Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Civilinė byla Nr. eA2-1026-1208/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15202-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8;

2.3.2.4.1; 3.3.4.2.9; 3.3.4.4

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 28 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,

sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,

dalyvaujant ieškovės R. R. atstovui advokato padėjėjui Mariui Ruzui,

atsakovo A. R. atstovui advokatui Linui Mažonui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atnaujintą civilinę bylą pagal ieškovės R. R. patikslintą ieškinį atsakovui A. R. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo A. R. priešieškinį ieškovei R. R. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjų A. R. ir R. R. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono Archyvo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta 2022 m. vasario 24 d. pareiškėjų A. R. ir R. R. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

2. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. birželio 17 d. nutartimi pareiškėjo A. R. prašymas dėl proceso atnaujinimo tenkintas, atnaujintas procesas pagal pareiškėjų A. R. ir R. R. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.

3. Atnaujintoje civilinėje byloje ieškovė R. R. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (DOK-35519), prašydama: 1) priteisti ieškovei R. R. asmeninės nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant iš ieškovės atsakovui A. R. 42 650 Eur kompensaciją; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

3.1. R. R. ir A. R. susituokė (duomenys neskelbtini). Iš viešoje registro išrašo matyti, kad šalys santuokos metu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis butas buvo įgytas praėjus beveik 12 metų po santuokos sudarymo. Šio buto įgijimui buvo panaudoti R. R. investiciniai čekiai, pats A. R. savo lėšomis prie buto įsigijimo neprisidėjo. Pusę buto kainos ieškovė sumokėjo asmeniniais investiciniais čekiais, o likusi dalis sumokėta ginčo šalių vaikų investiciniais čekiais. Nuo to laiko, kai A. R. išvyko gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini), jis buto nenaudojo, juo nesidomėjo ir jo neišlaikė. Visi mokesčiai ir buto išlaikymo išlaidos buvo padengiami išimtinai ieškovės išlaidomis. Ginčo butas yra tik vieno kambario, jame nėra jokių atskirų ar didesnių izoliuotų patalpų, šį butą naudoti kartu ginčo šalims, atsižvelgiant į ginčo šalių santykius, nebūtų jokio galimybės. Be to, butas yra itin blogos būklės, jis nėra naudojamas ir gyvenamas. Šiuo atveju nėra absoliučiai jokių galimybių padalinti ginčo butą natūra. Ginčo šalys sutuoktinių gyvenimo negyvena nuo 2006 m., atsakovas nuolat elgdavosi agresyviai, gąsdindavo ieškovę ir vaikus, smurtaudavo ieškovės atžvilgiu, buvo neištikimas, atsakovui buvo uždrausta artintis prie ieškovės ir vaikų. Esant tokioms aplinkybėms, ginčo buto padalijimas natūra net sukeltų pavojų ieškovės gyvybei ir sveikatai, bendras buto naudojimo bei išlaikymo klausimų sprendimas būtų absoliučiai neįmanomas.

3.2. Proceso metu buvo dėta daug pastangų, kad būtų sudaryta taikos sutartis ir būtų galutinai išspręstas klausimas dėl buto. Ginčo buto padalijimas natūra yra neįmanomas, kadangi tai yra vieno kambario butas, ginčo šalių santykiai yra konfliktiški, be to, atsakovas yra nusišalinęs nuo buto išlaikymo. Pats atsakovas neturi piniginių lėšų kompensacijai sumokėti. Iš ekspertizės akto išvadų matyti, kad butas yra nusidėvėjęs, jam reikalingas remontas. Atsakovas ginčo bute negyvena, jame neketina gyventi, nes ginčo butas yra visiškai netinkamas gyventi. Be to, atsakovas neturi lėšų ir neketina buto remontuoti. Ieškovė turi pakankamai lėšų sumokėti visą kompensaciją už atsakovui tenkančią ½ buto dalį.

3.3. Byloje nėra absoliučiai jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kad visas ginčo butas turėtų būti priteistas atsakovui. Atsakovo pateikti argumentai, kad jam yra labiau reikalingas ginčo butas yra absoliučiai formalūs, niekuo nepagrįsti, nes jis ginčo butu nesinaudoja, jame negyvena, butas šiuo metu nėra tinkamas gyventi. Be to, atsakovas negali sumokėti kompensacijos, neturi lėšų būtinam buto remontui.

4. Atsakovas pateikė priešieškinį (DOK-3193), kuriuo prašo: 1) R. R. ieškinį atmesti; 2) priteisti A. R. asmeninės nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant iš atsakovo A. R. ieškovei R. R. 20 000 Eur kompensaciją, kurią A. R. įsipareigoja išmokėti R. R. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Priešieškinyje nurodė, kad ieškovė pateikė išgalvotus teiginius ir aplinkybes dėl turto įsigijimo, mokesčių mokėjimo. Butas buvo pirktas už pinigus, o ne investicinius čekius. Buto pirkimui buvo panaudotos santuokoje įgytos lėšos. Už buto komunalines išlaidas mokėjo A. R., jis bute yra registravęs savo gyvenamąją vietą. Atsakovas neturi kito buto tinkamo gyventi, tuo tarpu ieškovė turi du butus (duomenys neskelbtini). Butas nepritaikytas gyventi dviem šeimoms, santykiai tarp šalių yra konfliktiški.

5. Ieškovė atsiliepimu su atsakovo priešieškiniu nesutinka (DOK-8130). Nurodo, kad:

5.1. Pati ieškovė R. R. ieškiniu reikalauja priteisti visą ginčo butą ieškovei asmeninės nuosavybės teise, atsakovui priteisiant iš ieškovės kompensaciją. Ieškinyje ieškovė išdėstė savo argumentus, kodėl ginčo butas turėtų būti priteistas būtent jai. Atsakovas, nepateikdamas absoliučiai jokių įrodymų, teismui priešieškinyje nurodo nepagrįstas faktines aplinkybes. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų pajėgus sumokėti ieškovei kompensaciją už ginčo butą.

5.2. Pats atsakovo priešieškinio reikalavimas yra suformuluotas netinkamai. Šiuo atveju priešieškinio reikalavimu atsakovas pats įsipareigoja sumokėti kompensaciją, o sprendimo pagal tokį reikalavimą, kokį suformulavo atsakovas, teismas negalėtų priimti. Be to, nurodydamas vieno mėnesio terminą, atsakovas niekaip nepaaiškino savo priešieškinyje, kodėl teismas turėtų leisti atsakovui sumokėti kompensaciją tik praėjus tam tikram terminui po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Minėtos aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neturi jokių lėšų kompensacijai sumokėti.

5.3. Atsakovas neginčija ieškovės pozicijos, kad ginčo butas turėtų būti priteisiamai tik vienai šaliai, kitai šaliai priteisiant kompensaciją. Šiuo atveju yra kilęs ginčas dėl to, kam turėtų būti priteistas ginčo butas natūra. A. R. jau daug metų gyvena (duomenys neskelbtini), ginčo butas jam nėra reikalingas. Atsakovas išvykęs į (duomenys neskelbtini) butu nebesidomėjo, jį apleido, nemokėjo jokių buto išlaikymo mokesčių. Būtent R. R. dėjo pastangas, kad nesikauptų skolos ir būtų padengtos visos buto išlaikymo išlaidos. Ieškovas šiuo atveju teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra finansiškai pajėgus sumokėti ieškovei kompensaciją už ginčo turtą. Atsakovui neturint galimybės išmokėti kompensacijos, ginčo butas natūra atsakovui negali būti priteistas.

6. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Abi ginčo šalys sutinka, kad turtas negali būti padalintas natūra. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti jam turtą, sumokant 20 000 Eur kompensaciją ieškovei, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad reali buto vertė yra 85 300 Eur. Atsakovas taip pat nėra pajėgus sumokėti kompensaciją, turi skolų. Butas yra apleistas, netinkamas gyventi, atsakovas ginčo bute negyvena. Ieškovė gali sumokėti kompensaciją, butas liktų šeimai. Šiuo metu Rimkų dukra serga nepagydoma liga ir ji pageidauja grįžti į (duomenys neskelbtini). R. R. duodavo lėšų savo dukrai D., kuri, grįžusi į Lietuvą, sumokėdavo už butą. Butas yra registruotas A. R. vardu, todėl sąskaitose už paslaugas mokėtojas nurodytas A. R. Pats A. R. prie buto išlaikymo neprisidėjo.

7. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, o patikslintą ieškinį atmesti. A. R. yra deklaravęs gyvenamąją vietą ginčo turte, jame gyvena. A. R. sveikatos būklė yra prasta, jis neturi kito turto. Butas nėra idealiai suremontuotas, tačiau yra tinkamas gyventi. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kad R. R. būtų apmokėjusi už butą. Kompensacija negali būti formalus mechanizmas išstumti vieną sutuoktinį iš buto. Teismas turi teisę padalinti turtą lygiomis dalimis. Su ekspertizės metu nustatyta buto verte sutinka, tačiau A. R. neturi galimybės išmokėti kompensaciją. Procesiniuose dokumentuose per klaidą nurodytas A. R. adresas (duomenys neskelbtini).

Ieškinys tenkinamas, priešieškinis atmetamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir teismo vaidmens nagrinėjant sutuoktinių turto padalijimo ginčą

8. Atnaujintoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl santuokos metu įgyto turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose nustatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>).

11. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais, atvejais būtinybė veikti aktyviai tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti, turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-520/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-520/2010">3K-3-520/2010</a>; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231/2014">3K-3-231/2014</a>). Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>).

12. Nagrinėjamoje byloje priešieškiniu atsakovas savo reikalavimus, susijusius su ginčo turto padalijimu, suformulavo taip: prašė priteisti turtą atsakovui A. R. natūra, o ieškovei iš atsakovo priteisti 20 000 Eur piniginę kompensaciją. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad savo priešieškinio reikalavimus palaiko. Visgi, teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus ir baigiamųjų kalbų metu atsakovo atstovas prašė turtą padalinti natūra, priteisiant šalims po ½ buto dalį asmeninės nuosavybės teise. Šios bylos kontekste kilus klausimui dėl teismo aktyvumo sprendžiant dėl turto padalinimo būdu, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas priešieškinyje aiškiai suformulavo dalyką priteisti jam butą asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei priteisti 20 000 Eur kompensaciją, pripažindamas, kad turto padalijimas natūra yra apsunkintas. Ieškinio dalykas ir pagrindas, taip pat atsiliepime nurodyti atsikirtimai, apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjU5LTM4MS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-259-381/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-259-381/2021">e3K-3-259-381/2021</a>, 12 punktas).

13. Nagrinėjamoje byloje reikalavimus dėl ginčo turto kaip santuokos metu įgyto turto padalijimo pareiškė abu buvę sutuoktiniai, juos atstovauja profesionalūs teisininkai, dalijant šį turtą nėra sprendžiama dėl nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo, sutuoktinio išlaikymo. Abu buvę sutuoktiniai šiame procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą dėl pirmiau nurodyto atsakovo reikalavimo, susijusių su ginčo turtu, aktyviai veikti vieno iš sutuoktinių interesais, savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti šalių pareikštus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo pagal pareikštus reikalavimus.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo

14. CK 3.117 straipsnis nustato, kad preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (1 dalis). Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (2 dalis). Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją; pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams (3 dalis).

15. Nė viena iš šalių nepareiškė prašymo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo dalijant turtą. Teismas tam pagrindų taip pat nenustatė, todėl sprendžia, kad santuokos metu įgytas turtas sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis. Nagrinėjamu atveju byloje keliami priešpriešiniai reikalavimai santuokos metu įgytą turtą padalinti, jį priteisiant vienam buvusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kitam išmokant kompensaciją.

16. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja. Todėl tais atvejais, kai abu sutuoktiniai prašo tą patį objektą priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas turi įvertinti: 1) kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y. kuriam sutuoktiniui dėl jo amžiaus, sveikatos, materialinės padėties, kartu liekančių vaikų ir kitų priežasčių šis turtas teiktų didesnę naudą; 2) ar sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją; tais atvejais, kai sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra nepajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensacijos, turi būti sprendžiama dėl kito sutuoktinio galimybės išlaikyti turtą natūra sumokant kitam kompensaciją pinigais; pažymėtina, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija, todėl, vertinant turto natūra teiktiną naudą, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, kad būtų surastas kiek labiau abi šalis tenkinantis sprendimas turėti didžiausią naudą iš dalijamo turto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTU3LTM3OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-157-378/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-157-378/2020">e3K-3-157-378/2020</a> 60 punktą).

17. Nagrinėjamoje atnaujintoje byloje buvusių sutuoktinių pageidavimai dėl nekilnojamo turto padalijimo būdo skiriasi, t. y. abu buvę sutuoktiniai prašo turtą priteisti jiems asmeninės nuosavybės teise, kitam priteisiant kompensaciją. Nagrinėjamoje byloje šalys neneigia, kad jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, šalys jau ilgą laiko tarpą negyvena kartu, nesugeba bendradarbiauti ir rasti kompromisų sprendžiant iškylančius klausimus, todėl turto padalijimas natūra gali sudaryti neišvengiamas sąlygas panašaus pobūdžio konfliktams kilti ir ateityje. Tuo labiau įvertinus tai, kad minėtas butas yra vieno kambario, 35 kv. m. bendro ploto, turintis vieną virtuvę ir kitas bendro naudojimo patalpas, butui reikalingas remontas, bute neveikia santechnika. Pažymėtina ir tai, kad abi šalys procesiniuose dokumentuose taip pat neneigė, kad naudotis turtu bendrai nėra galimybės, prašė turtą priteisti vienos šalies asmeninei nuosavybei, kitai šaliai išmokant kompensaciją. Minėtos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvios ir subjektyvios priežastys netaikyti turto padalijimo natūra būdo.

18. Byloje taip pat nekilo ginčas dėl šalims priklausančio nekilnojamo turto vertės. Byloje atlikus nekilnojamo turto vertės ekspertizę nustatyta, kad buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2025 m. rugpjūčio 23 d. apžiūros dienai, paskaičiuota lyginamosios vertės metodu, yra 85 300 Eur. To neginčija ir ieškovė bei atsakovas. Nors teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė palaikantis priešieškinio reikalavimus, kuriuo prašė atsakovui priteisti turtą asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei priteisti 20 000 Eur kompensaciją, tačiau tokį reikalavimą grindė ne nesutikimu su ekspertizės akto išvadomis, o tuo, kad atsakovas neturi pakankamai lėšų patikslinti priešieškinio reikalavimą ir sumokėti papildomą žyminį mokestį. Teismas, įvertinęs proceso dalyvių paaiškinimus, pateiktą ekspertizės aktą sprendžia, kad santuokos metu įgyto nekilnojamo turto vertė tinkamai nustatyta ekspertizės aktu ir sudaro 85 300 Eur.

19. Atsakovas, prašydamas priteisti ginčo turtą asmeninės nuosavybės teise, nurodo, kad jis kito gyvenamojo būsto neturi, turi rimtų sveikatos problemų, todėl neturi galimybės įsigyti kitą gyvenamąją patalpą. Sutikti su šiais argumentais nėra pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovas gyvenamąją vietą ginčo bute deklaravo tik nuo (duomenys neskelbtini). Visuose procesiniuose dokumentuose A. R. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Minėtos aplinkybės patvirtina, jog A. R. ilgą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), ten turėjo pastovią gyvenamąją vietą. Be to, iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad nekilnojamo turto (duomenys neskelbtini) mieste vidutinė kaina už kvadratinį metrą svyruoja nuo 1 300 Eur iki 3 000 Eur (sena statyba) ((duomenys neskelbtini)), todėl 42 650 Eur kompensacija yra pakankama įsigyti kitą nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini) mieste.

20. Teismas taip pat sprendžia, kad ieškovė yra pajėgi sumokėti kompensaciją, tą patvirtina jos banko sąskaitos išrašas (DOK-39191). Tuo tarpu atsakovas A. R. neturi pakankamai lėšų sumokėti kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį, tą teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovo atstovas.

21. Įvertinus nurodytas aplinkybes, siekiant priimti abiem šalims priimtiniausią sprendimą, taip pat siekiant parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, teismas sprendžia, kad ginčo butas, atsižvelgiant į jo individualias savybes ir specifiką, negali būti padalijamas natūra, to neprašo ir ginčo šalys. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų paneigta nė vieno iš bendraturčių teisė į jam priklausančią dalytino turto dalį, nustačius, kad atsakovas nėra pajėgus sumokėti kitam sutuoktiniui piniginės kompensacijos, tačiau už jam priklausančią kompensacijos dalį yra pajėgus įsigyti kitą nekilnojamo turto objektą, siekiant užkirsti kelią galimiems ginčams ateityje, teismas daro išvadą, kad ginčo butas priteistinas ieškovei, o atsakovo interesai nebūtų pažeisti jam priteisiant kompensaciją, todėl ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, o priešieškinis atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Pažymėtina, kad Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartimi buvo tenkintas A. R. prašymas ir atnaujintas civilinės bylos Nr. e2YT-571-939/2023 procesas. Taigi šiuo sprendimu, atsižvelgiant į galutinį bylos rezultatą, turi būti paskirstytos visos bylos nagrinėjimo metu (tiek iki proceso atnaujinimo, tiek atnaujinus procesą) šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

24. A. R., kreipdamasis dėl proceso atnaujinimo, prašė atmesti R. R. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pagal kurį ginčo butas asmeninės nuosavybės teise atiteko R. R. Atnaujinus civilinės bylos procesą, A. R. pareiškė priešieškinį, prašydamas turtą priteisti jam asmeninės nuosavybės teise, R. R. priteisiant kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atnaujinus procesą atsakovui, pareiškusiam priešieškinį, palankus teismo sprendimas buvo priimtas dėl 50 proc. reikalavimų, t. y. pripažinta, kad buvusių sutuoktinių turtas turėjo būti dalijamas lygiomis dalimis, tačiau parinktas kitoks nei prašo atsakovas turto padalijimo būdas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tiek ieškovė, tiek atsakovas įgijo teisę į 50 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

25. Ieškovė nagrinėjamoje byloje patyrė 6 915 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 865 Eur žyminis mokestis, 2 200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, 3 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti nagrinėjant atnaujintą civilinę bylą, 350 Eur išlaidos už ekspertizę. Todėl ieškovei iš atsakovo nagrinėjamoje byloje priteisiama 3 457,50 Eur.

26. Atsakovas nagrinėjome byloje patyrė 6 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 450 Eur žyminis mokestis, 2 850 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, 2 700 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti nagrinėjant atnaujintą civilinę bylą. Todėl atsakovui iš ieškovės nagrinėjamoje byloje priteisiama 3 000,00 Eur.

27. Atlikus šalims priteistinų patirtų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, teismas iš atsakovo ieškovei priteisia 457,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268?270, 541 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-571-939/2023 patvirtintą 2022 m. vasario 24 d. pareiškėjų A. R. ir R. R. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo:

„Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo be jokių papildomų sąlygų ir reikalavimų visas butas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini); registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atitenka R. R., atsižvelgiant į R. R. panaudotas asmenines lėšas šiam butui įsigyti. A. R. patvirtina, kad dėl šio buto jis neturi jokių turtinių pretenzijų ir reikalavimų bei neturės jų ateityje.“

Ieškovės R. R. ieškinį tenkinti.

Ieškovei R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 42 650 Eur (keturiasdešimt dviejų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties eurų) kompensaciją už ieškovei atitenkantį natūra didesnės vertės turtą.

Šis sprendimas yra neatsiejama Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-571-939/2023 dalis.

Atsakovo A. R. priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. R. 457,50 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės R. R. naudai.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutartimi taikytą laikiną apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl R. K. (buvusi pavardė R.), gimusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo (pardavimo, dovanojimo, įkeitimo ir t.t.) draudimo.

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją išsiųsti viešo registro tvarkytojui, tai yra valstybės įmonei „Registrų centras“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agneta Bulakė