Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-174/2006

Procesinio sprendimo kategorija 94.2.1

„S“

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Marčiulionio ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Merkys“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Varėnos rajono skyriaus ieškinį atsakovui UAB „Merkys“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Varėnos rajono skyrius, vadovaudamasis CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalimis, teismo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Merkys“ 29 034,48 Lt žalą, kuri susidarė dėl permokėtų pensijų bendrovės darbuotojams: O. N., J. M., R. R., J. A. J., A. C., P. M. J., G. R. Ieškovo teigimu, atsakovas neteisingai išdavė uždarbio pažymas apie draudžiamąsias pajamas, šios pajamos nesutampa su darbuotojų asmens kortelėse įrašytais duomenimis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas, netikrindamas atsakovo išduotų pažymų nei prieš, nei po pensijų skyrimo laikotarpiu nuo 5 iki 12 metų, elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, aplaidžiai, nes nevykdė įstatymo jam suteiktų funkcijų ir įsipareigojimų. Kadangi ieškinio senaties terminas dėl ieškovo reikalavimo yra suėjęs, tai ieškinys atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. sausio 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004, yra pasisakęs, kad, kilus ginčui dėl atitinkamų sumų įskaitymo į pajamas pensijai skirti, atsižvelgiama į šių sumų priskaičiavimo teisinį pagrindą, patvirtinantį atitinkamų išmokų apskaičiavimo apdraustiesiems momentą, o VSDFV skyrius turėtų taikyti palankesnį apdraustajam aplinkybių, reikšmingų skiriant pensiją, vertinimo metodiką. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju apdraustiesiems yra palankesnis premijų įskaitymo metodas pagal atsakovo poziciją, nes tada pensijos yra didesnės. Ieškovas neįrodė, kad atsakovo veiksmai buvo neteisėti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 6 d. nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 7 d. sprendimą panaikino, bylą grąžino nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 50 punktą socialinio draudimo skyriai turi teisę, bet neprivalo tikrinti, ar dokumentai, reikalingi pensijai skirti ir mokėti, išduoti pagrįstai. Pažymų išdavimo metu galiojo 1992 m. birželio 18 d. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas, kurio 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už dokumentuose esančių duomenų tikrumą ir ūkinės operacijos teisingumą atsako dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, todėl teismas sprendė, kad ieškovo neveikimo (netikrinant atsakovo pažymos) negalima vertinti kaip jo neapdairumo ar nerūpestingumo.

Ištyręs bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ir pripažino, kad ieškinio senaties termino pabaiga yra savarankiškas pagrindas jį atmesti.

Kolegijos nuomone, teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-121-2004 (S. R. Niparaitė v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyrius), nes nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra analogiškos. Minėtos nutarties nuostatos nagrinėjamoje byloje netaikytinos, nes teismas pasisakė dėl ginčo tarp apdraustojo fizinio asmens ir VSDFV skyriaus dėl pensijos sumažinimo pagrįstumo.

Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo teismas nurodė, kad, atsakovui nesutikus su aktų išvadomis, teismas galėjo siūlyti šalims skirti nagrinėjamoje byloje buhalterinę ekspertizę, nes nagrinėjamas klausimas reikalauja specialių žinių buhalterinės apskaitos srityje (CPK 212 straipsnio 1 dalis).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Merkys“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 6 d. nutartį ir palikti galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 7 d. sprendimą. Kasacinį skundą jis grindžia šiais argumentais:

1. Neteisinga yra apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartimi, nes faktinės bylų aplinkybės yra skirtingos. Kasatoriaus nuomone, tai, kas inicijavo bylą – fizinis ar juridinis asmuo - šiuo atveju visiškai nereikšminga, be to, pagal Lietuvos Konstitucijos 29 straipsnį įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Asmenų lygybės principas įtvirtintas ir CPK 6 straipsnyje, to nepaisė apeliacinė instancija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodytoje byloje suformavo nuostatą, kaip tokiu atveju pajamos turi būti įskaitomos į draudžiamąsias pajamas pensijai skirti, t. y. taikant palankesnį apdraustajam aplinkybių, reikšmingų skiriant pensiją, vertinimo metodą. Analogiškai pasisakyta ir Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 46 straipsnyje dėl pensijų, paskirtų iki 1995 m. sausio 1 d. perskaičiavimo, nurodant, kad jeigu pensijos byloje uždarbio duomenys buvo fiksuoti kelis kartus, pensijai perskaičiuoti nuo 1995 m. spalio 1 d. imamas tas fiksuotas uždarbis, kuriuo remiantis apskaičiuotas asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas yra didžiausias. Ginčo dalykas abiejose bylose dėl uždarbio pažymos yra iš esmės tas pats, nes nagrinėjamoje byloje penkiose iš septynių pensininkų bylų tarp ieškovo ir atsakovo kilęs ginčas dėl premijų, išmokėtų metų pirmajame ketvirtyje už praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį, įskaitymo į uždarbį.

2. Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 50 punktą socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinių archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai. Šiame punkte įtvirtintas ir įpareigojimas aktyviai veikti renkant stažą bei pajamas patvirtinančius dokumentus. Minėtų teisės aktų pagrindų konstatuotina, kad teritorinis skyrius, priimdamas sprendimą dėl pensijos skyrimo, privalo vertinti pensijos byloje pateiktų įrodymų, kurie liudija draudėjo išduotų dokumentų pagrįstumą, visumą ir nustatyti objektyvias aplinkybes, reikšmingas pensijai skirti. Taigi ieškovo pozicija nagrinėjamu atveju turėjo būti aktyvi, o ne pasyvi, jis, priėmęs atsakovo išduotas pažymas apie uždarbį, turėjo visas galimybes bent trejų metų laikotarpiu patikrinti, ar uždarbio pažymose dėl pajamų pensijoms skirti sumos nurodytos pagal jų reikalavimus, ar ne. Atsakovas negali būti atsakingas neribotą laiką, nes tai neatitinka įstatymo užtikrintos ieškinio senaties tikslo.

3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kelia klausimą dėl buhalterinės ekspertizės skyrimo ir taip pažeidžia CPK 320 straipsnio bei 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 6, 17 straipsnių reikalavimus, nes vertino tik ieškovo argumentus, nereikalavo, kad jis neginčijamai įrodytų savo argumentus.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, sprendžia teisės klausimus. CPK 353 straipsnio 2 dalyje nustatyta kasacinio teismo teisė peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas. Ši teisės norma reiškia, kad kasacinis teismas ex officio tikrina, ar nėra absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329, 360 straipsniai), dėl kurių teismo sprendimas turi būti besąlygiškai naikinamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 13 d. nutartyje motyvavo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Varėnos rajono skyrius prašo priteisti žalą, atsiradusią atliekant teisės aktų jam priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Bylas dėl viešųjų įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo srityje teisėtumo nagrinėja administraciniai teismai (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Teisėjų kolegija konstatavo, kad nurodytos aplinkybės yra pagrindas kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, sprendžiančią bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl teismingumo, kad būtų išspręstas šios bylos teismingumo klausimas.

Išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos prašymą išspręsti nagrinėjamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą, Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2006 m. gruodžio 19 d. nutartimi nusprendė, kad ginčas yra teismingas administraciniam teismui.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Dėl šios priežasties teismų procesiniai sprendimai naikintini ir byla perduotina pagal teismingumą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 87 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 7 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti.

Bylą pagal teismingumą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Grąžinti UAB „Merkys“ 871 Lt (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną litą) žyminį mokestį, sumokėtą 2006 m. liepos 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1500, už kasacinį skundą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Aloyzas Marčiulionis

Antanas Simniškis