Dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. vasario 8 d. nutarties, kuria E. M. buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-22-879/2024

Teisminio proceso Nr.1-01-1-47182-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. vasario 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

Dalyvaujant prokurorui Sauliui Daunoravičiui,

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė E. M., jo gynėjai advokatei Rasai Čibirienei,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė –E. M. ir jo gynėjos advokatės Rasos Čibirienės (toliau- Apeliantai) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. vasario 8 d. nutarties, kuria E. M. buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymas,

nustatė:

1. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi E. M., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte esant nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. liepos 11 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ir jo gydymas pratęstas.

2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi E. M. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymas ir gydymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad E. M. psichikos būklė stebimu laikotarpiu išliko be pakitimų, nors ligos paūmėjimų nebuvo, o skyriuje jo elgesys formaliai teisingas, tačiau jo mąstymas sulėtinto tempo, stokoja nuoseklumo, logikos, kritika formali, jis bendro stebėjimo sąlygomis gydomas tik pusmetį, todėl sprendė, kad dar yra reikalingas tolesnis stebėjimas stacionare ir tolesnis gydymas.

3. E. M. ir jo gynėja prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir tolesnį E. M. gydymą tęsti ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Skunde nurodo, kad E. M. ligoninėje gydomas beveik trejus metus, laikosi nustatyto režimo, su niekuo nesipyksta, supranta, kad turi psichikos problemų, gauna tik palaikomuosius vaistus, kas liudija sveikatos pagerėjimą, todėl toliau gali gydytis ambulatorinėmis sąlygomis. E. M. kritiškai vertina savo padarytą nusikaltimą, dabar mąsto teisingai, supranta savo ligą ir būtinybę ją kontroliuoti vaistais. Apeliantai nesutinka su Komisijos išvada, kad E. M. yra uždaras ir mažai bendraujantis, teigia, kad jis atvirai kalba su gydytoja apie savo negalavimus, tikrai galėtų gydytis ambulatorinėmis sąlygomis ir vartotų skirtus vaistus.

4. Teismo posėdyje asmuo kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė E. M. ir jo gynėja prašė skundžiamą nutarimą panaikinti ir gydymą tęsti bendro stebėjimo sąlygomis, o prokuroras -skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

5. Skundas atmetamas.

6. Apeliantai prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir pakeisti E. M. taikomą priverčiamą medicinos priemonę į švelnesnę ir jo gydymą toliau tęsti ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Apygardos teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą ir skundžiamą nutartį, su tokiu prašymu neturi pagrindo sutikti. Aukštesnysis teismas pritaria Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų išvadai, kad E. M. psichikos būklė šiuo momentu nėra pakankamai stabili, jis tik formaliai kritiškas savo ligai ir padarytai nusikalstamai veikai, todėl šiuo metu nėra jokios galimybės jo gydymą tęsti ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, o jo pavojingumas šiuo metu nėra sumažėjęs. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų visumą įvertino pakankamai išsamiai, savo išvadas motyvavo ir pagrįstai nustatė, kad E. M. padarė labai sunkų nusikaltimą, po jo gydymo bendro stebėjimo sąlygomis praėjo dar labai trumpas laiko tarpas, todėl gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje turi būti tęsiamas toliau.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK

8. Iš bylos matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu E. M. diagnozuotas lėtinis psichikos kliedesinis sutrikimas, jis 2020-11-30 būdamas namuose duriant du kartus į pilvo sritį peiliu nužudė savo motiną. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl E. M. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo bendro stebėjimo sąlygomis pagrįstai vadovavosi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvada. (b. l. 3-4). Joje nurodoma, kad E. M. elgesys stebėjimo laikotarpiu bendro stebėjimo sąlygomis struktūrizuotoje aplinkoje išoriškai tvarkingas, vidaus taisyklių pažeidimų ir konfliktų nestebėta, jis išlieka uždaras, mažai bendraujantis. Vertinant jo psichikos būseną kontaktas formalus, iniciatyvos pokalbyje nerodo, nuotaika dismistiška, emocijos blankios, mąstymas stokoja produktyvumo. E. M. kliedesių ir suvokimo sutrikimų neišsako, savo kliedesinius suvokimus apie nuodijimą vertina kaip ligos požymius ir sutinka kad reikia gydytis. Komisija rekomenduoja tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.

9. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo ar jos pakeitimo ar panaikinimo įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Be to, pagal BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, pakeisti asmeniui taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į kitą teismas gali, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė, t. y. arba pagerėjo arba pablogėjo.

10. Nagrinėjamu atveju skunde ir teismo posėdžio metu E. M. išsakyta nuomonė apie jo psichikos būklę nepaneigia byloje esančių bei prieš tai jau aptartų duomenų ir nepatvirtina jo socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo, dėl ko jo gydymas toliau būtų tęsiamas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Iš bylos duomenų matyti, kad jam diagnozuota liga įtakoja jo psichikos būseną ir elgesio ypatumus, E. M. bendro stebėjimo sąlygomis yra gydomas tik pusę metų, prieš tai, jis buvo stebimas ir gydomas sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu dėl per trumpo gydymo laikotarpio bendro stebėjimo sąlygomis įvertinti ir nuspręsti, kad jo elgesys nebekels pavojaus aplinkiniams tiek, jog gydymą galima būtų tęsti ambulatorinio stebėjimo sąlygomis nėra galimybės. Nors E. M. teigė, kad ambulatorinėmis sąlygomis jį priimtų gyventi ir globotų mamos pusbrolis, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau tokių duomenų byloje nėra pateikta, minėtas asmuo kaip suinteresuotas nėra įtrauktas į procesą, nėra jo sutikimo globoti, todėl nėra galimybės patikrinti R. M. teiginių apie jo gydymo tęsimą ambulatorinėmis sąlygomis.

11. Iš komisijos išvados, matyti kad E. M. psichikos būsena yra be žymesnių pakitimų, t. y. teigiamos ir gerėjančios jo psichikos būklės dinamikos nėra pastebėta. Nors E. M. kliedesių, suvokimo sutrikimų neišsako, o savo kliedesius vertina kaip ligos požymius, tačiau iš |Komisijos išvados taip pat matyti, kad jo mąstymas sulėtinto tempo, stokoja nuoseklumo ir logikos, o kritika tik formali.

12. Šiuo atveju skundą nagrinėjantis apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus ir atsižvelgęs į Komisijos išvadą, sutinka su apylinkės teismo nuomone, kad E. M. psichikos būklė šiuo metu dar yra nepakankamai stabili ir jo socialinis pavojingumas esamomis gydymo sąlygomis nepakankamas siekiant sumažinti jo keliamą pavojų aplinkiniams, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje jo gydymas pratęstas pagrįstai.

13. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, darytina išvada, kad E. M. priverstinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis būtinas ne tik dėl nepakankamai stabilios jo psichikos būklės, tačiau ir dėl neišnykusio jo socialinio pavojingumo. Taigi, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti asmens kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė E. M. ir jo gynėjos advokatės Rasos Čibirienės skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 19 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Daina Vaidachavičienė