Baudžiamoji byla Nr. 1-1507-1015/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66345-2017-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2; 2.12.1.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Romualdo Blaževičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
J. M. (J. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta – Vilniaus miesto savivaldybėje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje,
n u s t a t ė :
J. M. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:
jis 2017 m. gruodžio 20 d., apie 18.00 val., viešoje vietoje, važiuodamas 6G maršruto autobuse, iš chuliganiškų paskatų sukeldamas konfliktą, necenzūriniais žodžiais keikėsi A. S. atžvilgiu, išlipęs iš autobuso „Tremtinių” stotelėje adresu S. Batoro g. 43, Vilniuje, ranka sudavė jam į galvą, koja spyrė į nugaros sritį, A. S. praradus sąmonę ne mažiau trijų kartų spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tokiu būdu įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Tokiais savo veiksmais J. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
J. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:
- kaltinamojo J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. gruodžio 20 d., apie 18.00 val. kartu su bendradarbiais G. A., V. K. ir G. važiavo po darbo namo. Jie važiavo 6G maršruto autobusu iš „Vasaros“ stotelės į Naujają Vilnią, buvo išgėrę. Jie kalbėjo gana garsiai. Prie jų priėjo nepažįstamas vaikinas, kuris padarė pastabą, būtent ką vaikinas pasakė, nepamena. Tada G. ranka sugriebė vaikinui už striukės. Vaikinas grubiai pasakė patraukti savo rankas nuo jo. Dėl to jis supyko, nes pagalvojo, kad kažkas nepažįstamas prieina, daro pastabas ir pradeda kažką aiškinti. Jis pradėjo garsiai šaukti ant minėto vaikino, ką sakė vaikinui, nepamena, nes buvo girtas. Minėtas vaikinas autobuse nuėjo toliau nuo jų. Šis vaikinas išlipo stotelėje „Tremtinių“. Jam taip pat reikėjo išlipti šioje stotelėje, be to jis dar norėjo nueiti į parduotuvę. Kartu iš autobuso išlipo ir jo bendradarbiai. Paprastai jie visi išlipa šioje stotelėje. Jie visi norėjo eiti į parduotuvę „Maxima“ adresu S. Batoro g. 43, Vilniuje. Jis priėjo prie to vaikino iš autobuso. Jis dešine ranka sudavė šiam vaikinui į ausį ir koja spyrė jam į kuprinę kabėjusią ant jo nugaros. Šis vaikinas pargriuvo. Vaikinui jis sudavė spontaniškai, su bendradarbiais susitaręs sumušti vaikiną nebuvo. Jie tiesiog visi išlipo iš autobuso ir norėjo nueiti į parduotuvę „Maxima“. Kai vaikinas pargriuvo, nutarė nueiti į kitą parduotuvę, į „Iki“, esančią kitoje gatvės pusėje. Pamatė policijos pareigūnus, kurie sulaikė G. ir V.. Jis nuėjo namo. Kur nuėjo G., nežino. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Jis buvo sutikęs nukentėjusįjį vaikiną, jo atsiprašė. Nukentėjusysis jam atleido (b.l. 98, 103);
- nukentėjusiojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017 m. gruodžio 20 d., apie 18.00 val. Vilniuje, S.Batoro g. 43, keturi nepažįstami vyriškiai autobuse garsiai šaukė bei keikėsi necenzūriniais žodžiais, kabinėjosi autobuse prie keleivių. Jam juos pabandžius sudrausminti, dar aktyviau ėmė keiktis bei grasino, kad kai išlips iš autobuso, su juo susidoros. Jam išlipus iš autobuso, vyriškiai pradėjo kabinėtis, apsupo jį bei sudavė per galvą. Jis prarado sąmonę. Dėl to patyrė stiprų fizinį skausmą. Kai atgavo sąmonę, vyriškių šalia nebuvo. Atvažiavę policijos pareigūnai sulaikė jį mušusius vyriškius (b.l. 9-10);
Papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2017 m. gruodžio 20 d., apie 18.00 val. važiavo iš miesto nuo stotelės „Žaliasis tiltas“ į Naująją Vilnią. „Vasaros“ stotelėje į autobusą įlipo 4 nepažįstami vyrai. Jie buvo girti, garsiai kalbėjo, šaukė, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jie kalbėjo tarpusavy, bet stipriai triukšmavo, trukdė aplinkiniams. Pravažiavus maždaug 5 stoteles, jis priėjo prie šių vyrų ir paprašė kalbėti tyliau. Trys vyrai pradėjo ant jo šaukti, kas jis toks. Vienas iš vyrų pradėjo juos raminti. Jis suprato, kad su šiais vaikinais nesusitars, kad šie jo neklauso ir nenorėdamas jų provokuoti nuėjo į šalį. Vienas iš šių vyrų buvo labai agresyvus, šaukė ant jo. Jis iš autobuso išlipo „Tremtinių“ stotelėje, prie parduotuvės „Maxima“. Vyrai taip pat išlipo šioje stotelėje. Minėtas agresyvesnis vyras stotelėje priėjo prie jo, sakė „einam, einam, pakalbėsim“. Šis vyras dešinės rankos kumščiu sudavė jam į veidą. Jis pargriuvo ir prarado sąmonę. Kai jis atsigavo, pamatė, kad aplinkui stovi žmonės, sužinojo, kad iškviesta policija ir greitoji. Atvykę medikai nuvežė jį į ligoninę. Jis matė, kad policijos pareigūnai sulaikė du vyrus, kurie buvo autobuse, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Vienas iš tų vyrų, kuris buvo žemesnis, ant veido jam buvo mėlynės, jis ramino savo draugus. Minėti sulaikyti vyrai jo nemušė, jie tik garsiai kalbėjo autobuse (b.l. 13);
- liudytojos A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017 m. gruodžio 20 d., apie 17.20 val., 6G maršruto autobusu po darbo važiavo namo į Naująją Vilnią. Ji sėdėjo autobuso viduryje, šalia sėdėjo nepažįstamas jaunas vyras. „Vasaros“ stotelėje į autobusą įlipo 4 nepažįstami vyrai, vyresnio amžiaus. Vyrai buvo išgėrę, garsiai kalbėjo tarpusavy. Iš jų pokalbio suprato, kad jie važiuoja po darbo. Vyrai atsisėdo autobuso gale. Vyrai kalbėjo labai garsiai, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Vienas vyras buvo aukštas, tamsių plaukų, lieso kūno sudėjimo, apsirengęs mėlyna sportinio stiliaus striuke, kitas vyras buvo stambaus kūno sudėjimo, nesiskutęs, apsirengęs pilku džemperiu su gaubtuvu, atrodo, kad su akiniais, kitus du vyrus aprašyti negalės, nes neįsidėmėjo. Pravažiavus dvi stoteles, šalia jos sėdėjęs vaikinas priėjo prie minėtų vyrų ir pasakė, „ar galima tyliau, autobusu važiuojat ne vieni“. Tada minėti vyrai pradėjo garsiai šaukti ant šalia jos sėdėjusio vaikino, keikėsi jo atžvilgiu. Ypač agresyvus buvo aukštas lieso kūno sudėjimo vyras, jis garsiai šaukė ant minėto vaikino, kad jie šį pamokys, kad šis bus invalido vežimėlyje ir t.t. Stambesnis vyras bandė prilaikyti liesesnį vyrą, kad šis autobuse nepradėtų pulti vaikino. Bet visi vyrai šaukė, kad jie visi moka mokesčius, ką čia jiems daro pastabą. Vaikinas, kuris padarė pastabą, iš autobuso išlipo „Tremtinių“ stotelėje, netoli parduotuvės „Maxima“. Ji taip iš autobuso išlipo šioje stotelėje. Minėti girti vyrai taip pat išlipo šioje stotelėje. Liesas vyras ir stambesnis vyras iš karto apsupo vaikiną, Stambesnis vyras stovėjo vaikinui už nugaros. Liesesnis vyras ir vaikinas stovėjo veidu vienas į kitą. Vaikinas buvo žemesnio ūgio, ramiai stovėjo. O aukštas vyras dešine ranka laikydamas už vaikino rankos, kaire koja spyrė vaikinui į galvą. Vaikinas iš karto prarado sąmonę, pargriuvo ant žemės. Liesesnis vyras dar 1-2 kartus spyrė vaikinui į kūną, bet kur tiksliai pataikė, neįsidėmėjo. Ji priartėjo prie vaikino, pasakė „ką darot“. Stambesnis vyras bandė ją atstumti, sakė, kad tai ne jos reikalas. Tada įsikišo aplinkui esantys žmonės, kažkas iškvietė policiją ir greitąją. Kiek žino, policijos pareigūnai sulaikė du vyrus iš tos kompanijos, vienas iš jų buvo stambesnio kūno sudėjimo (b.l. 38);
- liudytojo G. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017 m. gruodžio mėn., tikslios datos neprisimena, vakare, po darbo, maždaug 18.00 val. kartu su bendradarbiais G. A., V. K. ir vyriškiu vardu J., važiavo namo. Jie važiavo 6G maršruto autobusu iš „Vasaros“ stotelės į Naujają Vilnią, buvo šiek tiek išgėrę. J. kalbėjo labai garsiai, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jis, G. ir V. kalbėjo normaliai, nesikeikė. Atrodo „Rudens“ stotelėje prie J. priėjo nepažįstamas vaikinas ir padarė pastabą, kad jie garsiai kalba. Vaikinas kalbėjo grubiai. Dėl to J. supyko ant šio vaikino, pradėjo ant jo garsiai šaukti, ką jis šaukė, neprisimena. Visi išlipo iš autobuso „Tremtinių“ stotelėje prie parduotuvės „Maxima“, S. Batoro g. 43. Jis matė, kad J. ir G. iš autobuso nuėjo tiesiai, jis suprato, kad jie nuėjo į parduotuvę „Maxima“. Kur nuėjo V., nepamena. Jis nuėjo į autobusų stotelę, esančią kitoje gatvės pusėje, Naijosios Vilnios geležinkelio stoties pusėje. Jis matė, kad tarp Jurijaus ir vaikino, kuris padarė pastabą, kažkas vyksta. Jis suprato, kad jie konfliktuoja. Būtent kas tarp jų įvyko, nežino, nematė. Jis nuėjo namo (b.l. 42);
- įtariamojo G. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017 m. gruodžio 20 d., apie 18.00 val. kartu su bendradarbiais V. K., J. M. ir vyriškiu vardu G. važiavo po darbo namo. Jie važiavo 6G maršruto autobusu iš „Vasaros“ stotelės į Naujają Vilnią, buvo išgėrę. Jurij kalbėjo labai garsiai, keikėsi. Jis kalbėjo normaliai, nesikeikė. „Rudens“ stotelėje į autobusą įlipo nepažįstamas vaikinas, kuris priėjo prie J. ir paklausė, ar šis vienas važiuoja autobuse. Iš pradžių jam pasirodė, kad minėtas vaikinas pažįsta J.. Tada J. pasidarė labai agresyvus, pradėjo garsiai šaukti ant minėto vaikino, šaukė, koks jo reikalas, kas jis toks, kad pagaus stotelėje. J. buvo pakilęs nuo kedės, norėjo suduoti vaikinui, jis jį laikė. Kai autobusas sustojo stotelėje „Tremtinių“, prie parduotuvės „Maxima“, nepažįstamas vaikinas išlipo iš autobuso. J. nubėgo vaikinui iš paskos. Atrodo, kad J. pribėgęs prie nepažįstamo vaikino koja spyrė jam į kojas. Vaikinas pargriuvo ant žemės. J. pradėjo vaikiną spardyti, atrodo sudavė 3 kartus, kur pataikė nematė, gal į pilvą. Jis bandė atitraukti Jurijų. Ką darė G. ir V., nematė, jis stengėsi atitraukti J. nuo nepažįstamo vaikino. Jie visi išlipo „Tremtinių“ stotelėje. Jis iš karto nubėgo J. iš paskos, kad atitraukti jį nuo to vaikino. Jis vaikino nemušė, jo atžvilgiu nesikeikė. Jis J. atitraukė nuo to vaikino, aplinkui esantys žmonės pradėjo šaukti, kad kvies policiją, J. pabėgo. Kur buvo G., nežino, nematė. Jis nuėjo į parduotuvę „Iki“, V. ėjo į geležinkelio stotį, jam reikėjo traukiniu važiuoti namo. Tuo metu juos sulaikė policijos pareigūnai. Jis vaikino nemušė (b.l. 46);
- įtariamojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017 m. gruodžio 20 d., apie 18.00 val. kartu su bendradarbiais G. A., vyru vardu J. ir vyru vardu G. važiavo po darbo namo. Jie važiavo 6G maršruto autobusu iš „Vasaros“ stotelės į Naujają Vilnią, buvo išgėrę. J. kalbėjo labai garsiai ir keikėsi. Jis, G. ir G. kalbėjo normaliai, nesikeikė. Prie J. priėjo nepažįstamas vaikinas, kuris paklausė ar šis vienas važiuoja autobuse. Tada J. pasidarė labai agresyvus, pradėjo garsiai šaukti ant minėto vaikino. Pamena, kad vaikinas autobuse nuėjo toliau nuo jų. Po to visi išlipo iš autobuso „Tremtinių“ stotelėje prie parduotuvės „Maxima“, S. Batoro g. 43. Jis matė, kad J. ir G. iš autobuso nuėjo tiesiai, jis suprato, kad jie nuėjo į parduotuvę „Maxima“. Kur nuėjo G., nematė. Kur buvo nepažįstamas vaikinas, nežino. Jis skubėjo į traukinį, nes reikėjo važiuoti namo. Jis nuėjo į geležinkelio stotį. Netoli geležinkelio stoties jį sulaikė policijos pareigūnai, nuvedė prie parduotuvės „Maxima“, ten jau buvo sulaikytas bendradarbis G.. Jį ir G. apkaltino neva jie sumušė nepažįstamą vaikiną. Jis tikrai nieko nemušė. Jis apskritai jokių muštynių nematė. Išlipęs iš 6G autobuso iš karto nuėjo į geležinkelio stotį (b.l. 44);
- 2017 m. gruodžio 28 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriuo nukentėjusysis A. S. iš jam pateiktų keturių nuotraukų atpažino J. M. kaip asmenį, kuris 2017 m. gruodžio 20 d., apie 18 val. 6G maršruto autobuse garsiai kalbėjo necenzūriniais žodžiais, o jam padarius pastabą, pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais nukentėjusiojo atžvilgiu, o išlipus iš autobusu stotelėje adresu S. Batoro g. 43, Vilniuje, kumščiu sudavė jam į veidą. Šį vaikiną neginčytinai atpažino iš veido bruožų (b.l. 14-16);
- 2018 m. vasario 9 d. apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta A. S. ambulatorinio gydymo statistinė kortelė iš VšĮ Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės. Nustatyta, kad A. S. diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, tačiau esamų klinikinių duomenų diagnozės pagrindimui nepakanka, todėl sveikatos sutrikdymui nekvalifikuojamas. Objektyvių išorinių traumavimo požymių nenustatyta (b.l. 24);
- Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Romualdo Blaževičiaus 2018 m. vasario 28 d. nutarimu, kuriuo ikiteisminis tyrimas G. A. ir V. K. atžvilgiu nutrauktas, nesant jų veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymių (b.l. 86-89).
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai vienu ar keliais minėtais būdais turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įstatymas nereikalauja, kad atsirastų abi nurodytos pasekmės, pakanka vienos iš jų.
Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan.
Byloje esantys surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis 2017 m. gruodžio 20 d., apie 18.00 val., viešoje vietoje, važiuodamas 6G maršruto autobuse, garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusiajam padarius pastabą dėl tokio jo elgesio, kaltinamasis pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais nukentėjusiojo atžvilgiu, o pastarajam išlipus iš autobuso, ranka sudavė jam į galvą, koja spyrė į nugaros sritį, A. S. praradus sąmonę ne mažiau trijų kartų spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Šis nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, t.y. kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad jo veiksmais bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir šių padarinių norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Todėl pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes J. M. veiksmai kvalifikuotini kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu J. M. pareiškė, kad sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu, t.y. vienerių metų laisvės apribojimu bausme, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu (b.l. 123).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, pažeidžiantis viešąją tvarką), į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį J. M. - anksčiau neteistas (b.l. 112), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 113-117), dirba, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b.l. 119, 120).
Už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą yra numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. M. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Šiuo konkrečiu atveju siūloma bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam J. M. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 104-105) – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma tuo atveju, jeigu J. M. bus pripažintas kaltu, priteisti iš atsakovo PSDF biudžetui padarytą 100,70 eurų žalą dėl nukentėjusiojo gydymo (b.l. 28-31). Pagal byloje esančius duomenis, nurodytą žalą J. M. Valstybinei ligonių kasai atlygino (b.l. 35), Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio atsisakė (b.l. 36), todėl byla dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo nutrauktina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
J. M. (J. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visu bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visu bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
J. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Bylą dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo nutraukti.
Išaiškinti J. M., kad:
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Ingrida Mikužytė
