Dėl iškeldinimo iš neteisėtai užimtų gyvenamųjų patalpų, dalyvaujant tretiesiems asmenims SĮ „Vilniaus miesto būstas“, D. S., V. S

Civilinė byla Nr. 3K-3-443/2011

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 50.11.2; 106.1

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Česlovo Jokūbausko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo pratęsti gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminą ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei S. S. dėl iškeldinimo iš neteisėtai užimtų gyvenamųjų patalpų, dalyvaujant tretiesiems asmenims SĮ „Vilniaus miesto būstas“, D. S., V. S..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilę savivaldybei priklausančio socialinio būsto – patuštinto kambario nuomos, ieškinio pagrindą ir dalyką reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovė S. S. prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2008 m. vasario 6 d. sprendimą, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pratęsti 2006 m. spalio 25 d. nuomos sutartį neterminuotam laikotarpiui. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 17,40 kv. m patalpa-kambarys (duomenys neskelbtini). Kitas sublokuotas kambarys Nr. 303 priklauso Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. 2006 m. spalio 25 d. Vilniaus savivaldybės taryba vienerių metų terminui sudarė su ieškove patalpos-sublokuoto kambario (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 30-1910, priimto vykdant Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 9 d. ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 31 d. sprendimus, pagrindu. Ieškovės nuomone, su ja turėjo būti sudaryta neterminuota nuomos sutartis. 2007 m. lapkričio 8 d. ieškovė pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą pratęsti nuomos sutarties terminą. 2008 m. vasario 6 d. ieškovės prašymas buvo atmestas savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų patalpų komisijos posėdyje, nurodant, kad ieškovės ir jos šeimos turtinė padėtis neatitiko teisės aktuose nustatytų kriterijų, taikomų asmenims, siekiantiems išsinuomoti socialinį būstą. Ieškovės nuomone, jai, kaip socialiai remtinam asmeniui, turėtų būti skiriamas papildomas gyvenamasis plotas.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė priešieškinį, prašydamas teismo iškeldinti S. S., D. S. ir V. S. iš gyvenamųjų patalpų(duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Ieškovė nurodytoje patalpoje gyvena neteisėtai – 2006 m. spalio 25 d. sudarytos nuomos sutarties terminas pasibaigė 2007 m. spalio 25 d. Sutarties 7.4 punktu ieškovė įsipareigojo pasibaigus sutarties terminui per septynias dienas perduoti savivaldybei patalpą, tačiau ieškovė šio įsipareigojimo neįvykdė. Pareiga išsikelti pasibaigus nuomos sutarties terminui nustatyta ir CK 6.613 straipsnyje. Kadangi ieškovė ir jos šeimos nariai neišsikėlė iš atsakovo patalpos, tai ji iškeldintina teismine tvarka CK 6.612 straipsnio pagrindu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. kovo 5 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti gyvenamųjų patalpų(duomenys neskelbtini), 19,56 kv. m ploto nuomos sutartį su ieškove S. S.; reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2008 m. vasario 6 d. sprendimą ir priešieškinį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo kambarys faktiškai buvo naudojamas kaip socialinis būstas, o ne bendrabutis. Nors Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau tekste – Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymas) 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad socialinio būsto kategorijai bendrabučiai nepriskiriami, bet, atsižvelgiant į bendrabučių esmę, jog juose yra laikinai apgyvendinama darbo ar mokymosi metu, šiuo atveju ginčo patalpa neatitinka bendrabučių apgyvendinimui taikomų kriterijų. Atsakovas nepateikė teisės akto, patvirtinančio, kad ginčo kambariui suteiktas bendrabučio statusas. Suteikiant nuomos pagrindais savivaldybės gyvenamąsias patalpas bendrabučiuose, yra įgyvendinama socialinės politikos dalis, todėl teismas taikė Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo nuostatas.

Teismas konstatavo, kad yra atsižvelgiama į ginčo nagrinėjimo metu susiklosčiusią ieškovės ir jos šeimos turtinę padėtį. Ieškovės santuoka nutraukta, jai nustatytas neįgalumas, 35 procentų darbingumo lygis, ji gyvena su pilnamete dukterimi. Ieškovės gaunamos pajamos yra 661,75 Lt per mėnesį (7941 Lt per metus), o jos dukters – apie 1000 Lt per mėnesį (apie 12 000 Lt per metus). Ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurios rinkos vertė 7343 Lt, ir 18,70 kv. m bendrojo ploto butas/patalpa-kambarys su bendrojo naudojimo patalpomis, kurio rinkos vertė 26 500 Lt. Ieškovės duktė D. S. nekilnojamojo turto neturi. Teismas konstatavo, kad ieškovė su dukteria gyvena nuosavame kambaryje, kurio bendrasis plotas 17,40 kv. m, t. y. tenka mažiau kaip 14 kv. m vienam šeimos nariui (Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovės ir jos dukters gaunamos pajamos nesiekia nustatyto 26 400 Lt dydžio, o, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nekilnojamojo turto vertė nesiekia 58 500 Lt (Vyriausybės 2003 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 670 patvirtinto Asmens (šeimos) metinių pajamų ir turto apskaičiavimo teikiant valstybės paramą būstui įsigyti, savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti tvarkos aprašo 2.1.2 punktas). Teismas sprendė, kad šalių kambariai kartu su bendrojo naudojimo patalpomis sudaro vieną butą (Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Pagal Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 3 dalį savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo, tačiau, sistemiškai vertindamas šią teisės normą su CK 6.603 straipsnio nuostata dėl gretimo savivaldybės gyvenamosios patalpos kambario nuomininko pirmenybės teisės naudotis tuščiu kambariu, esančiu tame pačiame bute, teismas sprendė įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškove gyvenamosios patalpos(duomenys neskelbtini), nuomos sutartį teisės aktuose nustatytam galimam terminui. Duomenys apie turtą ir pajamas Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto tvarkos aprašo nustatyta tvarka pateikiami ne dažniau kaip vieną kartą per trejus metus (Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 4 dalis), todėl teismas sprendė, kad nuomos sutartis sudaroma terminuotai, tačiau ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui.

Teismas atmetė ieškinio reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2008 m. vasario 6 d. sprendimą, nes nurodytą dieną ieškovės bei jos šeimos turtinė padėtis neatitiko teisės aktuose nustatytų kriterijų siekiantiems išsinuomoti socialinį būstą – šeimos (S. S., V. S. ir D. S.) turimas nekilnojamasis turtas ir pajamos viršijo nustatytą 45 000 Lt turto vertę ir 24 000 Lt pajamų lygį.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 15 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčas yra susijęs su ieškovės teise toliau nuomoti ginčo patalpą, pasibaigus nuomos sutarties terminui. Taigi atsakovo įpareigojimas sudaryti nuomos sutartį negali būti laikomas ieškinio ribų peržengimu.

Pagal Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 8 dalį ieškovės duktė, 1996 m. lapkričio 18 d. deklaravusi gyvenamąją vietą motinai priklausančiame kambaryje Nr. 302, negali būti laikoma ieškovės šeimos nare šio įstatymo prasme, nes turi daugiau kaip 18 metų, nesimoko. Ieškovės sutuoktinis V. S., nors ir buvo deklaravęs gyvenamąją vietą ieškovei priklausančioje patalpoje, tačiau ten faktiškai jau negyvena, santuoka su juo nutraukta 2009 m. kovo 12 d. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad, teismui priimant ginčijamą sprendimą, ieškovė neturėjo teisės į nuomą socialinio būsto, nuomojamo asmeniui, kurio turimo būsto naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m, o asmenims turintiems negalią – 14 kv. m (Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 8 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovė yra neįgali, tačiau jai priklauso 17,40 kv. m ploto kambarys ir 86/100 bendrojo naudojimo 12,27 kv. m ploto patalpų.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovės ir atsakovo vardu įregistruoti ne du atskiri butai, o du atskiri kambariai su tomis pačiomis bendro naudojimo patalpomis, esančiomis viename bloke ir turinčiomis bendrą įėjimą. Tokio tipo patalpos faktiškai neatitinka buto sąvokos, įtvirtintos Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje. Tačiau ieškovė turi teisę CK 6.603 straipsnio pagrindu naudotis tame pačiame bloke esančiu laisvu kambariu. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2004 m. balandžio 27 d. sprendime pripažino, kad kambarys Nr. 303, sublokuotas su kambariu Nr. 302, negalėjo būti suteiktas kito bloko gyventojui, taigi – kitam pašaliniui asmeniui. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 31 d. nutartyje nurodė, kad pretenduoti į laisvą kambarį turi teisę ir ieškovės duktė. Šie teismų sprendimai nepanaikinti, todėl teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas turi sudaryti su ieškove ginčo kambario neterminuotą nuomos sutartį. Sudarant terminuotą nuomos sutartį būtų pažeisti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis), nes pasibaigus sutartyje nustatytam terminui vėl gali būti reikalaujama iš ieškovės įrodinėti jos teises į savivaldybei priklausančio kambario nuomą ar iš jo išsikelti.

III. Kasacinio skundo ir pareiškimo dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartį, ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti - iškeldinti ieškovę ir jos šeimą iš patalpų(duomenys neskelbtini).

1. Dėl teisinio pagrindo įpareigoti sudaryti nuomos sutartį. 2006 m. spalio 19 d. buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-1910, kuriuo nuspręsta išnuomoti ieškovės penkių asmenų šeimai 19,56 kv. m bendrojo (naudingojo) ploto kambarį su bendrojo naudojimo patalpomis bendrabutyje. Šis įsakymas priimtas vykdant Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 31 d. nutartį. Pasibaigus nuomos sutarties terminui, ieškovės prašymas pratęsti nuomos sutartį netenkintas, įvertinus ieškovės turimą turtą ir gaunamas pajamas, t. y. nustačius neatitiktį Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatyme ir Vyriausybės 2003 m. gegužės 28 d. nutarime Nr. 670 nustatytiems kriterijams. Be to, nebuvo pagrindo sudaryti ir naują ginčo patalpos nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų patalpų komisijos sprendimas, kuriuo atsisakyta pratęsti nuomos sutartį, yra teisėtas, nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį ir įpareigojo atsakovą sudaryti nuomos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą ieškovė neturėjo teisės į socialinio būsto nuomą, nes neatitiko kriterijų, nustatytų Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 8 straipsnyje. Tačiau net ir pripažinus, kad asmuo neturi teisės į socialinio būsto nuomą, teismas sprendė įpareigoti atsakovą sudaryti nuomos sutartį. Tokia išvada pažeidžia įstatymo viršenybės principą – sukurtas precedentas piktnaudžiauti socialinio būsto instituto garantuojamomis teisėmis. Viena iš savivaldybės savarankiškų funkcijų – socialinio būsto fondo sudarymas, socialinio būsto nuoma (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 15 dalis). Savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, gyvenamąsias patalpas gali išnuomoti tik vadovaudamasi Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymu, t. y. gyvenamųjų patalpų, turimų nuosavybės teise, atsakovas negali nuomoti jokiais kitais pagrindais, o tik kaip socialinį būstą. Savivaldybė, vykdanti socialinę funkciją, tais atvejais, kai atsiranda neišnuomotų gyvenamųjų patalpų, privalo teikti prioritetą asmenims, laukiantiems eilėje būstui išsinuomoti, o ne tiems nuomininkams, kurių sutartys yra pasibaigusios. Taigi pažeidžiami kitų asmenų, siekiančių gauti socialini būstą, interesai. Atsakovo nuomone, šioje byloje turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje V. S. ir kt. v. Panevėžio miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-32/2002, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 12 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A11-458/2004, išaiškinimus.

2. Dėl nuomos sutarties termino. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatas socialinio būsto nuomos sutartis negali būti sudaroma trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui, o apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad su ieškove turi būti sudaroma neterminuota nuomos sutartis. Atsakovo nuomone, nei CK, nei Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymas nenumato minimalaus nuomos termino, o nuomos sutarties sudarymas vieneriems ar dvejiems metams neprieštarauja šio įstatymo 11 straipsnio 4 daliai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. 30-1910 buvo priimtas vykdant teismų procesinius sprendimus, kuriais nebuvo spręsta dėl nuomos sutarties termino. Šiuo atveju taikytinos CK nuostatos, reglamentuojančios ne tik gyvenamųjų patalpų nuomos teisinius santykius, bet įtvirtinančios sutarčių laisvės principą, leidžiantį šalims nustatyti ir nuomos sutarties terminą. Ieškovė, manydama, kad Vilniaus miesto administracijos direktorius nepagrįstai nustatė nuomos sutarties terminą, galėjo ginčyti šį administracinį aktą, tačiau ieškovė sutiko su jame nustatytomis sąlygomis ir 2006 m. spalio 25 d. pasirašė terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Šia sutartimi buvo sulygta, kad patalpos ieškovei ir jos šeimos nariams suteikiamos naudotis vienerių metų laikotarpiui, o jam pasibaigus atsiranda pagrindas pasibaigti nuomos santykiams (sutarties 12.6 punktas). Remiantis sutarties CK 6.613 straipsniu ir sutarties 7.4 punktu ieškovė turėjo išsikelti iš užimamų patalpų, todėl turėjo būti tenkinamas atsakovo priešieškinio reikalavimas iškeldinti ją teismine tvarka.

3. Dėl CK 6.603 straipsnio nepagrįsto taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo patalpos neatitinka Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąvokos, ir taikė CK 6.603 straipsnį. Remiantis Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 1, 4 dalimis, trečiuoju įstatymo skirsniu socialinis būstas nebūtinai turi atitikti buto apibrėžtį. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatyme įtvirtintą socialinio būsto sąvoką. Įstatymo leidėjas, nurodydamas, kad socialinio būsto kategorijai nepriskirtini bendrabučiai, nakvynės namai ir kita, nustatė apribojimus, kai nurodytos patalpos naudojamos pagal jų paskirtį. Gyvenamųjų patalpų nuoma bendrabučiuose reglamentuota CK 6.623-6.625 straipsniuose. Bendrabučiuose galima apgyvendinti darbininkus, tarnautojus, studentus, moksleivius jų darbo ar mokymosi metu; bendrabučiai yra specialiai šiam tikslui įrengti gyvenamieji namai. Nagrinėjamu atveju ginčo patalpos nenaudojamos pagal jų pradinę paskirtį, todėl nėra pagrindo taikyti CK nuostatų. Ieškovė siekia įgyti subjektinę teisę į savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, kurios suteikiamos mažas pajamas gaunantiems asmenims, atitinkantiems Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatyme nustatytus kriterijus. Be to, CK 6.603 straipsnis taikomas tik tada, kai viename bute nuomojami atskiri kambariai. Tokiu atveju patuštinus vieną kambarį, tame pačiame bute nuomojantis kambarį asmuo turi pirmumo teisę į patuštinto kambario nuomą. CK 6.603 straipsnyje reglamentuota situacija, kai yra nuomojamas kelių kambarių butas, priklausantis valstybei ar savivaldybei.

4. Dėl CPK 13, 265 straipsnių netinkamo taikymo. Ieškovė, teikdama ieškinį, reikalavo pratęsti su Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2006 m. spalio 25 d. sudarytą nuomos sutartį, kuri buvo sudaryta vienerių metu laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo netenkino, tačiau ir neatmetė, nurodė, kad 2007 m. spalio 25 d. suėjo nuomos sutarties terminas – sutartis baigėsi. Apeliacinės instancijos teismas įpareigojo sudaryti nuomos sutartį su ieškove, nurodydamas, kad tai nėra ieškinio ribų peržengimas.

Civiliniame procese galioja rungimosi principas, todėl teismas negali savo nuožiūra spręsti dėl reikalavimų, kurių ieškovas nepareiškė. Teismai netinkamai taikė ir aiškino CPK 265 straipsnio 2 dalį, pagal kurią teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, kurioje nustatytas draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas. Šioje byloje peržengus ieškinio ribas buvo pažeistas ir civilinio proceso dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis). Teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas negali keisti nei ieškinio dalyko, nei pagrindo, nes tokią teisę turi tik ieškovas (CPK 42 straipsnio 1 dalis) ir ši ieškovo teisė įgyvendinama raštu pagal taisykles, nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 135 straipsnis). Nagrinėdamas bylą teismas privalo būti nešališkas ir negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. Klaipėdos apskrities centrinis paštas, bylos Nr. 3K-3-271/1999). Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. J. P., bylos Nr. 3K-3-62/2010).

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartį, ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti - iškeldinti ieškovę ir jos šeimą iš patalpų(duomenys neskelbtini).

Trečiasis asmuo nurodo, kad teismai nepagrįstai įpareigojo atsakovą sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su ieškove, nes ji ir jos šeimos nariai neatitiko kriterijų, nustatytų Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatyme. Ginčo patalpų nuomos sutartis jau buvo pasibaigusi, todėl negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl jos pratęsimo. Pasibaigus nuomos sutarties terminui, ieškovės prašymas pratęsti nuomos sutartį pagrįstai netenkintas, nes, įvertinus ieškovės turimą turtą ir gaunamas pajamas, nustatyta neatitiktis Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatyme ir Vyriausybės 2003 m. gegužės 28 d. nutarime Nr. 670 įtvirtintiems kriterijams. Trečiasis asmuo nurodo, kad savivaldybės socialinis būstas nuomojamas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais patvirtinus sąrašus, laikantis Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatyme nustatyto eiliškumo.

Ieškovė, manydama, kad Vilniaus miesto administracijos direktorius nepagrįstai nustatė nuomos sutarties terminą, galėjo ginčyti šį administracinį aktą. Tačiau ieškovė šio įsakymo neginčijo, sutiko su jame nustatytomis sąlygomis ir 2006 m. spalio 25 d. pasirašė terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Šia sutartimi buvo sulygta, kad patalpos ieškovei ir jos šeimos nariams suteiktos naudotis vienerių metų laikotarpiui, o jam pasibaigus atsiranda pagrindas pasibaigti nuomos santykiams (sutarties 12.6 punktas). Remiantis CK 6.613 straipsniu ir sutarties 7.4 punktu ieškovė turėjo išsikelti iš užimamų patalpų. Nesant teisinio pagrindo, teismai įpareigojo atsakovą sudaryti ginčo patalpų nuomos sutartį su ieškove. Apeliacinės instancijos teismas turėjo atsižvelgti į Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatyme nustatytus kriterijus, savivaldybės pareigą užtikrinti asmenų, siekiančių įgyvendinti teisę į socialinio būsto nuomą, interesus, tinkamą savivaldybei priklausančio turto naudojimą ir tenkinti priešieškinio reikalavimą iškeldinti ieškovą. Teismai nepagrįstai taikė CK 6.603 straipsnį.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl socialinio būsto nuomos

Viena iš savivaldybių savarankiškų funkcijų, atliekamų pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais, yra savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir socialinio būsto nuoma (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 15 punktas). Savivaldybei nuosavybės teise priklausantys, taip pat patikėjimo teise valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai ir kitos tinkamos gyventi patalpos, skirti nuomoti šeimoms ir asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą, sudaro savivaldybės socialinio būsto fondą (Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Socialinis būstas apibrėžiamas kaip nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal įstatymo nustatytas sąlygas (Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Taigi socialinis būstas suteikiamas tik tokiems asmenims ir šeimoms, kurie atitinka įstatyme nustatytas sąlygas. Šios sąlygos konkretizuotos Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 8 straipsnyje. Įstatyme įtvirtintas reikalavimas, kad socialinio būsto nuomos sutartyje būtų nustatyta, jog socialinio būsto nuomos sutartyje būtų įtvirtinta nuomininko pareiga kas treji metai Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti turimą turtą ir gautas pajamas vienus metus (12 paskutinių mėnesių), o socialinio būsto nuomininko (jo šeimos) deklaruotam turimam turtui ar gautoms pajamoms viršijant šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygose nustatytus dydžius, nuomos sutartis nutraukiama (Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad teismui priimant sprendimą ieškovė dėl savo materialinės padėties neturėjo teisės į socialinio būsto nuomą. Šios apeliacinės instancijos teismo išvados iš esmės dalyvaujantys byloje asmenys neginčija. Ieškovė atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikė, nors jai tokia pareiga nustatyta įstatyme (CPK 351 straipsnio 1 dalis). Taigi, tikrindama apskųstus teismų sprendimą ir nutartį, kasacinio teismo teisėjų kolegija vadovaujasi apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad ieškovė teismui priimant sprendimą neturėjo teisės į socialinio būsto nuomą.

Dėl nuomos teisės į patuštintą kambarį (CK 6.603 straipsnis)

Nagrinėjamos bylos atveju teismai tenkino ieškinį, sprendimą grįsdami CK 6.603 straipsnio pagrindu, t. y. esant tame pačiame bloke savivaldybės butų fondui priklausančiam laisvam kambariui, teisę nuomoti šį laisvą kambarį pripažindami gretimame kambaryje su dukterimi gyvenančiai ieškovei.

CK 6.603 straipsnyje nustatyta, kad kai bute, kurį savivaldybė kaip savininkė nuomoja pagal atskiras nuomos sutartis keliems nuomininkams, patuštinamas gretimas neizoliuotas nuo vieno iš nuomininkų gyvenamosios patalpos kambarys, jis šio nuomininko pageidavimu perduodamas jam naudotis. Tokia pat teisė egzistuoja ir tuo atveju, jeigu patuštinamas izoliuotas kambarys. Tokiu atveju šis izoliuotas kambarys perduodamas naudotis tam nuomininkui, kuris turi mažiausiai bendrojo naudingojo ploto vienam šeimos nariui, o jei šis nuomininkas atsisako – kitam. Tik tuo atveju, jei atsisako visi nuomininkai, patuštinta gyvenamoji patalpa išnuomojama kitiems nuomininkams. Perdavus patuštintą kambarį kitam nuomininkui, atitinkamai pakeičiama ir gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Aiškinant nurodytas įstatymo nuostatas aktualu tai, kad teisę į bute patuštintą gretimą tiek neizoliuotą, tiek ir izoliuotą nuo gretimų patalpų kambarį, gali turėti tik tos gretimos su patuštintu kambariu gyvenamosios patalpos, kuri yra tame pačiame bute, nuomininkas, kuris nuomoja atitinkamą gyvenamąją patalpą iš to paties nuomotojo, kuriam priklauso ir atsilaisvinęs, t. y. patuštintas gretimas kambarys. Taigi CK 6.603 straipsnyje įtvirtinta nuomininko pirmenybės teisė, kad jam papildomai būtų perduotas patuštintas gretimas kambarys, reiškia nuomotojo teisinę pareigą išnuomoti jam priklausantį atsilaisvinusį kambarį tokiam asmeniui, su kuriuo nuomotojas jau yra susijęs sutartiniais gyvenamosios patalpos nuomos santykiais. Savo ruožtu tai reiškia ir tai, kad nuomininkui, kuris teisėtai, t. y. sutarties pagrindu, jau naudojasi nuomotojui priklausančio buto dalimi, įstatymo suteikiama galimybė pasididinti nuomojamos gyvenamosios patalpos bute dalį patuštintu kambariu bei kartu išvengti tam tikrų buitinių (gyvenimiškų) nepatogumų, kai vieną butą nuomoja keli nuomininkai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.603 straipsnio 1-2 dalyse įtvirtinta nuomininko teisė pretenduoti į tai, kad jam būtų perduodamas bute atsilaisvinęs kambarys, tiesiogiai netaikomas situacijai, kai vienas ir tas pats butas nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams. Kita vertus, asmuo, kuriam pačiam priklauso dalis buto nuosavybės teise, į atsilaisvinusį tame pačiame bute kambarį, priklausantį valstybei ar savivaldybei kaip savininkei, galėtų siekti įgyvendinti tik savo teisę į socialinio būsto suteikimą, jeigu tokią teisę tas asmuo turėtų. Minėta, kad asmens teisę į socialinį būstą, savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų (savivaldybės socialinio būsto fondui priklausančių) patalpų nuomos sąlygas ir tvarką reglamentuoja specialusis Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymas, kuris pagal teisės normų konkurencijos taisykles turi prioritetą prieš bendrąsias CK gyvenamųjų patalpų nuomą reglamentuojančias teisės normas. Taigi CK 6.603 straipsnis, reglamentuojantis nuomos sutarties pakeitimą, perdavus nuomininkui patuštintą savivaldybei nuosavybės teise priklausantį kambarį, negali būti taikomas ignoruojant nurodyto specialaus įstatymo nuostatas, reglamentuojančias reikalavimus asmenims, kuriems suteikiama teisė į socialinį būstą.

Nagrinėjamos bylos atveju, minėta, byloje nenustatyta, kad pagal teismo sprendimo priėmimo metu esančius duomenis ieškovė turi teisę į socialinio būsto suteikimą. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 9 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartis taip pat nesudaro pagrindo ieškovei suteikti socialinio būsto. Šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuris buvo apeliacinės instancijos teismo nutartimi paliktas galioti, teisė į socialinį būstą ieškovei buvo pripažinta jos tuo metu buvusiai penkių asmenų šeimai, iš kurių, kaip nurodo ieškovė, šiuo metu liko tik du asmenys, t. y. ieškovė ir jos duktė – trečiasis asmuo D. S.. Kaip anksčiau analizuota šioje nutartyje, socialinio būsto nuomos sutartis po to, kai asmuo ar šeima, kuriems šis būstas buvo suteiktas, nebeatitinka tokio būsto suteikimui asmenims keliamų įstatymo reikalavimų, nutraukiama (Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes dėl ieškovės neatitikties Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatyme nustatytiems reikalavimams asmeniui, turinčiam teisę į socialinį būstą, nagrinėjamo ginčo atveju nepagrįstai taikė CK 6.603 straipsnio nuostatas.

Dėl šioje byloje pareikšto ieškinio dalyko ir pagrindo

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio pareiškime yra nurodomas materialinis teisinis reikalavimas – ieškinio dalykas. Ieškinį taip pat sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių turinį ir apimtį lemia faktinės pažeidimo aplinkybės. Reikalavimas turi būti grindžiamas faktais, patvirtinančiais asmens turimą teisę ar interesą, taip pat faktais, patvirtinančiais asmens teisės ar intereso pažeidimą arba ginčijimą. Jie sudaro ieškinio pagrindą, kurį ieškinyje ieškovas turi nurodyti ir privalo įrodyti. Taigi, asmuo, manydamas, kad jo materialinė subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas pažeistas, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) bei pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK135 straipsnis). Ieškinio reikalavimo tenkinimo faktinis pagrindas yra ieškovo įrodytos ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės, o teisinis pagrindas – teisė, kurią teismas nurodo savo sprendime, kvalifikuodamas įrodytus faktus. Reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas tokia apimtimi, kokia buvo pažeistos ar ginčijamos ieškovo teisės ar teisėti interesai. Jis nukreiptas daromam pažeidimui nutraukti ar padaryto pažeidimo padariniams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. G. D., byla Nr. 3K-3-191/2008).

Pareiškus ieškinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis, kurios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Tačiau įstatyme ieškovui nenustatyta įpareigojimo ieškinio pareiškime nurodyti teisinį ieškinio pagrindą; tiriant ieškinio pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus į nurodytas faktines aplinkybes nagrinėjamoje byloje nustatomi faktai, kurių teisinį vertinimą atlieka bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. S. J., bylos Nr. 3K-3-387/2008).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pratęsti 2006 m. spalio 25 d. nuomos sutartį neterminuotam laikotarpiui. Bylą nagrinėję teismai įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti su ieškove 19,56 kv. m ploto gyvenamųjų patalpų(duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad faktinis ieškinio pagrindas ir ieškovės reikalavimas yra iš esmės akivaizdžiai aiškūs – toliau naudotis ginčo kambariu. Tuo tarpu klausimas, ar nuomos sutartis turi būti tęsiama, ar turėtų būti naujai sudaroma, patenka į teisinį ieškinio kvalifikavimą, kurį, minėta, atlieka teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo nutraukti daromą pažeidimą pagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje teismai iš esmės sprendė dėl byloje pareikšto reikalavimo – ieškovės teisės nuomos sutarties pagrindu naudotis savivaldybei priklausančia patalpa, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pats keitė ar už ieškovę suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia nepasisakyti dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie pripažintini teisiškai nereikšmingais bylos galutiniam teisiniam rezultatui.

Apibendrindama kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla išnagrinėta ir skundžiami teismų sprendimai ir nutartis priimti ne pagal šioje nutartyje pateiktus įstatymų išaiškinimus, t. y. asmeniui suteiktas socialinis būstas nenustačius tokios teisės turėjimo. Esant tokiai situacijai kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje byloje

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 15 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 86,55 Lt tokių išlaidų. Teisėjų kolegijai nusprendus panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti šiam teismui iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti šiam teismui iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Česlovas Jokūbauskas

Egidijus Laužikas