Dėl išlaikymo priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-7-130/2007

Procesinio sprendimo kategorijos: 91.1; 91.2; 78.2.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės, Egidijaus Laužiko, Zigmo Levickio, Janinos Stripeikienės ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui I. T. dėl išlaikymo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. T. prašė priteisti jai iš atsakovo išlaikymą 3600 Lt (po 400 Lt kiekvieną mėnesį) už laikotarpį nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 1 d., o nuo 2005 m. rugsėjo 2 d. iki 2009 m. liepos 1 d. – periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt. Ieškovė nurodė, kad ji yra atsakovo duktė, gyvena Baltarusijos Respublikoje ir yra Baltarusijos Respublikos pilietė. Atsakovas gyvena Lietuvos Respublikoje, yra Lietuvos Respublikos pilietis. Teismo sprendimu iš atsakovo jai buvo priteistas išlaikymas po 1/4 dalį visų rūšių jo pajamų iki ieškovės pilnametystės, vėliau išlaikymo dydis Baltarusijos Respublikos Gardino apskrities Smorgonės rajono teismo sprendimu sumažintas iki 1/6 dalies atlyginimo. 2004 m. lapkričio 16 d. ieškovė tapo pilnametė. Nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. ji yra Minsko valstybinio lingvistikos universiteto Anglų filologijos fakulteto dieninio skyriaus studentė, jos gaunamos stipendijos ir motinos R. T. pajamų nepakanka pragyventi.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2006 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė I. T., gimusi 1986 m. lapkričio 16 d., yra atsakovo I. T. duktė. Atsakovo I. T. ir ieškovės motinos R. T. santuoka buvo nutraukta 1989 m. lapkričio 15 d. Ieškovė su motina gyvena Baltarusijos Respublikoje, yra Baltarusijos Respublikos pilietė, atsakovas gyvena Lietuvos Respublikoje ir yra Lietuvos Respublikos pilietis. Atsakovas pagal teismo sprendimą ieškovei mokėjo išlaikymą iki jos pilnametystės (2004 m. lapkričio 16 d.). Ieškovė nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. yra Minsko valstybinio lingvistikos universiteto Anglų filologijos fakulteto dieninio skyriaus studentė. Ieškovė prašė priteisti jai išlaikymą, remdamasi Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 3 dalimi, kuriame nustatyta tėvų pareiga mokėti išlaikymą, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui reikalinga parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Teismas nurodė, kad 1973 m. Hagos konvencija dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės šalių santykiams netaikytina, nes Baltarusijos Respublika nėra šios Konvencijos dalyvė. Teismas, remdamasis Hagos konvencijos 19 straipsnio nuostata, kad Konvencija neturi pasekmių jokiam kitam tarptautiniam dokumentui, kurio šalis yra arba bus Susitariančioji Valstybė ir kuriame yra šios Konvencijos reglamentuojamos srities nuostatų, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, nurodė, kad tais atvejais, kai išlaikymo prievolėms taikytinos teisės klausimai reglamentuoti Lietuvos dvišalėje (daugiašalėje) tarptautinėje sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, komercinėse ir šeimos bylose, teismas turi taikyti dvišalėje (daugiašalėje) tarptautinėje sutartyje nustatytas kolizines normas. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisinius santykius tarp tėvų ir vaikų, jeigu kurio nors iš tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, reglamentuoja Susitariančiosios Šalies, kurios pilietis yra vaikas, įstatymai. Baltarusijos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir paramos reikalingus nedarbingus pilnamečius vaikus; nedarbingi pilnamečiai vaikai turi teisę gauti iš tėvų išlaikymą nepriklausomai nuo jų invalidumo atsiradimo laiko ir priežasties. Teismas padarė išvadą, kad Baltarusijos Respublikos teisė nenustato tėvų pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, ne vyresniems negu 24 metų, kurie mokosi aukštųjų mokyklų dieniniame skyriuje ir kuriems būtina parama.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės I. T. apeliacinį skundą, 2006 m. birželio 22 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei I. T. iš atsakovo I. T. išlaikymo skolą po 200 Lt už kiekvieną mėnesį nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 1 d., iš viso 1800 Lt, taip pat išlaikymą periodiškomis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 200 Lt nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki tol, kol I. T. mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau kaip iki jai sukaks 24 metai; kitą ieškinio dalį atmetė. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 3 dalį (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija) vaikas turi teisę į išlaikymą, kai jam būtina parama, jis mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Baltarusijos Respublikos SŠK 91 straipsnio 1, 3 dalyse nurodyta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir paramos reikalingus nedarbingus pilnamečius vaikus, o nedarbingi pilnamečiai vaikai turi teisę gauti iš tėvų išlaikymą, nepriklausomai nuo jų invalidumo atsiradimo laiko ir priežasties, t. y. pilnamečių vaikų, jeigu šie nėra invalidai, teisė į išlaikymą nenustatyta. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos tarptautinėje sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nėra išspręsta Susitariančiųjų Valstybių teisės normų kolizija, konstatavo, jog šioje byloje turi būti taikoma 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvencija dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės, kurios 6 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, turintis teisę į išlaikymą, negali pagal Konvencijos 4 ir 5 straipsniuose nurodytą valstybių teisę gauti asmens, turinčio išlaikymo pareigą, išlaikymo, tai taikoma prašymą nagrinėjančios institucijos vidaus teisė, t. y. išlaikymas turi būti priteistas, pagal Hagos konvencijos 6 straipsnį taikant Lietuvos teisę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo gaunamo darbo užmokesčio dydį ir būtinumą užtikrinti minimalius ieškovės poreikius, taip pat į tai, kad atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, priteisė ieškovei išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį. Kolegija pažymėjo, kad 200 Lt suma sudaro tik 1/9 dalį atsakovui išmokamo darbo užmokesčio ir atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, taip pat nepažeidžia proporcingumo vaikų poreikiams principo. Konstatavusi atsakovo pareigą mokėti išlaikymą, teisėjų kolegija taip pat priteisė ieškovei išlaikymo skolą po 200 Lt kas mėnesį už laikotarpį nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 1 d. – iš viso 1800 Lt.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas I. T. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 6 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija klaidingai konstatavo, kad šalių santykiams turi būti taikoma 1973 m. Hagos konvencija dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės. Konvencijos 19 straipsnyje nustatyta, kad Konvencija neturi pasekmių jokiam tarptautiniam dokumentui, kurio Šalis yra arba bus Susitariančioji Valstybė ir kuriame yra šios Konvencijos reglamentuojamos srities nuostatų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią nuostatą, konstatavo, kad tais atvejais, kai išlaikymo prievolėms taikytinos teisės klausimai reglamentuoti Lietuvos dvišalėje (daugiašalėje) tarptautinėje sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, komercinėse ir šeimos bylose, teismas turi taikyti dvišalėje (daugiašalėje) tarptautinėje sutartyje nustatytas kolizines normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 27 punktas). Lietuvos ir Baltarusijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu kurio nors iš tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, jų teisinius santykius reglamentuoja Susitariančiosios Šalies, kurios pilietis yra vaikas, įstatymai. Tai yra tarptautinės privatinės teisės (kolizinė) norma. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė šią kolizinę teisės normą ir teisingai konstatavo, kad ieškovės ieškinys yra atmestinas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Ieškovė, gimusi 1986 m. lapkričio 16 d., yra atsakovo duktė, Baltarusijos Respublikos pilietė, gyvenanti Baltarusijos Respublikoje. Atsakovas gyvena Lietuvos Respublikoje ir yra Lietuvos Respublikos pilietis. Atsakovas teismo sprendimu priteistą išlaikymą ieškovei mokėjo iki jos pilnametystės – 2004 m. lapkričio 16 d. Nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. ieškovė yra Baltarusijos Respublikos Minsko valstybinio lingvistikos universiteto Anglų filologijos fakulteto dieninio skyriaus studentė. Ji prašo priteisti jai išlaikymą iš atsakovo pagal Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 3 dalį iki jai sukaks 24 metai. Baltarusijos Respublikos SŠK nenustatyta tėvų pareigos išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, jeigu šie nėra invalidai.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasatoriaus argumentas, kad 1973 m. spalio 2 d. daugiašalė Hagos konvencija dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės šioje byloje netaikytina, nes pagal šios Konvencijos 19 straipsnį ši Konvencija neturi pasekmių jokiam kitam tarptautiniam dokumentui, kurio Šalis yra arba bus Susitariančioji Valstybė ir kuriame yra šios Konvencijos reglamentuojamos srities nuostatų, yra teisingas (ši Konvencija yra ratifikuota Lietuvos Respublikos Seimo priimtu 2001 m. kovo 23 d. įstatymu Nr. IX-229). Lietuvos Respublika ir Baltarusijos Respublika 1992 m. spalio 20 d. yra sudariusios dvišalę sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos Sutartis), pagal kurios 30 straipsnio 2 dalį, kai kurio nors iš tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, jų (tėvų ir vaikų) teisinius santykius reglamentuoja Susitariančiosios Šalies, kurios pilietis yra vaikas, įstatymai. Kasatoriaus nuomone, pagal šias nuostatas turėjo būti taikomos ne Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 3 dalies, bet Baltarusijos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 91 straipsnio nuostatos, kuriose nenustatyta tėvų pareigos teikti paramą pilnamečiam vaikui, kuriam tokia parama yra būtina, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų.

Kita vertus, kasatorius neatsižvelgė į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos Sutarties 1 straipsnį ir vienos, ir kitos šalies piliečiai Susitariančiųjų Šalių teritorijose dėl savo asmeninių ir turtinių teisių naudojasi tokia pat teisine gynyba. Ieškovė kreipėsi teisinės gynybos į Lietuvos Respublikos teismą. Tokią teisę ji turi pagal Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos Sutarties 1 ir 2 straipsnių bei Lietuvos Respublikos CPK 29 straipsnio ir 30 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Lietuvos Respublikos CK 1.11 straipsnyje, reglamentuojančiame užsienio teisės taikymo apribojimus, yra įtvirtinta nuostata, kad užsienio teisės normos netaikomos, jeigu jų taikymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai; Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės, su kuria ginčas labiausiai susijęs, imperatyvios teisės normos taikomos nepaisant to, kad šalys savo susitarimu yra pasirinkusios kitokią užsienio teisę. Pagal CK 1.11 straipsnio 3 dalį teismas gali netaikyti užsienio teisės, jeigu, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, ta teisė aiškiai nėra susijusi su byla ar jos dalimi, o su ja labiau yra susijusi kitos valstybės teisė (ši taisyklė netaikoma, kai taikytina teisė pasirinkta sandorio šalių susitarimu). Remdamasi tokiomis nuostatomis, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis ginčas labiausiai susijęs su Lietuvos Respublikos teise. Pirma, ginčas teisėtai yra nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismuose. Antra, atsakovas yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Lietuvoje. Trečia, Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnis yra imperatyvi teisės norma. Pagal ją Lietuvos Respublikos piliečiai privalo vykdyti pareigą – teikti paramą iki 24 metų amžiaus paramos reikalingiems savo vaikams, kurie mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose. Ketvirta, Lietuvos Respublikos piliečio pareigos, nustatytos įstatyme, nevykdymas pripažintinas prieštaraujančiu gerai moralei, teisingumo ir sąžiningumo principams.

Lietuvos Respublikos CK 1.11 straipsnio nuostatos yra išimtys iš bendrųjų taisyklių, reglamentuojančių užsienio teisės taikymą. Tai speciali norma, kurią šioje byloje reikia taikyti. Dėl to atsakovo I. T. kasacinis skundas netenkinamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais, kasacinio teismo teisėjų kolegija Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 22 d. sprendimą pripažįsta iš esmės teisingu ir jo nenaikina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Romualdas Čaika

Sigitas Gurevičius

Janina Januškienė

Egidijus Laužikas

Zigmas Levickis

Janina Stripeikienė

Pranas Žeimys