A. M. pagal ANK 422 str. 5 d.

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-170-939/2025

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00111-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.1; 1.5.3; 1.5.11; 1.7; 21.1.5; 21.9.10; 21.10.3; 21.10.4; 21.10.6

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 28 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.,

sekretoriaujant D. S.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M.,

nedalyvaujant Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-4588-2025.

Teismas

n u s t a t ė :

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nubausta Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-4588-2025 (toliau – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad ji 2025 m. rugpjūčio 8 d. apie 7.45 val. Alytaus mieste, Jūratės g. vairavo automobilį,,M. P.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 0,63 promilių neblaivumas. Nutarime konstatuota, jog tokiais veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir tuo padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Institucijos Nutarimu A. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.

Administracinėn atsakomybėn traukiama A. M. nesutinka su Institucijos Nutarimu ir prašo jį pakeisti, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Skunde nurodo, kad prisipažino padariusi pažeidimą, nuoširdžiai dėl to gailisi. Alkoholį vartojo rugpjūčio 7 d. vakare ir, pakankamai neįvertinusi alkoholio poveikio organizmui, rugpjūčio 8 d. 7.45 val. vairavo automobilį, vairuodama nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų, tačiau jai buvo nustatytas lengvas 0,65 (0,63 po paklaidos) promilių neblaivumas. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Prieš nuspręsdama vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivi, priešingu atveju nebūtų vairavusi. Vairuodama transporto priemonę nebuvo selektyviai sustabdyta dėl KET reikalavimų nesilaikymo. Vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu jai nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių – nuo jos nesklido alkoholio kvapas, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, jos judesiai buvo koordinuoti. Neblaivumas nustatytas tik patikrinus alkoholio kiekio matuokliu. Nebuvo jokių išorinių neblaivumo požymių, kuriuos pastebėjusi pati ar aplinkiniai būtų galėję sustabdyti ją nuo galimo vairavimo neblaiviai. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Dėl piniginės nuobaudos paskyrimo patyrė didžiulę finansinę naštą. Išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo, prieštaraujančio teisės ir moralės normoms, padarymo. Iki šio įvykio nėra padariusi analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi 13 metų vairavimo stažą. Yra dora visuomenės narė, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkusi pilietė, dirbanti pilnu etatu, besirūpinanti šeima, mažamečiais vaikais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojama teigiamai. Jos vedamas gyvenimas ir alkoholio vartojimas nėra kasdienio jos gyvenimo būdo išraiška. Dirba visu etatu pamainomis (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini). Nuvykimui į darbo vietą yra ypatingai svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Gyvenamoji vieta nuo darbo vietos yra nutolusi 27 kilometrus. Į darbo vietą reikia atvykti anksti ryte arba baigti darbą vėlai vakare. Viešojo transporto tokiu laiku nėra. Yra charakterizuojama kaip atsakinga, punktuali, darbšti, kruopšti, jautri, nuoširdi, patikima ir pareiginga darbuotoja. Darbdavio charakteristikoje pažymima, kad nėra gavusi jokių tarnybinių pranešimų ar papeikimų, kad teisė vairuoti jai yra būtina atvykti ir grįžti iš darbo vietos. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, pergyvena dėl darbo praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti mažamečiais vaikais ir šeima. Suvokia padaryto nusižengimo rimtumą, galimas pasekmes, suvokia atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, šeimą, darbovietę ir daugiau nebenusižengs. Netekusi teisės vairuoti, netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai apsunkintų jos turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą (su „UAB Artea lizingas“ yra sudariusi 2 paskolos sutartis) ir sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jai ir jos šeimai. Dėl mažos darbo pasiūlos gyvenamojoje vietoje kitą darbą susirasti būtų ypač sudėtinga. Gyvena (duomenys neskelbtini), viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta ir šalia gyvenamosios vietos susisiekimas viešuoju transportu itin prastas. Augina 2 mažamečius vaikus: sūnų T. M. ir dukrą E. M.. T. lanko (duomenys neskelbtini), E. lanko (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) nuo gyvenamosios vietos yra nutolusi 4 kilometrus, meno ir sporto mokykla nuo gyvenamosios vietos yra nutolusi 45 kilometrus), teisė vairuoti reikalinga siekiant užtikrinti mažamečių vaikų saugų patekimą ir grįžimą iš mokymo įstaigų. Šeimoje teisę vairuoti turi tik ji. Ji negali nuvykti ir grįžti iš darbo vietos neturėdama teisės vairuoti, neturi kaip užtikrinti mažamečių vaikų gerovės. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jai, bet ir jos šeimos nariams. Paskyrus jai trumpesnę administracinio poveikio priemonę, būtų pakankamai paveikta, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės paskyrimo nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas. Siekdama atgauti teisę vairuoti transporto priemones privalės baigti papildomus mokymus vairavimo mokykloje, kurių metu patirs auklėjamąjį prevencinį poveikį, jai bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už nusižengimus, bei jų padarymo pasekmes, apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais pagal suformuotą teismų praktiką veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais, kai alkoholis buvo vartojamas iš vakaro, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas dėl neatsargumo (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTQ3MC0zODMvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-470-383/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-470-383/2020">AN2-470-383/2020</a>). Teismo prašo pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama A. M. skundą palaikė, prašė jį tenkinti, nurodė, kad gyvena rajone, dirba mieste. Teisė vairuoti reikalinga ne tik vaikams vežti į (duomenys neskelbtini) mokyklas, bet ir važiuoti į darbą. Buvo sustabdyta reido metu, nepadarė jokio kelių eismo taisyklių pažeidimo. Gėrė iš vakaro, šventė kaimynų gimtadienį, ryte važiavo ne dėl piktybiškumo, bet iš būtinumo, nes jautėsi gerai. Neįvertino, kad gali būti neblaivi ir įpūsti. Su ja važiavo keli žmonės, kurie buvo blaivūs, kitu atveju būtų prašiusi, kad teta pavairuotų, nes ji turi teisę vairuoti ir po sustabdymo parvairavo automobilį. Vyras teisių neturi ir neturėjo. Buvo bausta dėl kalbėjimo telefonu, neteista. Baudos nesumokėjo, nes laukė šio teismo posėdžio. Negali vairuoti, darbe išnaudojo atostogas, o dabar į darbą veža kaimynas. Nėra galimybės į darbą važinėti autobusu, nes tenka dirbti slenkančiu grafiku bei naktinėje pamainoje. Prašo sumažinti bent teisės vairuoti atėmimo terminą, su bauda ir alkobloku sutinka, kaltę pripažįsta.

Institucija pateikė teismui atsiliepimą į A. M. skundą, kuriuo prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti. Nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių (dėl darbo vietos išlaikymo, susisiekimo, dalyvavimo visuomeninėje veikloje, pasirūpinimo šeima ir pan.) išskirtine aplinkybe nelaikytinas, o pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens specialiosios teisės vairuoti transporto priemones teisių netekimas sukels tam tikrų nepatogumų pačiam administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui ir jo artimai aplinkai. Tačiau šiuo atveju pabrėžiama, jog paskirta nuobauda ir turi sukelti asmeniui nepatogumų, kad kitą kartą prieš nusižengdamas asmuo apmąstytų savo elgesį. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar kitų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. A. M., žinodama, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina išsaugoti darbinę veiklą ar rūpintis savo šeimos gerove, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jos patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Be to, visos šios aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinomos ir egzistavo prieš darant nusižengimą, tačiau nepaisant to jis pasirinko įstatymams priešingą savo elgesio modelį. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tai, kad nepadaryti kiti pažeidimai, nedaro šio pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Pats vairavimas esant neblaiviai jau yra šiurkštus KET pažeidimas, už kurį numatyta administracinė atsakomybė. Šia teisės norma atsakomybė nustatyta ne už pasekmių sukėlimą, o už patį vairavimą esant neblaiviai. Pasekmių ir kitų KET pažeidimų nebuvimo akcentavimas yra bandymas sumenkinti padarytą teisės pažeidimą. Vertinant ANK 422 straipsnio 5 dalies sankciją, įstatymo leidėjas šį nusižengimą laiko pakankamai pavojingu, nes tokie pažeidimai ypatingai neigiamai vertinami ir visuomenėje, nes jų sukeltos pasekmės gali būti itin skaudžios ir negrįžtamos, todėl asmuo, sėsdamas už padidinto pavojaus šaltinio – automobilio vairo, privalo adekvačiai vertinti savo būseną ir galimybes vairuoti transporto priemones, nekeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Tuo pačiu toks elgesys, kai asmeniui iš vakaro vartojant alkoholinius gėrimus yra žinoma, kad kitą dieną reikės vairuoti transporto priemonę, rodo itin didelį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingumą ir nerūpestingumą. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Pareiškėją teigiamai charakterizuojančios aplinkybės yra svarbios administracinės nuobaudos individualizavimo procese, skiriant asmeniui nuobaudą ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose, tačiau jų švelnesnės, nei sankcijoje numatyta minimali, nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymui nepakanka ir jos nelaikytinos išimtinėmis ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme. Tai, kad tokio pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimą asmuo padarė pirmą kartą, taip pat nėra išskirtinės aplinkybės, dėl kurių būtų galima taikyt ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes byloje nenustatyta jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys ir skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių A. M. turėtų būti paskirta švelnesnė nei įstatyme numatyta administracinė nuobauda. Pažymėjo, kad asmuo, norėdamas tinkamai prižiūrėti ir išlaikyti savo vaikus ar atlikti darbines funkcijas, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Kadangi institucija pateiktame atsiliepime išsamiai išreiškė savo poziciją bei palaiko jame išdėstytus argumentus bei motyvus pilna apimtimi, pranešė, kad teismo posėdyje, kuris įvyks Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2025 m. rugsėjo 24 d. 13.00 val., objektyviai dalyvauti negalės, todėl prašo teismo skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į skundą prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Institucijos Nutarimas pakeičiamas

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas atkreipia dėmesį, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 1 dalis, 617 straipsnio 1 dalis).

Iš skundžiamo Nutarimo matyti, jog A. M. nubausta Institucijos Nutarimu už tai, kad ji 2025 m. rugpjūčio 8 d. apie 7.45 val. Alytaus mieste, Jūratės g. vairavo automobilį,,M. P.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 0,63 promilių neblaivumas. Nutarime konstatuota, jog tokiais veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir tuo padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Institucijos Nutarimu A. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.

Susipažinęs su administracinėn atsakomybėn traukiamos A. M. skundu ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto, aplinkybių, jo kvalifikavimo ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. A. M. visiškai sutiko su padarytu nusižengimu, ji visiškai pripažino savo kaltę ir dėl nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi. Skunde iš esmės keliamas tik administracinio poveikio priemonių individualizavimo klausimas. Administracinėn atsakomybėn traukiama A. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė taikyti jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti administracinio poveikio priemones.

ANK 422 straipsnio 5 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo ir toks nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. Be to, už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

ANK 34 straipsnio 1 dalis numato, jog, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo Nutarimo matyti, jog A. M. buvo paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda (800 Eur), minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas (6 mėnesiai) ir minimalus draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminas (12 mėnesių). Tačiau A. M. prašo švelninti jos teisinę padėtį ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, pakeisti Institucijos Nutarimą.

ANK 34 straipsnio 6 dalis skelbia, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti <...>.

Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus, individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, privaloma nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-34-507-2015, Nr. 2AT-68-507-2015 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskyrimo priimamas atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-34-507-2015, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctMTQtMzAzLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-14-303/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-14-303/2017">2AT-7-14-303/2017</a> ir kt.). Taigi, parenkant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių rūšį ir jų dydį už atitinkamo ANK straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog A. M. įvykdytu administraciniu nusižengimu nebuvo padaryta jokia reali turtinė žala. Nors Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad byloje nenustatyta jokių A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau su tokiu Institucijos teiginiu teismas nesutinka ir pažymi, kad byloje yra teisingai bei pagrįstai nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, jog ji prisipažino padariusi jai inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Verta pažymėti ir atkreipti dėmesį, jog A. M. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino jau nuo pat jo nustatymo momento ir geranoriškai pateikė paaiškinimus, padėjo išaiškinti šį nusižengimą, ji nepiktnaudžiavo turimomis procesinėmis teisėmis. Svarbu įvertinti ir administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tai, kad A. M. blaivumas buvo nustatytas vykdant patikrinimą, kurio ji nebandė išvengti. A. M. nurodė, jog alkoholį vartojo tik iš vakaro ir ryte prieš nuspręsdama vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivi, priešingu atveju nebūtų vairavusi, tuo labiau, kad neblaivumo nustatymo metu automobiliu ji vežė tetą, kuri turi teisę vairuoti, ir jei būtų jautusi, jog yra neblaivi, būtų prašiusi tetos vairuoti automobilį; vairuodama transporto priemonę nebuvo selektyviai sustabdyta dėl KET reikalavimų nesilaikymo; vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu jai nebuvo nustatyta neblaivumo požymių – ji elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, jos judesiai buvo koordinuoti, – kuriuos pastebėjusi pati ar aplinkiniai būtų galėję sustabdyti ją nuo galimo vairavimo neblaiviai; neblaivumas nustatytas tik patikrinus alkoholio kiekio matuokliu. Iš to galima teigti, kad ji sąžiningai suklydo dėl savo būklės manydama, jog yra visiškai blaivi ir gali vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnis). Iš jos paaiškinimų, į bylą pateiktų duomenų matyti, jog A. M. dirba (duomenys neskelbtini), jos gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta nuo darbo vietos yra nutolusi 27 kilometrus, į darbo vietą reikia atvykti anksti ryte arba baigti darbą vėlai vakare. Viešojo transporto tokiu laiku nėra. Darbdavio yra charakterizuojama kaip pareiginga, atsakinga, punktuali darbuotoja, ji nėra gavusi jokių tarnybinių pranešimų ar papeikimų ir teisė vairuoti jai yra būtina atvykti ir grįžti iš darbo vietos, taip pat nurodyta, jog ji atveža į darbą ir kitus žmones. Ūkininko G. A., kurio sodyboje ji dirbo dvejus metus, taip pat charakterizuojama išskirtinai teigiamai. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jai yra gyvybiškai svarbus atliekant darbines funkcijas. Taip pat A. M. nurodė, jog labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, pergyvena dėl darbo praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti mažamečiais vaikais ir šeima, suvokia padaryto nusižengimo rimtumą, galimas pasekmes, suvokia atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, šeimą, darbovietę ir daugiau nebenusižengs. Netekusi teisės vairuoti, netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai apsunkintų jos turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą (su „UAB Artea lizingas“ yra sudariusi 2 paskolos sutartis) ir sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jai ir jos šeimai, nes dėl mažos darbo pasiūlos gyvenamojoje vietoje kitą darbą susirasti būtų ypač sudėtinga. Gyvena (duomenys neskelbtini), viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta ir šalia gyvenamosios vietos susisiekimas viešuoju transportu itin prastas. Augina 2 mažamečius vaikus: sūnų T. M. ir dukrą E. M.. T. lanko (duomenys neskelbtini), E. lanko (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nuo gyvenamosios vietos yra nutolusi 4 kilometrus, meno ir sporto mokykla nuo gyvenamosios vietos yra nutolusi 45 kilometrus), teisė vairuoti reikalinga siekiant užtikrinti mažamečių vaikų saugų patekimą ir grįžimą iš mokymo įstaigų. Šeimoje teisę vairuoti turi tik ji. Ji negali nuvykti ir grįžti iš darbo vietos neturėdama teisės vairuoti, neturi kaip užtikrinti mažamečių vaikų gerovės. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jai, bet ir jos šeimos nariams. Respublikiniame priklausomybės ligų centre A. M. nesigydžiusi – tai patvirtina šio centro išduotas ir A. M. prie skundo pridėtas šio centro pažymėjimas. Tiek skunde, tiek ir teismo posėdyje ji patvirtino, jog pasimokė iš šios situacijos ir yra tikra, kad tai nepasikartos, išgyvena gėdos jausmą, padarė atitinkamas išvadas.

Nors sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimus, teismų praktikoje įprastai laikomasi pozicijos, jog asmens darbinė veikla ar jos pobūdis negali būti pripažįstama išskirtinėmis aplinkybėmis, lemiančiomis šios poveikio priemonės netaikymą ar švelninimą, tačiau kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis ir pastaroji aplinkybė gali būti pripažįstama išskirtinai svarbiu kriterijumi šio klausimo svarstymui.

Akivaizdu, jog teisė vairuoti transporto priemones A. M. yra ypač svarbi tiek dėl galimybės atlikti darbines funkcijas, tiek ir dėl galimybės pasirūpinti savo mažamečiais vaikais, kad jie saugiai patektų į ugdymosi įstaigas ir saugiai iš jų sugrįžtų namo. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog A. M. iki šiol nėra teista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tokio pobūdžio bei sunkumo nusižengimą ji padarė pirmą kartą, nors turi 13 metų vairavimo stažą. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog A. M. auginanti du nepilnamečius vaikus, todėl ilgesniam laikui apribojus teisę vairuoti transporto priemones, nukentėtų ne tik ji, bet ir vaikai, nes būtų neproporcingai ilgai apribotos vaikų galimybės dalyvauti ugdymo ir bendravimo procese, kadangi apribojus teisę vairuoti transporto priemones, A. M. negalėtų pilna apimtimi vykdyti savo, kaip motinos, pareigų. Taigi būtent paminėtas aplinkybes dėl A. M. turimų nepilnamečių išlaikytinių teismas pripažįsta ypač svarbiomis, leidžiančiomis švelninti šio asmens teisinę padėtį. Šiuo atveju akivaizdu, jog turima teisė vairuoti transporto priemones A. M. užtikrintų tiek jos darbo santykių tęstinumą, tiek ir suteiktų galimybę pilnavertiškai rūpintis savo šeimos nariais. Įvertintina ir tai, jog A. M. nėra teista, o nagrinėjamą administracinį nusižengimą įvykdė neturėdama galiojančių administracinių nuobaudų ir tokio pobūdžio bei sunkumo nusižengimą ji įvykdė pirmą kartą. Jai nustatytas lengvas 0,63 promilių neblaivumas, ne itin daug viršijantis įstatymo dar toleruojamą ribą (0,40 promilių). Taigi būtent visas pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes teismas pripažįsta esmingomis aplinkybėmis, leidžiančiomis sušvelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį. Visiškai akivaizdu, jog teisė vairuoti transporto priemones A. M. yra ypač svarbi tiek dėl galimybės užsiimti aktyvia darbine veikla bei vykdyti darbo funkcijas, tiek dėl savo šeimos narių (nepilnamečių vaikų) interesų bei poreikių tenkinimo. Dabartinis faktorius dėl prarastos teisės vairuoti transporto priemones neabejotinai jau sukėlė realius nepatogumus bei žymius praradimus ne tik pačiai A. M., bet ir jos šeimos nariams.

Taip pat A. M. prašė švelninti ir administracinio poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Teismas pažymi, kad paskirta administracinio poveikio priemonė ir turi sukelti asmeniui nepatogumų, kad kitą kartą prieš nusižengdama ji apmąstytų savo elgesį. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo visiškai neskirti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tokią išvadą teismas daro taip pat ir dėl žemiau nurodomų motyvų.

Svarbu pažymėti ir tai, jog aiškinamajame rašte dėl ANK 422 straipsnio 6 dalies pakeitimo nurodyta, kad tikimasi, jog, nustačius galimybę asmeniui paskirti naują administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip sumažės asmenų, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, pakartotinių nusižengimų, jie nepraras vairavimo įgūdžių, bus sudaryta galimybė neprarasti darbo, susijusio su transporto priemonių vairavimu. Siūlomas teisinis reguliavimas nustatys galimybę neblaiviems vairuotojams taikyti alternatyvaus pobūdžio nerepresines administracinio poveikio priemones. Taigi, net ir sutrumpinus administracinio poveikio priemonių – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti alkoholiniai variklio užraktai, paskirtas kartu su administracine nuobauda, padės įgyvendinti nuobaudos paskirtį bei atliks prevencinę funkciją. Tačiau atsižvelgus į aukščiau nurodytus A. M. skundo argumentus, pagrindžiančius ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybę, šio draudimo terminas taip pat sutrumpintinas. Visiškai jį panaikinti teismas neturi pagrindo, nes akivaizdu, jog jei asmuo kartą neįvertino savo būklės dėl apsvaigimo nuo alkoholio, yra didesnė tikimybė, jog gali neįvertinti jos ir dar kartą. Teismo vertinimu, A. M. administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminų sutrumpinimas visiškai įgyvendins ne tik jai paskirtos nuobaudos tikslus, bet ir atliks prevencinį poveikį. Tokia teismo pozicija atitinka ir teismų formuojamą praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTIzMi0zNjUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-232-365/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-232-365/2020">AN2-232-365/2020</a>, Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTI1NS02NTgvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-255-658/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-255-658/2020">AN2-255-658/2020</a>, Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTI2MC0yOTAvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-260-290/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-260-290/2020">AN2-260-290/2020</a>).

Taigi, teismui pateiktų duomenų visuma leidžia spręsti, jog dabartinis A. M. įvykdytas teisės pažeidimas buvo visiškai atsitiktinio pobūdžio, kadangi ji nėra linkusi nuolat sistemingai pažeidinėti visuotinai priimtinas elgesio normas. Taigi teismas pirmiau nustatytas aplinkybes dėl visų A. M. asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų, jos darbinės veiklos, jos pobūdžio, šeiminių santykių bei ypatybių, taip pat jai nustatyto lengvo 0,63 promilių neblaivumo, ne itin daug viršijančio įstatymo dar toleruojamą ribą (0,40 promilių), bei pačios pažeidėjos nuoširdaus prisipažinimo nagrinėjamos bylos kontekste pripažįsta išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, leidžiančiomis sušvelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį. Teismo vertinimu, visos nustatytos šios bylos bei A. M. charakterizuojančios aplinkybės leidžia spręsti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo, todėl jai gali būti švelninama teisinė padėtis, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tačiau nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taptų beprasmiškos, jei nesukeltų teisės pažeidėjui negatyvių padarinių, jei negalėtų įspėjamai veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus. Teismo vertinimu, atsižvelgus į administracinio poveikio priemonių paskirtį, į A. M. asmenybę, nusižengimo padarymo aplinkybes ir jo pobūdį bei pavojingumą, nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir proporcingumo bei teisingumo principai nebus pažeisti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinus administracinio poveikio priemonių terminus, nes atėmus pareiškėjai teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui ir paskyrus trumpesnį draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą, negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus, ji patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jos padarytu teisės pažeidimu, ir tai turės jai akivaizdų prevencinį poveikį (Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTE5OC02NTgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-198-658/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-198-658/2019">AN2-198-658/2019</a>).

Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuojama, jog ne teismo tvarka priimtu Nutarimu A. M. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių – yra aiškiai per griežta, neproporcinga, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos administracinės nuobaudos paskirties sankcija. Dėl to Institucijos Nutarimas pakeičiamas, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinėn atsakomybėn traukiamai A. M. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtų administracinių poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams terminas sutrumpinamas iki 3 mėnesių, o uždraudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, taikymo terminas sutrumpinamas iki 6 mėnesių.

A. M. išaiškintina, jog, vadovaujantis ANK 311 straipsnio 3 dalimi, 69³ straipsnio 2 ir 3 dalimis, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, apima draudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones, jeigu jose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminai pradedami skaičiuoti pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui. Draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vykdo teisę vairuoti transporto priemones suteikianti institucija.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

n u t a r i a :

Pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-4588-2025, kuriuo A. M. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį, ir, vadovaujantis to paties kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, šiuo nutarimu jai paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams sutrumpinti iki 3 (trijų) mėnesių, o uždraudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 (dvylikai) mėnesių sutrumpinti iki 6 (šešių) mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja L. L.