Dėl papildomo susitarimo prie hidrotechnikos kompleksų nuomos sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir žemės nuomos mokesčio bei delspinigių priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-599/2006

Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.1; 22.4;

50.1; 50.4; 50.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Janinos Januškienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams R. O. ir Tauragės apskrities viršininko administracijai dėl papildomo susitarimo prie hidrotechnikos kompleksų nuomos sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir žemės nuomos mokesčio bei delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Jurbarko rajono savivaldybės administracija nurodė, kad 2001 m. lapkričio 30 d. Hidrotechnikos kompleksų nuomos sutartimi Nr. 1 (toliau – Sutartis Nr. 1) atsakovas Tauragės apskrities viršininko administracija išnuomojo atsakovui R. O. Volungiškių, Jurbarkų ir Girdžių hidrotechnikos kompleksus, esančius Jurbarko rajone. Vėliau tarp atsakovų buvo sudarytas Papildomas susitarimas prie 2001 m. lapkričio 30 d. Hidrotechnikos kompleksų nuomos sutarties Nr. 1 (toliau – Papildomas susitarimas), kurio 1 punktu buvo pakeistas Sutarties Nr. 1 pirmasis punktas, nurodant, kad hidrotechnikos kompleksas susideda iš tvenkinio, hidrotechnikos ir kitų statinių, t. y. užtvankų ir joms priskirtų žemės sklypų eksploatacijai, o 3 punktu buvo susitarta, kad į metinį hidrotechnikos komplekso nuomos mokestį yra įskaitytas ir mokestis už žemės sklypų nuomą. Tauragės apskrities viršininko administracijai 2002 m. liepos 18 d. aktu Nr. 3 valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos įrenginius, esančius Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, perdavus šiai savivaldybei, o 2003 m. birželio 17 d. aktu perdavus Jurbarko rajono savivaldybei ir išnuomotų hidrotechnikos kompleksų dokumentus, tarp jų – ir Papildomą susitarimą, jam (ieškovui) paaiškėjo, kad Papildomo susitarimo 1 ir 3 punktai prieštarauja tuo metu galiojusio LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1006 „Dėl žemės ūkio paskirties hidrotechnikos kompleksų naudojimo hidroenergetikai“ 1.1 punktui, pagal kurį hidrotechnikos kompleksas susideda iš tvenkinio, hidrotechnikos bei kitų statinių, ir 14 punktui, pagal kurį valstybinės žemės sklypai mažųjų hidroelektrinių statiniams, taip pat žemės sklypai, kuriuos pastatytos užtvankos, išnuomojami hidrotechnikos kompleksų nuomininkams įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi pagal minėto LR Vyriausybės nutarimo 1.1 punkte suformuluotą hidrotechnikos komplekso apibrėžimą žemė į hidrotechnikos kompleksą neįeina, ji turėjo būti išnuomota ir jos vertė nustatyta laikantis tvarkos, kurią nustatė vėlesni LR Vyriausybės nutarimai (LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 32.7, 32.8 ir 33. 8 punktai). Sudarant Sutartį Nr.1, joje buvo numatytas tik aukciono metu R. O. pasiūlytas hidrotechnikos kompleksų nuomos mokestis, o Papildomame susitarime šis mokestis nebuvo pakeistas, todėl, išnuomojant valstybinę žemę, nebuvo laikomasi LR Vyriausybės nustatytos tvarkos, t. y. neapskaičiuota išnuomojamo žemės sklypo vertė ir pagal ją – žemės nuomos mokestis. Dėl to, ieškovo teigimu, Papildomo susitarimo 1 ir 3 punktai pažeidžia imperatyvias įstatymų normas, t. y. šio susitarimo sudarymo metu galiojusio LR žemės įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad žemės nuomojimo tvarką nustato įstatymai ir LR Vyriausybė, ir LR biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio 7 punktą, įtvirtinusį savivaldybių teisę į savo biudžeto pajamas įskaityti ir pajamas, gautas už valstybinės žemės sklypų nuomą ne žemės ūkio paskirčiai. Be to, Tauragės apskrities viršininkas, sudarydamas su R. O. Papildomą susitarimą ir šio susitarimo 3 punktu, pagal kurį Sutarties Nr. 1 šeštajame punkte nurodytame metiniame mokestyje, vadovaujantis CK 6.550 ir 6.534 straipsniais, yra įskaitytas užmokestis ir už žemės nuomą, faktiškai suteikdamas R. O. žemės nuomos mokesčio lengvatą, viršijo savo kompetenciją, nes mažinti valstybinės žemės nuomos mokestį ar nuo jo atleisti savo biudžeto sąskaita galėjo tik Jurbarko rajono savivaldybės taryba (LR Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 602 „Dėl valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokesčio“ 4 punktas), ir taip pažeidė LR viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą, įtvirtinusį viešojo administravimo institucijoms draudimą vykdyti veiklą neturint tam suteiktų įgaliojimų. Dėl to Papildomo susitarimo dalis dėl žemės sklypų nuomos, kaip prieštaraujanti nurodytoms imperatyvioms įstatymų normoms, pripažintina negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal Sutartį Nr. 1, sudarytą vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, atsakovas R. O. yra išsinuomojęs hidrotechnikos kompleksus ir naudojasi prie jų esančiais žemės sklypais, todėl jam buvo paskaičiuotas žemės nuomos mokestis (CK 1.96 straipsnis). 2004 m. sausio mėnesį atsakovui R. O. buvo pranešta, kad jis privalo mokėti už išsinuomotus valstybinės žemės sklypus nuomos mokestį, tačiau iki šiol šio mokesčio (po 2126,97 Lt už 2003 m bei 2004 m. ir 114,86 Lt delspinigių) R. O. nesumokėjo. Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančia Papildomo susitarimo prie 2001 m. lapkričio 30 d. Hidrotechnikos kompleksų nuomos sutarties Nr. 1, sudarytos tarp atsakovų Tauragės apskrities viršininko administracijos ir R. O., dalį dėl šių žemės sklypų, esančių Jurbarko rajone, nuomos: Baltraitiškės kaime – 0,6157 ha ploto, Pamituvio II kaime – 0,5989 ha ir 0,5226 ha ploto, Jurbarko mieste – 0,4232 ha ploto, Jurbarkų kaime – 2,0215 ha ir 0,4093 ha ploto, Girdžių kaime – 0,5111 ha ir 0,6519 ha ploto, taip pat prašė priteisti iš atsakovo R. O. Jurbarko rajono savivaldybės biudžetui 4253,94 Lt už 2003 m. ir 2004 m. nesumokėto žemės nuomos mokesčio ir 114,86 Lt delspinigių.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino; pripažino negaliojančiu Papildomo susitarimo prie 2001 m. lapkričio 30 d. Hidrotechnikos kompleksų nuomos sutarties Nr. 1, sudarytos tarp Tauragės apskrities viršininko administracijos ir Romualdo O., dalį dėl šių žemės sklypų, esančių Jurbarko rajone, nuomos: Baltraitiškės kaime – 0,6157 ha ploto, Pamituvio II kaime – 0,5989 ha ir 0,5226 ha ploto, Jurbarko mieste – 0,4232 ha ploto, Jurbarkų kaime – 2,0215 ha ir 0,4093 ha ploto, Girdžių kaime – 0,5111 ha ir 0,6519 ha ploto; ieškinio dalį dėl 4253,94 Lt skolos už žemės nuomą ir 114,86 Lt delspinigių priteisimo atmetė. Pripažindamas, kad ginčijamo Papildomos susitarimo dalis dėl valstybinės žemės sklypų nuomos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (LR žemės įstatymo 22 straipsnio 3 daliai), teismas pažymėjo, kad pagal LR Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 5 d. nutarime Nr. 1006 apibrėžtą hidrotechnikos komplekso sąvoką (Nutarimo 1.1 punktas), žemės sklypai į šį kompleksą neįeina, todėl Papildomo susitarimo 1 punktas, nustatantis, kad hidrotechnikos kompleksas susideda iš tvenkinio, hidrotechnikos ir kitų statinių, t. y. užtvankų ir joms priskirtų žemės sklypų eksploatacijai, prieštarauja šio nutarimo 1.1 punktui, o Papildomo susitarimo 3 punktas – nutarimo 14 punktui, nes, teismo nuomone, į metinį hidrotechnikos kompleksų nuomos mokestį mokestis už valstybinės žemės nuomą negali būti įskaitytas. Be to, pagal tuo metu galiojusį LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260, nustačiusį valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio paskirčiai tvarką, prieš išnuomojant ne žemės ūkio paskirčiai valstybinę žemę, turėjo būti apskaičiuota žemės sklypų vertė ir pagal ją - mokėtinas žemės nuomos mokestis. Sudarant ginčijamą susitarimą, to nebuvo padaryta. Atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl nuompinigių ir delspinigių priteisimo, teismas nurodė, kad žemės sklypų nuomą tarp Tauragės apskrities viršininko administracijos ir R. O. reglamentavo Sutartis Nr. 1 ir Papildomas susitarimas prie šios sutarties, kurio 3 punkte buvo nustatyta, kad mokestyje už hidrotechnikos kompleksų nuomą yra įskaitytas ir mokestis už žemės sklypų nuomą. Nustatęs, kad R. O. laikėsi sudarytos sutarties, kuri nebuvo pripažinta negaliojančia, sąlygų, teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas dėl žemės nuomos mokesčio ir delspinigių už 2003-2004 metus priteisimo yra nepagrįstas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. balandžio 10 d. nutartimi atsakovo R. O. apeliacinį skundą patenkino ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 9 d. sprendimą iš dalies pakeitė; teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo reikalavimas dėl Papildomo susitarimo prie 2001 m. lapkričio 30 d. Hidrotechnikos kompleksų nuomos sutarties, sudarytos tarp Tauragės apskrities viršininko administracijos ir R. O., pripažinimo iš dalies negaliojančiu, panaikino ir šį ieškinio reikalavimą atmetė; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad nei LR Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 5 d. nutarime Nr. 1006, nei LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka nėra nustatyta, taip pat nėra nurodyta, kad į nuomos mokestį negali būti įskaičiuotas statinių, kartu – ir hidrotechnikos įrenginių nuomos mokestis. LR Vyriausybės 1998 m. nutarimas Nr. 1006 neteko galios 2002 m. gegužės 15 d., įsigaliojus LR Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimui Nr. 651, kurio 1.5. punkte nustatyta, kad, jeigu šis nutarimas nenustato kitaip, valstybei nuosavybės teise priklausančių hidrotechnikos kompleksų nuomai taikomos LR Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1524 „Dėl valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialaus turto nuomos“ nuostatos. Pastarojo nutarimo 4 punkte buvo nutarta pavesti aplinkos ministrui kartu su finansų ministru iki 2002 m. vasario 1 d. parengti ir patvirtinti nuompinigių už valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarką. Kolegija nustatė, kad tokia tvarka nebuvo patvirtinta. Be to, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ir LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, nes jame mokesčio už valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomą apskaičiavimo tvarka taip pat nebuvo nustatyta. Kadangi ginčijamo Papildomo susitarimo sudarymo ir hidrotechnikos įrenginių bei jų dokumentų perdavimo Jurbarko rajono savivaldybei laikotarpiu, t. y. nuo 2002 m. sausio 24 d. iki 2003 m. birželio 17 d., taip pat ieškinio pateikimo teismui metu pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti LR Vyriausybės nutarimai konkrečios mokesčio už valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomą apskaičiavimo tvarkos nenustatė, taip pat nedraudė įskaičiuoti į statinių ir įrenginių nuomos mokestį ir žemės sklypų, reikalingų jiems eksploatuoti, nuomos mokestį, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LR žemės įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, įtvirtinančią ne imperatyviąją, o blanketinę normą, kuri tik suteikia LR Vyriausybei teisę nustatyti valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo tvarką, kuri tačiau šiuo atveju nėra nustatyta. Dėl to, nesant specialaus įstatymo ar LR Vyriausybės nutarimo, nustatančio konkrečią valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, kolegijos nuomone, taikytina bendroji CK 6.534 straipsnio norma, pagal kurią nuomos mokestis nustatomas šalių susitarimu (CK 6.534 straipsnio 1 dalis) ir į sutartyje nustatytą nuomos mokestį įskaitomas ir mokestis už naudojimąsi žemės sklypu, kuriame yra išnuomoti pastatai, statiniai ar įrenginiai (CK 6.534 straipsnio 2 dalis). Ginčijamas Papildomas susitarimas šiuos įstatymo reikalavimus atitinka, todėl, kolegijos vertinimu, pripažinti jį negaliojančiu nebuvo pagrindo.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas Jurbarko rajono savivaldybės administracija prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 9 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo išvada, jog sudarant Papildomą susitarimą, speciali valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka LR Vyriausybės nutarimais nebuvo nustatyta, todėl šiuo atveju taikytinos bendrosios CK 6.534 straipsnio normos, nustatančios, kad nuomos mokestis nustatomas šalių susitarimu ir į sutartyje nustatytą nuomos mokestį įskaitomas ir mokestis už naudojimąsi žemės sklypu, kuriame yra išnuomoti pastatai, statiniai ar įrenginiai, prieštarauja CK 6.552 straipsnio 2 daliai, pagal kurią valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčijamo papildomo susitarimo sudarymo metu valstybinės žemės sklypų nuomos tvarką reglamentavusio LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 33.8 punkte buvo nustatyta, kad naudojamų žemės sklypų vertė apskaičiuojama laikantis LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintos Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos (šios tvarkos 7.3 punktas) ir pagal ją – nuompinigiai. Hidrotechnikos kompleksų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka nustatyta LR Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarime Nr. 651. Pagal šiuo nutarimu patvirtintų Valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės ūkio paskirties hidrotechnikos kompleksų nuomos hidroenergetikai taisyklių 3 punktą, įtvirtinantį hidrotechnikos komplekso metinio nuomos mokesčio apskaičiavimo formulę, žemės nuomos mokestis į hidrotechnikos komplekso metinį nuomos mokestį neįeina, o šių taisyklių 5 punkte nustatyta, kad, priėmus sprendimą išnuomoti hidrotechnikos kompleksą hidroenergetikai, šio turto valdytojas <...> parengia numatomo išnuomoti valstybinės žemės sklypo detalųjį planą. Dėl to, kasatoriaus teigimu, laikytina, kad žemės sklypas turi būti išnuomotas atskirai nuo hidrotechnikos komplekso.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai Tauragės apskrities viršininko administracija ir R. O. prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

2001 m. lapkričio 30 d. atsakovai Tauragės apskrities viršininko administracija ir R. O. sudarė Hidrotechnikos kompleksų nuomos sutartį Nr. 1, pagal kurią R. O. išsinuomojo Volungiškių, Jurbarkų ir Girdžių hidrotechnikos kompleksus, esančius Jurbarko rajono ribose. 2002 m. sausio 24 d. tarp tų pačių šalių buvo sudarytas Papildomas susitarimas prie Hidrotechnikos kompleksų nuomos Sutarties Nr. 1, kurio 1 punkte nustatyta, kad hidrotechnikos kompleksas susideda iš tvenkinio, hidrotechnikos ir kitų statinių, t. y. užtvankų ir joms priskirtų žemės sklypų eksploatacijai, o šio susitarimo 3 punktu susitarta, kad į hidrotechnikos komplekso metinį nuomos mokestį yra įskaitytas ir užmokestis už žemės nuomą (CK 6.550 ir 6.534 straipsniai).

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Dėl to kasacinis teismas pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuoja LR civilinis kodeksas ir LR žemės įstatymas. LR žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė perduodama neterminuotai arba terminuotai naudotis iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms ar organizacijoms, valstybės įmonėms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, kitoms įstatymuose nustatytoms įstaigoms, organizacijoms ir įmonėms, sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis. Pagal šio straipsnio 3 dalį valstybinės žemės nuomojimo tvarką nustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Valstybinę žemę – žemės sklypus, esančius apskrities teritorijoje ir nustatyta tvarka neperduotus valdyti patikėjimo teise savivaldybėms, suteikia naudotis arba išnuomoja apskrities viršininkas (LR žemės įstatymo 23 straipsnis, 30 straipsnio 4 dalies 3 punktas). LR žemės įstatymo 22 straipsnyje yra apibrėžtas ratas subjektų, kuriems valstybinė žemė perduodama naudotis pagal panaudos sutartis. Visiems kitiems subjektams valstybinė žemė gali būti tik išnuomota, sudarant šios žemės nuomos sutartis.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Tauragės apskrities viršininko administracija ir atsakovas R. O. 2001 m. lapkričio 30 d. sudarė Hidrotechnikos kompleksų nuomos sutartį. Pagal LR Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 1006 patvirtintų Valstybei priklausančių žemės ūkio paskirties hidrotechnikos kompleksų, kurių tvenkiniai priskirti valstybinės reikšmės tvenkiniams arba yra potencialiai pavojingi, nuomos hidroenergetikai tvarkos ir sąlygų, galiojusių Papildomo susitarimo sudarymo metu, 4 bei 5 punktų nuostatas į išnuomojamų hidrotechnikos kompleksų nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimą žemės sklypų nuomos kaina nebuvo įskaičiuota. Tai patvirtina šios Tvarkos ir sąlygų 9.1 bei 14 punktų turinio analizė. Apskrities viršininkas, prieš skelbdamas hidrotechnikos komplekso nuomos aukcioną, turėjo parengti numatomo išnuomoti valstybinės žemės sklypo, reikalingo mažajai elektrinei įrengti, detalųjį planą supaprastinta tvarka ir pateikti jį tvirtinti rajono valdybai (merui) (Tvarkos ir sąlygų 9.1 punktas). Tvarkos ir sąlygų 14 punkte buvo nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai mažųjų elektrinių statiniams, taip pat žemės sklypai, kuriuose pastatytos užtvankos, išnuomojami hidrotechnikos kompleksų nuomininkams įstatymuose nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal aptartas Tvarkos ir sąlygų 4, 5, 9.1 bei 14 punktų nuostatas į metinį hidrotechnikos komplekso nuomos mokestį valstybinės žemės sklypų nuomos mokestis neįskaičiuojamas. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 2002 m. sausio 24 d. Papildomo susitarimo, kuriuo į metinį hidrotechnikos komplekso nuomos mokestį buvo įtrauktas valstybinės žemės sklypų nuomos mokestis, ir priimdamas naują sprendimą – ieškinį atmesti, vadovavosi CK 6.534 straipsnio nuostata, kuri yra bendroji norma, ir nesivadovavo specialiosiomis teisės normomis (LR žemės įstatymo 22 straipsniu, 31 straipsnio 4 dalies 3 punktu, CK 6.550 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir 6.550 straipsnio 2 dalimi), reglamentuojančiomis valstybinės žemės nuomą ir nuomos mokesčio dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nurodyti argumentai, kad Lietuvos valstybėje nėra įstatymo ar Vyriausybės nutarimo, nustatančio konkrečią valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, todėl valstybinės žemės nuomos mokestis nustatomas šalių susitarimu, prieštarauja LR žemės įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatai, taip pat LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 33.8 punkto nuostatai, kad naudojamų žemės sklypų vertė apskaičiuojama laikantis LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintos Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos (šios Tvarkos 7.3 punktas) ir pagal ją – nuompinigiai. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad ieškinio pateikimo teismui metu Vyriausybės nutarimai nedraudė į statinių ir įrenginių (nagrinėjamu atveju – hidrotechnikos kompleksų) nuomos mokestį įskaičiuoti ir žemės sklypų, reikalingų jiems eksploatuoti, nuomos mokestį. Valstybinės žemės nuomos santykiai ir nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka bei dydis yra reglamentuojami viešosios teisės normomis, vadovaujantis tokio reglamentavimo principu „kas leidžiama, o kas neleidžiama – tai kitus veiksmus atlikti draudžiama“.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomą, žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką bei dydį, ir tai lėmė neteisėtos nutarties priėmimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiu 2002 m. sausio 24 d. Papildomą susitarimą. Dėl to ši teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl nuompinigių už valstybinės žemės sklypų nuomą ir delspinigių priteisimo, nes šį savo sprendimą, pripažinęs Papildomą susitarimą negaliojančiu, teismas grindė vienas kitam prieštaraujančiais ir vienas kitą paneigiančiais argumentais. Pažymėtina, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo reikalavimų, įvertinti visus įrodymus ir konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, ir koks įstatymas turi būti taikomas (CPK 265 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pažeidė šią procesinės teisės normą, ir tai lėmė neteisėto sprendimo dėl minėto ieškovo reikalavimo priėmimą. Apeliacinės instancijos teismas, nesant apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo dalies nuompinigių ir delspinigių priteisimo klausimu, šios klausimo nesvarstė. Kasaciniu skundu ši teismo sprendimo dalis taip pat neginčijama, tačiau teisėjų kolegija peržengia kasacinio skundo ribas, nes to reikalauja viešasis interesas – žemės nuomos mokesčio, kuris yra sudėtinė savivaldybės biudžeto dalis (Papildomo susitarimo sudarymo metu galiojusio LR biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio 7 punktas ir galiojančio LR biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio 4 punktas), išieškojimas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Dėl pasakyto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl nuompinigių ir delspinigių priteisimo, naikintina, perduodant ją iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes nustatytas procesinės teisės normos pažeidimas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme (CPK 360 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl 4253,94 Lt skolos už žemės nuomą ir 114,86 Lt delspinigių priteisimo, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Dangutė Ambrasienė

Janina Januškienė