Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-408/2007 Procesinio sprendimo kategorijos: 30.8; 121.19.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

sekretoriaujant Indrei Savkinienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. M.,

kasatoriui suinteresuotam asmeniui L. M.,

kasatorių suinteresuotų asmenų L. M., M. M., H. M., H. M., J. V. atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,

kasatoriaus suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei K. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų L. M., M. M., H. M., H. M., J. V. ir suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 3 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybei, VĮ Registrų centro Kauno filialui, L. M., M. M., H. M., H. M. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Pareiškėjas patikslintu pareiškimu prašė nustatyti, kad jis nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu įgijo pagrindinius ūkio pastatus (duomenys neskelbtini) (44 kv. m ploto) ir (34 kv. m ploto), esančius (duomenys neskelbtini), ir juos valdo nuosavybės teise. Pareiškėjas nurodė, kad 1994 m. lapkričio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 141,38 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas-dirbtuves, kurios inventoriniame plane pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu yra ir ginčo ūkio pastatai. Šiais ūkio pastatais, kaip ir įsigytomis dirbtuvėmis, pareiškėjas naudojasi nuo 1994 m. lapkričio 28 d. VĮ Registrų centro Kauno filiale ūkio pastatai ir nuosavybės teisės į juos neįregistruotos. Nuosavybės teisių pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymas yra reikalingas teisinei nurodytų ūkio pastatų registracijai atlikti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškimą tenkino ir nustatė, kad pareiškėjas nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu įgijo pagrindinius ūkio pastatus, plane pažymėtus (duomenys neskelbtini) (44 kv. m ploto) ir (duomenys neskelbtini) (34 kv. m ploto), esančius (duomenys neskelbtini), ir juos valdo nuosavybės teise.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas pagrindė ir įrodė, jog jis sąžiningai įgijo ūkio pastatus (duomenys neskelbtini), sąžiningai ir nepertraukiamai šiuos valdė nuo 1994 m. lapkričio 28 d. iki šios dienos. Teismas rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais – kadastrinių matavimų bylomis, pagal kurias nustatyta, jog ūkio statinių (duomenys neskelbtini) statybos metai yra 1983 m. Kad ūkio pastatai buvo pastatyti 1983 m. ir jie nebuvo savavališkos statybos objektai, patvirtino ir liudytojai. Teismas nesirėmė suinteresuoto asmens L. M. paaiškinimais, kad pareiškėjas ūkio pastatais naudojosi nuo 1998 m., nes suinteresuotas asmuo nepaaiškino ir nepateikė įrodymų, kuo remiantis statinių valdymo pradžia laikytina 1998 m. Teismas atmetė suinteresuotų asmenų argumentus, jog statiniai įgyti CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nes šiai aplinkybei pagrįsti nepateikta jokių įrodymų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. sausio 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą; apeliacinį procesą dėl suinteresuotų asmenų J. V. ir J. S. nutraukė.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apeliantės J. V. ir J. S. į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme nebuvo įtrauktos dalyvaujančiais byloje asmenimis. Kadangi apylinkės teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo šių apeliančių apeliacinį skundą atsisakyti priimti, tai, vadovaudamasis CPK 321 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas dėl nurodytų apeliančių apeliacinį procesą nutraukė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į ginčo pastatus iki sueinant terminams, įtvirtintiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjas prašo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos. Teismui konstatavus šias sąlygas, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. asmuo įgyja nuosavybės teisę nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Remdamasis pateikta 1994 m. lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas įgijo nekilnojamąjį turtą – negyvenamąsias patalpas - dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini); šioje valdoje yra ginčo ūkio pastatai (duomenys neskelbtini), kuriais pareiškėjas taip pat naudojasi nuo sutarties sudarymo momento; ši aplinkybė patvirtinta ir liudytojų parodymais. Dėl to teismas sprendė, kad daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai. Atsižvelgdamas į tai, kad inventorinių bylų duomenys patvirtina, jog ginčo pastatai nėra įregistruoti kito asmens vardu, taip pat kad ginčo pastatus visą tą laiką pareiškėjas valdė atvirai, nepertraukiamai, sąžiningai, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas įrodė pareiškime nurodytas aplinkybes, ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo nutartyje pažymėta, jog ta aplinkybė, kad statinius statė ir naudojo Lenino rajono Butų ūkio valdyba ir dėl to negalėjo būti laikoma, kad pareiškėjui nebuvo žinomas tikrasis daikto savininkas, nepaneigia pareiškėjo teisės į ginčo pastatus, nes ginčo pastatai valstybės vardu teisiškai niekuomet nebuvo įregistruoti, kita vertus, valstybė turėjo pakankamai laiko atlikti ginčo pastatų teisinę registraciją, nutraukti pareiškėjo valdymą, tačiau to nepadarė. Taip pat teismas pažymėjo, jog vienuolikos metų statinių valdymo laikotarpis yra pakankamas laiko tarpas, per kurį kiekvienas suinteresuotas asmuo galėjo ir turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teises į ginčo pastatus (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pareiškėjo nurodymu, kad jis, prieš vienuolika metų pradėdamas valdyti pastatus (duomenys neskelbtini), buvo įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau teisių į juos, nes jokia teisinė registracija nebuvo atlikta, niekas į juos nepretendavo, niekas jais nesinaudojo ir jam jokių pretenzijų nereiškė, o priešingų įrodymų nepateikta, sprendė, kad pareiškėjas daiktą įgijo ir valdė sąžiningai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, jog ta aplinkybė, kad tie patys ginčo pastatai yra inventorizuoti ir kaip kitos namų valdos statiniai, neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl ginčo pastatų valdymo.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuoti asmenys L. M., M. M., H. M., H. M., J. V. prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus panaikinti, pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad nuosavybės teisės įgyjamosios senaties būdu į ginčo pastatus faktas buvo nustatytas nesant visų CK 4.68–4.71 straipsniuose įtvirtintų sąlygų:

Dėl daikto užvaldymo sąžiningumo ir valdymo teisėtumo. Užvaldymo sąžiningumas siejamas ne tik su žinojimu apie kitų asmenų teisių į ginčo turtą buvimą, bet ir su privalėjimu apie tokias teises žinoti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo ūkio pastatai buvo statyti ir naudojami Lenino rajono Butų ūkio valdybos, šis turtas niekuomet nebuvo bešeimininkis, o į turtą, sukurtą savivaldybės ar valstybės lėšomis, įgyjamosios senaties faktas nenustatomas. Teismų argumentas, kad ginčo objektas nebuvo įregistruotas savivaldybės vardu, o valstybė turėjo pakankamai laiko atlikti ginčo pastatų teisinę registraciją, tačiau to nepadarė, negali būti laikomas pagrįstu. Daikto valdymo teisėtumas reiškiasi ne tik tuo, kad galima įgyti teises į turtą, kuris nėra teisiškai registruotas kito asmens vardu, bet ir tuo, kad tas teises galima įgyti į turtą, į kurį kito asmens vardu teisės negali būti registruotos, t. y. kitas asmuo į daiktą negali turėti daugiau teisių už pareiškėją. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 6 straipsnį savivaldybė gali pasinaudoti visomis įstatyme įtvirtintomis teisėmis teisiškai įregistruoti turtą, termino teisinei registracijai atlikti įstatyme nenustatyta. Be to, byloje nustatyta, kad ginčo pastatai ir (duomenys neskelbtini), namų valdos techninės apskaitos byloje nurodyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pastatai natūra yra tie patys pastatai. Nurodyti pastatai (duomenys neskelbtini), inventorizuoti nuo 1985 m., o pareiškėjas ginčo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), inventorizavo 2002 m. Inventoriniai duomenys yra nekilnojamo turto registro duomenys, kurių pareiškėjas nenuginčijo ir kurie fiksuoja, kad ginčo statiniai daugiau kaip dvidešimt metų valdomi valdos (duomenys neskelbtini), naudotojų ir yra šio gyvenamojo namo priklausiniai. Dėl šių aplinkybių taip pat negali būti pripažintas pagrįstu argumentas dėl pareiškėjo ginčo turto valdymo trukmės. Be to, teismas nustatė teisinį faktą, neįvertinęs, kam priklausančioje žemėje stovi ginčo pastatai.

Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismai, neįtraukdami J. V. ir J. S., gyvenančių (duomenys neskelbtini), į bylos nagrinėjimą ir dėl šių asmenų nutraukdami apeliacinį procesą, pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Skelbiant apie bylos nagrinėjimą nepateikta duomenų, kad ginčas vyksta dėl tų pačių pastatų, kurie inventorizuoti namų valdoje (duomenys neskelbtini). Teisminio nagrinėjimo metu, paaiškėjus, kad ginčo pastatai yra inventorizuoti taip pat ir kitoje namų valdoje, teismas privalėjo į procesą įtraukti šios valdos naudotojus, nes sprendimas tiesiogiai veikia jų interesus.

Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė pateikė prisidėjimą prie suinteresuotų asmenų kasacinio skundo, kuriame nurodė, kad visiškai sutinka su suinteresuotų asmenų kasaciniame skunde pateiktais argumentais.

Kauno miesto savivaldybė kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo patikslintą pareiškimą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimo (CPK 185 straipsnis, 443 straipsnio 8 dalis). Ta aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo pastatus valdė nuo 1994 m. lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Teismai netyrė ir nevertino, jog nurodyta negyvenamųjų patalpų pirkimo sutartis, su kuria pareiškėjas sieja ginčo pastatų valdymo pradžios momentą, buvo panaikinta 1998 m. vasario 20 d. teismo sprendimu, tik 2002 m. sausio 22 d. teismo sprendimu nuosavybės teisė į negyvenamąsias patalpas buvo pripažinta pareiškėjui. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nepertraukiamą ginčo pastatų valdymą nuo 1994 m. lapkričio 28 d. Teismai netyrė liudytojų parodymų dėl ginčo pastatų priklausomybės Kauno miesto Lenino rajono vykdomajam komitetui, taip pat tų aplinkybių, kad ginčo pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatai (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra tie patys pastatai, o pastarieji VĮ Registrų Centro Kauno filialo 2006 m. sausio 26 d. patikrinimo akte įvardyti kaip savavališka statyba. Byloje neginčyta pastatų tapatumo aplinkybė, taip pat nenuginčyta, kad ginčo pastatai yra savavališkos statybos statiniai. Byloje taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas ginčo pastatus valdė atvirai, priešingai liudytojų parodymais ginčo pastatais naudojosi 2-oji Butų ūkio tarnyba, kurios viršininko nurodymu šie pastatai buvo pastatyti; savivaldybė apie tai, kad pareiškėjas naudojasi ginčo pastatais, sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu. Bylą nagrinėję teismai nevisapusiškai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, neobjektyviai ir nenuosekliai ištyrė byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 4.68 straipsnio 1 dalis), nustatančias nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygas (įrodymais nepagrįstas pareiškėjo valdymo teisės į ginčo pastatus įgijimo momentas, nepateikta įrodymų dėl atviro, nepertraukiamo ginčo pastatų valdymo ne mažiau kaip dešimt metų).

Atsiliepimu į pateiktus suinteresuotų asmenų kasacinius skundus pareiškėjas prašo kasacinių skundų netenkinti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakydamas į Kauno miesto savivaldybės kasacinio skundo argumentus, pareiškėjas nurodo, kad, nors 1994 m. lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartis buvo ginčijama teismine tvarka, negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), ir ginčo pastatų, esančių toje pačioje valdoje, valdymas nebuvo nutrauktas. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas K. Z. R. Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. vasario 20 d. sprendimas dėl 1994 m. lapkričio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties nepaneigia liudytojo parodymų. Be to, ginčo pastatai nepriklausė Kauno miesto Lenino rajono vykdomajam komitetui, pastatus statė statybinė organizacija, gavusi atsakingo už Lenino rajone statinių statybą komiteto darbuotojo leidimą. Kasatoriaus argumentas, kad ginčo pastatai yra savavališka statyba, yra nepagrįstas, nes nėra šį faktą patvirtinančio akto. Atsiliepime pažymėta, kad kasacinio skundo argumentai, taip pat ir dėl nepertraukiamo bei atviro ginčo pastatų valdymo yra fakto klausimai, kurie buvo tinkamai išspręsti, reikšmingos faktinės aplinkybės pagrįstai nustatytos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų.

Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų L. M., M. M., H. M., H. M., J. V. kasacinį skundą pareiškėjas nurodo, kad kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir CK 4.68–4.71 straipsnių taikymo yra nepagrįsti. Nepagrįstas kasatorių argumentas, kad ginčo pastatai yra (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo priklausiniai, nes šiam teiginiui pagrįsti byloje nepateikta jokių įrodymų, kasatoriai patys pripažino, kad nuo 1994 m. ginčo statiniais nesinaudojo. Be to, tik dalis pastato (duomenys neskelbtini) (arba (duomenys neskelbtini)) įeina į (duomenys neskelbtini) valdos, kuri aptverta tvora, ribas, tačiau patekti į šį ūkinį pastatą galima tik iš pareiškėjo kiemo pusės. Ginčo pastatai nebuvo statyti (duomenys neskelbtini) namo gyventojų poreikiams tenkinti, bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys nurodė, kad į ginčo pastatą (duomenys neskelbtini) (arba (duomenys neskelbtini) nepretenduoja. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas dėl ginčo pastatų stovėjimo ant kitos žemės valdos, nes žemės sklypų, kur stovi ginčo statiniai, nesuformuota. Išsprendus statinių klausimą, bus išspręstas ir žemės sklypų ribų klausimas. Pareiškėjas nesutinka, kad J. V. ir J. S. turėjo būti įtrauktos į teismo procesą, nes apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta, tačiau šie asmenys nepareiškė intereso dalyvauti nagrinėjant bylą, todėl apeliacinis procesas dėl jų buvo pagrįstai nutrauktas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

Pareiškėjas 1994 m. lapkričio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 141,38 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas-dirbtuves, kurios inventoriniame plane pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Sutartis panaikinta 1998 m. vasario 20 d. teismo sprendimu, o 2002 m. sausio 22 d. teismo sprendimu pareiškėjui pripažinta nuosavybės teisė į šias negyvenamąsias patalpas-dirbtuves. Pareiškėjas naudoja pastatus (duomenys neskelbtini) (44 kv. m ploto) ir (duomenys neskelbtini) (34 kv. m ploto), kuriuos pageidauja įgyti nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu. Šie pastatai 1983 metais buvo pastatyti Kauno miesto Lenino rajono Vykdomojo komiteto pirmininko nurodymu ir juos naudojo šio rajono Gamybinės butų ūkio tarnybos 2-oji butų ūkio tarnyba antrinėms žaliavoms sandėliuoti. Pagal VĮ Registrų centro Kauno filialo duomenis, šie pastatai ir teisės į juos neįregistruotos. Pareiškėjo pageidaujami įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti pastatai (duomenys neskelbtini) natūra yra tie patys, kurie namų valdos (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byloje 1985 m. gegužės 11 d. kadastrinių matavimų metu buvo inventorizuoti kaip savavališkai pastatyti ūkio pastatai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo naudojamas pastatas (duomenys neskelbtini) yra ne pareiškėjo, o gretimame suinteresuotų asmenų naudojamame žemės sklype, ir tik įėjimas į šį pastatą yra iš pareiškėjo naudojamo žemės sklypo. Šie žemės sklypai nesuformuoti.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima tik tuo atveju, kai yra CPK 346 straipsnyje nurodyti pagrindai. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų įvertinimą bei asmenų teisę dalyvauti teismo procese, ar tinkamai taikė materialinės teisės normas, nustatančias nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį sąlygas, ar nenukrypo nuo teismų praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl materialinių teisės normų, nustatančių įgyjamosios senaties sąlygas, taikymo

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), todėl nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra šio daikto savininkas. Asmuo, pageidaujantis įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, turi būti sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Valdymas gali atsirasti užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę (CK 4.25 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti ne tik fiziškai užvaldžius daiktą, bet ir kai perduodantis valdyti nekilnojamąjį daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jeigu nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti (CK 4.27 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.30 straipsnį ir valdyti daiktą galima netgi per kitą asmenį, kuris privalo laikytis valdytojo nurodymų. Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, o toks valdymas negali būti registruojamas viešame registre, jeigu jame jau yra įregistruota nuosavybės teisė į šį daiktą (CK 4.27 straipsnio 2, 3 dalys). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nėra pageidaujamų įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti pastatų savininkas ir nepripažįsta, jog kiti asmenys turi daugiau už jį teisių į šiuos pastatus. Savo teises į šiuos pastatus pareiškėjas kildina tik iš faktinio naudojimosi, kuriam neprieštaravo kiti asmenys. Tačiau tik tai, kad niekas neprieštarauja faktiniam daikto naudojimui ir nenaudoja bei nepageidauja naudoti asmens naudojamą daiktą patys, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog naudojantis daiktą asmuo atvirai daiktą valdo kaip savą, nes, jau minėta, pagal CK 4.30 straipsnį valdyti daiktą galima netgi per kitą asmenį, kuris privalo laikytis valdytojo nurodymų. Fakto, kad asmuo daiktą valdo kaip savą, išviešinimas kitiems asmenims yra valdymo įregistravimas viešame registre savo vardu. Šioje byloje taikoma CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį ji įsigaliojo nuo 2003 metų liepos 1 d., ir nors pagal 33 straipsnį įgyjamosios senaties terminas skaičiuojamas ir valdymui, kuris prasidėjo iki 2000 m., tačiau netgi pripažįstant, kad pareiškėjas pageidaujamus įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti pastatus pradėjo valdyti 1994 m. lapkričio 28 d., iki 2003 metų liepos 1 d. nebuvo praėję dešimt metų. Reikalavimas registruoti nekilnojamojo daikto valdymą, valdyti tokį daiktą atvirai, nepertraukiamai, kaip savą ir ne mažiau kaip dešimt metų nustatytas siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo (rei vindicatio). Dėl to darytina išvada, kad pareiškėjo valdymas neatitiko ir reikalavimo daiktą valdyti taip, kad daikto savininkas būtų turėjęs teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nebūtų pasinaudojęs ja.

Pareiškėjas negali būti laikomas teisėtu pageidaujamų įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti pastatų valdytoju. Žemės sklypas, kuriame yra pareiškėjo nuosavybės teisėmis turimos negyvenamosios patalpos-dirbtuvės, inventoriniame plane pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas, todėl netgi nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo pageidaujami įgyjamąja senatimi įgyti pastatai yra jo teisėtai naudojamame žemės sklype, be to, jau minėta, pareiškėjo naudojamas pastatas (duomenys neskelbtini) netgi yra ne pareiškėjo, o gretimame suinteresuotų asmenų faktiškai naudojamame žemės sklype, ir tik įėjimas į šį pastatą yra iš pareiškėjo naudojamo žemės sklypo.

Pareiškėjas taip pat negali būti laikomas ir sąžiningu pageidaujamų įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti pastatų valdytoju, nes pagal CK 4.70 straipsnio 1 dalį asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo naudojami pastatai (duomenys neskelbtini) 1983 metais buvo pastatyti Kauno miesto Lenino rajono Vykdomojo komiteto pirmininko nurodymu ir juos naudojo šio rajono Gamybinės butų ūkio tarnybos 2-oji butų ūkio tarnyba antrinėms žaliavoms sandėliuoti, t. y. jie buvo sukurti kaip valstybės nuosavybė, o pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį, minėta, įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Tai, kad pagal VĮ Registrų centro Kauno filialo duomenis šie pastatai ir teisės į juos neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas priešingai vertinti, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata.

Įvertinus visa, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo pageidaujamų įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybėn pastatų valdymas neatitiko CK 4.68 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nepagrįstai buvo patenkintas pareiškėjo prašymas, bei apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria nepagrįstai buvo paliktas galioti šis sprendimas, naikintini ir pareiškėjo A. M. pareiškimas atmestinas.

Dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų įvertinimą, taikymo

Kasatorius Kauno miesto savivaldybė pagrįstai nurodo, kad, konstatuodami, jog pareiškėjo pageidaujami įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti pastatai buvo pastatyti teisėtai, bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nes neįvertino byloje nustatytų aplinkybių, jog natūra šie pastatai yra tie patys, kurie namų valdos (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byloje 1985 m. gegužės 11 d. kadastrinių matavimų metu buvo inventorizuoti kaip savavališkai pastatyti ūkio pastatai. Šio kasatoriaus nurodomą kitą procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų įvertinimą, pažeidimą, kuris susijęs su aplinkybių dėl 1994 m. lapkričio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuria pareiškėjas buvo įgijęs nuosavybės teisėmis negyvenamąsias patalpas-dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), vertinimu panaikinimo 1998 m. vasario 20 d. teismo sprendimu, ir nuosavybės teisės į šias negyvenamąsias patalpas-dirbtuves pripažinimo tik 2002 m. sausio 22 d. teismo sprendimu, kolegija vertina kaip teisiškai nepagrįstą, nes nuosavybės teisės į šias patalpas neturėjimas atitinkamą laikotarpį nesietinas su pareiškėjo pageidaujamų įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti pastatų valdymo faktu. Kasatorius nenurodo ir byloje nėra įrodymų, kad laikotarpiu tarp minėtų teismų sprendimų negyvenamąsias patalpas–dirbtuves ar pareiškėjo pageidaujamus įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti pastatus būtų valdęs kitas asmuo.

Dėl J. V. ir J. S. procesinės galimybės dalyvauti suinteresuotais asmenimis šioje byloje

Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad J. V. ir J. S. į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme nebuvo įtrauktos dalyvaujančiais byloje asmenimis, o apylinkės teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, nepagrįstai priėmė jų apeliacinį skundą, nors pagal CK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą privalėjo jo nepriimti, vadovaudamasis CPK 321 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagrįstai apeliacinį procesą dėl J. V. ir J. S. nutraukė.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su suinteresuotų asmenų L. M., M. M., H. M., H. M., J. V. kasaciniu skundu, konstatuoja, kad kasacinį skundą padavė J. V., kuri nebuvo įtraukta dalyvaujančiu byloje asmeniu. Priėmus šio asmens kasacinį skundą, kasacinis procesas dėl J. V. nutrauktinas, nes pagal CPK 342 straipsnį kasacinį skundą gali paduoti tik byloje dalyvaujantys asmenys.

Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pareiškėjo pageidaujamų įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybėn pastatų valdymas neatitiko CK 4.68 straipsnio 1 dalies reikalavimų, ir pareiškėjo reikalavimą atmetus, J. V. ir J. S. teisių į jų namų valdos techninės apskaitos byloje inventorizuotus pastatus, kuriuos pareiškėjas pageidavo įgyti nuosavybėn įgyjamąja senatimi, aspektu atkuriamos į pradinę padėtį. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad teisingam šios bylos išsprendimui nėra reikšmingas suinteresuotų asmenų kasacinio skundo argumentas dėl J. V. ir J. S. procesinės galimybės dalyvauti suinteresuotais asmenimis šioje byloje neturėjimo.

Dėl atstovavimo išlaidų suinteresuotam asmeniui priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys L. M., M. M., H. M., H. M., J. V., pateikdami kasacinį skundą, turėjo 700 Lt išlaidų, sumokant už advokato pagalbą surašant šį procesinį dokumentą; tenkinus suinteresuotų asmenų kasacinį skundą ir šiems prašant priteisti bylinėjimosi išlaidas, ši suma atitinka rekomenduotiną maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą, todėl, vadovaujantis CK 93 straipsnio 1 ir 4 dalimi, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodytais rekomenduojamais priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimaliais dydžiais, priteistina iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui L. M., nes ji pasirašė pinigų priėmimo kvitą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1, 4 dalimis, 342 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 3 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. M. pareiškimą atmesti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Lt (septynis šimtus litų) atstovavimo išlaidų.

Kasacinį procesą dėl J. V. nutraukti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Virgilijus Grabinskas

Algirdas Taminskas