Baudžiamoji byla Nr. 1-738-1208/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18539-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.7; 1.2.25.5; 1.1.6.7; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.1.16.1.8; 2.1.8; 2.1.16.1.10
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 7 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,
sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,
dalyvaujant prokurorei Laurai Mačiulytei–Valaitei,
kaltinamajam R. Č. ir jo gynėjai advokatei Redvitai Mocevičienei,
asmeniui, kurį prašoma paskirti laiduotoju R. K.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. Č. (toliau – ir R. Č.) 2025 m. gegužės 28 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas.
Šiais savo veiksmais R. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis R. Č. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iki įvykio 2025 m. gegužės 28 d. jis alkoholį vartojo kelias dienas. Įvykio dieną alkoholį namie vartojo apie 11.00–11.30 val., gėrė vyną, galėjo išgerti butelį ar du, tikrai ne daugiau. Gėrė vienas. Sugalvojo, kad jam reikia nuvykti iki gaisrinės pasikalbėti su gaisrinės viršininku dėl jo darbuotojos – buhalterės, kuri taip pat dirba administratore gaisrinėje. Nuo jo namų iki gaisrinės yra apie 2 km atstumas, galėjo nueiti pėsčiomis, bet galvojo, jog reikia automobilio, kad turėtų kur pasėdėti ir palaukti. Jokio motyvo vairuoti neturėjo, po to būtų paprašęs sūnaus parvairuoti automobilį. Jis pats nevairavo, jį iki gaisrinės nuvežė kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Kaimyno švogeris važiavo iš paskos. Iš pradžių ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jį nuvežė sūnus, kadangi jis kaip tik buvo (duomenys neskelbtini), tačiau iš tikrųjų jį nuvežė kaimynas, o sūnus tik parsivežė namo. Automobilyje jis neturėjo alkoholio ir važiuojant nieko nevartojo. Jį į vietą nuvežė 12.05 val., gal kelių minučių skirtumu. Jį nuvežus, kaimynas pastatė automobilį jo nurodytoje vietoje – po ženklu, netoli durų, kad matytų, kada gaisrinės vadovas ir jo darbuotoja grįš iš pietų pertraukos. Į ženklą jis neatkreipė dėmesio. Kai sustojo, kaimynas persėdo į savo švogerio mašiną ir jie išvažiavo, nes turėjo reikalų. Po pietų gaisrinės vadovas ir administratorė grįžo 12.48 val., jie iškart pamatė automobilį. Jie priėjo prie jo, kilo žodinis konfliktas, jie susiginčijo. Jie matė, kad jis buvo išgėręs, tačiau pasakė, kad automobilis stovi po ženklu ir primygtinai reikalavo jį patraukti. Jis nenorėjo patraukti automobilio, bet pamatė, kad stovi po ženklu ir ten yra išvažiavimai iš garažų. Jeigu būtų iškvietimas, gal tas automobilis maišytų, jam galėjo būti paskirta bauda. Kadangi jį išprovokavo, jis sėdo į automobilį ir patraukė jį apie 5 m iki garažo sienos. Galvojo, kad nieko blogo nebus, nes eisme nedalyvavo, automobilį patraukė gaisrinės stovėjimo aikštelėje. Gaisrinės darbuotojai turėjo jį ne šantažuoti, o sulaikyti, kad nesėstų prie vairo ir nevažiuotų, tačiau pasielgė atvirkščiai. Pareigūnai buvo agresyviai nusiteikę, todėl jis negalėjo paprašyti jų patraukti automobilį.
Jis teisę vairuoti kelių transporto priemones turi nuo (duomenys neskelbtini), turi visas kategorijas, išskyrus A kategoriją, žino visas vairavimo taisykles. Supranta, kad negalima vairuoti neblaiviam, tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. Su nustatytu neblaivumu sutinka. Labai blogai vertina savo elgesį. Prašo atleisti jį baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoja paskirti gyvenimo draugę R. K., su kuria šeimyninį gyvenimą gyvena jau 23 metus. Įvykio dieną R. K. buvo darbe, jis jai apie įvykį pranešė, kai ji grįžo iš darbo vakare, su ja daug apie tai bendravo, ji pasakė, kad tai yra labai blogai ir taip negalima daryti. Ji jam daro tik teigiamą įtaką, nevartoja alkoholio. R. K. labai stipriai jį palaiko, moko, kad gyvenimu reikia džiaugtis, nekristi į depresiją, kad viskas yra išsprendžiama. Buvo, kad jis du metus nevartojo alkoholio, tai buvo dėka R. K. Problemų su alkoholiu turi nuo balandžio mėnesio, prieš tai pusmetį išvis nevartojo, buvo, kad nevartojo dvejus metus. Po šio įvykio jis išvyko į gydymo įstaigą, praleido ten tris paras. Vakar Kaune susileido vaistus – užsikodavo, dabar negali net raminančių vaistų vartoti, kurie yra spiritiniai. Nevartoja alkoholio 12 dienų. Prašo taikyti kuo trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą, kadangi teisė vairuoti transporto priemones jam būtina vykdant darbines funkcijas.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Be kaltinamojo prisipažinimo teisme jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 29 d. apklaustas R. Č. nepripažino 2025 m. gegužės 28 d. neblaivus vairavęs automobilį. Parodė, kad 2025 m. gegužės 28 d., apie 12.13 val. automobiliu VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo posūnis E. K. jį atvežė iki (duomenys neskelbtini) gaisrinės adresu: (duomenys neskelbtini). Posūnis automobilį pastatė prie gaisrinės pastato ir išlipęs iš vairuotojo vietos išvažiavo kitu automobiliu, t. y. kartu su draugu, kuris važiavo iš paskos su kitu automobiliu. Jis iš keleivio vietos persėdo į vairuotojo vietą. Apie 12.50 val. prie jo priėjo gaisrinės buhalterė I. K. ir gaisrinės viršininkas, kurio vardo ir pavardės nežino. Jie jam liepė patraukti automobilį, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Paklausęs minėtų asmenų ir suprasdamas, kad tai yra gaisrinės teritorija, jis sėdo prie minėto automobilio vairo, jį užkūrė ir pavažiavo apie 5 metrus į priekį ir pastatė automobilį priešais kitą pastatą, kuriame yra garažai. Apie 13.00 val. į gaisrinės teritoriją atvažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą. Jis sutiko pasitikrinti žinodamas, kad yra neblaivus. Alkoholį vartojo iš vakaro, t. y. 2025 m. gegužės 27 d. ir 2025 m. gegužės 28 d. ryto metu. Alkoholio gaisrinės teritorijoje nevartojo. Gaisrinės teritorijoje buvo dėl asmeninių priežasčių, norėjo išsiaiškinti, kodėl jo buhalterė dirba ir gaisrinėje. Automobilis VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam asmeniškai, jis yra naudojamas ir darbiniais tikslais, kadangi jis vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 151–157).
Papildomai apklausiamas 2025 m. birželio 5 d. R. Č. kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pripažino visiškai. Nurodė, kad nori duoti naujus parodymus, kadangi būdamas sutrikęs dėl savo elgesio ir bijodamas gresiančių pasekmių jis 2025 m. gegužės 29 d. davė neteisingus parodymus. Paaiškino, kad 2025 m. gegužės 28 d., valandos tikslai nepasakys, tačiau galėjo būti apie 12.00 val., būdamas neblaivus jis sėdo į automobilio VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietą ir iš namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuvairavo automobilį iki (duomenys neskelbtini) gaisrinės aikštelės adresu: (duomenys neskelbtini). Automobiliu važiavo vienas, jo niekas nevežė ir nelydėjo iš paskos. Išeinančio iš namų ir vairuojančio automobilį namiškiai nematė, todėl ir nesulaikė nuo tokio jo veiksmo. Automobilį pastatė prie gaisrinės pastato ir laukė, kol po pietų meto į darbą grįš gaisrinės darbuotojai, tarp jų ir I. K., kurią jis taip pat yra įdarbinęs buhaltere. Būdamas per daug neblaivus jis manė, kad I. K. dirbdama per du darbus, perdirba valandas ir norėdamas gero, norėjo tai išsiaiškinti, bet dabar supranta, kad to daryti nereikėjo, o ypač būnant neblaiviam. Jam laukiant gaisrinės darbuotojų, apie 12.50 val. arba kelios minutės ankščiau, prie jo priėjo I. K. ir gaisrinės viršininkas, kurio vardo ir pavardės nežino. Jie jam liepė patraukti automobilį, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Paklausęs minėtų asmenų ir suprasdamas, kad tai yra gaisrinės teritorija, jis sėdo prie minėto automobilio vairo, jį užkūrė ir pavažiavo apie 5 metrus į priekį ir pastatė automobilį priešais kitą pastatą, kuriame yra garažai. Apie 13.00 val. į gaisrinės teritoriją atvažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą. Jis sutiko pasitikrinti žinodamas, kad yra neblaivus. Koks tiksliai buvo nustatytas jam girtumas neprisimena, prisimena tik kad buvo virš dviejų promilių. Su tikrinimo rezultatais sutinka. Alkoholį buvo vartojęs kelias dienas iš eilės, taip pat alkoholį vartojo iš vakaro, t. y. 2025 m. gegužės 27 d. ir 2025 m. gegužės 28 d. ryto metu. Nuo to momento, kai vairavo automobilį, iki atvažiavo policijos pareigūnai ir patikrino jo blaivumą, jis alkoholio nevartojo. Automobilis VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam asmeniškai, jis yra naudojamas ir darbiniais tikslais, kadangi jis vykdo individualią veiklą, susijusią su langų montavimu. Automobilį iš saugojimo aikštelės atsiėmė, supranta, kad jis bus konfiskuojamas ir su tuo sutinka. Dėl to, kad automobilį vairavo neblaivus jam yra labai gėda, dėl to labai gailisi, pasižada, kad daugiau tai nepasikartos (1 t., b. l. 162–168).
Liudytojas G. B., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2025 m. gegužės 28 d., parodė, kad 2025 m. gegužės 28 d., apie 12.30 val. parvažiavo į padalinį kartu su (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos administratore I. K. ir vyresniąja specialiste R. P. ir pastebėjo tarnybos teritorijoje stovintį automobilį VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame vairuotojo vietoje sėdėjo jam nepažįstamas asmuo. Automobilyje asmuo buvo vienas. Jiems einant link tarnybos pastato įėjimo, minėtas asmuo išlipo iš automobilio ir pradėjo reikšti pretenzijas dėl darbo santykių, pradėjo grasinti baudomis ir susidorojimu, asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus. Administratorė I. K. informavo jį, kad automobilis pastatytas neleistinoje vietoje, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Tada asmuo atsisėdo į automobilį ir perstatė automobilį į kitą teritorijoje esančią vietą. Toliau išlipęs konfliktavo, nenurimo, dėl to iškvietė policiją (1 t., b. l. 68–70).
Liudytoja I. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausta 2025 m. birželio 3 d., parodė, kad 2025 m. gegužės 28 d., valandos tiksliai neprisimena, tačiau galėjo būti laikotarpis nuo 12.30 val. iki 12.50 val., ji parvažiavo į (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padalinį, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininku G. B. ir vyresniąją specialiste R. P., kuri iš karto nuėjo į tarnybines patalpas. Ji su viršininku pastebėjo tarnybos teritorijoje stovintį automobilį VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo R. Č. Kurioje automobilio vietoje R. Č. sėdėjo, ji neatkreipė dėmesio. Išlipusiam iš automobilio R. Č. buvo pasakyta patraukti automobilį iš tarnybinio kiemo, kadangi automobilis buvo pastatytas po kelio ženklu „stovėti draudžiama“. Automobilis stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje prie administracinio pastato. Tuomet R. Č. sėdo į minėto automobilio vairuotojo vietą ir užvedęs automobilį pavažiavo į priekį apie 6 metrus iki priešais esančio pastato, kuriame yra gaisrinės garažai. Toliau R. Č. išlipo iš automobilio ir tęsė bendravimą su gaisrinės viršininku. Dėl R. Č. elgesio gaisrinės viršininkas iškvietė policiją. Ji taip pat sulaukė, kol atvažiavo policijos pareigūnai. R. Č. jos akivaizdoje nuo to momento, kai vairavo automobilį iki atvyko policijos pareigūnai, alkoholio nevartojo. Tačiau jai bendraujant su R. Č. nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, jis buvo neblaivus. Kaip R. Č. atvyko iki gaisrinės teritorijos, ji nematė. R. Č. jau buvo gaisrinės teritorijoje iki jiems grįžtant į darbo vietą. Jo automobilyje kitų asmenų nebuvo. R. Č. ji pažįsta, kadangi dirba jo individualioje veikloje buhaltere. (Duomenys neskelbtini) priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirba administratore, tačiau šis darbas yra laikinas, pavaduoja kitą žmogų (1 t., b. l. 75–78).
Liudytojas E. K., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2025 m. birželio 4 d., parodė, kad R. Č. yra jo mamos R. K. sugyventinis, tačiau nėra jam tėvas. Jie visi kartu gyvena tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. gegužės 28 d., apie 11.30 val. jis atsikėlė ir nuėjo pavalgyti pusryčių. Tuo metu R. Č. jau nebuvo namuose. 12.56 val. jam paskambino R. Č. ir paprašė, kad atvažiuotų iki gaisrinės. Daugiau telefonu nieko neaiškino. Atvažiavęs iki (duomenys neskelbtini) gaisrinės pamatė policijos automobilį. Priėjęs policijos pareigūnas jam pasakė, kad R. Č. pripažino vairavęs automobilį neblaivus ir paprašė jo palaukti, kol pabaigs viską forminti, kad galėtų R. Č. parvežti į namus. R. Č. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, šnekėjo visokias nesąmones, kurių dabar atkartoti negali, nes neprisimena. Policijos pareigūnams pabaigus darbą, jis R. Č. parvežė į namus. Kur šis vartojo alkoholį, jis nematė. 2025 m. gegužės 27 d. jis buvo pas savo draugę V. G. jos namuose. Į savo namus grįžo apie 22.00–23.00 val. Kadangi R. Č. nematė nuo to momento kada išėjo pas draugę, be to ryte vėlai atsikėlė, todėl jis 2025 m. gegužės 28 d. nematė, kada ir kaip R. Č. išvažiavo iš namų. Jam nėra žinoma, kodėl R. Č. galėjo pasakyti, kad jis neblaivų R. Č. su jo automobiliu nuvežė iki (duomenys neskelbtini) gaisrinės. To jis tikrai nedarė. Jis, policijos pareigūnams leidus, R. Č. parvežė namo po to kai R. Č. automobilis VW Caddy jau buvo sulaikytas (1 t., b. l. 83–89).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Birštono policijos komisariato tyrėjo E. M. 2025 m. gegužės 28 d. tarnybiniame pranešime „Dėl neblaivaus vairuotojo“ užfiksuota, kad 2025 m. gegužės 28 d., patruliuojant (duomenys neskelbtini) mieste, apie 13 val., gautas Alytaus AVPK budėtojo pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atvažiavo neblaivus asmuo, konfliktuoja. Pranešė priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnas, laukia. Atvykę nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vidiniame kieme rado stovintį neblaivų R. Č. Prie jo stovėjo (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas G. B., kuris nurodė, kad automobilį stovėjimo aikštelėje R. Č. perstatė į kitą stovėjimo vietą, būdamas galimai neblaivus. Paklausus R. Č., kuris automobilis jo, jis nurodė į kieme stovintį VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Paklausus R. Č., ar jis vairavo jam priklausantį automobilį VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis nurodė, kad nevairavo, taip pat atsakė, kad tik patraukė (pastūmė) stovėjimo aikštelėje į kitą vietą, kas jo manymu nėra vairavimas ir nekelia pavojaus saugumui. Patikrinus R. Č. neblaivumą alkotesteriu, pirmu tikrinimu 13.04 val. nustatytas 2,39 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 13.33 val. nustatytas 2,52 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 6–12).
Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu 2025 m. gegužės 28 d. apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir automobilis VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22–25, 26–33).
Neblaivumo nustatymo akte 2025 m. gegužės 28 d. užfiksuota, kad Alytaus AVPK Birštono policijos komisariato tyrėjas E. M. atliko R. Č. tikrinimą prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARKJ-0065, patikros Nr. 2261767. Pirmuoju tikrinimu 13.04 val. nustatytas 2,39 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 13.33 val. nustatytas 2,52 promilių neblaivumas. Nustatyti R. Č. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. R. Č. su tikrinimo rezultatais sutiko (1 t., b. l. 14).
Iš AB „Regitra“ duomenų bazėje esančios informacijos apie kelių transporto priemones nustatyta, kad automobilio VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – valdytojas yra R. Č. (1 t., b. l. 34).
VšĮ „Emprekis“ 2025 m. gegužės mėnesio duomenimis, automobilio VW Caddy 2008 m. vertė yra 2 839,00 Eur su PVM (1 t., b. l. 35).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Teismo vertinimu, kaltinamojo R. Č. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagal požymį – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Nors ikiteisminio tyrimo pirminės apklausos 2025 m. gegužės 29 d. metu kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau praėjus kelioms dienoms – 2025 m. birželio 5 d. papildomos apklausos metu savanoriškai davė naujus parodymus, kadangi, kaip pats nurodė, pirminės apklausos metu davė neteisingus parodymus, būdamas sutrikęs dėl savo elgesio bei bijodamas gresiančių pasekmių. Tiek papildomos apklausos metu, tiek bylą nagrinėjant teisme R. Č. savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad 2025 m. gegužės 28 d. jis namuose vartojo alkoholį, galėjo išgerti vieną ar du butelius vyno. Sugalvojo nuvykti iki gaisrinės, kuri nuo jo namų yra apie 2 km atstumu. Kadangi atstumas nedidelis, galėjo eiti pėsčiomis, bet pagalvojo, kad reikia automobilio tam, kad turėtų kur pasėdėti ir palaukti, kol iš pietų pertraukos grįš gaisrinės darbuotojai. Jis pats nevairavo, jį iki gaisrinės nuvežė kaimynas, kuris pastatė automobilį kaltinamojo nurodytoje vietoje – po ženklu „stovėti draudžiama“, netoli pastato durų. Tada kaimynas išvyko. Po pietų gaisrinės vadovas ir administratorė grįžo apie 12.48 val. ir pasakė, kad automobilis stovi po ženklu bei primygtinai reikalavo jį patraukti. Kaltinamasis pamanęs, jog jam gali būti skirta bauda, nors ir nenorėdamas, tačiau įsėdo į automobilį ir patraukė jį apie 5 m iki garažo sienos. Galvojo, kad nieko blogo nebus, nes nedalyvavo eisme, automobilį vairavo tik stovėjimo aikštelėje. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino, kad ir iki įvykio vietos automobiliu atvažiavo pats, o teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę paneigė bei nurodė, kad jį atvežė kaimynas, tai jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi, kadangi jis pripažino aplinkybes, kuriomis yra kaltinamas – kad kaltinamajame akte nurodytoje automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo jam priklausančią transporto priemonę, būdamas neblaivus. Taigi, darytina išvada, kad kaltinamojo R. Č. ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos ir teisme duoti parodymai apie svarbiausias esmines bylos aplinkybes yra nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštaraujantys, todėl teismas jais vadovaujasi.
Kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir policijos pareigūnų tarybiniuose pranešimuose pateikti duomenys, liudytojų apklausų protokolai, neblaivumo nustatymo aktas, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai. Alkoholio matuokliu kaltinamajam buvo nustatytas 2,39 promilių neblaivumas, su nustatytu neblaivumu R. Č. sutiko. Šie rodmenys (etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore) ir neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) užfiksuoti ir neblaivumo nustatymo akte. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu, todėl jais vadovaujasi. Taigi, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytą automobilį kaltinamasis R. Č. vairavo būdamas neblaivus, kai abiejų atliktų blaivumo patikrinimų metu jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis pripažino, kad suprato savo veiksmų pavojingumą. Konstatuotina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą. Nepaisant to, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus.
Nesutiktina su kaltinamojo argumentais dėl provokuojančio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų veiksmų pobūdžio. Provokavimas konstatuojamas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryta išvadą, kas asmuo nesirengė daryti nusikalstamos veikos ir ji nebūtų buvusi padaryta be teisėsaugos pareigūnų ir (ar) pagal jų nurodymus veikiančių asmenų įsiterpimo. Bylą nagrinėjantis teismas, esant pagrindui, turi įvertinti ir tai, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, 2K-530/2012, 2K-249-788/2015, 2K-7-85-696/2016, 2K-8-788/2017 ir kt.). Tačiau pagal nagrinėjamos bylos duomenis išvadai, kad priešgaisrinės apsaugos pareigūnai provokavo neblaivų vairuotoją vairuoti transporto priemonę, nėra jokio pagrindo. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, jog liudytoja I. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. Č. buvo pasakyta patraukti automobilį iš tarnybinio kiemo, kadangi šis buvo po kelio ženklu „Stovėti draudžiama“. Liudytojas G. B. taip pat patvirtino, kad administratorė I. K. informavo R. Č., kad jo automobilis pastatytas neleistinoje vietoje. Pažymėtina, kad I. K. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnyboje dirba administratore, pavaduoja kitą žmogų, t. y. ji nėra teisėsaugos pareigūnė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats kaltinamasi teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog į Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padalinį darbuotojai grįžo 12 val. 48 min. Tuo tarpu iš policijos informacinės sistemos duomenų matyti, kad pranešimas apie neblaivų konfliktuojantį asmenį gautas 2025 m. gegužės 28 d., 12 val. 50 min. Tokiu būdu, nėra pagrindo teigti, kad R. Č. įspėjus, jog jis automobilį pastatė neleistinoje vietoje, jis buvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog įvykio vietoje R. Č. neigė vairavęs automobilį, sakė, kad automobilį tik patraukė stovėjimo aikštelėje į kitą vietą, kas, jo manymu, nėra vairavimas. Teismo vertinimu, surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymą lėmė ne teisėsaugos pareigūnų provokacija, o paties R. Č. sumanymas perstatyti automobilį į leistiną vieną, ką jis vertino kaip nekeliantį pavojaus eismo saugumui veiksmą. Šiuo atveju nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų provokuojamas teisėsaugos pareigūnų, priešingai, kaip jau nurodyta, liudytoja I. K. informavo apie jo daromus neteisėtus veiksmus, t. y. automobilio pastatymą neleistinoje vietoje, tačiau jis savo neteisėtų veiksmų nenutraukė, o, žinodamas, kad yra neblaivus, vairavo automobilį. Kartu pažymėtina, jog kaltinamasis R. Č. teigė, kad automobilį neleistinoje vietoje pastatė ne jis, o kitas asmuo.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisme gauti kaltinamojo R. Č. ir laiduotojos R. K. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį R. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.
Kaip galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu apklausta R. K. patvirtino prašyme nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad, kol ji būna namuose, R. Č. alkoholio nevartoja. Apie įvykį jai papasakojo pats R. Č., ji buvo pikta ir išsigandusi, barėsi. Buvo taip supykusi, kad buvo minčių išeiti, tačiau ji R. Č. myli, o jis myli ją, todėl jeigu iš šios situacijos išlips, tai tik abu kartu. Kodėl taip atsitiko, ji nežino, kiek suprato, viskas buvo dėl darbo. Galvojo, kad ateis diena, kai jis prablaivės, tačiau jis pasiekė duobę. Po įvykio situacija pasikeitė visiškai, R. Č. parodė iniciatyvą, kad nori išlipti iš tos duobės, jis blaivėsi, prašė pagalbos, buvo išvežtas gydytis į Kauną ir užsikodavo. Tikrai nėra mačiusi, kad R. Č. vairuotų neblaivus. Ji tikrai daro R. Č. įtaką, jis visada jai dėkoja už rodomą pavyzdį, jie kalbasi, aiškinasi problemas. Jis klauso jos nuomonės, klausia, pasakojasi. Po įvykio R. Č. kaip nesavas, labai dėl įvykio gailisi, nėra dienos, kad nepasakytų, jog kvailai pasielgė, sukėlė problemų šeimai. Jis prisiekė, kad daugiau tokia situacija nepasikartos. Ji turi pastovų darbą, kuriame faktiškai dirba jau daugiau nei 10 metų, jos gaunamos pajamos yra 1 000 Eur į rankas. Ji asmeniškai neturi finansinių įsipareigojimų. Ji pati alkoholio nevartoja, daug metų vairuoja ir jaučiasi atsakinga. Stengiasi R. Č. daryti teigiamą įtaką.
BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.
Teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti R. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. R. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šia nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga, kurią turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje taip pat egzistuoja. R. Č. yra darbingo amžiaus, vykdantis individualią veiklą, turintis samdomų darbuotojų, bendrą ūkį su gyvenimo drauge R. K. veda jau daugiau nei 23 metus, su R. Č. nuo 2022 m. bendradarbiaujančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas. Nors pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis per penkerių metų laikotarpį R. Č. administracine tvarka baustas eilę kartų baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tačiau padaryti nusižengimai savo pobūdžiu nėra ypatingai šiurkštūs, paskirtos baudos sumokėtos.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. Č. yra charakterizuojamas teigiamai, kadangi po nusikalstamos veikos padarymo jis pakeitė savo elgesį, ėmėsi veiksmų alkoholio priklausomybei gydytis, yra teisiamas pirmą kartą, o tai rodo asmens siekį gyventi pagal visuomenėje priimtinas teisės aktais nustatytas elgesio taisykles, jų laikytis ir gerbti valstybėje galiojančius teisės aktų reikalavimus. Kaip minėta aukščiau, teismas nustatė vieną R. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo elgesį vertino kritiškai, nurodė, kad labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, suprato veikos pavojingumą. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės rodo, jog R. Č. savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra pagrindas kaltinamąjį R. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos R. K. atsakomybei.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo, laiduotojui keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.
Laiduotoja siekianti būti R. K. anksčiau neteista, paskutinį kartą administracine tvarka bausta 2023 m. lapkričio 22 d., paskirtą baudą sumokėjusi, darbovietės charakterizuojama teigiamai. Laiduotoja yra kaltinamojo sugyventinė, jie kartu bendrą ūkį veda daugiau nei 23 metus. Laiduotojai žinomas kaltinamojo asmeninis gyvenimas, jie gyvena kartu, juos sieja artimas ir glaudus ryšys, ji gali R. Č. daryti teigiamą įtaką. Kaltinamasis klauso jos nuomonės, visada jai dėkoja, kad ji rodo jam pavyzdį, jie kalbasi, aiškinasi problemas. Pasak laiduotojos, ji pastebėjo, jog šiuo metu kaltinamojo elgesys pasikeitė, jis labai gailisi dėl šio įvykio. Laiduotoja labai smerkė šią situaciją, aiškino, kad taip elgtis yra labai blogai. Kaltinamasis nurodė, kad R. K. yra jam autoritetas, jį stipriai palaiko, skatina nevartoti alkoholio. Visos šios aplinkybės, leidžia teismui pagrįstai teigti, kad R. K. yra ne tik artima kaltininkui, bet ir verta teismo pasitikėjimo, turinti gyvenimiškos patirties ir galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti R. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant R. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Atsižvelgus ne tik į pirmiau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tačiau ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, laiduotojos asmenybę, nustatytinas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminas, kuris, teismo manymu, yra pakankamas, kad būtų pasiekti laidavimo tikslai.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių yra uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad R. Č. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis vairavo automobilį esant nuo jo sklindančiam alkoholio kvapui, neadekvačiai elgsenai, nerišliam kalbėjimui, nekoordinuotiems judesiams, policijos pareigūnams tikrinimo metu pirmojo tikrinimo metu nustačius 2,39 promilių etilo alkoholio koncentraciją, o antruoju tikrinimu – 2,52 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Taigi, kaltinamasis R. Č. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi Kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Išdėstytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad specialiosios teisės atėmimas nagrinėjamu atveju yra būtinas.
BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą, įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, įvertinęs tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis neblaivumas, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, teismas sprendžia R. Č. skirti uždraudimą naudotis minėta teise 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo atimta galimybė naudotis šia teise – nuo 2025 m. gegužės 29 d. (1 t., b. l. 169–176).
Kaltinamojo teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėje veikloje, nepaneigia būtinybės jo atžvilgiu taikyti BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamojo interesai išvengti tam tikrų neigiamų padarinių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai, nes, kaip minėta, R. Č., būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumas, sąmoningai elgėsi neatsakingai. Kaltinamojo gynėja prašė skirti kuo trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą – jos manymu, 1 metų terminas būtų proporcingas ir adekvatus. Pažymėtina, kad už panašaus pobūdžio, tačiau mažesnio pavojingumo teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. už transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmuo, yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tiek baudžiamąją, tiek administracinę atsakomybę reguliuojantys teisės aktai turi būti vertinami sistemiškai, ir, nesant išskirtinių aplinkybių, už nusikaltimus skirti švelnesnes poveikio priemones, nei skiriamos už administracinius nusižengimus, nėra pagrindo. Taigi, dar labiau sumažinti ir skirti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą ar jos apskritai neskirti šiuo atveju nėra pagrindo. Nors nagrinėjamu atveju kaltinamasis kaltinamas nusikalstamą veiką padaręs (duomenys neskelbtini) kieme, pats kaltinamasis pripažino, kad pavažiavo kelis metrus, tačiau vien tik šios aplinkybės jo atsakomybės nešalina. Iš byloje esančios foto lentelės matyti, kad kieme stovėjo ir kiti automobiliai, todėl automobilio vairavimas, esant neblaiviam, net ir mažą atstumą neabejotinai sukėlė pavojų kitų asmenų ir turto saugumui.
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>, Nr. 2K-79-511/2018, Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-218-648/2018).
Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu teismas vertina, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
AB „Regitra“ duomenimis, automobilis VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įvykio metu vairavo kaltinamasis R. Č., nuosavybės teise priklauso jam. Taigi, R. Č. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą. Įvertinus veikos padarymo aplinkybes, turto vertę, kad kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam nėra skiriama bausmė, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas yra būtina priemonė, kuri nėra akivaizdžiai neproporcinga. Ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti saugų eismą keliuose), nevaržys asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl R. Č. nuosavybės teise priklausantis automobilis VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
VI. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu R. Č. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.
Ikiteisminio tyrimo metu laikinai (iki 2025 m. lapkričio 28 d.) apribota R. Č. nuosavybės teisė į jam priklausantį automobilį VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 37–51). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas R. Č. nuosavybės teisės į šį automobilį apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- automobilis VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, 2025 m. birželio 2 d. nutarimu grąžinti saugoti R. Č., nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas ir perduotinas turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas);
- vokas su kompaktiniu disku (1 vnt.), saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);
- R. Č. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugojimui AB „Regitra“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laiduotoja paskirti R. K., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini). Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. gegužės 29 d.
Informuoti AB „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. Č. atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, R. Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti R. Č. priklausantį automobilį VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
R. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pritaikytą automobiliui VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto (automobilio) konfiskavimo įvykdymo, o ją įvykdžius, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- automobilį VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, 2025 m. birželio 2 d. nutarimu grąžintus saugoti R. Č., nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai;
- voką su kompaktiniu disku (1 vnt.), saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos;
- R. Č. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti saugojimui AB „Regitra“.
Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:
1. Laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agneta Bulakė
