J. G. pagal ANK 417 str. 2 d.

Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-22-491/2024

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00764-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

16.9.3; 21.11.10 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininkės J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimo,

nustatė:

1. Institucijos 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu M. K. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį administracine nuobauda – 60 Eur dydžio bauda.

2. Nuobauda jai skirta už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 150.10 punktą, t. y. 2023 m. gegužės 11 d. 16.06 val., (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę ant pravažiavimo, taip kliudydama transporto priemonių eismui.

3. Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas patenkino M. K. skundą – panaikino Institucijos 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą ir nutraukė šio administracinio nusižengimo teiseną. Teismas nurodė, kad M. K. laikėsi nusistovėjusios transporto priemonių parkavimo praktikos (duomenys neskelbtini) privačiame kieme. Be to, teismo vertinimu, Institucija nesurinko pakankamai duomenų M. K. kaltei pagrįsti.

4. Apeliaciniu skundu Institucijos viršininkė J. G. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą. Apeliaciniame skunde nurodoma:

4.1. Byloje nustatyta, kad M. K. neteisėtų veiksmų – automobilio pastatymo (ant įvažiavimo/išvažiavimo) iš teritorijos, iš kiemo negalėjo išvažiuoti kito automobilio vairuotojas. Tai patvirtina byloje esančios fotonuotraukos, pranešėjo pranešimas, kiti byloje surinkti įrodymai. Byloje tyrimas buvo atliktas išsamiai, o surinktų įrodymų pakanka M. K. kaltei padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą konstatuoti.

4.2. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) žemės sklype esantis įvažiavimas laikytinas vietinės reikšmės vidaus keliu. Vien ta aplinkybė, kad įvažiavimas yra privačioje teritorijoje ir joje neaptarta transporto priemonių stovėjimo tvarka, nesudaro pagrindo išvadai, jog šis įvažiavimas apskritai neatitinka kelio sąvokos. Įvažiavimu naudojosi toje teritorijoje esančių statinių (patalpų) savininkai ar asmenys, kurie atvykdavo į mokymo įstaigą, ar kiti asmenys, kuriems reikėdavo patekti į patalpas. Esant tokioms aplinkybėms, KET turi būti laikomasi ir šioje teritorijoje.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo gauta.

6. Apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. K. veikoje yra ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių visuma, todėl jai administracinio nusižengimo teisena neturėjo būti nutraukta. Apygardos teismas su tuo sutinka.

8. Visų pirma, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismo vertinimu Institucija nesurinko pakankamai įrodymų M. K. kaltei pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį pagrįsti. Su tokia išvada nėra pagrindo sutikti. M. K. padarytą administracinį nusižengimą patvirtina ne vien pranešėjo pranešimas policijai, kad 2023 m. gegužės 11 d. apie 16 val., (duomenys neskelbtini), jis negalėjo išvažiuoti iš kiemo, nes ant išvažiavimo buvo priparkuota automobilių, tarp kurių buvo M. K. motinos vardu registruotas automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Susisiekus su šio automobilio savininke, ji informavo, jog tuo metu jos automobilį vairavo būtent M. K. Beje, pastaroji to iš esmės neginčijo. Ji pripažino ir tai, kad tai ji pastatė automobilį toje vietoje, kur jis buvo užfiksuotas kaip trukdantis kitų automobilių eismui – išvažiavime iš kiemo. Kad pranešėjas negalėjo išvažiuoti iš minėto kiemo dėl transporto priemonių kolonos, visiškai jam blokuojančios išvažiavimą, patvirtina byloje esančios nuotraukos. Tokių byloje esančių įrodymų visumos visiškai pakanka faktinėms byloms aplinkybėms nustatyti. Kadangi Institucijai (nei administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, nei nagrinėjant bylą) nebuvo žinoma apie nusistovėjusią praktiką minėtame kieme parkuoti transporto priemones taip, kad jos užblokuotų išvažiavimą iš jo, nepagrįsti ir nesuprantami apylinkės teismo priekaištai, kad Institucija nesiėmė jokių priemonių šiai aplinkybei išsiaiškinti. Be to, bylą nagrinėjant apylinkės teisme buvo gautas (duomenys neskelbtini) rašytinis paaiškinimas, kad (duomenys neskelbtini) priklausančiame kieme studentams yra leidžiama statyti automobilius taip, kaip užfiksuota nuotraukose. Visa tai patvirtina, kad M. K. 2023 m. gegužės 11 d. 16.06 val., (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ant įvažiavimo į kiemą, taip kliudydama iš kiemo išvažiuoti kito automobilio vairuotojui.

9. Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas M. K. nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį iš esmės vien dėl to, kad (duomenys neskelbtini) leidžia studentams automobilius parkuoti ne tik (duomenys neskelbtini) priklausančiame kieme, bet ir ant įvažiavimo (išvažiavimo) į šį kiemą, t. y. taip, kad išvažiavimas iš uždaro kiemo kitiems vairuotojams tampa nebeįmanomas. Šiuo konkrečiu atveju apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad KET galiojimas nesibaigia ties įvažiavimu į kiemą. Pėsčiųjų ir transporto priemonių vairuotojų pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 punkte nurodyta, jog automobilių kelias – visas viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės plotas, o 96 punkte nurodyta, jog važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis važiuoti transporto priemonėms. Taigi, įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) pastato kiemą yra viešajam eismui naudojamas kelias ir visas jo plotis (asfaltuota dalis) yra važiuojamoji kelio dalis, kurioje eismo dalyviai (tiek transporto priemonių vairuotojai, tiek pėstieji) privalo laikytis KET.

10. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. KET 150.10 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Draudimą stovėti ar vietą parkavimui paprastai žymi ne tik kelio ženklai – vieta turi būti tokia, kad pakankamai atidžiam ir rūpestingam vairuotojui būtų aišku, kad joje yra draudžiama statyti automobilius ar kad joje yra leidžiama parkuoti automobilius.

11. Išanalizavus byloje esančias nuotraukas bei viešai prieinamą informaciją interneto portale „Google Maps“, kuriuose užfiksuota dalis (duomenys neskelbtini) kiemo, įvažiavimas į jį bei bendras vaizdas, matyti, kad įvažiavimas į šį kiemą nėra pažymėtas jokiais kelio ženklais („Privati valda“, „Eismas draudžiamas“, „Nurodyto transporto eismas draudžiamas“ ir pan.), kad tai yra vienintelis įvažiavimas į kiemą bei išvažiavimas iš jo ir kad įvažiavimas yra siauras, jame dvi transporto priemonės neprasilenktų. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui pateiktas raštas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nėra atlikusi automobilių parkavimo vietų subraižymo ir eismo ribojimo priemonių įrengimo. Vadinasi, į šį kiemą gali įvažiuoti ir šiuo atveju įvažiavo pašalinis asmuo (pranešėjas), kuriam nėra žinoma tokia „nerašyta“ praktika, t. y. kad išvažiavimas iš kiemo gali būti užstatytas studentų automobilių. Kad oficialiai parkavimo vietos galėtų būti įrengtos ant vienintelio įvažiavimo į kiemą, būtų ir nelogiška, nes tai apribotų tiek specialiųjų tarnybų patekimą į kiemą, tiek sklandų įvažiavimą į kiemą, tiek išvažiavimą iš jo. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad susiklosčiusi praktika, leidžianti (duomenys neskelbtini) studentams parkuoti automobilius ant įvažiavimo į kiemą, jokiu būdu nereiškia, kad ant šio įvažiavimo automobilius galima statyti bet kaip, taip pat ir ignoruojant bei pažeidžiant KET. Be kita ko pažymėtina ir tai, jog net ir nesant subraižytų vietų automobiliams statyti, automobilio vairuotojas turi elgtis apdairiai bei protingai ir įvertinti, ar jo palikta transporto priemonė elementariai netrukdys kitų transporto priemonių eismui, nežiūrint į tai, kad praktika parkuoti automobilį taip kaip tai padarė M. K. yra leistina.

12. Institucija, atsižvelgusi į tai, kad M. K. automobilį „Audi“ paliko stovėti ant įvažiavimo į kiemą taip, kad trukdė iš kiemo išvažiuoti kito automobilio vairuotojui, padarė pagrįstą išvadą, su kuria sutinka ir apygardos teismas, jog taip stovintis automobilis trukdė asmenims tiek įvažiuoti, tiek išvažiuoti iš minėto kiemo, todėl taip ji akivaizdžiai pažeidė KET 150.10 punkto reikalavimą. Galima preziumuoti, kad M. K., kaip vairuotoja, žinojo KET ir kad šių taisyklių galiojimo jokia nusistovėjusi „nerašytinė“ praktika nepanaikina, ji prisiėmė savo veiksmų riziką palikti stovėti automobilį taip, kad jis trukdytų kitam automobilio vairuotojui išvažiuoti iš kiemo. Tuo tarpu apylinkės teismas pernelyg sureikšmino (duomenys neskelbtini) neprieštaravimą tokiam studentų automobilių statymui, t. y. „nerašytinę“ tvarką, kuri nėra oficiali, žinoma kitiems eismo dalyviams ar atitinkanti KET reikalavimus, todėl nepagrįstai M. K. nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.

13. Įvertinus tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis nėra pagrįsta, todėl ji naikinama, o Institucijos 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas paliekamas galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimą M. K. administracinio nusižengimo byloje ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Valdas Petras Meidu