Dėl draudimo išmokos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-10/2007

Procesinio sprendimo kategorijos: 113.6.1.3; 113.6.2.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Teodoros Staugaitienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui UADB „Baltikums draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 17 230 Lt draudimo išmoką, 1579,38 Lt palūkanas nuo draudiminio įvykio iki bylos iškėlimo teisme ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad gaisro metu sudegė jam priklausantis automobilis. Dėl draudimo išmokos ieškovas kreipėsi į atsakovą, tačiau šis draudimo išmoką atsisakė mokėti, motyvuodamas, kad gaisras kilo ne dėl trečiųjų asmenų tyčinės veikos, o dėl trumpo jungimo automobilio elektros įrangoje. Ieškovo nuomone, gaisras laikytinas draudiminiu įvykiu nepriklausomai nuo to, ar kilo dėl trečiųjų asmenų neteisėtos veikos, ar dėl trumpo jungimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 17 230 Lt draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2005 m. rugpjūčio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2003 m. rugpjūčio 3 d. sudarė draudimo sutartį, pagal kurią nuo autoavarijos, kelių eismo įvykio, vagystės, stichinės nelaimės, gaisro, sprogimo ir trečiųjų asmenų tyčinės veikos apdraustas ieškovui nuosavybės teise priklausantis automobilis. 2003 m. rugsėjo 5 d. įvyko gaisras, kurio metu šis automobilis sudegė. Draudimo taisyklių 2 punkte pateiktos gaisro, kaip draudiminio įvykio, ir trečiųjų asmenų neteisėtos veikos, kaip draudiminio įvykio, sąvokos. Trečiųjų asmenų neteisėta veika apibūdinama kaip transporto priemonės sugadinimas arba sunaikinimas dėl trečiųjų asmenų neteisėtos ar tyčinės veikos, gaisras – kaip ugnies atsiradimas ne šiam tikslui skirtame židinyje arba išsiveržimas iš jo ir galėjimas plisti savaime, kaip ugnis, atsiradusi dėl trumpo elektros srovės sujungimo, taip pat sprogimas. Pagal taisyklių 2.4 punktą, kai gaisro priežastis yra transporto priemonės elektros srovės trumpas sujungimas, tai laikoma draudiminiu įvykiu, jei ši transporto priemonė draudimo sutarties įsigaliojimo dieną nebuvo 10 metų senumo. Teismas nustatė, kad ieškovo automobilis yra 1994 metų. Teismas padarė išvadą, kad nepriklausomai nuo to, ar gaisras, kurio metu sudegė ieškovo automobilis, kilo dėl trečiųjų asmenų neteisėtos veikos ar dėl kitų priežasčių, jis visais atvejais laikytinas draudiminiu įvykiu, todėl nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties ir jos tyrimo metu nustatytų gaisro kilimo priežasčių bei aplinkybių, gaisro kilimo faktas yra pagrindas teigti, kad įvyko draudiminis įvykis, dėl kurio atsakovui tenka pareiga mokėti draudimo išmoką. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 14 d. nutartimi sustabdė bylą iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas dėl 2003 m. rugsėjo 5 d. įvykusio gaisro, kurio metu sudegė ieškovo automobilis. Kolegija padarė išvadą, kad byloje nepakanka įrodymų išvadai dėl trečiųjų asmenų veikos buvimo ar nebuvimo padaryti. Kolegija pažymėjo, kad tokią poziciją išreiškė ir ieškovas prašyme dėl senaties termino atnaujinimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 16 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinės bylos nagrinėjimas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu stabdomas tada, kai tarp nagrinėjamos bylos ir kitos bylos yra toks ryšys, jog pirmosios bylos negalima nagrinėti tol, kol nebus išnagrinėta kita byla. Toks ryšys yra tada, kai tarp bylų yra prejudicinis ryšys, t. y. sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tačiau prejudicinę galią turi tik teismo sprendimas ar nuosprendis, o ne ikiteisminio tyrimo institucijų procesiniai dokumentai, todėl kai atliekamas ikiteisminis tyrimas, nėra baudžiamosios bylos, kuri būtų nagrinėjama teisme baudžiamojo proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006). Nagrinėjamoje byloje ikiteisminį tyrimą atliko Kauno miesto apylinkės prokuratūra, kuri nenustatė nusikaltimą padariusių asmenų, todėl šiuo atveju baudžiamosios bylos, kuri būtų nagrinėjama teisme baudžiamojo proceso tvarka, nėra, o Kauno miesto apylinkės prokuratūros priimami procesiniai dokumentai neturi prejudicinės galios. Taigi nagrinėjama byla negalėjo būti stabdoma CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.

2. Kasatoriaus nuomone, aplinkybės, kurios nustatinėjamos atliekant ikiteisminį tyrimą, ar transporto priemonė užsidegė dėl trečiųjų asmenų poveikio (padegimo), ar dėl trumpo elektros srovės sujungimo, bylai nėra reikšmingos, nes tiek atvejis, kai transporto priemonė degė dėl trečiųjų asmenų poveikio (padegimo), tiek atvejis, kai transporto priemonė degė dėl trumpo elektros srovės sujungimo, laikomi draudiminiais įvykiais.

3. CPK 326 straipsnio 1 dalyje pateiktas apeliacinės instancijos priimamų procesinių sprendimų baigtinis sąrašas ir nenumatyta teisės priimti nutartis sustabdyti bylą. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas ribojimas priimti naujus įrodymus patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo priimti nutartį sustabdyti bylą. Apeliacinės instancijos teismas negalėtų vertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, nes tokių įrodymų nebūtų nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tai patvirtina ir CPK 320 straipsnyje apibrėžtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CPK 163 straipsnio, turėtų panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šią išvadą patvirtina ir CPK 165 straipsnio nuostata, kad nutartys dėl civilinių bylų sustabdymo skundžiamos atskiraisiais skundais, o taip gali būti apskųstos tik pirmosios instancijos teismo nutartys.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

Ieškovas ieškinį grindė Sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimo taisyklėmis, kurių redakcija įsigaliojo nuo 2004 m. liepos 12 d. Draudimo sutartis su ieškovu buvo sudaryta pagal standartines šios draudimo rūšies taisykles, galiojusias nuo 2002 m. lapkričio 26 d. iki 2004 m. liepos 11 d. Pagal šias taisykles gaisras dėl trumpo elektros srovės sujungimo priskiriamas prie nedraudiminių įvykių, dėl kurių atsiradę nuostoliai nėra atlyginami. Ikiteisminis tyrimas atnaujintas, siekiant nustatyti gaisro priežastį, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo pagrįsti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006) CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu teismas privalo sustabdyti bylą tuo atveju, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka. Pagal BPK 6 straipsnio 1 dalį baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teismas. Pagal BPK, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, pradedamas ikiteisminis tyrimas, kuriam pasibaigus prokuroras surašo kaltinamąjį aktą ir kartu su bylos medžiaga perduoda teismui (BPK 166, 218, 220 straipsniai), tada prasideda baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas baudžiamąją tvarka nėra tapačios sąvokos. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas privalomas civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindas teismo turi būti taikomas tik tuo atveju, jei nagrinėjama byla baudžiamąja tvarka, t. y. kai baudžiamosios bylos aplinkybės, kurios turės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai, yra nustatinėjamos teismo baudžiamojoje byloje ir tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi prejudicinę galią dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas negali būti pagrindu sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali būti rašytiniais įrodymais civilinėje byloje, todėl atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo atlikimas gali būti pagrindu sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nepakanka įrodymų bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, todėl atsakovui, įgyvendinant savo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), ir prašant sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus nustatytos gaisro priežastys, teismas pagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas dėl 2003 m. rugsėjo 5 d. įvykusio gaisro, kurio metu sudegė ieškovo automobilis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ta aplinkybė, jog apeliacinės instancijos teismas nurodė netinkamą normą, nėra pagrindas naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas negali sustabdyti civilinės bylos, nepagrįsti. CPK 302 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniam procesui taikomos šio kodekso bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios šiame skyriuje nurodytoms taisyklėms. Ši taisyklė apima ir CPK 163, 164 straipsnių nuostatas dėl civilinės bylos sustabdymo.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį sustabdyti civilinę bylą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Romualdas Čaika

Sigitas Gurevičius

Teodora Staugaitienė