Dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo

Baudžiamoji byla Nr. 2K-575 / 2007

Procesinio sprendimo kategorijos

2.1.2.11; 2.4.7.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

sekretoriaujant D. Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui D. Karčinskui,

nukentėjusiajam K. Rakauskui,

gynėjui advokatui I. Kaganui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. U. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. P. U. nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 2 dalį ir 122 straipsnį dėl pasikėsinimo lytiškai santykiauti su E. Ž. laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 122 straipsnį dėl pasikėsinimo lytiškai santykiauti su M. Ž. (Plytinės g.) laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 122 straipsnį dėl pasikėsinimo lytiškai santykiauti su M. Ž. (Girinaičių g.) laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal 1961 m. BK 122 straipsnį dėl lytinio santykiavimo su K. R. ir M. Ž., E. Ž. privertimo lytiškai santykiauti su K. R. laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams;

pagal 1961 m. BK 122 straipsnį dėl M. Ž. ir E. Ž. privertimo lytiškai santykiauti su K. R. laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams;

pagal 2000 m. BK 161 straipsnio 2 dalį areštu penkiasdešimčiai parų;

pagal 2000 m. BK 153 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, už sunkius nusikaltimus subendrinta bausmė paskirta treji metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo, o už nesunkų nusikaltimą ir nusižengimą, pritaikius BK 65 straipsnį, subendrinta bausmė paskirta vieneri metai laisvės atėmimo.

Pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, už sunkius nusikaltimus paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už nesunkų nusikaltimą ir nusižengimą, ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, kuria nuteistojo V. P. U. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją ir nukentėjusįjį K. R., prašiusius kasacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį kasacinį skundą atmesti,

n u s t a t ė:

V. P. U. nuteistas už tai, kad 2001 m., vasarą, rugpjūčio mėn. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, nuvežė nepilnametį E. Ž., gimusį 1987 m. gegužės 18 d., į patalpas, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur prieš šio valią, panaudodamas fizinį smurtą, prispausdamas prie sienos, pasikėsino atlikti lytinį aktą, glostė pastarojo nuogą kūną, dirgino lytinius organus, tačiau E. Ž. pasipriešinus – pradėjus garsiai rėkti, buvo priverstas atsisakyti tęsti nusikalstamą veiką.

V. P. U. nuteistas taip pat už tai, kad 2002 m., spalio mėn. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, automobiliu „Mercedes Benz” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuvežė nepilnametį M. Ž., gimusį 1987 m. liepos 8 d., į miškelį, esantį Vilniuje, Antakalnio r., netoli Plytinės g. 27 namo, kur prieš šio valią automobilyje, panaudodamas fizinį smurtą, prievarta numovęs kelnes, glostydamas ir dirgindamas lytinius organus, siekė atlikti lytinį aktą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes M. Ž. pasipriešino.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2002 m., gruodžio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, automobiliu „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuvežė nepilnametį M. Ž. į miškelį, esantį Nemenčinės plente, šalia Girinaičių g., kur automobilyje, panaudodamas fizinį smurtą, prievarta numovė jam kelnes, glostydamas ir dirgindamas lytinius organus, jėga priversdamas M. Ž. dirginti jo lytinius organus, siekė atlikti lytinį aktą, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė, nes M. Ž. pasipriešino.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2003 m., žiemą, vasario mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, automobiliu „Mercedes Benz” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuvežė nepilnamečius E. Ž., gimusį 1987 m. gegužės 18 d., M. Ž., gimusį 1987 m. liepos 8 d., ir K. R., gimusį 1987 m. lapkričio 14 d., į Vilniuje, Naujininkų r., netoli Prūsų g. 32A, kur automobilyje, pasinaudodamas K. R. ir E. Ž. bejėgiška būkle, kurie dėl lengvo protinio atsilikimo su elgesio sutrikimu, nebrandumo, žemo socialinio supratingumo, menkų žinių ir patirties negalėjo suprasti su jais atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės, taip pat nukentėjusiuosius nugirdydamas, taip atimdamas galimybę priešintis, vertė K. R. oraliniu būdu tenkinti M. Ž. ir E. Ž. (nuosprendyje nurodoma E. R.) lytinę aistrą. Po to ten pat V. P. U. privertė K. R. oraliniu būdu patenkinti jo (V. P. U.) lytinę aistrą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2003 m., balandžio mėn. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, automobiliu „Mercedes Benz” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuvežė nepilnamečius M. Ž., gimusį 1987 m. liepos 8 d., K. R., gimusį 1987 m. lapkričio 14 d., E. Ž., gimusį 1987 m. gegužės 18 d., prie ežero, netoli Dvarčionių. Ten, siekdamas patenkinti savo lytinę aistrą bei pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiųjų K. R. bei M. Ž. būkle, kurie dėl lengvo protinio atsilikimo su elgesio sutrikimu, nebrandumo, menkų žinių ir patirties, polinkio paklusti vyresniųjų nuomonei bei reikalavimams, negalėjo iki galo suprasti su jais atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės, taip pat prieš tai nugirdydamas M. Ž. ir šiam užmigus, taip atimdamas galimybę priešintis, privertė K. R. oraliniu būdu tenkinti M. Ž. lytinę aistrą ir kartu patenkinti savo lytinę aistrą.

V. P. U. nuteistas ir už tai, kad 2005 m. birželio 24 d., ryte, UAB „Mersera” automobiliu „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuvežė nepilnamečius A. Ž., gimusį 1988 m. lapkričio 22 d., ir A. T., gimusį 1992 m. rugpjūčio 5 d., prie Žaliųjų ežerų, Vilniuje, kur nugirdė alumi.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2005 m. birželio 24 d., apie 21 val., automobiliu „Mercedes Benz” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuvežė nepilnametį A. T., gimusį 1992 m. rugpjūčio 5 d., į mišką netoli Žaliųjų ežerų, kur minėtame automobilyje, pasiguldęs nukentėjusįjį sau ant kelių, rankomis lietė ir glamonėjo jo kūną, lytinius organus, atlikdamas su juo tvirkinamuosius veiksmus.

Nuteistasis V. P. U. kasaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 26 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nei jam, nei jo gynėjui jokia apimtimi nebuvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl buvo pažeisti BPK 181 straipsnio nuostatai, suvaržyta jo teisė į gynybą.

Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendimus pagrindė prieštaringais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, nepašalino jų tarpusavio prieštaravimų ir prieštaravimų tarp jų ir kitų byloje surinktų įrodymų, todėl priėmė nuosprendį ir nutartį išsamiai ir nešališkai neišnagrinėję bylos aplinkybių, taip pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatus.

Nuosprendžio dalis pagal kaltinimą pasikėsinus lytiškai santykiauti su E. Ž. grindžiama nukentėjusio E. Ž. parodymais, neatsižvelgiant į tai, kad nukentėjusio parodymai apie automobilį, kuriuo buvo važiuojama į biurą, prieštarauja liudytojo D. Š. parodymams, o nukentėjusio parodymai apie kompiuterio ir lovos buvimą biure - liudytojų L. S., G. B., S. U., R. Č., P. P. parodymams. Kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai kritiškai vertino liudytojų L. S. ir R. Č. parodymus, nes išvadas dėl jų patikimumo pagrindė ne byloje surinktais faktiniais duomenimis, o samprotavimu apie tai, kad nėra žinoma, kuriuo laiku minėti liudytojai buvo biure. Priimant nuosprendį pagal šį kaltinimą taip pat nebuvo surinkti ir įvertinti duomenys, kad biuro patalpa, kurioje, pasak nukentėjusiojo, buvo įvykdytas nusikaltimas, buvo išnuomota ar subnuomota ir užrakinta.

Nuosprendžio dalis pagal kaltinimą dėl pasikėsinimo lytiškai santykiauti su M. Ž. Plytinės g., o vėliau Girinaičių g. taip pat paremta tik nukentėjusio M. Ž. parodymais, neatsižvelgiant į tai, kad, kasatoriaus teigimu, jis 2002 m. spalio ir gruodžio mėnesiais automobiliu „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nesinaudojo ir negalėjo naudotis. Kasatorius teigia, kad teismai iškreipė liudytojų G. D., I. T., V. N. parodymų turinį padarydami išvadą, kad nusikaltimo padarymo metu jis naudojosi kaltinime nurodytu automobiliu. Priimant nuosprendį liko neįvertinti K. G. ir B. T. parodymai, kurie teigė, kad jis nusikaltimo padarymo metu kaltinime nurodyto automobilio neturėjo.

Nuosprendžio dalis dėl lytinio santykiavimo su K. R. bei M. Ž., E. Ž. privertimo lytiškai santykiauti su K. R. grindžiama nukentėjusių M. Ž., E. Ž., K. R. parodymais, tačiau įvertindami šių asmenų parodymus teismai neatsižvelgė į svarbias aplinkybes. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, įvertindami K. R. parodymus, neatsižvelgė į pastarojo atsiųstą teismui pareiškimą, kuriame jis nurodė apkalbėjęs kasatorių, neįvertino teismo psichiatrinės ekspertizės akto Nr. 327 išvados, kad K. R. būdingas polinkis lengvabūdiškai, nekritiškai pasiduoti aplinkinių įtakai, dėl to jį galėjo paveikti ne tik E. Ž., bet ir kiti asmenys. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, vertindami M. Ž. ir E. Ž. parodymus, neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje jie buvo įtariami nusikaltimo padarymu ir tik davę parodymus, kaltinančius V. P. U., apsigynė nuo kaltinimų, taip pat neatsižvelgta į tai, kad M. Ž. kasatoriui atsiuntė laišką, kuriame nurodė, kad jį apkalbėjo. Nuteistojo nuomone, teismas įvertindamas E. Ž. parodymus pernelyg sureikšmino jo socialinį nebrandumą ir polinkį paklusti vyresniųjų nuomonei, tą rodo E. Ž. dalyvavimas vagystėse, K. R. terorizavimas, jo vertimas duoti melagingus parodymus. Vertindami E. Ž. ir M. Ž. parodymus teismai pernelyg sureikšmino jų baimę nepaklusti kasatoriui bijant nepaklusti asmeniui, nuo kurio valios priklauso jų elementariausių poreikių patenkinimas, nes šie asmenys buvo išlaikomi valstybės.

Nuosprendžio dalis pagal kaltinimą dėl M. Ž. ir E. Ž. privertimo lytiškai santykiauti su K. R. grindžiama K. R. ir M. Ž. parodymais, nors šie asmenys savo parodymų atsisakė. Be to, išvadą, kad jis naudojosi automobiliu „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), teismai pagrindė samprotavimu, kad praėjus daugiau kaip vienam mėnesiui po eismo įvykio buvo pakankamai laiko automobilį suremontuoti, o ne faktiniais duomenimis, t. y. Kelių policijos pažyma, iš kurios matyti, kad po 2003 m. kovo 21 d. eismo įvykio automobilis „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo remontuojamas iki 2003 m. birželio 14 d.

Nuosprendžio dalis pagal kaltinimus atlikus tvirkinamuosius veiksmus A. T., A. T. ir A. Ž. įtraukimą girtauti grindžiamas A. T. ir A. Ž. parodymais, neatsižvelgus į tai, kad šių asmenų parodymai nepatvirtinti UAB „Mersera“ dokumentacija, prieštarauja B. T. parodymams, kad įvykio metu kasatorius buvo pas B. T. Bylos medžiagoje nesurinkti duomenys apie tai, kad 2005 m. birželio 24 d. jis nedirbo, į jokius iškvietimus nevažiavo.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl jo apeliaciniame skunde nurodytų Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, todėl išsamiai neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo, taip pažeisdamas BPK 332 straipsnio 2 ir 3 punkto nuostatus.

Nuteistojo V. P. U. kasacinis skundas netenkintinas

Dėl Lietuvos Respublikos BPK 376 straipsnio taikymo

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Jie įtvirtinti BPK 369 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės arba kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Nuteistojo V. P. U. kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, jo nuomone, netinkamai įvertino nukentėjusiųjų E. Ž., M. Ž., K. R., liudytojų D. Š., L. S., R. Č., G. D., I. T., V. N., B. T. parodymus. Jų netinkamai įvertintais ir iškraipytais parodymais buvo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, kasaciniame skunde kasatoriaus pateikiami nauji minėtų asmenų parodymų vertinimai, jų interpretavimas, tačiau įrodymų vertinimas nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, dėl to teisėjų kolegija nagrinėja tik tuos nuteistojo kasacinio skundo argumentus, kuriuose yra kasacinio nagrinėjimo pagrindai. Pažymėtina, kad visi pirmiau paminėti kasacinio skundo argumentai buvo išdėstyti ir jo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas juos patikrino ir išsamiai pasisakė apeliacinėje nutartyje.

Dėl BPK 181 straipsnio reikalavimų pažeidimo

Teisę į gynybą įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis. Teisė į gynybą yra visuma procesinių priemonių, kurias naudodamas įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis ginasi nuo įtarimo ir kaltinimo. Pagrindinės procesinės priemonės, sudarančios teisės į gynybą turinį, reglamentuotos baudžiamojo proceso įstatyme. Baudžiamojo proceso įstatymas ne tik nustato priemones ir būdus, kuriais ginamasi nuo įtarimo ir kaltinimo, bet ir teisėsaugos institucijų pareigą užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Taip BPK 10 straipsnio 2 dalis įpareigoja teisėsaugos institucijas užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų.

Viena iš priemonių, kuriomis naudodamasis įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis ginasi nuo įtarimo ir kaltinimo, yra naudojimasis gynėjo paslaugomis. Tokią teisę minėtiems proceso dalyviams garantuoja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 21, 22 straipsniai). Gynėjas yra asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka teikia teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam, gina jų teises ir teisėtus interesus (BPK 17 straipsnio 1 dalis). Teikdamas teisinę pagalbą baudžiamajame procese, gynėjas turi teises ir pareigas, numatytas BPK 48 straipsnyje. Be kitų teisių, gynėjas, jeigu įtariamasis yra suimtas, ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis (BPK 181 straipsnio 1 ir 3 dalys). Toks prašymas turi būti pateikiamas prokurorui, kuris sprendžia leisti ar neleisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi. Kai prokuroras nutarimu motyvuotai atsisako leisti susipažinti su minėtais dokumentais, toks nutarimas gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris tuo klausimu priima nutartį. Šioje byloje tokia situacija buvo - nuteistojo V. P. U. gynėjas A. Č. prašė prokuroro leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis (T. 5, b. l. 65), o prokurorui nutarimu atsisakius tai padaryti (T. 5, B. l. 67), gynėjas tai apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris skundą atmetė (T. 5, b. l. 73). Visi numatyti BPK 181 straipsnyje nurodyti reikalavimai buvo tinkamai įvykdyti ir straipsnio nuostatos nepažeistos, dėl to nėra pagrindo teigti, kad byloje buvo BPK 181 straipsnio pažeidimai ir suvaržyta kasatoriaus teisė į gynybą. Pažymėtina, kad vėliau kasatorius ir jo gynėjai susipažino su visa byla, darė pageidaujamas kopijas, reiškė prašymus (T. 6, b. l. 81–104).

BPK 332 straipsnio 2 ir 3 dalies pažeidimai

Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 332 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, nepasisakė dėl daugelio jo nurodytų BPK pažeidimų ir todėl išsamiai neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo.

BPK 332 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kas turi būti išdėstyta įžanginėje apeliacinės nutarties dalyje, joje nurodoma: miestas, kuriame vyko apeliacinės instancijos posėdis; nutarties priėmimo data; apeliacinės instancijos teismo pavadinimas ir teisėjų kolegijos pirmininko bei narių vardai, pavardės; posėdžio sekretoriaus vardas bei pavardė, prokuroro (kokioje prokuratūroje ir kokiame skyriuje dirba prokuroras nenurodoma) ir kitų proceso dalyvių, dalyvavusio apeliacinio teismo posėdyje, vardai bei pavardės; apeliacinius skundus bei atsikirtimus į juos padavusių asmenų vardai ir pavardės nurodant, kad būtent šie asmenys padavė apeliacinį skundą ar atsikirtimą; pirmosios instancijos teismo pavadinimas ir šio teismo priimto nuosprendžio priėmimo data ir rezoliucinės dalies turinys, nurodant duomenis apie pirmosios instancijos teismo priimtus sprendimus dėl kiekvieno BK straipsnio, pagal kurį asmuo buvo nuteistas, taip pat minėto teismo paskirtas bausmes pagal kiekvieną BK straipsnį ir subendrinta bausmė. Pagal BPK 332 straipsnio 3 dalį nutartyje nurodomos tik tos apskųstame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kurios susijusios su apeliaciniu skundu, tačiau nutartyje nebūtina pažodžiui pakartoti apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomosios dalies, šio teismo nustatytos aplinkybės išdėstomos glaustai, tačiau pakankamai išsamiai, o nurodant apeliacinio skundo esmę, apeliacinėje nutartyje glaustai išdėstomi nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai. Įstatymas nustato, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje turi būti išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo esmės, bet to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo (T. 8, b. l. 140-163) ir apeliacinės nutarties turinio (T. 8, b. l. 178-187) matyti, kad apeliacinės instancijos teismas BPK 332 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatytų reikalavimų nepažeidė. Įžanginėje nutarties dalyje nurodė visus įstatyme nustatytus rekvizitus, o aprašomojoje dalyje glaustai išdėstė apeliaciniame skunde nurodytus nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, išdėstė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nutartyje atskirai išanalizuoti visi nuteistajam inkriminuoti nusikaltimai, jų kvalifikacija, patikrinti ir įvertinti pirmosios instancijos teisme nustatyti įrodymai dėl kiekvieno epizodo, padaryta surinktų ir patikrintų įrodymų analizė, įvertintos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados ir ištirtas jų atitikimas faktinėms bylos aplinkybėms. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad Baudžiamasis įstatymas V. P. U. pritaikytas tinkamai, tiriant ir nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teismuose esminių BPK pažeidimų, dėl kurių reikėtų keisti ar naikinti priimtus teismų sprendimus, nenustatyta, todėl pagal kasacinį skundą pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėti ir paliktini galioti, o kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. P. U. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Egidijus Bieliūnas

Josifas Tomaševičius

Rimantas Baumilas