Civilinė byla Nr. 2YT-777-1154/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03471-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.2.6.1; 3.4.6.15.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 7 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Lina Navickytė,
sekretoriaujant E. B.,
dalyvaujant pareiškėjos daugiabučio namo savininkų bendrijos „K.“ atstovei advokatei S. Č.,
suinteresuotiems asmenims V. B. ir A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos daugiabučio namo savininkų bendrijos „K.“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Alytaus miesto savivaldybė, valstybės įmonė Turto bankas, uždaroji akcinė bendrovė „A.“, V. B., A. B., E. D., U. D.
Teismas
n u s t a t ė :
1. pareiškėja daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir DNSB) „K.“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti, kad ji įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – patalpą 1H1/b boilerinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patalpos plotas 18,62 kv. m, kadastrinėje byloje pažymėtą Nr. 1-2, esančią adresu (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja nurodė, kad, jos žiniomis, pastatas (tuometinė boilerinė) buvo pastatytas apie 1980 m. ir naudojamas šilumos energijos ir karšto vandens tiekimui daugiabučiam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Dalis pastato, t. y. patalpa, kadastrinėje byloje pažymėta Nr. 1-1, buvo parduota UAB „S.“, kuri vėliau ją pardavė A. B. ir U. D. Šiems pareikalavus, daugiabučio namo šilumos punktas buvo perkeltas į gretimą patalpą (kadastrinėje byloje pažymėtą Nr. 1-2), kurios savininkas nežinomas. Pareiškėja nurodytą turtą sąžiningai, nepertraukiamai, atvirai ir teisėtai vado ir juo naudojasi daugiau kaip dešimt metų, dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Statinys pastatytas ne savavališkai, įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja neturi kitų galimybių įteisinti nuosavybės teises į nurodytą turtą.
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašė nagrinėti bylą teismo nuožiūra ir pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu teismas, visapusiškai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, įsitikintų, jog pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
4. Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo Alytaus miesto savivaldybė nurodė, kad pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėja valdo minėtą nekilnojamąjį turtą, šis turtas Alytaus miesto savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso, taip pat nėra įrodymų, kad tai būtų savavališka statyba, taigi, suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjai nėra kliūčių įgyti turtą įgyjamosios senaties pagrindu.
5. Kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
6. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė S. Č. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Advokatė nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota boilerinė, kurios plotas 31,36 kv. m, turtas įregistruotas suinteresuotų asmenų V. B., A. B., E. D., U. D. vardu. Pastate yra kita patalpa – šilumos punktas, daiktinės teisės į šią patalpą nėra įregistruotos. Pastatas pastatytas 1980 metais. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, UAB „A.“ teisės 1997 metais įregistruotos tik į dalį patalpų. Advokatė pažymėjo, kad visos patalpos buvo naudojamos šilumos energijos ir karšto vandens tiekimui daugiabučiam namui adresu (duomenys neskelbtini). Patalpa, kuri buvo įregistruota UAB „A.“ vardu (plane pažymėta 1-1), vėliau buvo parduota UAB „S.“, o 2023 m. sausio 16 d. ją įsigijo A. B. ir U. D. Po šio sandorio šilumos punktas iš suinteresuotų asmenų įsigytos patalpos buvo perkeltas į patalpą, plane pažymėtą 1-2, kurioje buvo daugiabučio namo vandens apskaitos sistema. Advokatė atkreipė dėmesį į tai, kad pats statinys yra pastatytas ne savavališkai, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjos atstovės teigimu, būtent pareiškėja daugiau kaip dešimt metų naudojasi, valdo, prižiūri patalpą, plane pažymėtą 1-2, niekas to neginčija. Patalpa nėra daugiabučio gyvenamojo namo priklausinys. Patalpoje įrengta vandens apskaitos sistema priklauso daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, bet ne pati patalpa. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai negali reikšti reikalavimo dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi, nes nėra tokios jų valios, jie nesinaudojo šia patalpa, tai apsunkintų patalpos valdymą. Be to, daugiabučio namo bendraturčiai nepriėmė sprendimo dėl patalpų remonto, šilumos punkto perkėlimo. Patalpas reikėjo prižiūrėti, tuo rūpinosi pareiškėja, atliko patalpų remontą, tai patvirtina 2008 m., 2018 m., 2019 m. apžiūros aktai, taip pat pareiškėjos sudarytos rangos sutartys, už atliktus darbus išrašytos sąskaitos. Bendrija rūpinosi patalpų priežiūra, nes patalpos privalo atitikti daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų privalomuosius reikalavimus. Pareiškėjos atstovė nurodė, kad bendrijos turtas pagal įstatymą yra atskirtas nuo bendrijos narių turto. Pareiškėja patalpas prižiūrėjo ir remontavo savo lėšomis, t. y. lėšomis, kurios surenkamos iš gyventojų tikslinių įmokų. Advokatė teigė, kad bendrija siekia įsiteisinti savo valdomą patalpą, kitos galimybės tai padaryti nėra. Faktinis patalpos valdymas buvo bendrijos dispozicijoje, patalpą ji valdė sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai. Tai gali patvirtinti suinteresuoti asmenys. Advokatės manymu, bendrija yra tinkama pareiškėja. Jokie asmenys nereiškia pretenzijų dėl bendrijos patalpos valdymo.
7. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys V. B. ir A. B. neprieštaravo, kad pareiškėja įgytų nuosavybės teisę į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpą, plane pažymėtą 1-2.
8. Kiti suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jie informuoti tinkamai, svarbių nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių nenurodė, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
k o n s t a t u o j a:
pareiškimas atmestinas.
9. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzAtNDE1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-170-415/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-170-415/2016">3K-3-170-415/2016</a>).
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02Ny8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-67/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-67/2011">3K-7-67/2011</a>; 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTQtNjExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-54-611/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-54-611/2018">e3K-3-54-611/2018</a>).
11. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas pastatas-boilerinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 31,36 kv. m, paskirties grupė – pagalbinių, pagrindinė naudojimo paskirtis – kitų pagalbinių (b. l. 70–73). Nekilnojamojo turto registre įregistruota V. B. ir A. B. nuosavybės teisė į 1/2 dalį pastato bei E. D. ir U. D. nuosavybės teisė į 1/2 dalį pastato, nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2023 m. sausio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktos 2023 m. sausio 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad šia sutartimi UAB „S.“ pardavė A. B. ir U. D. pastatą-boilerinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po 1/2 dalį (b. l. 42–52).
12. Byloje pateikta statinio, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), yra dvi patalpos, vienos patalpos plotas 31,36 kv. m, ji plane pažymėta 1-1, kitos patalpos plotas – 18,62 kv. m, ji plane pažymėta 1-2 (b. l. 9–20). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad patalpa, pažymėta 1-2, registre neįregistruota, taip pat neįregistruotos ir daiktinės teisės į ją. Dėl šios patalpos įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu ir kreipėsi pareiškėja su pareiškimu nagrinėjamoje byloje.
13. Pareiškėjos teigimu, 18,62 kv. m ploto patalpoje, kadastrinės bylos plane pažymėtoje 1-2, yra įrengta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vandens apskaitos sistema, o po to, kai 2023 metais patalpą, pažymėtą 1-1, įsigijo suinteresuoti asmenys A. B. ir U. D., iš patalpos 1-1 į patalpą 1-2 buvo perkeltas ir daugiabučio namo šilumos punktas. Anot pareiškėjos, ji, kaip šio daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, daugiau kaip dešimt metų rūpinasi šia patalpa, ją prižiūri ir valdo atvirai, sąžiningai, nepertraukiamai ir teisėtai, todėl mano, kad yra visos sąlygos jos nuosavybės teisei į šią patalpą pripažinti vadovaujantis įgyjamąją senatį reglamentuojančiomis teisės normomis.
14. Iš statinio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos matyti, kad statinys pastatytas 1980 metais (b. l. 9–20). Kaip minėta, šio statinio 31,36 kv. m ploto patalpa, plane pažymėta 1-1, įregistruota Nekilnojamojo turto registre, duomenų apie statinio savavališką statybą nagrinėjamoje byloje nėra.
15. Iš kadastrinių matavimų bylos taip pat nustatyta, kad patalpa 1-2, kurios plotas 18,62 kv. m, įvardijama kaip šilumos punktas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šioje patalpoje yra įrengtas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šilumos punktas, šių aplinkybių neneigė byloje dalyvaujantys asmenys, jas patvirtino teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė ir suinteresuoti asmenys, tai nustatyta ir iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – DNSB „K.“ 2024 m. rugsėjo 25 d. visuotinio susirinkimo protokolo (b. l. 5–7), UAB „A.“ rašto (b. l. 22), Alytaus miesto savivaldybės administracijos rašto (b. l. 23), kt.
16. Pareiškėjos pateiktas juridinio asmens registravimo pažymėjimas patvirtina, kad K. daugiabučio namo savininkų bendrija yra įregistruota 2003 m. rugsėjo 19 d. (b. l. 144). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas (įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija) – K. daugiabučio namo savininkų bendrija (b. l. 55). Pareiškėjos K. daugiabučio namo savininkų bendrijos įstatai patvirtina, kad bendrijos steigimo tikslas yra įgyvendinti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu (Įstatų 7 punktas) (b. l. 32–40).
17. Pareiškėja aplinkybę, kad ji nepertraukiamai, atvirai, teisėtai ir sąžiningai daugiau kaip dešimt metų valdė patalpą 1-2, esančią adresu (duomenys neskelbtini), iš esmės grindė tuo, kad ši patalpa naudojama šilumos energijos ir karšto vandens tiekimui daugiabučiam namui, nes joje yra įrengtas šio namo šilumos punktas, taigi pareiškėja, prižiūrėdama daugiabučio namo bendro naudojimo objektą, kartu perėmė ir patalpos, kurioje jis yra įrengtas, valdymą ir naudojimą, tai darė sąžiningai ir atvirai, niekas dėl to jokių pretenzijų nereiškia. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad ji yra atlikusi patalpos kadastrinius matavimus, pastato remontą.
18. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 2 straipsnio 4 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – tai pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. To paties straipsnio 15 dalies 2 punkte detalizuota, kad prie pastato bendrojo naudojimo objektų priskiriamos bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).
19. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pagal CK 4.85 straipsnio 1, 8 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkų bendrija įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, atstovaudama butų ir kitų patalpų savininkams.
20. DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Pagal DGNKPPSBĮ 4 straipsnio 1 dalį bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. CK 4.85 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, be kita ko, butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, jog bendrija veikia kaip jos dalyvių atstovė, padedanti įgyvendinti bendraturčių bendrosios nuosavybės teisę. Ji neįgyja savininko teisių ir pareigų, o veikia bendraturčių vardu ir interesais. Bendrija yra tik bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto valdymo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTctNjg0LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-17-684/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-17-684/2024">e3K-3-17-684/2024</a>, 41 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, kuri yra steigiama tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises, turi įgaliojimus, be kita ko, reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme, jeigu tai būtina daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2023, 42 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika), tačiau ir pareikšdama reikalavimus teisme bendrija įgyvendina ne savo teises, bet veikia butų ir kitų patalpų savininkų vardu ir interesais. Todėl net ir tuo atveju, kai teisme kyla ginčas dėl tam tikro turto priklausymo ir bendraturčių interesams teisme atstovauja bendrija, yra sprendžiama ne dėl bendrijos, kaip juridinio asmens, o dėl bendrijos narių nuosavybės teisės į šį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTYtOTQzLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-96-943/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-96-943/2024">e3K-3-96-943/2024</a>, 44 punktas).
22. Iš byloje pateikto DNSB „K.“ 2024 m. rugsėjo 25 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolo matyti, kad 4 punktu „Dėl boilerinės įteisinimo“ bendrijos nariai pritarė bendrijos atliktiems veiksmams – kadastrinių matavimų atlikimui ir atsiskaitymui už juos, kreipimuisi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taip pat įgaliojo bendrijos pirmininkę atstovauti bendrijai teisme ir kitose institucijose. Tačiau protokolo duomenys neleidžia daryti išvados, kad bendrijos nariai perleido savo kaip bendraturčių teises bendrijai, priešingai, klausimų dėl boilerinės, t. y. patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), svarstymas bendrijos narių susirinkime ir balsavimas dėl jų rodo, kad šie klausimai buvo vertinami kaip susiję su daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimu, o ne su bendrijos savarankišku nuosavybės teisių įgijimu.
23. Pareiškėja byloje tvirtino, kad patalpą 1-2, esančią (duomenys neskelbtini), ji valdė kaip savarankiškas juridinis asmuo, o ne daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų atstovė, tačiau tokiai išvadai daryti byloje įrodymų nėra. Visų pirma pati pareiškėja teigė, kad patalpa (duomenys neskelbtini), ji rūpinosi ir ją valdė todėl, kad joje yra įrengtas daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas – šilumos punktas. Antra, pareiškime pareiškėja nurodė, kad pastato (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai buvo atlikti daugiabučio namo gyventojų prašymu, o už patalpoje 1-2 sunaudojamą elektros energiją moka daugiabučio namo butų savininkai, be to, patalpa yra įtraukta į bendrijos apskaitą. Aplinkybę, kad už elektrą, sunaudojamą patalpoje 1-2, moka daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkai, patvirtina ir byloje pateiktas UAB „A.“ raštas, kuriame nurodyta, kad šilumos punkto, adresu (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją fiksuoja DNSB K., bendro naudojimo patalpų elektros energijos apskaitos prietaisas (b. l. 54). Nors rašte paminėta, kad bendrija įsiskolinimų už elektrą neturi, tačiau tai neleidžia spręsti, jog už elektrą moka bendrija, nes pagal skaitiklį už elektros energiją bendro naudojimo patalpoms, vykdydami pareigą išlaikyti bendro naudojimo objektus, įprastai atsiskaito visi bendraturčiai; priešingų įrodymų byloje nėra. Pareiškėja savo valdymą taip pat grindė tuo, kad ji atliko pastato (duomenys neskelbtini), stogo ir sienų remontą, tačiau pateikti 2018 m. liepos 12 d. ir 2019 m. birželio 11 d. gyvenamojo namo apžiūros aktai (b. l. 125–128), 2019 m. rugpjūčio 20 d. ir 2020 m. sausio 10 d. statybos rangos sutartys (b. l. 129–132) bei 2019 m. rugsėjo mėn. ir 2020 m. sausio 22 d. PVM sąskaitos faktūros (b. l. 133) patvirtina tik pareiškėjos atliktus daugiabučio namo bendro naudojimo objektų priežiūros veiksmus kaip daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratorės, o duomenų, kad pareiškėja už atliktą remontą būtų atsiskaičiusi savo, o ne iš daugiabučio namo patalpų savininkų surinktomis lėšomis, pareiškėja nepateikė. Tuo tarpu pareiškėjos pateiktame 2008 m. liepos 31 d. gyvenamojo namo apžiūros akte tiesiogiai nurodyta, kad darbai atliekami gyvenamojo namo butų savininkų sąskaita (b. l. 134–135).
24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėja patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kadastrinės bylos plane pažymėtas 1-2, valdė įgyvendindama savo kaip daugiabučio namo savininkų bendrijos funkcijas, t. y. rūpindamasi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų priežiūra, taip pat siekdama, kad patalpos, kuriose įrengti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai, atitiktų privalomuosius reikalavimus. Pareiškėja akcentuoja tai, kad patalpa nėra daugiabučio gyvenamojo namo priklausinys, tačiau pažymėtina, kad joje yra įrengtas daugiabučiam namui aptarnauti skirtas šilumos punktas, be kurio pastatas negali savarankiškai pilnaverčiai funkcionuoti, o tai leidžia manyti, kad patalpa tarnauja visų daugiabučio namo gyventojų poreikiams tenkinti.
25. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl inžinerinės įrangos teisinio statuso, būtina įvertinti specifinę daugiabučio gyvenamojo namo paskirtį – tenkinti asmens būsto poreikius. Daugiabutis gyvenamasis namas, kaip nuosavybės teisės objektas, sukuriamas statybos būdu. Tam, kad įgytų teisinį statusą, jis turi būti pastatytas laikantis viešosios teisės reikalavimų, atitikti esminius statinio reikalavimus (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnis) ir kompetentingų valstybės institucijų būti pripažintas tinkamu naudoti. Kad gyvenamasis namas būtų pripažintas tinkamu, neužtenka pastatyti pastatą, jis gali būti naudojamas pagal paskirtį tik tuo atveju, kai gyventojai bei negyvenamųjų patalpų naudotojai turi galimybę naudotis būtinomis komunalinėmis paslaugomis ir energijos ištekliais. Be energijos, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir kt. inžinierinių tinklų pastatas netenkina gyventojų būsto poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-306/2010).
26. Pareiškėja pateiktu pareiškimu siekia, kad patalpa, kuriose yra įrengtas daugiabučio gyvenamojo namo šilumos punktas, būtų pripažinta jos, kaip savarankiško juridinio asmens, nuosavybe. Taigi, pareiškėja pareiškimą pareiškė siekdama ne apginti patalpų savininkų teises tinkamai naudotis bendrosios dalinės nuosavybės objektu – šilumos punktu, bet siekdama įgyti šią patalpą savo nuosavybėn. Teismo vertinimu, toks veikimas prieštarauja bendrijos, kaip daugiabučio namo savininkų atstovės, steigimo tikslui – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra (DGNKPPSBĮ 4 straipsnio 1 dalis, DNSB „K.“ Įstatų 7 punktas).
27. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad, pirma, pareiškėja neįrodė, jog patalpą, į kurią siekia įgyti nuosavybės teisę, ji valdė kaip savo, t. y. kaip savarankiška civilinių teisinių santykių dalyvė, o ne kaip daugiabučio namo savininkų atstovė, įgyvendinanti jų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra; antra, patalpa, kurią nuosavybėn siekia įgyti pareiškėja, reikalinga daugiabučio namo inžinerinei įrangai naudoti pagal paskirtį, todėl jos įgijimas bendrijos, o ne visų butų savininkų nuosavybėn prieštarautų bendrijos steigimo ir veiklos tikslams. Dėl to pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas ir pareikštas netinkamo pareiškėjo. Teismas bylos nagrinėjimo metu siūlė pareiškėjai įsivertinti, ar ji yra tinkama pareiškėja, sudarė galimybę pareikšti pareiškimą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų interesais, tačiau pareiškėja savo pozicijos byloje nekeitė.
28. Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog niekas iš suinteresuotų asmenų byloje neginčijo pareiškėjos siekio įgyti nuosavybėn patalpą 1-2, esančią (duomenys neskelbtini), savaime nereiškia, kad pareiškimas yra tenkintinas, nes tam turi būti nustatytos visos CK numatytos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos. Nagrinėjamu atveju šios sąlygos nėra nustatytos. Pareiškėja taip pat teigė, kad butų savininkai neišreiškė valios įsigyti nuosavybėn minėtą patalpą, tačiau ši aplinkybė, net jei ji ir būtų nustatyta, taip pat nedaro teisėtu ir savarankišku pareiškėjos valdymo kaip pagrindo įgyti nuosavybę įgyjamąja senatimi.
29. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje sudaro 96,93 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Pareiškimą atmetus, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš pareiškėjos (CPK 92, 96 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu, 533 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą atmesti.
Priteisti valstybei iš pareiškėjos daugiabučio namo savininkų bendrijos „K.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 96,93 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Išaiškinti, kad priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Lina Navickytė
