kraujotakos nepakankamumas nebuvo kritinis, dėl ko VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojai būtų nusprendę, kad yra būtina skubos tvarka ieškovui atlikti trombektomiją, t. y. imtis nepaprastai skubių veiksmų, siekiant užkirsti kelią komplikacijoms. VšĮ Marijampolės ligoninėje ieškovui buvo suteikta skubi medicinos pagalba, duomenų apie arterijų trombozę nebuvo.
23.6. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į paties ieškovo veiksmus, ar jis buvo pakankamai rūpestingas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas įvertino, ar ieškovas savo veiksmais (neveikimu) neprisidėjo prie savo sveikatos būklės pablogėjimo, ar ieškovo veiksmai (neveikimas) yra priežastiniu ryšiu susiję su jo patirta žala. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03Ny8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-77/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-77/2010">3K-3-77/2010</a> nėra išaiškinta, kad bylose dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo nėra taikytinas CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatytas civilinės atsakomybės netaikymo, visiško ar dalinio atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas (nukentėjusio asmens veiksmai). Šiuo atveju galima daryti prielaidą, kad ieškovas nebuvo itin rūpestingas ir nevisiškai tinkamai vykdė savo, kaip paciento, pareigas. Ieškovas neatskleidė duomenų apie sirgtas (sergamas) ligas, atliktas operacijas. Be to, jis nesivadovavo 2016 m. sausio 14 d. VšĮ Marijampolės ligoninės gydytojo traumatologo ortopedo nurodymu kreiptis į šeimos gydytoją ir ne vieną kartą atsisakė vykti į VšĮ Marijampolės ligoninę. Ieškovas nenurodė, kodėl, grįžęs namo ir toliau jausdamas neva ūminį išeminį kojos skausmą, į sveikatos paslaugas teikiančią įstaigą kreipėsi ne tą pačią ar kitą dieną, o tik 2016 m. sausio 17 d. Taigi pagrįstai buvo atsižvelgta į ieškovo veiksmus, turėjusius įtakos jo paties sveikatos būklei.
23.7. Ginčą nagrinėję teismai nesprendė, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys kaip VšĮ Marijampolės ligoninės civilinės atsakomybės kilimo sąlyga (CK 6.247 straipsnis), todėl argumentai dėl priežastinio ryšio nenagrinėtini. Teismui nusprendus priešingai, vertintina, jog ieškovas neįrodė priežastinio ryšio kaip vienos iš VšĮ Marijampolės ligoninės civilinės atsakomybės kilimo sąlygų (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jeigu 2016 m. sausio 14 d. VšĮ Marijampolės ligoninės gydytojai būtų diagnozavę ne traumą buityje, o neva tuo metu jau pasireiškusią dešiniosios kojos trombozę, tai 2016 m. vasario 20 d. klinikinėje ligoninėje ieškovui nebūtų buvusi atlikta dešiniosios kojos amputacija. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, ieškovo įrodinėjama patirta žala – tai nuo 2013 m. ieškovo sergamos sunkios ligos rezultatas, kuris teisiškai yra pernelyg nutolęs nuo 2016 m. sausio 14 d. VšĮ Marijampolės ligoninės gydytojų neva atliktų neteisėtų veiksmų.
23.8. Šiuo atveju ieškovas neįrodinėja priežastinio ryšio tarp VšĮ Marijampolės ligoninės ir 2016 m. sausio 14 d. būtinąją medicinos pagalbą suteikusių gydytojų veiksmų, neįrodinėja, kad VšĮ Marijampolės ligoninė galėjo numatyti žalos atsiradimą ieškovui. Byloje nėra duomenų apie VšĮ Marijampolės ligoninės nerūpestingumą, apie tai, jog VšĮ Marijampolės ligoninė nebūtų pasitelkusi būtinų priemonių, siekdama užtikrinti, kad gydytojai atitiktų jų einamoms pareigoms keliamus kompetencijos ir kvalifikacijos reikalavimus, o kartu ir kad pacientams būtų suteikta tinkama būtinoji medicinos pagalba.
23.9. Nesutiktina su ieškovo prašomu priteisti turtinės žalos atlyginimu, ieškovas taip pat tinkamai nepagrindė viso prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio būtina atsižvelgti į šio pobūdžio bylose priteistinus žalos atlyginimo dydžius bei įvertinti tai, kad iki 2016 m. sausio 13 d. ieškovui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis, o po dešinės šlaunies amputacijos – (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis. Po dešinės šlaunies amputacijos ieškovo darbingumo lygis sumažėjo (duomenys neskelbtini) proc. Taigi ieškovas kaip vieną iš neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kriterijų nepagrįstai nurodo aplinkybę, kad jis visą likusį gyvenimą bus didžiąja dalimi nedarbingas. Ieškovas taip pat gali vairuoti specialiai pritaikytą transporto priemonę, todėl nepagrįstas ir kasacinio skundo argumentas, kad visą likusį gyvenimą bus apribotas ieškovo mobilumas.
24. Trečiasis asmuo „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamus teismų sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Ekspertu civiliniame procese gali būti asmuo, turintis specialiųjų tam tikros srities žinių išvadai pateikti. Trečiajam asmeniui nėra tiksliai žinoma ieškovo nurodomo specialisto P. P. kompetencija. Pagal viešai prieinamą informaciją nurodomas ekspertas yra neurologijos srities specialistas, tačiau nėra duomenų apie jo, kaip skubios pagalbos gydytojo, angiohirurgo, kraujagyslių ar gydytojo kardiologo, vidaus ligų gydytojo ar chirurgo specializaciją, o tai kelia abejonių dėl jo kompetencijos pateikti teisingas ir nedviprasmiškas išvadas šioje byloje. Šio specialisto pateiktos išvados yra grindžiamos tik ieškovo pateiktais subjektyviais klausimais ir atsakymai interpretuojami taip, kaip pačiam ieškovui ir jo atstovei atrodo teisinga. Taigi minimo specialisto išvada ir teismui pateikti paaiškinimai yra subjektyvūs, šališki ir negali būti vertinami kaip aukštesnis įrodymas, vertinant su byloje esančių teismo paskirtų ekspertų išvadomis.
25. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už teikiant sveikatos priežiūros paslaugas kaltais darbuotojų veiksmais padarytą žalą sąlygų
26. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (1996 m. spalio 3 d. Nr. I-1562) 3 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas; pagal šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos apibrėžiamos kaip prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami.
27. Pagal materialiųjų įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu taisyklę, nagrinėjamoje byloje taikytinas ginčo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ieškovui metu (2016 m. sausio 13–17 d.) galiojęs teisinis reglamentavimas. Aktualios nagrinėjamam ginčui Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcijos 2 straipsnio 2 dalyje atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala buvo apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos, t. y. buvo įtvirtinta kaltės pagrindu atsirandanti civilinė atsakomybė.
28. Ginčo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu galiojusios Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcijos 24 straipsnyje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka.
29. Taikant aptariamą teisinį reglamentavimą teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai). Kalte grįstos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl, siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiūros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. kad, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jie buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
30. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus, yra konstatuota, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą. Vertinant, ar gydytojo veiksmas buvo teisėtas ar neteisėtas, vadovaujantis pirmiau pateiktais standartais, reikia vertinti kiekvieną konkretų, individualų atvejį, nes tas pats veiksmas arba pasiektas rezultatas vienu atveju gali būti vertinamas kaip teisėtas ir padedantis išgelbėti paciento gyvybę, o kitu atveju toks pats veiksmas arba rezultatas gali būti įvertintas kaip prieštaraujantis teisei ir kenkiantis pacientui, sukeliantis jam žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-553/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-553/2013">3K-3-553/2013</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas. Sprendžiant dėl gydytojų kaltės, turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03Ny8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-77/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-77/2010">3K-3-77/2010</a>; kt.). Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų konkrečiose aplinkybėse vertinimą remiantis protingumo, sąžiningumo kriterijais. Ar asmuo konkrečioje situacijoje buvo sąžiningas ir turi būti laikomas nekaltu, vertinama pagal tai, ar jis viską padarė, ko iš jo reikalaujama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-236/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-236/2010">3K-3-236/2010</a>).
32. Kartu kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-59/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-59/2011">3K-3-59/2011</a>).
33. Apibendrinant aptartas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas darytina išvada, kad vertinant, ar egzistuoja neteisėti veiksmai, kaip sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlyga, turi būti atsakyta į klausimą, ar individualiu atveju pacientui buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Sprendžiant dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti įvertinta, ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo veiksmai atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą ir maksimalių pastangų kriterijų. Gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, be ne rezultato aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDMtNzAxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-603-701/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-603-701/2015">3K-3-603-701/2015</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
34. Ginčų dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo atsakomybės sprendimas ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas neišvengiamai susijęs su specialiųjų medicinos srities žinių poreikiu; šis poreikis lemia įrodymų šaltinių ypatumus tokio pobūdžio bylose.
35. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-59/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-59/2011">3K-3-59/2011</a>).
36. Nepaneigiant fakto, kad bylose, kuriose yra nagrinėjami gydytojų profesinės atsakomybės klausimai, teismo medicinos ekspertizės išvada yra reikšmingas įrodymas, pažymėtina, kad teismas negali teisingumo vykdymo funkcijos perduoti teismo ekspertams; ekspertizės išvada teismui nėra privaloma, o turi būti vertinama visumos kitų bylos įrodymų kontekste. Įrodinėjimo procesui ginčuose dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo taikomi bendrieji CPK įtvirtinti reikalavimai. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis), t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMy02ODQvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-33-684/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-33-684/2017">3K-3-33-684/2017</a> 29, 30 punktus).
37. Spręsdami dėl teismo ekspertizės akto įrodomosios reikšmės teismai turi įvertinti ir jo atitiktį įstatyme įtvirtintiems turinio reikalavimams. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pateikti pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 straipsnio 1 dalis). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-474/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-474/2010">3K-3-474/2010</a>; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-337/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-337/2013">3K-3-337/2013</a>).
Dėl aptartų įstatymo ir teismų praktikos nuostatų taikymo nagrinėjamoje byloje ir bylos procesinės baigties
38. Byloje nustatyta ir neginčijama, kad ieškovas patyrė žalą sveikatai – jam buvo atlikta dešinės kojos amputacija. Ieškovas reikalavimo dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo faktiniu pagrindu nurodė tai, kad VšĮ Marijampolės ligoninė pažeidė jo teisę į kokybiškas medicinos paslaugas, kadangi jos darbuotojai tinkamai nediagnozavo sveikatos sutrikimo priežasties; ieškovo teigimu, laiku nustačius kraujagyslės protezo trombozę, buvo galima išvengti trombo didėjimo, laiku jį pašalinti bei (ar) sutirpdyti ir taip išvengti kojos amputavimo.
39. Bylą nagrinėję teismai atmetė ieškinio reikalavimus konstatavę, kad byloje neįrodyti neteisėti Marijampolės ligoninės gydytojų veiksmai. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą iš esmės grindė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. sprendimu ir Teismo medicinos ekspertizės aktu EDG 54/20108 (01), kuriuose nekonstatuota diagnostikos ar gydymo klaidų. Priešingos Teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. 0182/17 teiginius teismas atmetė nurodydamas, kad juos paneigia priešingi objektyvūs įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, kartu konstatavo, kad ieškovas galimai pats nebuvo pakankamai rūpestingas savo sveikatos atžvilgiu.
40. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad šios bylą nagrinėjusių teismų išvados padarytos pažeidžiant byloje taikytinas įrodymų vertinimo taisykles. Pagal ieškovo nurodytą faktinį ieškinio pagrindą byloje, be kita ko, turi būti ištirta ir nustatyta, ar VšĮ Marijampolės ligoninėje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui galėjo ir turėjo būti nustatyta kraujagyslės protezo trombozė, koks gydymas turėjo būti taikytas, ar galimai pavėluotas diagnozės nustatymas galėjo lemti kojos amputaciją. Tuo tarpu nė viename iš teismų procesinių sprendimų nėra deramai išnagrinėtos ir įvertintos ieškovo nurodytos ir medicininiuose įrašuose užfiksuotos aplinkybės, kad, pirmą kartą kreipdamasis greitosios medicinos pagalbos 2016 m. sausio 13 d., jis skundėsi neaiškios kilmės stipriais skausmais dešinėje kojoje, dėl kurių negalėjo vairuoti automobilio; tą pačią dieną užfiksuotas antrasis greitosios medicinos pagalbos kvietimas dėl toliau plintančio kojos skausmo, aptirpimo; medicininis įrašas apie galimą traumą – lipant iš automobilio pakrypusią koją – atsirado tik sausio 13 d. 23 val. 36 min. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės yra svarbios vertinant ieškovo reikalavimų pagrįstumą.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų procesiniuose sprendimuose nėra pakankamai aptarta ir tai, dėl kokių priežasčių diagnozuojant ieškovo skausmo priežastį nebuvo įvertinti ankstesni jo sveikatos sutrikimai, patirtos galūnių kraujagyslių operacijos ir po jų likę randai. Šiuo požiūriu sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad nurodytos aplinkybės turi būti įvertintos ieškovą apžiūrėjusių gydytojų pareigos tinkamai surinkti ligos anamnezę aspektu; argumentas, kad pats ieškovas nepasakė, kokiomis ligomis sirgęs, nėra pakankamas išvadai, kad gydytojų veiksmai atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą ir maksimalių pastangų kriterijų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmiau nurodytų aplinkybių reikšmė vertinant ieškovui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę nėra atskleista ir įrodymų šaltiniuose, kurių duomenimis teismai grindė išvadą dėl neteisėtų veiksmų fakto nebuvimo (Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. sprendime, Teismo medicinos ekspertizės akte EDG 54/20108 (01)).
42. Atskirai atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teismo medicinos ekspertizės aktas EDG 54/20108 (01) neatitinka ekspertizės akto turiniui keliamų reikalavimų (šios nutarties 37 punktas): akto tiriamojoje dalyje yra pakartojami kitų byloje esančių rašytinių įrodymų duomenys, tačiau nėra pateikiamas ekspertų atliktas šių duomenų vertinimas ir argumentai, kurių pagrindu daromos išvados. Šie trūkumai lemia, kad teismai neturi galimybės tinkamai įvertinti ekspertizės akto patikimumo ir įrodomosios reikšmės.
43. Pažymėtina ir tai, kad teismų procesiniuose sprendimuose deramai neįvertintas bylos įrodymų prieštaringumas. Byloje esančioje Medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0182/17, remiantis medicinos mokslo šaltiniais įvertinus bylos aplinkybes, teigiama, kad sveikatos priežiūros paslaugos Marijampolės ligoninėje ieškovui buvo suteiktos netinkamai: laiku nediagnozuota šlaunies protezo dešinės šakos trombozė, laiku nepradėtas taikyti tinkamas gydymas, o tai turėjo įtakos, kad ieškovui buvo atlikta dešinės kojos amputacija. Šios išvados įrodomąją reikšmę bylą nagrinėję teismai atmetė nevertindami jos turinio ir nelygindami su kitais duomenimis, apsiribodami formaliu konstatavimu, kad ją paneigia kiti objektyvūs bylos įrodymai.
44. Apibendrindama aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai padarė civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, klaidų, dėl kurių liko nenustatytos esminės faktinės ginčo aplinkybės ir nebuvo atskleista bylos esmė. Dėl šios priežasties pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai naikintini ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis, 360 straipsnis). Konstatavus, kad teismai neatskleidė bylos esmės, nėra teisinio pagrindo pasisakyti dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Kasacinis teismas turėjo 9,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai šių, kaip ir kitų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas išspręstinas iš naujo išnagrinėjus bylą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį, Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
Sigita Rudėnaitė
