Civilinė byla Nr. 3K-3-11/2007
Procesinio sprendimo kategorija 44.8
„S“
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Antano Simniškio ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Šiauleksa“ kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 23 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. L. ieškinį atsakovui UAB „Šiauleksa“, trečiajam asmeniui A. R. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
Ieškovė B. L. teismo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Šiauleksa“ 24 099,33 Lt turtinės ir 13 600 Lt neturtinės žalos. Ji nurodė, kad 2002 m. spalio 4 d. įvykusiose viešose varžytynėse atsakovas – likviduojamos Tauragės rajono vartotojų kooperatyvo „Žemaitijos žiedas“ administratorius UAB „Šiauleksa“ (įgaliotas asmuo A. R.) pardavė jai 844,5 kv. m sandėlį 7F1p, už kurį ieškovė sumokėjo nustatytą 30 600 Lt sumą. Įregistruoti nekilnojamojo turto ieškovė negalėjo, nes 13/100 sandėlio dalių jau buvo registruotos kaip V. L. įmonės nuosavybė – jai, taip pat kaip ir ieškovei, buvo parduotas sandėlio priestatas f2p1. Ieškovės nuomone, dėl UAB „Šiauleksa“ įgalioto asmens A. R. kaltės - didelio neatsargumo ji patyrė turtinę žalą bei dvasinius išgyvenimus, nes prarado galimybę plėtoti verslą, daugiau kaip dvejus metus negalėjo naudotis įsigytu pastatu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovei B. L. iš UAB „Šiauleksa“ 18 600 Lt turtinės ir 3600 Lt neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad varžytynes organizavęs ir pravedęs asmuo elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, dėl to ieškovė patyrė žalą. Teismas nustatė, kad atsakovas ginčija ne šias aplinkybes, bet žalos dydį. Teismas sprendė, kad B. L. patyrė žalą, sumokėdama už turtą, kuris jai nebuvo parduotas – sandėlio priestatą f2p1. Teismas, apskaičiuodamas ieškovei padarytos žalos dydį, vadovavosi turto vertinimo ekspertizės aktu.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 30 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį, kuria B. L. priteista 3600 Lt neturtinės žalos, panaikino ir šią ieškinio dalį atmetė; likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija konstatavo, kad CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Be to, neturtinė žala atlyginama ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, tačiau įstatymų nenustatyta atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl pakenkimo turtinėms vertybėms nenumato.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Šiauleksa“ prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasatorius nurodo šiuos kasacinio skundo argumentus:
1. Ieškovės teigimu, varžytynėse įgytas sandėlio priestatas f2p1 jai nebuvo perduotas, ieškovė jo neeksploatavo ir juo nesinaudojo. Ieškovė 2005 m. liepos 26 d. patikslintame ieškinyje nurodė, kad negavo pajamų dėl to, kad neteko priėjimo prie geležinkelio platformos, neturėjo galimybės vykdyti prekių pakrovimo, iškrovimo ir išvežimo, tačiau iš jos paaiškinimų ir kitų byloje esančių įrodymų yra akivaizdu, kad ieškovė įgytame pastate nevykdė visiškai jokios ūkinės veiklos. CK 6.249 straipsnio prasme negalima teigti apie negautas pajamas iš veiklos, kuri nebuvo pradėta vykdyti.
Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. vasario 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2005, konstatavo, kad įgyto ar prarasto turto vertė turi būti nustatoma turto įgijimo ar praradimo dieną nustatyta verte. Ieškovės teigimu, ji turto neteko 2004 m. vasario 18 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus jai nepalankų sprendimą. Nustatydami negautų pajamų dydį, teismai net nenurodė, kokiu būdu, kokiais kriterijais remiantis ir pagal kurio laikotarpio kainas yra apskaičiuotas negautų pajamų dydis.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė B. L. prašo jį atmesti. Ieškovė nurodo, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos taip pat ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal šį straipsnį žala gali būti esamų turtinių vertybių sunaikinimas, jų vertės sumažinimas arba tam tikrų materialiųjų vertybių negavimas: negauta nauda, negautom pajamom arba nuostoliais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. gegužės 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2003 UAB „Giedra“ v. UAB „Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcija“, konstatavo, kad, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, jos samprata apima tiek tam tikrų vertybių sunaikinimą ar sužalojimą, tiek tam tikras išlaidas ar tam tikrų pajamų negavimą. Žalos piniginė išraiška yra nuostoliai, kuriuos sudaro tiesioginiai nuostoliai (reali žala) ir negautos pajamos. Dėl to asmens patirtą žalą, išreikštą pinigais, gali sudaryti tiek tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos, tiek ir tiesioginiai nuostoliai arba tik negautos pajamos.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
2002 m. spalio 4 d. ieškovė varžytynių, kurias organizavo atsakovas, metu įsigijo 844,5 kv. m ploto sandėlį 7F1p, sumokėdama nustatytą kainą – 30 600 Lt. Vėliau buvo nustatyta, kad parduotas yra sandėlis 7F1p ir priestatas prie sandėlio f2p1, kuris jau 2002 m. rugsėjo 9 d. parduotas kitam asmeniui – V. L. UAB „Šiauleksa“, sužinojusi apie padarytą klaidą, kreipėsi į teismą, kad šis nustatytų, jog priestatas buvo parduotas ne V. L., bet B. L. Bylą nagrinėjantis kasacinis teismas 2004 m. vasario 18 d. nutartyje konstatavo, kad varžybų organizatorius elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, nurodydamas, kad dėl to patyrusi žalą šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Kad būtų nustatyta turto vertė, atsakovo lėšomis ir jo prašymu atliktas turto vertinimas.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Atsakovas (kasatorius) kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias žalą ir nuostolius. Su kasacinio skundo argumentais sutikti negalima.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama žalos samprata; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlygą, kai civilinės atsakomybės išraiška - nuostolių atlyginimas. Remiantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, padarytus nuostolius privalu atlyginti visiškai; tai reiškia, kad nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos. Siekiant įgyvendinti šį principą reikia tiksliai įvertinti žalą pinigais, atsižvelgiant į infliaciją, rinkos pokyčius ir t. t. Nuo žalos padarymo iki teismo sprendimo priėmimo gali praeiti tam tikras laiko tarpas, todėl reikia žinoti, kokiomis kainomis vadovautis įvertinant padarytą turtinę žalą. CK 6.249 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2002 m. spalio 4 d. vykusiose varžytynėse, kurias organizavo atsakovas (kasatorius), įsigijo sandėlį už 30 600 Lt. Vėliau paaiškėjo, kad jo priestatas buvo parduotas kitam asmeniui – V. L. Pareikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, ieškovė nurodė, kad, įsigydama daiktą, tikėjosi jį panaudodama gauti tam tikrą pelną. Viena iš tokių galimybių – pelnas, susijęs su daikto vertės padidėjimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorius (atsakovas) pripažįsta, jog jis padarė ieškovei žalą, ir iš esmės sutinka ją atlyginti, tačiau ginčija žalos dydį. Jo teigimu, atlygintinos žalos dydis – 2697,25 Lt (b. l. 145, 165. 176, 165). Atlikus ginčo turto įvertinimą, ekspertizės aktu (vertinimo ataskaita Nr. 05-06-IV-470) nustatyta, kad vertinimo dieną, t. y. 2005 m. birželio 8-ąją, turto - sandėlio priestato f2p1- vertė yra 18 600 Lt. Eksperto išvada atitinka CK 6.249 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami klausimą dėl priteistinos žalos dydžio, pagrįstai vadovavosi ekspertų išvadomis, tinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 5 dalį.
Kiti kasacinio skundo argumentai nesudaro kasacijos pagrindo, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus. Kadangi kasacinis skundas yra netenkinamas, ieškovei B. L. yra priteisiama 1200 Lt už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą iš atsakovo UAB „Šiauleksa“ (b. l. 203). Ši suma atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei B. L. (a. k. duomenys neskelbtini) 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) iš atsakovo UAB „Šiauleksa“ už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Antanas Simniškis
Pranas Žeimys
