Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-33-491/2024
Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00037-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
12.16; 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 14 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. atstovo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. gruodžio 1 d. nutarties.
Teismas
nustatė:
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu V. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 262 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – 85 Eur dydžio bauda.
2. Jis buvo nubaustas už tai, kad 2023 m. kovo 20 d. laikotarpiu nuo 10 val. iki 11 val., (duomenys neskelbtini), savo veiksmais leido nuvežti žemes – tris sunkvežimius juodžemio, iš nuosavybės teise priklausančių sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į D. N. priklausantį sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (iš D. N. paaiškinimo – kaip skolos grąžinimas buvo atvežti trys sunkvežimiai juodžemio iš V. B. sklypo). Tuo V. B. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. D1-331/3D-611 patvirtinto Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas) 9 punktą, kad dirbtinio vandens telkinio įrengimo metu iškastas gruntas ir (arba) derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti parduodamas arba kitaip perleidžiamas kitiems asmenims. Toks gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudojami reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms rekultivuoti žemės sklype, kuriame įrengiamas dirbtinis vandens telkinys. Jei nėra galimybės to padaryti, dirbtinio vandens telkinio savininkas gali panaudoti šį gruntą ir (arba) derlingąjį dirvožemio sluoksnį kitame jam nuosavybės teise priklausančiame sklype nepažeisdamas to sklypo hidrogeodinaminio režimo.
3. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. atstovo advokato J. Jasaičio skundo, kuriuo buvo prašoma panaikinti Institucijos 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V. B. nutraukti.
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. atstovas advokatas J. Jasaitis prašo dar kartą peržiūrėti bylą ir V. B. nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 262 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde nurodoma:
4.1. Nors Institucijos (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas V. K. buvo nuvykęs į galimo pažeidimo vietą, t. y. prie V. B. žemės sklypo, tačiau tame sklype esančio dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio (toliau dėl aiškumo – tvenkinys) atliekamų darbų nefotografavo (kitaip nei D. N. žemės sklypo), tvenkinio grunto kasimo ir krovimo į sunkvežimį nematė, su toje vietoje dirbusiais liudytojais nebendravo ir galimą pažeidimą stebėjo tik iš tolo. Todėl, gynėjo nuomone, aplinkos apsaugos pareigūno V. K. surašytas apžiūros aktas yra grindžiamas prielaidomis ir spėlionėmis.
4.2. Aiškindamasis galimo pažeidimo aplinkybes V. K. padarė tik vieną D. N. žemės sklype esančio juodžemio krūvos nuotrauką, kuri yra ir tamsi, ir visiškai neinformatyvi. Byloje esantys D. N., A. V., R. Č. ir V. S. rašytiniai paaiškinimai taip pat labai lakoniški ir neišsamūs. Apklausti teisme pastarieji patvirtino, kad į D. N. žemės sklypą juodžemis buvo vežamas ne iš V. B. žemės sklype kasamo tvenkinio, o iš kitoje kelio pusėje buvusios žemių krūvos. Teismas į šiuos išsamesnius liudytojų parodymus nekreipė dėmesio, negretino jų su kitais bylos įrodymais, neaptarė šiuose parodymuose ir liudytoju apklausto V. K. parodymuose esančių prieštaravimų. Kadangi šie prieštaravimai byloje nebuvo pašalinti, todėl jie turi būti vertinami V. B. naudai.
4.3. Skunde gynėjas nesutinka su teismo išvada, jog aplinkybė, ar į D. N. žemės sklypą atvežtas juodžemis buvo sausas ar drėgnas, nėra svarbi. V. B. buvo nubaustas už tai, kad perdavė D. N. gruntą iš jo žemės sklype tvarkyto tvenkinio. Tačiau teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad į D. N. sklypą vežamas juodžemis buvo sausas. Byloje nėra jokių įrodymų, jog į D. N. žemės sklypą atvežtas juodžemis galėjo būti kasamas iš tvenkinio šlaito ar kranto paviršiaus, dėl ko galėjo būti sausas.
4.4. Nepagrįstas teismo motyvas, kad V. B. turėjo įrodyti, jog visas iš tvenkinio iškastas gruntas yra likęs tame pačiame jo žemės sklype ir nebuvo perleistas kitiems asmenims. Taip nepagrįstai V. B. buvo perkelta įrodinėjimo pareiga.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovė K. D. prašo šio skundo netenkinti ir skundžiamą apylinkės teismo nutartį palikti galioti. Atsiliepime sutinkama su apylinkės teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, nurodoma, kad nei vienas iš liudytojų, atlikusių V. B. tvenkinio tvarkymo darbus, tiksliai nepaaiškino, iš kur kitur, jei ne iš tvarkomo tvenkinio, buvo vežamas juodžemis į D. N. žemės sklypą.
6. Apeliacinis skundas tenkinamas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo byloje surinktų įrodymų vertinimu.
8. Apylinkės teismas, atmesdamas V. B. atstovo advokato skundą dėl Institucijos 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo, nurodė, kad: 1) V. B. nesiėmė jokių priemonių įrodyti, jog šiai bylai aktualiu laikotarpiu iš jo tvenkinio iškastas gruntas liko tame pačiame jo žemės sklype, o iš šio žemės sklypo D. N. buvo išvežtas pastarojo kelis metus sandėliuotas jo juodžemis; 2) V. B. žemės sklype be tvenkinio tvarkymo nebuvo vykdomi jokie kiti žemės darbai, todėl iš niekur kitur D. N. negalėjo būti perleistas juodžemis; 3) liudytojo V. K. parodymai ir jo surašytas apžiūros aktas, kitų liudytojų parodymai patvirtina, kad V. B. žemės sklype vykdant tvenkinio tvarkymo darbus iškastas juodžemis buvo išvežtas į D. N. žemės sklypą. Todėl apylinkės teismas dėl V. B. priimtą Institucijos nutarimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.
9. Apygardos teismas, dar kartą patikrinęs bylos įrodymus, nesutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis šio administracinio nusižengimo aplinkybėmis bei su tuo susijusių įrodymų vertinimu. Susipažinus su byloje surinktais faktiniais duomenimis, perklausius teismo posėdžių garso įrašus matyti, jog priimdamas skundžiamą apylinkės teismas nebuvo pakankamai objektyvus, didesnę įrodomąją galią nepagrįstai suteikė liudytojo V. K. parodymams ir jo surašytam apžiūros aktui, kurie iš esmės buvo grindžiami tik prielaidomis ir spėlionėmis. Liudytojų D. N., A. V., R. Č. ir V. S. parodymus teismas įvertino labai formaliai, išsamiau jų net neanalizavęs, taip iš esmės pažeisdamas in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltininko naudai) principą.
10. ANK 567
11. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
12. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad 2023 m. kovo mėnesį V. B. išsinuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkvežimį ir ekskavatorių jo žemės sklype esančio tvenkinio nuslinkusio pylimo atstatymui. Su sunkvežimiu dirbo R. Č., ekskavatoriumi – A. V. (byloje jis neapklaustas). Šie darbai iki byloje nagrinėjamo įvykio vyko ilgiau nei savaitę laiko. D. N. 2023 m. kovo 20 d. vienai dienai išsinuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkvežimį, kurį vairavo A. V. Tą pačią dieną A. V. iš V. B. žemės sklypo į D. N. žemės sklypą pervežė juodžemį. Ir kas svarbu, tą pačią dieną aplinkos apsaugos pareigūnas V. K. dėl tokio žemių vežimo gavo anoniminį pranešimą, kurio patikrinimą pradėjo tik kitą dieną, t. y. 2023 m. kovo 21 d. Tokias bylos aplinkybes patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto V. B., liudytojų V. K., R. Č., A. V., V. S., D. N. paaiškinimai bei parodymai, byloje esančios nuotraukos, V. K. surašytas apžiūros aktas.
13. Nagrinėjamu atveju V. B. buvo inkriminuotas ir nuobauda jam paskirta už Aprašo 9 punkto pažeidimą. Pagal šią nuostatą dirbtinio vandens telkinio įrengimo metu iškastas gruntas ir (arba) derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti parduodamas arba kitaip perleidžiamas kitiems asmenims. Toks gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudojami reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms rekultivuoti žemės sklype, kuriame įrengiamas dirbtinis vandens telkinys. Jei nėra galimybės to padaryti, dirbtinio vandens telkinio savininkas gali panaudoti šį gruntą ir (arba) derlingąjį dirvožemio sluoksnį kitame jam nuosavybės teise priklausančiame sklype nepažeisdamas to sklypo hidrogeodinaminio režimo. Todėl V. B. gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 262 straipsnio 1 dalį tik byloje neabejotinai nustačius teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog 2023 m. kovo 20 d. į D. N. žemės sklypą atvežtas juodžemis buvo iš V. B. žemės sklype tuo metu tvarkyto tvenkinio (jo šlaito, pakrantės ruožo, ir pan.). Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismo vertinimu, taip ir buvo, ir kad tai patvirtina liudytojo aplinkos apsaugos pareigūno V. K. parodymai, jo surašytas apžiūros aktas, taip pat liudytojų R. Č., A. V., V. S., D. N. parodymai, byloje esanti V. K. daryta nuotrauka. Tokia išvada nepagrįsta, apygardos teismas su tuo nesutinka.
14. Visų pirma, liudytojas V. K. apylinkės teismo posėdyje patvirtino savo apžiūros akte nurodytas aplinkybes, kad 2023 m. kovo 21 d. nuvykęs prie D. N. žemės sklypo matė jame atvežtą juodžemį (padarė jo nuotrauką). Netrukus nuvykęs prie V. B. žemės sklypo jis iš tolo stebėjo jame vykstančius tvenkinio tvarkymo darbus. Tai iš esmės vienintelis įrodymas, kuriuo yra grindžiama V. B. kaltė, nes paties V. K. surašytas patikrinimo akte iš esmės tik pakartojama šio liudytojo pozicija nagrinėjamu klausimu. Tai suprantama. Tačiau, vien tik šio pareigūno parodymų, matant jog jie skiriasi nuo kitų byloje apklaustų asmenų liudijimo, nepakanka kategoriškai išvadai, kad V. B. tikrai yra kaltas. Be to, kas nurodyta aukščiau, V. K. taip pat paaiškino, jog jis galimą V. B. aplinkos apsaugos pažeidimą pagal gautą anoniminį pranešimą pradėjo tikrinti ne pažeidimo dieną – 2023 m. kovo 20 d., bet tik kitą dieną – 2023 m. kovo 21 d. Jokių duomenų, kad juodžemis į D. N. sklypą iš V. B. sklypo buvo vežamas ir 2023 m. kovo 21 d. byloje nėra. Todėl byloje negalima remtis vien tuo, ką aplinkos apsaugos pareigūnas V. K. matė nuvykęs į įvykio vietą 2023 m. kovo 21 d., t. y. po maždaug 1 paros laiko nuo galimai padaryto aplinkos apsaugos pažeidimo.
15. Labai svarbu yra tai, kad kaip galima suprasti iš liudytojo V. K. parodymų, 2023 m. kovo 21 d. jo atliktas V. B. galimai padaryto aplinkos apsaugos pažeidimo tyrimas apsiribojo V. K. nuvykimu iš pradžių prie D. N. žemės sklypo, po to prie V. B. žemės sklypo. Tądien, tikrindamas galimą pažeidimą, V. K. padarė vieną nuotrauką, t. y. nufotografavo D. N. žemės sklype sukrauto juodžemio krūvą. Ir čia visiškai pritartina gynėjui, kad V. B. niekada ir neneigė, jog V. K. darytoje nuotraukoje užfiksuotas juodžemis buvo atvežtas iš jo žemės sklypo. Liko tik neatsakyta į esminį klausimą – ar šis juodžemis buvo atvežtas iš tuo metu tvarkyto V. B. žemės sklype esančio tvenkinio, ar iš krūvos kitoje pusėje keliuko prie tvenkinio, kur juodžemis paties D. N. buvo paliktas pasaugoti. Antra, sutiktina su apeliantu, kad V. K. padaryta nuotrauka yra ir neryški, ir nespalvota, ir tamsi, ir labai prastos kokybės. Bet pripažinus, jog tiek V. B., tiek D. N. patvirtino aplinkybę, kad šis juodžemis buvo D. N., nuotraukos kokybė esminės įrodomosios reikšmės neturi. Svarbu tai, kad V. K. neišsiaiškino ir išsamiau netyrė, ar tądien (pradėjus patikrinimą) ar dieną prieš (juodžemį atvežus) buvo atlikti kokie nors pirminiai juodžemio tvarkymo darbai (pašalinti akmenys, skalda, velėna, purenta žemė ir pan.). Tad iš šios vienintelės aplinkos apsaugos pareigūno darytos nuotraukos galima susidaryti tik tokį bendrą vaizdą, kad D. N. žemės sklype supiltas juodžemis buvo gan purus, sausas, neatrodė neseniai (prieš parą laiko) iškastas iš tvenkinio šlaito ar jo pakrantės.
16. Toliau, pagal liudytojo V. K. parodymus, tęsdamas galimo pažeidimo tyrimą jis tą pačią 2023 m. kovo 21 d. nuvyko prie V. B. žemės sklypo. Ten matė prie tvenkinio vykstančius darbus, stebėjo juos iš tolo, nuo šalia esančios kalvos. Jis sklype matė ekskavatorių, sunkvežimį ir vikšrinį traktorių, pažino su šia technika dirbusius žmones, kurie tuo metu kasė tvenkinio gruntą ir jį lygino. Tokie liudytojo parodymai, priešingai nei apylinkės teismas nurodė skundžiamoje nutartyje, patvirtina tik tą faktą, kad V. B. žemės sklype buvo vykdomi tvenkinio tvarkymo darbai (tvarkomas šlaitas, formuojamas pylimas) ir ne daugiau. Pats V. K. nepatvirtino matęs, jog jam stebint V. B. sklypą 2023 m. kovo 21 d. iš tvenkinio iškastas gruntas buvo vežamas kažkur kitur, juolab – į D. N. žemės sklypą. Kaip tik iš liudytojo parodymų yra aišku, kad iš tvenkinio kasamas gruntas buvo pilamas ir lyginamas toje pačioje vietoje, t. y. V. B. sklype. Todėl, žinant, jog patikrinimas buvo atliekamas dėl gauto anoniminio pranešimo, aplinkos apsaugos pareigūnui V. K. 2023 m. kovo 21 d. nebuvo jokio pakankamo pagrindo manyti, kad prieš parą laiko į D. N. žemės sklypą juodžemis buvo atvežtas būtent iš V. B. sklype tvarkyto tvenkinio. Apylinkės teismas teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad V. K., kaip aplinkos apsaugos pareigūnui, yra keliami aukšti sąžiningumo ir profesionalumo reikalavimai, todėl jis pranešimą apie galimai padarytą aplinkos apsaugos pažeidimą turėjo patikrinti kruopščiai ir atsakingai. Akivaizdu, jog tai nebuvo padaryta. Aplinkos apsaugos pareigūnas V. K., be įvykio vietos stebėjimo iš tolo, neatliko jokių kitų, net pirminių ir elementarių patikrinimo veiksmų (neapžiūrėjo bei neužfiksavo įvykio vietos, ypač – V. B. žemės sklypo, tvenkinio, su toje vietoje dirbančiais žmonėmis nebendravo), kad įvykio vietoje surinkti reikšmingus bylai duomenis, galinčius patvirtinti aplinkybes, ar į D. N. žemės sklypą juodžemis buvo atvežtas iš V. B. sklype iškasto ar kitaip tvarkyto tvenkinio. Įvertinus tai, kad aplinkos apsaugos pažeidimas, apie kurį buvo gautas anoniminis pranešimas, galimai buvo padarytas ne įvykio vietos patikrinimo dieną (2023 m. kovo 21 d.), o dieną prieš (2023 m. kovo 20 d.), nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose būtų užfiksuoti V. B. tvenkinio tvarkymo darbai bei prie tvenkinio dirbusių žmonių paaiškinimai būtų buvę labai svarūs įrodymai, galėję išsklaidyti dabar esančias abejones. V. K., turėdamas visas sąlygas ir galimybes bent nufotografuoti V. B. žemės sklype vykusius tvenkinio tvarkymo darbus, net ir to nepadarė. Nesant tokių nuotraukų ar vaizdo įrašų, negalima susidaryti bent bendro V. B. tvenkinio tvarkymo darbų vaizdo, t. y. ar gruntas buvo kasamas iš tvenkinio jį gilinant, ar nuo šlaito jį platinant, ar tas gruntas buvo sausas ar šlapias, ar įvykio vietoje matėsi sunkiasvorio transporto vėžės, ar buvo kitų požymių, kad dieną prieš gruntas galėjo būti per kelis kartus išvežtas iš žemės sklypo, ar žemės sklype buvo kitų supiltų žemių krūvų. Kai turimomis galimybėmis aplinkos apsaugos pareigūnai nesinaudoja ir jų negali pateikti dėl ne visada suprantamų priežasčių, atsiranda pagrįsta abejonė ir dėl pačių pareigūnų parodymų. Paprastai panašiais atvejais aplinkos apsaugos pareigūnai tikrina įvykio vietą, stabdo pradėtus darbus, viską fiksuoja turimomis techninėmis priemonėmis. Šioje byloje tai nebuvo daroma. Dėl to apygardos teismas pripažįsta, kad šiuo atveju – aplinkos apsaugos pareigūnas V. K., pasyviai ir atsainiai rinko duomenis dėl išsamaus galimai padaryto administracinio nusižengimo atskleidimo, pasikliaudamas vien anoniminiu pranešimu bei savo ir net ne galimo pažeidimo dieną matytomis aplinkybėmis.
17. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas padarė išvadą, kad 2023 m. kovo 20 d. iš V. B. tvenkinio iškastas gruntas buvo nuvežtas į D. N. žemės sklypą, nes daugiau jokie kiti darbai, išskyrus tvenkinio tvarkymo darbus, V. B. žemės sklype tuo metu nebuvo atliekami. Su tokia išvada apygardos teismas taip pat nesutinka, nes vėlgi ji yra tik spėjimas ar prielaida, kurios nepatvirtina byloje surinkti duomenys. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. B. ir liudytojas D. N. paaiškino kaip, iš kur ir koks juodžemis buvo atgabentas iš V. B. žemės sklypo į D. N. žemės sklypą. Nors V. B. galimai jo padaryto administracinio nusižengimo tyrime nedalyvavo, D. N. aplinkos apsaugos pareigūnui V. K. dar tyrimo metu pateikė rašytinį paaiškinimą, jog į jo žemės sklypą atvežtas juodžemis buvo kaip V. B. skolos jam grąžinimas. Šis paaiškinimas nusižengimo tyrimo metu liko iš viso nevertintas ir išsamiau netirtas. Tuo tarpu į bylos nagrinėjimą Institucijoje atvykęs V. B. paaiškino, kad prieš maždaug 10 metų jis leido savo žemės sklype D. N. sandėliuoti juodžemį. 2023 m. kovo 20 d. iš jo tvenkinio iškastas gruntas nebuvo niekur vežamas, o tiesiog sutapo tai, kad tą dieną D. N. atsiėmė savo juodžemį ir iš jo žemės sklypo išsivežė jį atgal į savo žemės sklypą. Priimdama 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Institucija padarė išvadą, kad V. B. pateiktas paaiškinimas nepaneigia aplinkos apsaugos pareigūno V. K. užfiksuoto administracinio nusižengimo padarymo fakto dėl neteisėto tvenkinio grunto perleidimo. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme, tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas V. B., tiek liudytojas D. N. savo paaiškinimus patvirtino. Teisme V. B. taip pat papildė savo paaiškinimą ir pateikė papildomus įrodymus, t. y. įvykio vietos nuotrauką ir schemą, iš kurių matyti per V. B. žemės sklypą einantis servitutinis kelias, kurio dešinėje – tvenkinys, kuris buvo tvarkomas 2023 m. kovo mėnesį, o kairėje – buvusi D. N. juodžemio sandėliavimo vieta. Apylinkės teismas, nepaisydamas šių V. B. pateiktų papildomų įrodymų ir jų visiškai neaptardamas, tiesiog pritarė Institucijos nutarimui. Pastebėtina, kad pritardamas Institucijos nutarimui, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje įvertino V. B. pateiktus duomenis kaip negalinčius paneigti jo kaltės, nes jis neva tai pats turėjo įrodyti, kad iš jo tvarkomo tvenkinio gruntas nebuvo išvežtas į D. N. žemės sklypą.
18. Liudytojas D. N. paaiškino, kad prieš daugiau nei 10 metų iš savo žemės sklypo į V. B. žemės sklypą išvežė apie 4 sunkvežimius žemių. Šias žemes sandėliavo jis iki kol savo žemės sklype pasistatė gyvenamąjį namą ir šių žemių jam prireikė tvarkant aplinką, dėl ko jas 2023 m. kovo 20 d. atsivežė atgal. Nors liudytojo V. K. teigimu, taip išvežti žemes iš statybvietės negalima, nes žemės turi būti sustumtos į vieną krūvą ir laikomos tame pačiame sklype, apygardos teismas atskirai nevertina tokių D. N. veiksmų, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kad D. N. galėjo turėti poreikį išvežti dalį žemių iš savo žemės sklypo ir kad tai nėra akivaizdžiai nelogiška, patvirtina jo parodymai, jog jo žemės sklypo plotas yra apie 7 arus ir jam reikėjo vietos statybinėms medžiagoms laikyti, dėl ko nustumdyto juodžemio tiesiog nebuvo kur dėti. Apygardos teismo vertinimu, taip išties galėjo būti. Pakankamai logiška bei įtikinama yra ir tai, kad D. N. žemės sklype susidariusį žemių perteklių nebuvo pernelyg nepatogu išvežti iki netoliese esančio V. B. žemės sklypo ir ten sandėliuoti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. B. patvirtino, kad tam vietos turėjo pakankamai – jo žemės sklypų valda sudaro apie 5 ha.
19. Šioje byloje yra labai svarbūs ir liudytojų A. V. ir R. Č. parodymai, kurių turinį apylinkės teismas nurodė skundžiamoje nutartyje, tačiau jų neaptarė bei neįvertino. Nors tyrimo metu šie liudytojai pareigūnui V. K. taip pat davė rašytinius paaiškinimus, tačiau šie jų paaiškinimai yra labai neišsamūs, lakoniški ir nėra pakankami bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Tuo tarpu apklaustas apylinkės teismo posėdyje liudytojas A. V. parodė, kad D. N. iš jo išsinuomojo sunkvežimį, kurį jis (A. V.) vairavo, nes tuo metu kiti vairuotojai vykdė kitus darbus. Pasak liudytojo, pagal jo ir D. N. susitarimą nuvykus į V. B. žemės sklypą, ten buvęs ekskavatorius jam į sunkvežimį per kelis kartus pakrovė juodžemį, kurį jis nuvežė į D. N. žemės sklypą. Juodžemis buvo kraunamas nuo ant lauko buvusių žemių krūvų, netoliese buvo tvenkiniai. Šios krūvos buvo didokos, šiek tiek apžėlusios, juodžemis buvo sausas. Liudytojas R. Č., vairavęs ekskavatorių, patvirtino, kad jam tvarkant tvenkinio šlaitus, atvažiavo sunkvežimis ir privažiavo prie kitoje kelio pusėje, negu tvenkinys, buvusios apaugusios juodžemio krūvos. Iš šitos krūvos jis per kelis kartus pakrovė sausą juodžemį į sunkvežimį, tvenkinio grunto į sunkvežimį jis nekrovė. Matyti, kad šie liudytojų parodymai iš esmės sutampa, papildo vienas kitą, todėl jais netikėti šiuo atveju pagrindo nėra. Liudytojai patvirtino tiek administracinėn atsakomybėn patraukto V. B., tiek liudytojo D. N. parodymus, kad 2023 m. kovo 20 d. juodžemis į D. N. žemės sklypą buvo vežamas ne iš tuo metu kelias dienas jau tvarkyto V. B. tvenkinio ar jo pakrančių, bet iš kitoje kelio pusėje, negu tvenkinys, buvusios apaugusios žemių krūvos. Pagaliau, V. B. teismui pateikė vieno iš jo tvenkinių nuotrauką, darytą po įvykio. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu liudytojas A. V. patvirtino, kad šioje nuotraukoje matyti ta V. B. žemės sklypo vieta, iš kur jis vežė juodžemį į D. N. žemės sklypą, t. y. iš kitos, negu tvenkinys, kelio pusės. Apylinkės teismas į šios bylos įrodymus, iš esmės paneigiančius V. K. parodymus ir jo apžiūros akte nurodytas aplinkybes, visiškai neatsižvelgė, jų išsamiau neanalizavo ir nevertino visų bylos duomenų kontekste.
20. Negana to, liudytojai R. Č. ir A. V. parodė, kad į D. N. žemės sklypą vežtas juodžemis buvo apaugęs žolėmis, sausas. Liudytojas R. Č. parodė, jog jo iš tvenkinio kasamas gruntas buvo labiau smėlis, juodžemio buvo labai mažai. Šios abejonės būtų buvusios pašalintos, jei patikrinimą atlikęs aplinkos apsaugos pareigūnas V. K., užuot tik stebėjęs įvykio vietą iš tolo, būtų tinkamai ir deramai atlikęs savo darbą, t. y. tinkamai apžiūrėjęs galimo pažeidimo vietą, užfiksavęs ją techninėmis priemonėmis, išsamiai apklausęs įvykio vietoje dirbusius žmones, net paėmęs grunto pavyzdžius, kuriuos esant ginčui būtų buvę galima vėliau ištirti ir palyginti, ir pan. To nepadarius, lieka nepaneigta gynybos versija, kad juodžemis į D. N. žemės sklypą buvo atvežtas ne iš V. B. tvenkinio, bet iš jo žemės sklype buvusios apžėlusios, sausų žemių krūvos, sukrautos kitoje, negu tvenkinys, kelio pusėje. Esant anksčiau aptartiems prieštaringiems bylos įrodymams, V. B. kaltė dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo šiuo atveju negali būti grindžiama vien prielaidomis, spėjimais ir išvedžiojimais. Taigi, byloje V. B. inkriminuoto Aprašo 9 punkto pažeidimas nebuvo įrodytas.
21. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, administracinio nusižengimo byloje V. B. neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, t. y. kad visas iš jo tvenkinio iškastas gruntas buvo panaudotas tvenkinio pylimui formuoti ir niekur kitur iš jo žemės sklypo nebuvo išvežtas. V. B. kaltę ir jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes turėjo ir privalėjo įrodyti Institucija. Tai išplaukia tiek iš jau minėto in dubio pro reo (visos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti byloje surinktais įrodymais, aiškinamos kaltininko naudai), tiek iš pamatinio nekaltumo prezumpcijos principo.
22. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, darytina išvada, kad nei Institucija, nei apylinkės teismas nepašalino byloje esančių akivaizdžių prieštaravimų ir nepagrįstai vadovavosi iš esmės vien tik liudytojo V. K. parodymais ir jo surašytame patikrinimo akte nurodytomis aplinkybėmis bei nepagrįstai laikė šiuos įrodymus patikimais ir objektyviais. Kadangi anksčiau aptartų byloje esančių prieštaravimų pašalinti nebėra galimybės, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principu, pagal kurį visos nepašalintos abejonės yra aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, skundžiami apylinkės teismo nutartis ir Institucijos nutarimas panaikinami ir V. B. nutraukiama administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 262 straipsnio 1 dalį, jo veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. gruodžio 1 d. nutartį bei Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą ir V. B. nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 1 dalį, jo veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.
Teisėjas Valdas Petras Meidu
