Baudžiamoji byla Nr. 1-177-800/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44434-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.5; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.29.3.1; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 1 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė,
sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,
dalyvaujant prokurorei Neringai Kaminskienei,
kaltinamajam K. T.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2022 m. birželio 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda;
2. 2024 m. vasario 26 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų areštas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 69 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant ją įvykdyti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
K. T. 2024 m. spalio 13 d. 13.15 val. Alytuje, Suvalkų gatvėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo kito fizinio asmens dokumentą – M. A. (gim. (duomenys neskelbtini).) išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas jį Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams.
Kaltinamasis K. T. teismo posėdžio metu kaltę pripažino. Paaiškino, kad įvykio dieną buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Sustabdžius jo vairuojamą automobilį policijos pareigūnams, jiems pateikė svetimą asmens dokumentą. Pateikęs dokumentus pareigūnams prisistatė M. A. vardu. Patikrinę jo blaivumą, pareigūnai jam nustatė neblaivumą, nes jis įpūtė 0,58 promiles, todėl jam surašė administracinio paržeidimo protokolą. Įvykio dieną pareigūnams nieko nesakė, o sekančią dieną paskambino M. ir viską prisipažino, liepė jam viską papasakoti pareigūnams, draugui prisipažino, kad padarė nesąmonę. Draugo vairuotojo dokumentas buvo likęs pas jį automobilyje. Draugo vairuotojo pažymėjimas pas jį paliktas seniai. Pats vairuotojo pažymėjimą yra praradęs. Po šio įvykio automobilio neturi, nes jis buvo konfiskuotas. Leidimo naudotis draugo vairuotojo pažymėjimu iš jo nebuvo gavęs. Pareigūnai sustabdė jį dėl netvarkingo automobilio. Vėliau jis buvo iškviestas į policijos komisariatą, buvo perrašytas pažeidimo protokolas jo vardu. Savo veiksmus vertina blogai. Nusikaltimo padarymo metu buvo prabuojamas už sukčiavimą.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis davė analogiškus parodymus, kaltę pripažino (b. l. 51-54).
Kaltinamojo K. T. kaltė be paties prisipažinimo įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Liudytojas M. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024-11-05 savo adresu (duomenys neskelbtini), gavo laišką, kuriame buvo priimtas nutarimas, kad 2024-10-13 kad jis Suvalkų gatvėje vairavo automobilį BMW Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Protokole buvo nurodyta, kad į alkotesterį įpūtė 0,6 promilių. Suprato, kad įvyko nesusipratimas ar klaida, kadangi jis su tokiame įvykyje nedalyvavo ir su juo nėra susijęs. Todėl pradėjo galvoti, kad protokole nurodytas automobilis BMW Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso K. T.. Jis K. T. paskambino telefonu ir paklausė apie situaciją, kuris jam paaiškino, kad jis nieko apie tai nežino, kadangi minėtą automobilį pardavė 2024-10-11 ir paaiškinti nieko negalėjo. Jis minėjo, kad atsiųs jam automobilio pardavimo sutartį kaip įrodymą, kad jis nebuvo savininkas įvykio metu, tačiau to nepadarė iki šios dienos. Esant tokiai situacijai 2024-11-06 nuvyko į Alytaus policijos komisariatą, kur nutarimą apskundė. Taip pat policijoje aiškinantis aplinkybes, policijos pareigūnė jam parodė policijos pareigūnų kūno kameras. Įraše pamatė, minėtą automobilį BMW valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį atpažino, kaip K. T., taip pat įraše atpažino ir patį K. T.. Toliau žiūrint vaizdo įrašo medžiagą, pamatė, kad jame užfiksuota, kad automobilio bagažinės dalyje yra jo vairuotojo pažymėjimas. Pažymėjimą atpažino iš savo nuotraukos kuri matėsi įraše. Tada suprato, kad K. T. kažkokiu būdu pasisavino jo vairuotojo pažymėjimą ir jį pateikė policijos pareigūnams įvykio metu, kada buvo pagautas vairuojantis savo automobilį būdamas neblaivus. Jis patikina, kad pats savo vairuotojo pažymėjimo K. T. nedavė, jį pasisavino be jo žinios. Jis galvoja, kad jis galėjo pasisavinti jo pažymėjimą, kada būdavo kartu, kaip dirbdavo ir išvežiodavo maistą automobiliu. K. T. likdavo jo automobilyje vienas, kuriame būdavo jo asmeniniai daiktai. K. T. policijai pateikė pažymėjimą, kurį jau buvo pasikeitęs į naują, kai išsilaikė papildomų vairuotojo kategorijų. Tačiau Regitros įstaiga keičiant pažymėjimą, jo seno pažymėjimo nepaėmė ir jam nepadarė skylių, o tik išdavė naują, kurios galioja iki 2030 serijos Nr. (duomenys neskelbtini), todėl tuo metu turėjo du vairuotojo pažymėjimus. Savo seną vairuotojo pažymėjimą vežiodavosi savo automobilyje, kaip atsarginį dokumentą, jeigu būtų būtinybė, arba būtų pamiršęs savo naujai išduotą vairuotojo pažymėjimą, kadangi senas vairuotojo pažymėjimas dar galiojo iki 2028-10-20 serijos Nr. (duomenys neskelbtini). K. T. 2024-10-13 įvykio metu, policijos pareigūnams pateikė jo vairuotojo pažymėjimą, kurį iš jo pasisavino jam nežinant ir be jo žinios. Kodėl T. T. pasisavino vairuotojo pažymėjimą ir pateikė policijos pareigūnams jis dar nesiaiškino. Dėl šio įvykio jis K. T. pretenzijų neturi ir dėl šio įvykio pareiškimo neteiks (b. l. 15-18).
Liudytojas M. N. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024-10-13 dieną dirbo ekipaže (1822) Alytaus mieste ir rajone su kolega, specialistu A. M.. Apie 13.00 val. Alytaus mieste važiuojant Naująja gatve pastebėjo automobilį BMW valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris pasirodė įtartinas, kadangi vairuotojas buvo užsidėjęs ant galvos gobtuvą ir iš automobilio labai dūmino. Automobilį sustabdė Alytaus mieste, Suvalkų gatvėje. Jis nuėjo iki automobilio vairuotojo, parašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Asmuo pateikė jam vairuotojo pažymėjimą, M. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), vardu. Vairuotojo pažymėjimas buvo galiojantis. Teisę vairuoti asmuo M. A. turėjo. Tuomet asmeniui buvo patikrintas blaivumas alkotesteriu, asmuo įpūtė 0,6 promiles, todėl jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už (duomenys neskelbtini) str. 5 d. padarymą. Asmuo sutiko su administracinio nusižengimo protokolu, pasirašė. Jokių dvejonių nekilo, kad vairuotojas pateikė ne savo vairuotojo pažymėjimą, kadangi jį paėmęs iš asmens padavė kolegai A. M.. Taip pat asmuo vairuotojo pažymėjimo nuotraukoje buvo panašus į vairuotoją, tiek išvaizda tiek ir amžiumi. Jokių dvejonių dėl išvaizdos nekilo. Paskui iš kolegų sužinojo, kad asmuo vairavęs 2024-10-13 dieną automobilį BMW valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo K. T. ir jis pateikė kito asmens - M. A. vairuotojo apžymėjimą (b. l. 35-38).
Alytaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja N. Z. tarnybiniame pranešime, nurodė, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje buvo gauta administracinio nusižengimo byla ROIK 24257417865 procesiniam sprendimui priimti. Iš gautos medžiagos nustatyta, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas A. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą M. A. už tai, kad jis 2024 m. spalio 13 d. apie 13.15 val., Alytaus miesto Suvalkų gatvėje vairavo automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,6 promilių girtumas. Tokiais savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje. Surašant administracinio nusižengimo protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimo faktą pripažino, alkotesterio parodymų neginčijo. 2024 m. spalio 30 d. Alytaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja N. Z. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. A. administracinio nusižengimo bylą jam nedalyvaujant, vadovaudamasi LR (duomenys neskelbtini) str. 5 d. nuostatomis, nutarimu Nr. 52-ANR_N-6668-2024, jam skyrė 800 EUR baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių terminui. Iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo papildomų paaiškinimų, prašymų nebuvo gauta. 2024-11-06 dėl 2024 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-6668-2024, M. A. pateikė skundą. Skunde nurodyta, kad apie jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir paskirtą nuobaudą jis sužinojo 2024 m. lapkričio 5 d. kai paštu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu gavo nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK 24257417865. Nurodė, kad 2024 m. spalio 13 d. jis automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo, įvykio vietoje nebuvo ir su šiuo įvykiu apskritai niekuo nėra susijęs. Susipažinus su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnų BODY kamerų vaizdo įrašais ir su jais supažindinus M. A. nustatyta, kad policijos pareigūnai neblaivumą nustatė automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui ir vairuotojui K. T., (gim. (duomenys neskelbtini)). K. T. jį tikrinantiems policijos pareigūnams pateikė M. A. išduotą vairuotojo pažymėjimą. Kaip nurodė pats M. A., 2020 m. VĮ Regitra jam pakeitė vairuotojo pažymėjimą, tačiau senojo nepaėmė, todėl jį laikė savo automobilyje BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). K. T. yra jo pažįstamas, kuris kartais su M. A. važiuodavo kartu šiam dirbant maisto išvežiotoju. Tikėtina, kad tuo metu K. T. iš M. A. automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasisavino M. A. išduotą vairuotojo pažymėjimą, jį užvaldė ir juo pasinaudojo pateikdamas jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams. Remiantis išdėstytu, prašė spręsti klausimą dėl K. T. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnyje (b. l. 1-2).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Alytaus apskrities VPK) tyrėjo D. P. tarnybiniame pranešime, nurodytos automobilio sustabdymo, protokolo surašymo ir M. A. skunde nurodytos aplinkybės, kurioms paaiškėjus, nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 302 straipsnį (b. l. 3-7).
Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir daiktų apžiūros protokolo, kurį pateikė M. A., nustatyta, kad apžiūrimas vairuotojo pažymėjimas išduotas Lietuvos Respublikoje. Matoma, kad pažymėjimas priklauso M. A. (gim. (duomenys neskelbtini)). Pažymėjimo galiojimas nuo 2018-10-20 iki 2028-10-20. Pažymėjimo numeris Nr. (duomenys neskelbtini), žemiau matomas asmens parašas. Taip pat matomas asmens kodas (duomenys neskelbtini)******3 ir vairuotojo nuotrauka. Po nuotrauka matosi vairuotojo vairavimo kategorijos „Am; B1; B“. Apvertus pažymėjimą, matyti vairuotojo kategorijų išlaikymo data - 2016-11-03 (b. l.19-22-28).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamojo K. T. kaltei pagrįsti.
BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tai kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis K. T. neturėdamas M. A. leidimo, t. y. neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo, t. y. pateikė jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams, M. A. išduotą vairuotojo pažymėjimą.
Kaltinamasis K. T. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino pilnai, jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų apklausos. Ištyrus teismo posėdyje ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, įvertinus nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad kaltinamojo K. T. veiksmai atitinka BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Dėl skirtinos bausmės
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.
Kaltinamasis K. T. padarė baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). K. T. praeityje teistas, šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, baustas administracine tvarka, nuobauda galiojanti (b. l. 90-102). Kaltinamojo K. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Šiuo atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis K. T. yra jauno amžiaus, dirba, nors nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė, kaip pats nurodė, neapgalvotai, dėl ko nuoširdžiai gailisi, šios aplinkybės rodo, kad vis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir turi galimybę išvengti nusikalstamų veikų darymo. Būtina pažymėti ir tai, jog šiuo nusikaltimu nebuvo padaryta žala. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo K. T. asmenybę, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokuroro pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kuri artima sankcijoje numatytai minimaliai bausmei.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama galutinė bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Paskirta K. T. šiuo nuosprendžiu bausmė subendrintina su 2024 m. vasario 26 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirta 90 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, t. y. bausmes iš dalies sudedant, ir vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatyta bausmių sudėjimo ir keitimo taisykle, kad viena laisvės atėmimo diena prilyginama vienai arešto parai.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, įpareigojant kaltinamąjį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
K. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdalį ir paskirti K. T. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2024 m. vasario 26 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirta 90 parų arešto bausme, jas iš dalies sudedant, ir skirti K. T. galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant K. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
K. T. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis.
Kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.
Teisėja Živilė Janavičienė
