Civilinė byla Nr. 3K-3-537/2006
Procesinio sprendimo kategorija 34.3 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Janinos Januškienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovams A. V., Vilniaus miesto 8-ojo notarų biuro notarei Renatai Šerpytienei, VĮ Registrų centrui dėl paveldėjimo teisės liudijimų pakeitimo ir nekilnojamojo turto registracijos pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. A. prašė pakeisti 2004 m. gegužės 12 d. ieškovei ir 2004 m. birželio 4 d. atsakovui notaro išduotus paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimus, nurodant, kad po palikėjo mirties ji ir atsakovas paveldi po 2/4 dalis mirusiojo turto; pripažinti negaliojančiomis 3/8 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 3/8 dalių garažo, esančio (duomenys neskelbtini), registraciją nekilnojamojo turto registre atsakovo vardu ir 5/8 dalių šio turto registraciją nekilnojamojo turto registre ieškovės vardu. Ieškovė nurodė, kad, 2003 m. spalio 8 d. mirus jos sutuoktiniui J. A., ji kreipėsi į Vilniaus miesto 8-ąjį notarų biurą dėl sutuoktinio turto paveldėjimo pagal įstatymą. 2004 m. gegužės 12 d. notaras išdavė ieškovei paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame nurodyta, kad ieškovė yra 1/4 dalies palikėjo J. A. turto paveldėtoja. Paveldėjimo teisės liudijimas į likusias 3/4 palikimo dalis buvo išduotas mirusiojo J. A. vaikaičiui (atsakovui). Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra antros, o ne pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl pagal CK 5.12 straipsnį ieškovė, kaip mirusio asmens sutuoktinė, paveldėdama kartu su antros eilės įpėdiniu, turi paveldėjimo teisę į 1/2, o ne 1/4 dalį palikimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad palikėjas J. A. mirė 2003 m. spalio 8 d. Po jo mirties liko palikimas, kurį sudarė 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini), ir kitas turtas. Palikėjo duktė D. V. mirė dar 1986 m. rugpjūčio 19 d., todėl paveldėjimo teisę įgijo jos sūnus (mirusiojo vaikaitis) atsakovas A. V. Vilniaus miesto 8-ojo notarų biuro notaras išdavė paveldėjimo teisės liudijimus mirusiojo vaikaičiui atsakovui A. V. (į 3/4 dalis paveldimo turto) ir sutuoktinei ieškovei S. A. (į 1/4 dalį paveldimo turto). Teismas nurodė, kad pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakovas priskirtinas antros eilės įpėdiniams. CK 5.11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad antros eilės įpėdiniai paveldi tik nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, arba kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Kita vertus, pagal CK 5.12 straipsnį palikėjo vaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamos pirmos eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis; jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Teismas konstatavo, kad ši CK 5.12 straipsnio nuostata yra specialioji norma CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos atžvilgiu, t. y. tais atvejais, kai vaikaičio paveldėjimo teisė atsiranda dėl to, kad jo tėvas ar motina, kuris būtų pirmosios eilės įpėdinis, palikimo atsiradimo metu yra miręs (o ne atsisakė, nepriėmė palikimo ar iš jo buvo atimta paveldėjimo teisė), palikėjo vaikaitis paveldi ne kaip antros eilės įpėdinis, o atstovavimo teise su pirmos eilės įpėdiniais. Remdamasis tokiais argumentais, teismas padarė išvadą, kad atsakovas A. V., kurio motina (palikėjo duktė) yra mirusi, yra prilyginamas pirmos eilės įpėdiniui, nes pagal CK 5.12 straipsnį paveldi atstovavimo teise. CK 5.13 straipsnyje nurodyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis, paveldėdamas su pirmos eilės įpėdiniais, jei įpėdinių ne daugiau kaip trys, paveldi 1/4 dalį palikimo, todėl ieškovė turi teisę paveldėti 1/4 dalį mirusio sutuoktinio turto. Teismas, nustatęs, kad palikėjo duktė D. V. buvo vienintelė pirmos eilės įpėdinė, o jos sūnus atsakovas A. V. yra vienintelis palikimą priėmęs mirusiojo vaikaitis ir vienintelis D. V. sūnus, konstatavo, kad atsakovas turi teisę į tą palikimo dalį, kurią turėtų teisę paveldėti jo motina D. V., jei ji būtų gyva, t. y. 3/4 dalis palikimo. Atsižvelgdamas į tokias aplinkybes, teismas pripažino teisėtais notaro 2004 m. gegužės 12 d. ir 2004 m. birželio 4 d. išduotus paveldėjimo teisės liudijimus ir jų pagrindu atliktą ieškovės ir atsakovo nuosavybės teisių į atitinkamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir garažo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis registraciją nekilnojamojo turto registre.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 1 d. nutartimi ieškovės S. A. apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CK 5.11-5.13 straipsnių nuostatas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė S. A. prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismai klaidingai aiškino CK 5.12, 5.13 straipsnius, dėl to priėmė neteisėtus sprendimą ir nutartį. CK 5.12 straipsnio sąvoka „kartu su pirmos eilės įpėdiniais“ reiškia, kad palikėjo vaikaitis paveldi atstovavimo teise tik tais atvejais, kai yra kitų pirmos eilės įpėdinių. Dėl to teismų išvada, kad palikėjo vaikaitis, kurio tėvas ar motina, kuris būtų paveldėtojas, yra miręs, visais atvejais prilyginamas pirmos eilės įpėdiniui, yra neteisinga. Sistemiškai aiškinant CK 5.11-5.13 straipsnių nuostatas, darytina išvada, kad paveldėjimas atstovavimo teise yra susijęs su pirmos eilės įpėdinių paveldėjimo teisių apimtimi (tuo atveju, kai nėra gyvo vieno ar kelių iš pirmos eilės įpėdinių, jų teises perima jų palikuonys, todėl sumažėja pirmos eilės įpėdinių paveldimo turto dalys), tačiau negali turėti įtakos sutuoktinio paveldimos turto dalies dydžiui. Taigi palikėjo vaikaičiai atstovavimo teise gali paveldėti tik kartu su kitais pirmos eilės įpėdiniais. Šių nesant, vaikaičiai paveldi kaip antros eilės įpėdiniai. Tokią išvadą patvirtina ir CK 5.11 straipsnio norma, pagal kurią kiekvienos paskesnės eilės įpėdiniai paveldi tuomet, kai nėra pirmesnės eilės įpėdinių. Pagal CK 5.13 straipsnį, nesant pirmos eilės įpėdinių, sutuoktinis, paveldėdamas kartu su antros eilės įpėdiniais, paveldi 1/2 dalį palikimo, taigi šiuo atveju ieškovė, paveldėdama kartu su antros eilės įpėdiniu (atsakovu), turi teisę į 1/2 dalį palikimo. Tokios pat išvados darytinos ir taikant lingvistinį, loginį, istorinį nurodytų normų aiškinimo metodus.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Vilniaus miesto 8-ojo notarų biuro notarė R. Šerpytienė prašo kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistus.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas A. V. prašo kasacinį skundą atmesti, motyvuodamas tuo, kad kasatorės pateiktas CK 5.11-5.13 normų aiškinimas yra nepagrįstas ir prieštarauja jų esmei.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Palikėjas J. A. mirė 2003 m. spalio 8 d. Jo įstatyminiai įpėdiniai yra ieškovė S. A. (sutuoktinė) ir atsakovas A. V. (vaikaitis), kurio motina (palikėjo duktė) D. V. mirė 1986 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto 8-ojo notarų biuro notarė R. Šerpytienė išdavė paveldėjimo teisės liudijimus: mirusiojo vaikaičiui (atsakovui A. V.) į 3/4 dalis paveldimo turto ir sutuoktinei (ieškovei S. A.) į 1/4 dalį paveldimo turto.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai. CK 5.11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. CK 5.12 straipsnyje nustatyta, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Taigi CK nustatyti atvejai, kai palikėjo vaikaičiai paveldi kaip antros eilės įpėdiniai, ir atvejai, kai jie paveldi atstovavimo teise. CK 5.13 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių paveldėjimo teisė, nustatant, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po palikėjo mirties jo turtą paveldėjo pagal įstatymą sutuoktinė ir vaikaitis (palikėjo duktė (vaikaičio motina) mirė iki palikimo atsiradimo) ir kilęs ginčas, ar vaikaitis įgijo teisę paveldėti atstovavimo teise (CK 5.12 straipsnis) ar kaip antros eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), ar turi teisę į 3/4 ar 1/2 dalį palikimo (CK 5.13 straipsnis).
Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo CK 5.11-5.13 straipsnių taikymo laikytini pagrįstais. Tam, kad pagal CK 5.12 straipsnį vaikaičiams būtų pripažinta teisė paveldėti atstovavimo teise, būtinos šios sąlygos: turi būti nors vienas paveldintis pirmos eilės įpėdinis – toks, kuris įgyvendina savo paveldėjimo teisę, t. y. neatsiranda sąlygos paveldėti antros eilės įpėdiniams, be to, palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo kito pirmos eilės įpėdinio (kurio vaikai būtent ir pretenduoja paveldėti atstovavimo teise). Kai nėra nė vieno pirmos eilės įpėdinio, tai palikėjo vaikaičiai, vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, paveldi kaip antros eilės įpėdiniai, atsižvelgiant į CK 5.13 straipsnyje nustatytą sutuoktinio paveldėjimo teisę.
Tokiu būdu sutuoktinei (ieškovei) pripažintina teisė į pusę palikimo ir vaikaičiui kaip antros eilės įpėdiniui (atsakovui) – irgi į pusę palikimo (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 5.13 straipsnis), todėl, vadovaujantis CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3 dalimi, 4 dalimi, teismų sprendimai naikintini ir priimtinas naujas sprendimas dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo ginčo teisiniams santykiams reguliuoti.
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškovei S. A. pripažintina teisė paveldėti 1/2 dalį palikėjo turto ir atsakovui A. V. paveldėti 1/2 dalį palikėjo turto, Vilniaus miesto 8-ojo notarų biuro notaro 2004 m. birželio 4 d. atsakovui A. V. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalis dėl 1/4 dalies palikėjo turto paveldėjimo pripažintina negaliojančia, atsakovo A. V. nuosavybės teisių į 1/8 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/8 dalį garažo, esančio (duomenys neskelbtini), registracija pripažintina negaliojančia. Kadangi ieškovei buvo išduotas nuosavybės teisės į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį garažo, esančio (duomenys neskelbtini), liudijimas, be to, jai priklauso 1/2 dalis palikėjo turto, t. y. 1/4 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/4 dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. jai priklauso nuosavybės teisės į 6/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 6/8 dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini), tai nėra pagrindo ieškovės S. A. nuosavybės teisių į 5/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 5/8 dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini), registraciją nekilnojamojo turto registre pripažinti negaliojančia. Nuosavybės teisės į teismo sprendimu papildomai nustatytas paveldimo turto dalis registruotinos nekilnojamojo turto registre.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgdama į tai, kad duomenys dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio neišsamūs (b. l. 2, b. l. 5, b. l. 7, b. l. 70, b. l. 96), nesprendžia ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį iš dalies tenkinti:
Pripažinti ieškovei S. A. (duomenys neskelbtini) teisę paveldėti 1/2 dalį palikėjo J. A. (duomenys neskelbtini), mirusio 2003 m. spalio 8 d., turto ir atsakovui A. V. (duomenys neskelbtini) paveldėti 1/2 dalį palikėjo J. A. (duomenys neskelbtini), mirusio 2003 m. spalio 8 d., turto.
Pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 8-ojo notarų biuro notaro 2004 m. birželio 4 d. atsakovui A. V. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį dėl 1/4 dalies palikėjo turto paveldėjimo.
Pripažinti negaliojančia atsakovo A. V. nuosavybės teisių į 1/8 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/8 dalį garažo, esančio (duomenys neskelbtini), registraciją nekilnojamojo turto registre.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Pranas Žeimys
Dangutė Ambrasienė
Janina Januškienė
