Baudžiamoji byla Nr. N1-185-810/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32831-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.11.10; 1.2.4.6.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 1 d.
Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,
sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei,
dalyvaujant prokurorei Jurgitai Verbickaitei,
nukentėjusiajam A. M. (A. M.) ir jo įstatyminiam atstovui N. M. (N. M.),
kaltinamajam J. V. ir jo gynėjui advokatui Vytui Kantaravičiui,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
J. V. 2024 m. liepos 20 d. apie 21 val. 40 min., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Druskininkų mieste, Pakalnės gatvėje, šalia pavėsinės, esančios prie „Vijūnėlės“ tvenkinio, mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui – nepilnamečiui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), fizinį skausmą ir jį nežymiai sužalojo, o būtent: po pavėsinėje kilusio žodinio konflikto, nukentėjusiajam A. M. išbėgus iš pavėsinės, pasivijęs A. M. ir pargriovęs jį ant žemės, sudavė kojomis A. M. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam A. M. į galvos sritį, tuo nukentėjusiajam A. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje, tokiu būdu nukentėjusiajam nepilnamečiui A. M. sukėlė fizinį skausmą ir jį nežymiai sužalojo.
Kaltinamasis J. V. teisme kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, jog dėl savo veiksmų gailisi. Paaiškino, jog nukentėjusįjį jis pažįsta, susipažino su juo Jaunimo užimtumo centre (JUC), ten abu lankėsi prieš keletą metų. Tą ankstyvą vasaros vakarą J. V. nuėjo prie Vijūnėlės tvenkinio, ten sutiko A. ir jo draugus. Įvykis galėjo būti 2024 m. liepos 20 d. 20.43 val., kaip nurodyta kaltinime. Tą dieną apie 19.00 val. J. V. nuėjo prie „Vijūnėlės“ tvenkinio, ten esančioje pavėsinėje ketino vartoti alkoholinius gėrimus. Savo kuprinėje jis turėjo du butelius viskio „Jameson“. Juos pirko pas pažįstamą vyresnį draugą, alkoholiui pinigų davė senelis, su juo J. V. gyvena. Įvykio metu buvo nepilnametis, turėjo priklausomybę alkoholiui. Alkoholį vartoja nuo 15 metų. Dabar poreikio alkoholiui nebejaučia, nes 2024 m. lapkričio 2 d., būdamas neblaivus, jis iškrito iš trečio aukšto, susižalojo. Šiuo metu alkoholio nevartoja. Tiksliai visų įvykio aplinkybių jis neprisimena, konfliktas, jei gerai prisimena, kilo tarp J. V. ir A., priežasties nepamena. Pagarsinus kaltinime nurodytas aplinkybes: „...po pavėsinėje kilusio žodinio konflikto, nukentėjusiajam A. M. išbėgus iš pavėsinės, pasivijęs A. M. ir pargriovęs jį ant žemės sudavė kojomis A. M. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų smūgių skaičių, bet ne mažiau kaip vieną smūgį į galvos sritį...“, kaltę kaltinamasis pripažino visiškai, nurodė, jog taip ir buvo. Pripažino, kad A. buvo sukeltas fizinis skausmas, jis buvo nežymiai sužalotas. Savo veiksmus vertina neigiamai, mano, kad buvo galima konfliktą išspręsti kitu būdu. Jei ne alkoholis, jis galimai nebūtų kilęs. Kaltinamasis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus teismo posėdžio metu cituotus jo parodymus.
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paaiškino jos padarymo aplinkybes, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
J. V. apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, labai gailisi. 2024 m. liepos 20 d. apie 19 val. jis vienas nuėjo į pavėsinę, esančią prie „Vijūnėlės“ tvenkinio. Į minėtą pavėsinę ėjo norėdamas išgerti alkoholinių gėrimų, kuriuos nešėsi su savimi kuprinėje (vieną 1 ltr. talpos 40 laipsnių stiprumo butelį viskio „Jaimeson“). Eidamas link minėtos pavėsinės, atsidarė turėtą butelį ir alkoholį gėrė tiesiog iš butelio. Jam atėjus į minėtą pavėsinę, joje buvo maždaug 5-6 nepilnamečiai, tarp kurių buvo A. ir L., juos pažįsta iš matymo. Pastarieji minėtoje pavėsinėje vartojo alkoholį, gėrė „Žalios devynerios“. Iš pradžių J. V. alkoholį gėrė vienas, sėdėdamas ant netoli pavėsinės buvusio suoliuko, vėliau, jam išgėrus maždaug pusę butelio su savimi atsinešto alkoholio, pavėsinėje buvęs vaikinas vardu L. pakvietė jį ateiti į pavėsinę ir prisijungti prie jų. Po kurio laiko jam ir minėtiems asmenims būnant pavėsinėje, tarp jo (J. V.) ir vaikino vardu A. kilo žodinis konfliktas. Dėl kokios priežasties kilo šis žodinis konfliktas, nepamena. Konflikto metu J. V. susinervavo, susijaudino. Tuo metu jis pamatė link šios pavėsinės ateinantį savo draugą D. S. Todėl J. V. spontaniškai panaudojo fizinį smurtą prieš A. Kokius konkrečiai smurtinio pobūdžio veiksmus jis atliko A. atžvilgiu, neprisimena. Sutinka su jam pareikštame pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis, jas visiškai pripažįsta. Atsimena, kad prie pavėsinės jis A. pargriovė ant žemės ir sudavė gulinčiam A. smūgį į pilvą. Po to jis išgirdo, kad jo draugas D. sušuko „J., ką darai“, todėl nutraukė smurtinius veiksmus A. atžvilgiu. Po to jis kartu su draugu D. S. dviračių taku nuėjo nuo pavėsinės tolyn link „Vijūnėlės“ pliažo pusės. Po maždaug 10 minučių, jam ir D. S. einant dviračių taku, prie jų policijos automobiliu privažiavo policijos pareigūnai, kurie J. V. nusivežė į įvykio vietą. Ten J. V. buvo nustatytas neblaivumas (t. 2, b. l. 17-21, 31-34).
Nukentėjusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos 20 d. vakare, kuriuo tiksliai laiku nepamena, tai galėjo būti apie 19 val., jis su draugais, J. R., E., L. M., I., kurios pavardės neprisimena, ir dar keletu draugų, kurių šiuo metu neprisimena, sėdėjo pavėsinėje prie „Vijūnėlės“ tvenkinio, esančio Druskininkuose. Tuo metu nei vienas iš jų jokių alkoholinių gėrimų nevartojo, tiesiog sėdėjo ir tarpusavyje kalbėjosi. Jiems sėdint pavėsinėje, maždaug po valandos laiko į pavėsinę atėjo J. V., kurį pažįsta iš matymo. Su juo iki šio įvykio nebendravo, jokių piktumų, nesutarimų neturėjo. Atėjęs į pavėsinę, J. V. su savimi atsinešė alkoholio - butelį viskio ir butelį „Trejos devynerios“. J. V. tiek jam, tiek ir kitiems pavėsinėje esantiems jo draugams darė spaudimą, garsiai sakydamas: „kas negers tie lohai“. Todėl A. M. sutiko su J. V. išgerti alkoholio. Ar su J. V. alkoholį gėrė ir kiti pavėsinėje buvę jo draugai, nepamena. A. M. išgėrė apie 5 gurkšnius viskio, todėl nuo išgerto alkoholio kiekio jautėsi apsvaigęs. Jam ir J. V. pavėsinėje begeriant alkoholį, neužilgo J. V. pradėjo daryti nesąmones ir iš niekur nieko J. V. jį užsivijo. A. M. nuo pastarojo bėgo link netoliese esančio miškelio. J. V. jį pasigavo ir parvertęs ant žemės sudavė rankų kumščiais 2 smūgius į krūtinės sritį. Šie J. V. suduoti smūgiai buvo nestiprūs, todėl šių smūgių sudavimo metu jis fizinio skausmo nejuto. Jam pasirodė, kad J. V. taip elgėsi norėdamas pajuokauti. Po šių J. V. suduotų nestiprių smūgių, kaip jam atrodė, jie abu grįžo atgal į pavėsinę. Jam ir J. V. sugrįžus į pavėsinę bei sėdint pavėsinėje ant suoliuko, maždaug po poros minučių J. V. iš niekur nieko staiga atsistojo ir pradėjo jį spardyti kojomis, suduodamas kojomis jam vieną ar du smūgius į galvos sritį, pataikydamas kiek prisimena į kaktą. Šie J. V. kojomis suduoti smūgiai buvo stiprūs, tačiau smūgių sudavimo metu jis fizinio skausmo nejuto, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Prisimena, kad tarp jų tuo metu ant suoliuko sėdėjęs J. R. bandė apginti A. M. blokuodamas rankomis J. V. suduodamus smūgius. Kas vyko vėliau, nežino, greičiausiai buvo praradęs sąmonę. Po šio įvykio jis atsibudo ligoninės palatoje. Atsibudęs po šio įvykio ligoninėje, jis juto stiprų skausmą krūtinės ir galvos srityse, nes kaip suprato nuo J. V. suduotų smūgių jam labai skaudėjo tiek krūtinę, tiek galvą. Mano, kad J. V. minėtą dieną jį sumušė, nes buvo per daug išgėręs alkoholio, kadangi kiek prisimena tarp jų nei minėtą dieną, nei ankščiau jokių konfliktų, nesutarimų ar barnių nebuvo (t. 1, b. l. 69-71).
Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad nepilnamečio nukentėjusiojo A. M. atstovas pagal įstatymą N. M. protokole – pareiškime parodė, kad 2024 m. liepos 20 d. apie 21.45 val. prie pavėsinės, esančios prie „Vijūnėlės“ tvenkinio, Druskininkuose, J. V. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė jo nepilnamečiui sūnui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), fizinį skausmą ir sunkų sveikatos sužalojimą, t. y. be priežasties sudavė kelis smūgius į pilvo sritį, kelis smūgius į galvos sritį, po ko A. M. prarado sąmonę ir nukrito ant žemės. J. V. toliau spardant kojomis gulinčiam be sąmonės sūnui A. M. į galvą, sūnus atsidūrė gilioje komoje ir buvo išvežtas į Druskininkų ligoninę (t. 1, b. l. 55-57).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Druskininkų mieste, Pakalnės gatvėje. Nuo pastato, pažymėto Nr. 21, einant pėsčiųjų - dviračių taku 100 m pietų kryptimi, kairėje pusėje matoma medinė pavėsinė. Pavėsinė yra pėsčiųjų - dviračių tako kairėje pusėje link „Vijūnėlės“ tvenkinio. Pavėsinės pakraščiais padaryti mediniai suolai. Pavėsinės centre yra medinis stalas. Pavėsinės grindys yra betoninės. Nei ant pavėsinės grindų, nei šalia pavėsinės teritorijos nėra dėmių panašių į kraują. Pavėsinės vidus ir gretimai esanti teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Apžiūros metu nieko nerasta ir nieko nepaimta (t. 1, b. l. 23-26).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrajame pagalbos centre (toliau - BPC) 2024 m. liepos 20 d. gautas telefoninis pranešimas, jo laikas - 21:47:20. Paleidus garso įrašą, girdimas pokalbis tarp BPC darbuotojo ir pranešėjo, kuris prisistatė P. Š.. Jis pranešė, kad Druskininkuose, Pakalnės gatvėje, prie „Vijūnėlės“ ežero, nepilnamečiai girtuokliauja, triukšmauja ir mėto butelius į ežerą. Garso įrašo trukmė - 1.59 min. (t. 1, b. l. 19-20).
Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (forma Nr. 110/a) matyti, kad 2024 m. liepos 20 d. A. M. nustatyta nepatikslinta koma (t. 1, b. l. 98-99).
Iš VšĮ Druskininkų ligoninės stacionaro epikrizės matyti, kad 2024 m. liepos 20 d. A. M. nustatyta pagrindinė diagnozė - etanolio toksinis poveikis ir papildoma diagnozė - galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas (t. 1, b. l. 101-103).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2914/2024(01) nurodyta, kad A. M. nustatytas odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, padarytas minėtą dieną galvos sritį paveikus kietu buku daiktu ar plokštuma, prieš patenkant į VšĮ Druskininkų ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, tai yra iki 2024 m. liepos 20 d. 22.44 val. Šis sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nustatytas odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu į kaktos kairės pusės sritį (tiek smūgiuojant kumščiu, spiriant su koja, ar suduodant smūgį kitu kietu buku daiktu), tiek ir pačiam nukentėjusiajam griūvant bei kaktos kairės pusės sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar plokštumą. A. M. patiriant nustatytą kūno sužalojimą galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 92-95).
Liudytojas (nepilnamečio nukentėjusiojo A. M. atstovas pagal įstatymą) N. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug prieš savaitę laiko jis su savo nepilnamečiais vaikais, A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. M., gim. (duomenys neskelbtini), atsikraustė į Druskininkus ir apsigyveno name. Prieš tai visi gyveno Vilniaus mieste. 2024 m. liepos 20 d. abu vaikai svečiavosi pas močiutę L., gyvenančią (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 20 d. vakare jam paskambino policijos pareigūnas, kuris informavo, kad jo sūnus A. M. yra pristatytas į Druskininkų miesto ligoninę komos būsenos. Vėliau, kai sūnus buvo išleistas iš ligoninės, N. M. jis papasakojo 2024 m. liepos 20 d. įvykio detales, iš kurių sužinojo, kad tą vakarą A. M. su keliais draugais nusprendė pabūti prie „Vijūnėlės“ tvenkinio, pasimaudyti ir praleisti laiką. Kažkuriuo momentu į jų kompaniją atėjo iš matymo pažįstamas J. V.. Iš sūnaus žodžių sužinojo, kad šį vaikiną daug kas pažįsta kaip agresyvų ir pavojingą žmogų, kuris prekiauja narkotikais. Taip pat sužinojo, kad dauguma vaikų pastarojo bijosi. J. V. su savimi atsinešė stipraus alkoholio, viskio ir „Trejos devynerios“. Kiek butelių J. V. atsinešė, nežino. J. V., darydamas psichologinį spaudimą, įkyriai siūlė visiems gerti alkoholį. Kaip suprato, sūnus, bijodamas grasinimų ir pažeminimų, prieš savo valią kažkiek alkoholio išgėrė. Jo sūnui vengiant paklusti J. V. ir bandant bėgti toliau, J. V. pradėjo šį vytis. Pasivijęs, J. V. jo sūnui sudavė kelis smūgius į pilvo sritį, po to sudavė kelis smūgius į galvos sritį, po ko jo sūnus A. M. prarado sąmonę ir nukrito ant žemės. Viso J. V. jo sūnui sudavė 5 smūgius. Vėliau iš vaikų, tarp kurių buvo ir A. draugas J. R., dalyvavusių minėtame įvykyje, jis sužinojo, kad, jo sūnui praradus sąmonę, J. V. kelis kartus koja spyrė šiam į galvos sritį. J. R. bandė jo sūnų apginti. 2024 m. liepos 22 d. jo sūnus A. M. iš ligoninės buvo išleistas. Gydytoja rekomendavo, kad po tokios gilios komos 10 dienų A. negalimi jokie fiziniai krūviai, greiti veiksmai (t. 1, b. l. 59-61, 62-65).
Liudytojas J. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos 20 d. apie 15 val., tikslaus laiko neprisimena, jis su draugais A. M., D. M., D., I., L. (kurių pavardžių nežino) ir P. M. buvo prie „Vijūnėlės“ tvenkinio, esančio Druskininkuose. Išsimaudę tvenkinyje, visi po maždaug 2 ar 2,5 valandų nuėjo į pavėsinę, esančią kitoje „Vijūnėlės“ tvenkinio pusėje. Po maždaug 20-30 minučių jis su P. M. dviračiais nuvažiavo iki parduotuvės „Maxima“, esančios M. K. Čiurlionio gatvėje, Druskininkuose, nusipirkti atsigerti ir pavalgyti. Apsipirkę parduotuvėje, grįždami dviračiais atgal į pavėsinę, netoli „Vijūnėlio“ tvenkinio sutiko J. V., jį pažįsta iš matymo. J. V. jų paklausė, kur šie važiuoja. Atsakę, kad į pavėsinę prie „Vijūnėlės“ tvenkinio, su J. V. išsiskyrė ir nuvažiavo į pavėsinę, kur jų laukė D. M., D., I. ir L.. Visiems būnant pavėsinėje, maždaug po 15 minučių į pavėsinę atėjo J. V.. Suprato, kad J. V. yra girtas, nes šis ėjo netiesiai ir kalbėjo neaiškiai. Atėjęs į pavėsinę, J. V. iš kuprinės išsitraukė 2 butelius alkoholio. Tuomet J. V. atsidarė vieną butelį ir pasiūlė visiems išgerti kartu su juo. J. R. alkoholinio negėrė. Su J. V. alkoholį gėrė tik A. M.. Kiti jo draugai alkoholio negėrė. Po to atėjo J. V. draugas, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. J. V. su draugu kalbėjosi, draugas alkoholio negėrė. J. R. nuėjus į tualetą, esantį netoli pavėsinės, visi kiti tuo metu liko pavėsinėje. Grįžtant iš tualeto link pavėsinės jis girdėjo, kad A. pykstasi su J. V.. Dėl ko jie pykosi, nežino, bet girdėjo, kad jie kalbėjo apie skolas. Matė, kad šio konflikto metu A. atsistojo ir ėjo tolyn nuo J., o J. V. pradėjo jį gaudyti. Pamatęs tai, J. R. liepė abiem nusiraminti, po ko J. V. liepė jam „užsičiaupti“ ir nesikišti. Po to A. ir J. V. konfliktuoti nustojo, abu atsisėdo ant pavėsinėje esančio suolo. Tuomet jis A. pasiūlė kartu su juo važiuoti namo, bet šis atsisakė. A. pasakė, kad viskas gerai, susipyko ir viską išsiaiškino. Maždaug po 25 minučių jis su visais esančiais pavėsinėje atsisveikino ir dviračiu važiavo link namų. Pavažiavus nuo pavėsinės apie 30 metrų išgirdo, kad A. rėkia, atsisukęs pamatė, kad visi pradėjo bėgti iš pavėsinės. Išgirdęs, kad A. rėkia, suprato, kad kažkas vyksta negero, todėl norėdamas padėti A. jis grįžo atgal į pavėsinę. Jam sugrįžus pamatė, kad pavėsinėje yra L., D. ir I. Tuo metu pamatė žole link tualeto, esančio netoli pavėsinės pusės, bėgantį A., kurį vijosi J. V.. Matė, kad J. V., pasivijęs A., sugriebė šiam už pečių, iš nugaros pusės, ir pargriovė jį ant žemės. A. dešiniu šonu nukritus ant žemės, o J. V. koja jam spyrė du kartus į pilvą ir vieną kartą į veidą. Pamatęs tai, jis pribėgo prie ant žemės gulinčio A. ir nuo šio nustūmęs J. V. liepė jam tiesiog išeiti. Tuomet J. V. nuėjo į pavėsinę ir pasiėmęs savo kuprinę kartu su savo draugu, kurio vardo ir pavardės jis nežino, nubėgo į priešingą pusę. Matė, kad A. iš burnos bėgo kraujas, ant kaktos buvo guzas. Kartu su D. A. ant rankų nunešė į pavėsinę ir pasodino ant suolo. Būdamas pavėsinėje neužilgo pamatė link pavėsinės pusės atvažiuojantį policijos automobilį, suprato, kad kažkas iš praeivių iškvietė policiją. Jam išvažiavus pavėsinėje liko L., D., I. ir A. Sekančią dieną jis iš draugų sužinojo, kad A. po šito įvykio buvo išvežtas į ligoninę ir buvo komoje. Kiek tiksliai alkoholio išgėrė A. M. su J. V., nežino (t. 1, b. l. 129-131).
Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. V. jis pažįsta nuo devintos klasės, nes su juo mokėsi vienoje mokykloje. 2024 m. liepos mėnesį, tikslios dienos nepamena, galėjo būti 20 diena, vakare jis nuėjo prie pavėsinės, esančios prie „Vijūnėlės“ tvenkinio, Druskininkuose, kur buvo susitaręs susitikti su draugu J. V. Jam einant link minėtos pavėsinės, pamatė, kad J. V. prie pavėsinės muša vaikiną, kurio jis nepažįsta, matė jį pirmą kartą. Eidamas pamatė, kad J. V. kojomis spardė ant žemės gulintį vaikiną, kur tiksliai pataikė, nepastebėjo. Matė, kad vaikinas, kurį J. V. spardė, gulėjo ant šono, veidu pasisukęs į pavėsinės pusę, o J. V. stovėjo priešais jį. Minėtas vaikinas J. V. nesipriešino, gulėjo ramiai, pagalbos nesišaukė. Pamatęs tai, jis pradėjo šaukti ant J. V.: „ką tu darai?“, todėl pastarasis nustojo spardyti minėtą vaikiną ir priėjo prie jo. Nenorėdamas turėti kokių nors problemų dėl to, jis nei prie ant žemės gulinčio nepažįstamo vaikino, nei prie J. V. nepriėjo, o pėsčiųjų taku nuėjo link „Vijūnėlės“ pliažo pusės. Nueidamas matė, kad prie ant žemės gulinčio vaikino, kurį J. V. spardė kojomis, priėjo kiti keli jaunuoliai, kaip suprato pastarojo pažįstami ar draugai, kurie bandė jį pakelti. Jam einant link pliažo pusės, jį netrukus pasivijo J. V., jo paklausė, kodėl jis mušė vaikiną. J. V. atsakė, kad vaikinas jam yra skolingas. Daugiau jokių kitų šio įvykio aplinkybių J. V. neminėjo. Maždaug po 10 minučių, jam su J. V. einant pėsčiųjų taku, prie jų policijos automobiliu privažiavo policijos pareigūnai, kurie J. V. liepė važiuoti kartu. Vaikino, kurį J. V. mušė, jis (D. S.) nepažįsta (t. 1, b. l. 155-157).
Liudytojas L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos 20 d. maždaug apie 15-16 val., tikslaus laiko negali pasakyti, jis su draugais D., I., D., P. buvo pavėsinėje, esančioje prie „Vijūnėlės“ tvenkinio. Į pavėsinę ėjo tiesiog pasėdėti, pabendrauti, paklausyti muzikos. Visiems būnant pavėsinėje, maždaug po 30 minučių į pavėsinę atėjo J. V.. Matė, kad atėjęs į pavėsinę J. V. išsitraukė iš kuprinės 2 butelius viskio ir visiems buvusiems pavėsinėje siūlė kartu su juo išgerti. Su J. V. sutiko išgerti tik pavėsinėje buvęs A. M., o visi kiti pavėsinėje buvę jo minėti draugai, tame tarpe ir jis, su J. V. viskio negėrė. J. V. ir A. M. išgėrus butelį viskio, J. V. ir A. M. tarpusavyje susipyko dėl kažkokios skolos. Tuomet A. išbėgo iš pavėsinės ir nubėgo link netoliese esančio miško. J. V. pradėjo A. vytis. Matė, kad bėgdamas A. nukrito, o prie jo pribėgęs J. V. koja du kartus spyrė A., kur tiksliai pataikė, nepastebėjo. Tuomet matė, kad prie jų pribėgo J. R., kuris juos išskyrė ir visi trys grįžo atgal į pavėsinę. A. pasiūlė J. V. susitaikyti. Tuomet J. V. su A. susitaikė ir būdami pavėsinėje toliau gėrė viskį. Vėliau J. V. ir A. vėl pradėjo tarpusavyje bartis ir konfliktuoti. A. staiga atsistojo ir iš pavėsinės išbėgo. J. V. taip pat išbėgo iš pavėsinės, pasivijęs A., rankomis jį pastūmė, ir A. nukrito ant nugaros. A. nukritus, J. V. du kartus spyrė koja gulinčiam A., kur pataikė, nepastebėjo. Matė, kad J. V. rankos kumščiais dar sudavė du smūgius gulinčiam A. į galvos sritį. Tuomet pamatė, kad prie J. V. priėjo jo draugas D., kuris prie pavėsinės atėjo tuo metu, kai J. V. vijosi bėgantį A. J. V. su draugu D. kažką tarpusavyje trumpai pasikalbėję abu nuėjo link „Vijūnėlės“ tvenkinio pagrindinio pliažo pusės. Tuomet jis, D., I. ir J. priėjo prie gulinčio A. ir paėmę jį ant rankų nunešė į pavėsinę. Po kurio laiko į pavėsinę atvyko policijos pareigūnai. Po to jis su I. ir vienu policijos pareigūnu policijos automobiliu nuvažiavo link „Vijūnėlės“ pagrindinio pliažo ieškoti J. V.. J. V. policijos pareigūnas sulaikė. Matė, kad po J. V. antrą kartą suduotų A. smūgių jam iš burnos bėgo kraujas, buvo praskelta lūpa (t. 1, b. l. 133-135).
Liudytoja I. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos 20 d. vakare, kuriuo tiksliai laiku, nepamena, ji, L. M., D., A., J. R. ir P. M. bei D. M. buvo pavėsinėje, esančioje prie „Vijūnėlės“ tvenkinio, kurioje tiesiog sėdėjo, kalbėjosi. Po kurio laiko J. su P. nuvažiavo iki parduotuvės ir netrukus sugrįžo. Maždaug po 20 minučių į pavėsinę atėjo J. V., kurį ji pažįsta iš matymo. Atėjęs į pavėsinę, J. V. atsinešė su savimi 2 butelius alkoholio ir siūlė visiems kartu išgerti. Visi gerti alkoholį su J. V. atsisakė, išskyrus A., todėl jie dviese gėrė alkoholį. Netrukus A. su J. V. pradėjo tarpusavyje pyktis ir bartis dėl kažkokios skolos. J. V. ir A. pavėsinėje stumdėsi, todėl J. R. liepė A. važiuoti namo, tačiau šis nesutiko. Po kurio laiko pamatė, kad A. staiga išėjo iš pavėsinės ir pradėjo eiti žole, link netoli pavėsinės esančio tualeto. Tuomet J. V. pradėjo bėgti paskui A. ir šį pasivijęs parvertė ant žolės ir pradėjo kojomis jį spardyti. Matė, kad J. V. gulinčiam A. koja vieną kartą spyrė į pilvą ir po to ranka dar vieną kartą trenkė į galvą, kur tiksliai pataikė, nepastebėjo. Kai J. V. jį mušė, A. gulėjo ramiai, nesipriešino. Sudavęs smūgius gulinčiam A., J. V. grįžo atgal į pavėsinę ir, pasiėmęs savo kuprinę, nuėjo link „Vijūnėlės“ pliažo. Priėjusi prie gulinčio A. matė, kad jis yra be sąmonės, jam yra nubrozdinimas galvos dešinėje pusėje, ties kakta, daugiau jokių kitų sumušimo ar sužalojimo žymių ant A. matomų kūno vietų ji nepastebėjo. Atnešus A. į pavėsinę, netrukus atvyko policijos pareigūnai. Papasakojus policijos pareigūnams apie šį įvykį, ji su L. ir policijos pareigūnais policijos automobiliu važiavo ieškoti J. V., kurį pamatė netoli „Vijūnėlės“ tvenkinio. Pareigūnai J. V. sulaikė (t. 1, b. l. 137-139).
Liudytojas D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos 20 d. vakare, kuriuo tiksliai laiku neprisimena, jam, P. M., J. R., jo sesei I., D. M., L. M., A., kurio pavardės nežino, būnant pavėsinėje, prie „Vijūnėlės“ tvenkinio, į minėtą pavėsinę atėjo J. V., kurio jis iki to laiko nepažinojo. Pavėsinėje J. V. iš kuprinės išsitraukė 2 butelius alkoholio ir visiems buvusiems pavėsinėje siūlė kartu išgerti. Visi atsisakė, išskyrus A., kuris sutiko ir kartu su J. V. dviese gėrė alkoholį. A. ir J. V. pavėsinėje begeriant alkoholį, neužilgo J. V. pradėjo A. gaudyti ir matė, kad A. išbėgo iš pavėsinės. Neužilgo abudu ir vėl sugrįžo į pavėsinę, kur toliau gėrė alkoholį. A. ir J. V. toliau geriant alkoholį pavėsinėje, netrukus A. niekam nieko nesakęs atsistojo ir nuėjo link netoli pavėsinės esančio tualeto. Netrukus J. V. taip pat atsistojo ir pradėjo bėgti paskui A. Matė, kad J. V., pribėgęs prie A., šį rankomis pastūmė ir parvertė ant žemės. A. nukrito ant dešinio šono. A. nukritus, matė, kad J. V. du kartus koja spyrė gulinčiam A. į pilvą ir vieną kartą koja spyrė A. į galvą, po to ranka dar sudavė vieną kartą gulinčiam A. į galvą. Matė, kad A. nesipriešino, gulėjo ramiai. Sudavęs smūgius, J. V. grįžo į pavėsinę ir, susirinkęs savo daiktus, pabėgo link pliažo. A. tuo metu vis dar gulėjo ant žemės, todėl prie jo priėjo J. R. ir D. M., kurie pakėlė A. nuo žemės ir, atnešę į pavėsinę, paguldė ant suoliuko. Suprato, kad A. yra be sąmonės. A. viršugalvis buvo paraudęs ir jam iš burnos bėgo kraujas (t. 1, b. l. 150-153).
Liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos mėnesį, tikslios dienos nepamena, vakare, maždaug apie 19-20 val., tiksliai negali pasakyti, jis atėjo į pavėsinę, esančią prie „Vijūnėlės“ tvenkinio, Druskininkuose, susitikti su draugais. Jam atėjus į pavėsinę, joje buvo J. R., I., kurios pavardės nežino, P. M., A., I. brolis D., L. M. ir kiek pamena J. V., kurie tiesiog sėdėjo pavėsinėje ir tarpusavyje kalbėjosi. Ar pavėsinėje kas nors gėrė alkoholinius gėrimus, jis nematė. Būdamas pavėsinėje matė, kad J. V. porą kartų spyrė A., ar pataikė, nepastebėjo. Tada matė, kad A. išėjo iš pavėsinės, o J. V. nuėjo paskui A.. Matė, kad J. V., pasivijęs A., šį rankomis pastūmė ir A.po pastūmimo nukrito ant žemės. Tada J. V. koja spyrė gulinčiam A. du kartus į pilvą ir vieną kartą į galvą, kur tiksliai pataikė, nepastebėjo. Po suduotų smūgių J. V. nuo šio atsitraukė. Priėjęs prie gulinčio A. matė, kad šiam iš burnos bėgo kraujas, tačiau jokių kitų sumušimo ar sužalojimo žymių ant matomų A. kūno vietų jis nepastebėjo. Tada J. R. su kažkuriuo draugu A. ant rankų nunešė į pavėsinę (t. 1, b. l. 141-143).
Liudytojas P. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos mėnesį, tikslios dienos nepamena, vakare, maždaug apie 18-19 val., jis, J. R., D., I., D., L. M. buvo prie pavėsinės, esančios prie „Vijūnėlės“ tvenkinio, Druskininkuose, kur maudėsi. Tada jis su J. R. dviračiais nuvažiavo iki parduotuvės nusipirkti atsigerti. Važiuojant atgal link pavėsinės sutiko J. V., kuris teiravosi, kur jie važiuoja. Atsakė, kad važiuoja į pavėsinę prie „Vijūnėlės“, kur laukia draugai. Jiems sugrįžus į pavėsinę, maždaug po 15 minučių į pavėsinę atėjo J. V.. J. V. iš kuprinės išsitraukė 2 butelius alkoholio. Tada J. V. pasakė: „kas negers, tie lochai“. Tačiau niekas iš pavėsinėje buvusių jo minėtų draugų alkoholio negėrė, išskyrus A. J. V. ir A. geriant alkoholį, jie netrukus tarpusavyje susipyko dėl kažkokios skolos. T. A. išbėgo iš pavėsinės, o paskui jį ir J. V.. Matė, kad J. V., pasivijęs A., pargriovė jį ant žemės ir pradėjo mušti. Matė, kad J. V. kelis kartus koja spyrė gulinčiam A. į galvą, kur tiksliai pataikė, nepastebėjo. Daugiau smūgių J. V. A. nesudavė, nes J. R. atitraukė J. V. nuo A., kad nusiramintų. Kas vyko vėliau jis nematė (t. 1, b. l. 145-147).
Liudytojas S. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2024 m. liepos 20 d., jam dirbant su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju S. K., apie 21 val. 56 min. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), galimai 8 nepilnamečiai asmenys vartoja alkoholį, triukšmauja ir šiukšlina. Nuvykus pranešime nurodytu adresu, prie „Vijūnėlės“ tvenkinio juos pasitiko vyriškis, prisistatęs pranešėju, kuris paaiškino, kad prie minėto tvenkinio esančioje pavėsinėje nepilnamečiai vaikai greičiausiai vartojo alkoholį, iš kurių vienam reikalinga pagalba, nes šis yra visiškai neorientuotas, į nieką nereaguoja ir galimai yra be sąmonės. Įvykio vietoje tuo metu buvo ir keletas nepilnamečių vaikų. Pavėsinėje prie tvenkinio ant suoliuko buvo rastas gulintis vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo nepilnametis A. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris visiškai nereagavo į aplinką, buvo be sąmonės. Nuo ant suoliuko gulinčio nepilnamečio A. M. sklido alkoholio kvapas, ant jo matomų kūno vietų sužalojimo ar sumušimo žymių nesimatė. Laukiant į įvykio vietą atvykstančių greitosios medicinos pagalbos medikų, toje pačioje pavėsinėje, prie nepilnamečio A. M. buvę du asmenys - vyras ir moteris, nurodė, kad jie matė, kaip prie pavėsinės šiam ant suoliuko gulinčiam vaikinui kitas vaikinas koja spyrė į galvą ir mušė rankomis, todėl šis vaikinas galimai patyrė galvos traumą. Bendraujant su įvykio vietoje buvusiais nepilnamečiais, mačiusiais šį įvykį, pastarieji nurodė kryptį, kuria pasišalino A. M. sumušęs vaikinas vardu J. Jo kolega S. K. policijos tarnybiniu automobiliu vykdė nurodyto asmens vardu J. paiešką ir neužilgo sugrįžo į įvykio vietą kartu su paieškomu asmeniu, kaip vėliau paaiškėjo nepilnamečiu J. V., kuriam neblaivumo nustatymo prietaisu buvo nustatytas 1,69 promilių neblaivumas ir kuriam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kurio ROIK 24249708108. Paklausus nepilnamečio J. V., ar vartojo smurtą prieš A. M. ir šį mušė, pastarasis tai patvirtino nurodydamas, kad konfliktavo su A. M. ir po to rankomis kokius penkis kartus trenkė A. M. per galvą dėl to, kad pastarasis jam yra skolingas, nes kažkada sudaužė šio asmeninį daiktą. Neužilgo į įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie nepilnametį A. M. greitosios medicinos pagalbos automobiliu išgabeno į Druskininkų ligoninės vaikų priėmimo skyrių. Nepilnametis J. V. buvo pristatytas į Druskininkų policijos komisariatą ir perduotas motinai V. V. (t. 1, b. l. 111-114).
Liudytojas P. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos 20 d. vakare, maždaug apie 21.30 val., tikslaus laiko negali pasakyti, nes neprisimena, jis valtimi plaukiodamas „Vijūnėlės“ tvenkinyje, esančiame Druskininkuose, žvejojo. Tuo metu jis matė prie minėto tvenkinio esančioje pavėsinėje esančius jaunuolius, kurių galėjo būti apie 10 ir daugiau, tikslaus skaičiaus pasakyti negali. Jie pavėsinėje triukšmavo, keikėsi, mėtė į tvenkinį butelius, iš ko jis suprato, kad pastarieji vartoja alkoholį. Kiek konkrečiai jaunuolių buvo minėtoje pavėsinėje, pasakyti negali, šių jaunuolių jis nepažįsta. Jaunuoliai buvo maždaug apie 14-16 metų amžiaus. Pamatęs, kad minėti jaunuoliai į tvenkinį mėto butelius, triukšmauja ir kaip suprato vartoja alkoholį, nusprendė apie tai pranešti policijos pareigūnams. Tuomet jis iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė, kad galimai nepilnamečiai triukšmauja ir vartoja alkoholinius gėrimus. Pranešęs apie tai bendruoju pagalbos telefonu, jis netrukus valtimi priplaukė į krantą ir išlipęs iš valties nuėjo į minėtą pavėsinę. Atėjęs į pavėsinę, pamatė, kad pavėsinėje yra apie 5-6 jaunuoliai, kurie kaip suprato galėjo būti apie 14-16 metų amžiaus. Matė, kad vienas jaunuolių sėdėjo pavėsinėje ant suoliuko ir buvo visiškai neorientuotas, į nieką nereagavo, nekalbėjo. Pasakius, kad iškviesta policija, keletas pavėsinėje buvusių jaunuolių išsilankstė. Neužilgo į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 117-120).
Liudytoja V. V. (J. V. atstovė pagal įstatymą) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jos nepilnametis sūnus J. V., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena pas senelius adresu (duomenys neskelbtini). Jos nepilnametis sūnus J. V. nuo šių metų rugsėjo mėnesio pradėjo mokytis nuotoliniu būdu (duomenys neskelbtini). Iki tol sūnus mokėsi (duomenys neskelbtini), kurioje pastarojo pažangumas buvo prastas. Nepilnametį sūnų J. V. ji augina viena, nes sūnaus tėtis mirė (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu nepilnamečiu sūnumi J. V. jai padeda rūpintis ir sutuoktinio tėvas, sūnaus senelis, pas kurį sūnus šiuo metu ir gyvena. Jos sūnus J. V. yra materialiai aprūpintas. Sūnus J. V. jos klauso, padeda jai nudirbti įvairius namų ruošos darbus, padeda tvarkytis buityje, namuose yra rūpestingas. (duomenys neskelbtini) po tėvo mirties sūnaus J. V. elgesys pasikeitė į blogąją pusę, jis pasidarė uždaras, agresyvus, konfliktiškas. 2024 m. vasaros laikotarpiu jos nepilnametis sūnus J. V. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ poilsio centre padavėju. Nuo 2022 m. jos sūnus J. V. dėl blogos emocinės būklės lankėsi Druskininkų PSPC pas psichiatrą ir pas psichologą. Nuo 2023 m. kovo 10 d. jos sūnus J. V. dėl pablogėjusios sveikatos būklės gydėsi VšĮ Vilniaus Santaros klinikų ligoninėje Vaikų ir paauglių krizių skyriuje, kur sūnui J. V. buvo nustatyta diagnozė - vidutinio lygio depresija ir potrauminis sindromas. J. V. pastoviam vartojimui buvo paskirti antidepresantai, kuriuos jis vartojo nereguliariai, nepastoviai (t. 1, b. l. 163-166).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).
J. V. teisme pripažino jam inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė galėjęs suduoti kaltinime nurodytą smūgių skaičių ir taip sukelti nukentėjusiojo sveikatai nurodytus padarinius ir fizinį skausmą. Jo kaltė dėl nežymaus A. M. sužalojimo ir fizinio skausmo jam sukėlimo įrodyta ir kitais bylos duomenimis, kurie pripažintini jo kaltę patvirtinančiais įrodymais – nukentėjusiojo A. M., liudytojų N. M., J. R., D. S., L. M., I. D., D. D., D. M., P. M., S. V., P. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais dėl kilusio konflikto aplinkybių, specialisto išvada, kitais rašytiniais įrodymais ir juose užfiksuotais duomenimis.
Kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, pargriovęs jį ant žemės, suduodamas kojomis jam tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, suprato, jog tokiais veiksmais sukels A. M. fizinį skausmą ir jį sužalos, norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. V. 2024 m. liepos 20 d. apie 21 val. 40 min., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Druskininkų mieste, Pakalnės gatvėje, šalia pavėsinės, esančios prie „Vijūnėlės“ tvenkinio, po pavėsinėje kilusio žodinio konflikto, nukentėjusiajam A. M. išbėgus iš pavėsinės, pasivijęs A. M. ir pargriovęs jį ant žemės, sudavė kojomis A. M. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam A. M. į galvos sritį, tuo nukentėjusiajam A. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje, tokiu būdu nukentėjusiajam nepilnamečiui A. M. sukėlė fizinį skausmą ir jį nežymiai sužalojo. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Bausmės skyrimas
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Skiriant bausmę J. V., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, taip pat jam taikomos BK XI skyriaus „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“ nuostatos su tam tikromis išimtimis (BK 81 straipsnio 1 dalis), nes jam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų.
Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Kaltinamasis J. V. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Ankščiau teismo neteistas, tačiau 2023 m. gegužės 18 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, daug kartų baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, tame tarpe ir alkoholio vartojimą, būnant nepilnamečiu, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, ir kt. Jis mokosi (duomenys neskelbtini), šioje mokymosi įstaigoje charakterizuojamas patenkinamai (t. 2, b. l. 103). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nepilnamečio individualaus vertinimo pažymoje (t. 2, b. l. 71-72) užfiksuota, jog šeimai buvo teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, taikoma atvejo vadyba. Vis dažniau nustatomi vaiko teisių pažeidimai dėl J. V. elgesio, kurio metu jis kelia grėsmę aplinkiniams, naudodamas fizinį smurtą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam parinktina sankcijoje numatyta bausmė – didesnė nei minimali laisvės apribojimo bausmė (BK 90 straipsnio 5 dalies redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).
Byla teisme išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis iš esmės pripažino kaltę, taigi, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė J. V. nepaskirta (t. 2, b. l. 134-135).
Kiti klausimai
Daiktiniai įrodymai – laikmena su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro ir pareigūnų kūno „Body“ kamera užfiksuotu garso ir vaizdo įrašu – paliekama saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 - 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
J. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant jį bausmės vykdymo metu:
- dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- tęsti mokslus ir/ar pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant jį bausmės vykdymo metu:
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.
J. V. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Daiktinius įrodymus – laikmeną su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro ir pareigūnų kūno „Body“ kamera užfiksuotu garso ir vaizdo įrašu – palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.
Teisėja Edita Dambrauskienė
