Dėl santuokos įrašo įtraukimo į apskaitą panaikinimo ir su tuo susijusių pasekmių

Civilinė byla Nr. e2-180-887/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01795-2024-9

procesinio dokumento kategorijos:

2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 2.3.2.10.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 21 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė,

sekretoriaujant Rasai Marcinkonei,

dalyvaujant ieškovei J. V., jos atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei, atsakovui A. V.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. patikslintą ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos įrašo įtraukimo į apskaitą panaikinimo ir su tuo susijusių pasekmių, tretieji asmenys byloje V. T., S. L., Š. J..

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė J. V. patikslintu ieškiniu prašo (2025-05-19 DOK-19784): 1. Panaikinti santuokos įrašą, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 126, tarp A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kuriuo į apskaitą buvo įtraukta (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio vysk. Alytaus Šv. Kazimiero RKB sudaryta santuoka, dėl A. V. kaltės; 2. J. V. palikti santuokinę pavardę – V.; 3. Priteisti J. V. iš A. V. 3 777,00 Eur kompensaciją už prievolę įvykdytą už jį dukrai A. V. išlaikyti; 4. Priteisti J. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą: 4.1. 0,0593 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 890,00 Eur vertės, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 4.2. Automobilį BMW X5, indentifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 8 000,00 Eur vertės; 4.3. Automobilį BMW X6, indentifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 8 000,00 Eur vertės; 5. Priteisti A. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą: 5.1. 0,0605 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu (Sodo pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pirties pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), 85 000,00 Eur vertės; 5.2. Motociklą YAMAHA YZF-R1, indentifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. 504VF, motociklo vertės nenurodo, nes jis įgytas atsakovo sūnui, dėl ko neprašo jo vertės įtraukti į bendro turto balansą; 5.3. Automobilį MERCEDES BENZ S500, indentifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 10 000,00 Eur vertės; 5.4. Automobilį (duomenys neskelbtini), indentifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 13 000,00 Eur vertės; 5.5. Motociklą KAWASAKI NINJA ZX-10R, indentifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. 745BL, 3 000,00 Eur vertės; 6. Priteisti J. V. iš A. V. 46 555,00 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį; 7. Priteisti J. V. iš A. V. 3 000,00 Eur už santuokinio turto sumažinimą; 8. Priteisti iš A. V. 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos piniginės kompensacijos nuo ieškinio teisme pateikimo dienos iki piniginės kompensacijos visiško išmokėjimo; 9. Nustatyti, kad prievolė „Swedbank“ AB bankui pagal 2024-06-17 Paskolos sutartį Nr. 24-025161-AL yra asmeninė J. V. prievolė; 10. Nustatyti, kad piniginės prievolės kreditoriams V. T., S. L. ir Š. J. yra asmeninės A. V. prievolės; 11. Įpareigoti A. V. grąžinti J. V. asmeninius daiktus: audinės pusilgius baltai pilkus kailinius, rudus trumpai kirpto avikailio pusilgius su lapės apykakle kailinius, paltą ilgą juodą avikailio su lapės apykakle, ponio trumpo kailio juodus trumpus kailinukus, rudus ilgo plauko ponio trumpus kailinius, auksinį žiedą, (apie 4,5 g. spec. gaminys išlietas su specialiu raštu), auksinį žiedą ir auskarus su perliukais (komplektas), grandinėlę auksinę apie 8 g. kilpinio pynimo ir dukters auksinę grandinėlę su pakabuku A raide; 12. Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2024-03-24; 13. Priteisti J. V. iš A. V. bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė J. V. patikslintame ieškinyje (2025-05-19 Nr. DOK 19784) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta jos ir atsakovo santuoka, (duomenys neskelbtini) gimė dukra A.. Šeima iširo išimtinai dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu ir psichologinio smurto prieš ją ir dukrą. Dėl girtavimo pakito atsakovo būdas, elgesys, jis turėjo tik fiziologinius poreikius, nejautė jai pagarbos, elgėsi brutaliai, dažnai užgauliojo ir koliojo. Dėl piktnaudžiavimo alkoholiu atsakovui reikėjo psichologų pagalbos, kurį laiką buvo užsikodavęs ir nevartojo alkoholio, tačiau prieš tris metus vėl pradėjo išgėrinėti. Atsakovas pradėjo vyti ją ir dukrą iš namų, sakė, kad visas turtas jo. Jis tapo paranoiškai pavydus, persekiojo ją, įtarinėjo nebūtais dalykais, ribojo darbinę veiklą ir pomėgius. Atsakovas anksčiau dirbo statybos darbų vadovu, jis turi paklausią elektriko specialybę, tačiau niekur nedirba, kad nereikėtų išlaikyti šeimos. Atsakovas gyvena su kita moterimi, kas taip pat įtakojo šeiminių santykių pabaigą. Paveldėtą dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas 2024-06-25 pardavė, gautas lėšas naudojo savo asmeniniams poreikiams, dukros išlaikyti nepadėjo. Atsakovas 2024-03-24 ją su dukra išvijo iš namų, atėmė automobilį, kuris buvo reikalingas ne tik jos, bet ir dukros poreikiams, pakeitė namų durų spyną, pasiliko jos ir dukros asmeninius daiktus, drabužius. Nepaisant policijos pareigūnų įsikišimo, atsakovas iki šiol daiktų neatidavė, dukrai išlaikymo neteikė. Už parduotą butą gautas lėšas atsakovas skyrė kitomis moterimis, 2024 m. metus jis palydėjo restorane su kita moterimi, dėl ko prašo pripažinti, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Nutraukus santuoką prašo palikti V. pavardę. Išlaikymo sau iš A. V. nereikalauja. Septyniolikmetės dukters išlaikymui nuo 2024-03-24 iki 2024-11-21 (8 mėn.) patyrė 8 324,00 Eur išlaidas, kurios mažinamos 770,00 Eur (96,25 x 8) gautomis išmokomis iš valstybės už vaiką. Nors atsakovas pagal savo turtinę padėtį prie dukros išlaikymo privalėjo prisidėti didesne dalimi, tačiau reikalauja 1/2 dalies - 3 777,00 Eur (8324-770:2) išlaidų, kurias patyrė vykdydama prievolę už atsakovą. Vedybų (povedybinės) sutarties su atsakovu nesudarę, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 128 890,00 Eur vertės turtą. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios, kiekvienam iš jų nuosavybėn turi atitekti turto po 64 445,00 Eur (128890:2). Atsakovui prašo priteisti žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini), automobilį MERCEDES BENZ S500, automobilį (duomenys neskelbtini), motociklą KAWASAKI NINJA ZX-10R, iš viso turto už 111 000,00 Eur. Jai prašo priteisti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), automobilį BMW X5 4.8I ir automobilį BMW X6, iš viso turto už 17 890,00 Eur. Už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį priteisti jai iš atsakovo 46 555,00 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovas neatiduoda jos ir dukros asmeninių daiktų, iš kurių svarbiausi yra: audinės pusilgiai baltai pilki kailiniai, rudi trumpai kirpto avikailio pusilgiai su lapės apykakle kailiniai, paltas ilgas juodas avikailio su lapės apykakle, ponio trumpo kailio juodi trumpi kailinukai, rudi ilgo plauko ponio trupi kailiniai, auksinis žiedas apie 4,5 g. spec. gaminys išlietas su specialiu raštu, auksinis žiedas ir auskarai su perliukais (komplektas), grandinėlė auksinė apie 8 g. kilpinio pynimo ir dukters auksinė grandinėlė su pakabuku A raide. Prašo išreikalauti turtą iš neteisėto valdymo. Atsakovas be jos žinios ir sutikimo, gyvenant skyrium, 2024-05-10 pardavė 6 000,00 Eur vertės automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl iš atsakovo prašo priteisti 3 000,00 Eur piniginę kompensaciją už bendro turto sumažinimą. 2024-06-17 „Swedbank“, AB Paskolos sutarties Nr. 24-025161-AL pagrindu jai suteikė 9 000,00 Eur kreditą, kurį panaudojo automobilio VOLVOXC60, VIN kodas (duomenys neskelbtini) įsigijimui. Prievolė yra jos asmeninė, kurią po santuokos nutraukimo vykdys asmeniškai. Atsakovas nurodė, kad po apsigyvenimo skyrium jis skolinosi pinigines lėšas ir asmeniškai skolingas kreditoriams: V. T., S. L. ir Š. J.. Skolos faktą patvirtinančių dokumentų atsakovas nepateikė, prašo prievoles nurodytiems kreditoriams pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Ieškovė J. V. 2025-03-26 ir 2025-05-13 teismo posėdžių metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, nurodė, kad praėjus dviem metams po santuokos sudarymo atsakovas, būdamas neblaivus, ją sumušė – sudavė smūgius į veidą, nes nesutiko su jo nuomone. Dėl to ji niekur nesikreipė, tikėjosi, kad nepasikartos. 2004-2005 metais atsakovas jos atžvilgiu pradėjo naudoti psichologinį smurtą, viskuo kaltino ją. 2006 metais gimė dukra, tikėjosi, kad viskas susitvarkys. Atsakovas alkoholį vartojo per mėnesį vieną kartą, prieš nutrūkstant santykiams - vartojo dažnai, iki sąmonės netekimo ir kelias dienas iš eilės, tuomet prasidėdavo konfliktai. Kuomet atsakovas dirbo, alkoholį vartojo savaitgaliais. Atsakovas nuolatos ją vijo iš namų, nuo 2006 metų per mėnesį bent kartą. Kuomet dukrai buvo 7 metais, jis 1,5 metų buvo užsikodavęs nuo alkoholio vartojimo, santykiai pagerėjo, bet maždaug 2015-2016 metais pradėjo po truputį išgėrinėti, nuo 2017-2018 metų vėl pradėjo gerti kas dvi savaites, kelias dienas iš eilės. Atsakovas susirašinėjo su kitomis moterimis, vijo ją su dukra iš namų, grasino užmušti, numesti nuo laiptų, prie dukros ją stumdydavo. Jai su dukra tekdavo miegoti automobilyje arba pas jos tėvus. Buvo nuleidęs automobilio padangas, kad ji neišvažiuotų į darbą. Lygtai 2021 metais žiemą, atsakovas ją basą ir neapsirengusią išvijo iš namų. Būnant kelionėse, atsakovas elgdavosi taip pat, 2023 metais Turkijoje atsakovas išvijo ją iš kambario dėl to, kad per vėlai sugrįžo iš ekskursijos. Paskutinis išvijimas iš namų įvyko 2024-03-24, dėl to, kad ji pakeitė facebook-e savo profilio nuotrauką dėl ko gavo daug bendradarbių žinučių. Atsakovas pamatęs žinutes, pradėjo kaltinti ją neištikimybe, kolioti necenzūriniais žodžiais, vyti iš namų, grasino nužudyti. Dukra pasiėmė kuprinę, ji paėmė dukros vaistus, šunį ir automobiliu išvažiavo. Atsakovas rašė grasinančias žinutes jos bendradarbiui, buvo gėda. Ji namo negrįžo, žinutėmis tarėsi dėl daiktų grąžinimo, atsakovas sutiko, kad ji pasiimtų daiktus, bet nuvykus rado pakeistas spynas, atsakovas jos neįsileido. Patekti į namus su policijos pagalba pavyko 2024 m. gegužės mėnesį, jie liepė per valandą susirinkti pačius būtiniausius daiktus. Daiktai, kuriuos prašo išreikalauti iš atsakovo, buvo paslėpti. Įrodymai, patvirtinantys prašomų išreikalauti daiktų įsigijimą – egzistavimą, teismui nepateikti. Kailinius jai dovanojo atsakovas įvairių švenčių proga, paskutiniai pirkti Turkijoje. Auksinį žiedą ji pasigamino, papuošalus su perliukais padovanojo atsakovas, auksinė grandinėlė su pakabuku buvo padovanoti dukrai krikštynų proga. Automobilį, kuriuo ji naudojosi, atsakovas pasiėmė. Ji toje pačioje darbovietėje dirba 16 metų, tuo tarpu atsakovas keitė darbus, iš darbo išeidavo konfliktuodamas. Gyvenant atskirai, atsakovas rašė jai grasinančias žinutes, kol ji 2024 m. pasikeitė telefono numerį. Nuo 2024-03-24 iki 2024-11-21 atsakovas neteikė dukrai išlaikymo, dukrą išlaikė ji viena. Jeigu atsakovas davė dukrai pinigų, ji nevertina jų kaip išlaikymo. Dukros poreikiams per mėnesį reikėjo 800,00 Eur, iš atsakovo reikėjo kas mėnesį po 400,00 Eur. Iš valstybės gavo vaiko pinigus – 100,00 Eur per mėnesį. Kuomet atsakovas atėmė iš jos automobilį, ji pasiėmė paskolą ir nusipirko automobilį, moka 200,00 Eur mėnesines įmokas. Nekilnojamojo turto neturi, nuomojasi butą už 380,00 Eur, kas mėnesį gauna 1 800,00 Eur atlyginimą į rankas, sau skiria apie 200,00 Eur per mėnesį. 3 200,00 Eur suma dukros išlaikymui paskaičiuota iki pilnametystės kas mėnesį po 400,00 Eur – teoriškai, tačiau rezultate prašo priteisti pagal faktiškai išleistas sumas. Nors vertintojas namą Jotvingių gatvėje įvertino 81 000,00 Eur, tačiau atsakovui neįleidus, jis vertę nustatė nepatekęs į namo vidų, todėl ji žinodama realią namo vidaus būklę, namą J. gatvėje vertina 85 000,00 Eur. Atsakovo sūnui nupirkto motociklo ji neprašo padalinti. Automobilių vertes teikė iš skelbimuose parduodamų analogiškų, pagal pagaminimo metus, kubatūrą ir komplektaciją. Atsakovas 2024-05-10 pardavė santuokoje įgytą automobilį BMW, gautas lėšas pasiliko sau, ji nemano, kad buvo sugedęs automobilio variklis, nes atsakovas niekada nėra pardavęs sugedusio automobilio. Jis pats remontuodavo automobilius, todėl pusę automobilio vertės prašo priteisti jai. Mano, kad atsakovas pajėgus išmokėti jai kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį, nes paveldėjęs įvairaus turto. Namą padalinti natūra neįmanoma, nes jų santykiai labai blogi, be to, atsakovas turi kitą moterį. Išmokėti kompensaciją ji neturi finansinių galimybių, sutiktų, kad namas būtų parduotas, bet atsakovas nesutinka.

Ieškovės J. V. atstovė advokatė Irena Andriuškevičienė 2025-07-01 teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga įrodyta, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės - jo žiauraus elgesio su šeimos nariais. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra psichologinis smurtautojas ir ši priežastis buvo šeiminių santykių pasibaigimo priežastimi. Vienas iš psichologinio smurto aspektų yra atsakovo girtavimas ir su tuo susijusios pasekmės. Ieškovė teigė, kad kas savaitę ar dvi atsakovas gerdavo alkoholį kelias dienas ir nuolat vydavo ją su dukra iš namų. Jis stumdydavo ieškovę ir grasino jai dukros akivaizdoje. Atsakovas pripažino nevengęs alkoholio, byloje ieškovės teiginiai apie atsakovo girtavimą, garsų muzikos leidimą, pasitvirtino. Ieškovė dėl atsakovo veiksmų negalėjo ramiai gyventi savo namuose, miegoti, eidavo į darbą nepailsėjusi, patyrė stresą kartu su dukra. Ieškovei apsigyvenus iš pradžių pas motiną, vėliau - nuomojamame bute, dukra A. kategoriškai atsisakė grįžti į namus, kuriuose gyvena atsakovas. Būtent dėl atsakovo žiauraus elgesio, dukrai prasidėjo epilepsijos priepuoliai. 2024-03-24 atsakovas ieškovę su nepilnamete dukra išvijo iš namų, pasiliko vaiko ir ieškovės drabužius, asmeninius daiktus ir iki šios dienos jų negrąžino. Namai įgyti santuokos metu ir rekonstruoti yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl atsakovas neturėjo nei įstatyminės, nei moralinės teisės vyti ieškovę iš namų. Psichologinį atsakovo smurtą įrodo jo rašytos žinutės ieškovei laikotarpiu nuo 2022-12-25 iki 2024-05-04, rašytos žinutės dukrai 2025-05-04, 2025-06-03, melagingas atsakovo pranešimas ieškovės darbovietei, neva ji vagis, dėl ko ieškovė patyrė gėdą ir nepatogumus prieš darbdavį. Ieškovė įrodė, kad šeima iširo išimtinai dėl atsakovo veiksmų. Nors atsakovas aiškino, kad ieškovė tapo jam neištikima, tačiau jo aiškinimai nebuvo nuoseklūs ir paremti įrodymais. Atsakovas nevengė internetinėje erdvėje demonstruoti savo turtingų kelionių, draugių, Naujųjų metų šventimo restorane. Akivaizdu, kad ne ieškovė, o atsakovas turėjo kitų moterų, su kuriomis yra išsiviešinęs facebook-e pripažindamas, kad šeiminiai ryšiai jam nebuvo svarbūs. Nuo 2024-03-24 nepilnametė dukra A. gyvena su ieškove ir yra jos išlaikoma. Dėl atsakovo kaltės ieškovei teko nuomoti butą, įgyti dukrai reikalingus daiktus, nes didžioji dalis daiktų liko pas atsakovą, kuris atsisakė juos grąžinti. Atsakovas neprisidėjo prie dukters išlaikymo. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2024 m. gegužės, birželio ir liepos mėn. pervedė dukrai 300,00 Eur paskirtyje nurodęs „ant kelionės“, balandžio mėnesį pervedė 90,00 Eur. Nurodytos lėšos neturėtų būti vertinamos, kaip išlaikymas vaikui, nes vaikui esant nepilnamečiam, atsakovas pinigines lėšas privalėjo siųsti ieškovei, o ne vaikui. Atsakovo padarytos 390,00 Eur perlaidos buvo tikslinė parama dukrai kelionei, o ne išlaikymas, skiriamas vaiko būtiniesiems poreikiams. Pateiktais įrodymais įrodyta, kad septyniolikmetės dukters išlaikymui nuo 2024-03-24 iki 2024-11-21 (per 8 mėnesius) ieškovė patyrė 8 324,00 Eur išlaidų. Išlaidas patvirtina išlaidos buto nuomai, komunalinių mokesčių išlaidos, vaikui pirkti drabužiai, avalynė, lavinimo priemonės, vaistai, automobilio kuro išlaidos, išlaidos buities prekėms, mokesčiai už būrelį, sporto klubą, laisvalaikį, už atostogas ir ryšio paslaugas. Ieškovė patirtas išlaidas sumažino gautomis 770,00 Eur (96,25 x 8) išmokomis iš valstybės už vaiką, todėl atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, ieškovės reikalavimas priteisti 3 777,00 Eur (8324-770:2) neturėtų būti mažinamas atsakovo pervestų 390,00 Eur suma. Atsakovui nepareiškus savarankiškų reikalavimų, teismas gali nagrinėti tik ieškovės ieškinio pagrįstumą. Ieškovė nurodė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra įgiję 85 000,00 Eur vertės žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir pirties pastatu, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovas su nekilnojamųjų daiktų verte sutiko. Atsakovas teismui pateikė 2009-07-16 pirkimo-pardavimo sutartį, kuri patvirtina, kad turtą šalys įsigijo būdami santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Gyvenamasis namas buvo renovuotas - padidintas plotas iki 150 kv. m, pakeistas stogas, namas apšiltintas, pakeista šildymo sistema, pertvarkytas namo vidus, atlikti kiti pagerinimai, pastatytas ūkinis pastatas (pirtis). Ieškovė prašo priteisti atsakovui nekilnojamuosius daiktus, jai priteisiant piniginę kompensaciją. Ieškovė su dukra negalėtų naudotis turtu dėl atsakovo psichologinio smurto. Namas pastatytas vienai šeimai, nėra atskirų šildymo, vandentiekio sistemų, skaitiklių, žemės sklypas yra nedidelis. Realiai atidalinti šio daikto natūra nėra galimybių be žalos daiktui ir didelių investicijų. Atsakovas siūlo naudotis bendrais santechnikos įrenginiais, virtuve, tačiau tokia padėtis dėl paties atsakovo būdo ir dėl daikto nedalumo yra neįgyvendinama. Nesutinka, kad atsakovas dėl turtinės padėties negali išmokėti piniginės kompensacijos. Iš pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas pardavė dalį asmeninės nuosavybės teise turėto buto už 15 000,00 Eur, kuriuos išsigrynino. Be to, atsakovas turi asmeninio turto: 1/2 dalį garažo, dalį žemės sklypo. Atsakovas keitė name baldus, pasistatė kieme kubilą maudynėms, po keletą kartų per metus vyko į keliones. Registracija užimtumo tarnyboje neįrodo atsakovo turtinės padėties - ji įrodo, kad atsakovas vengia darbo, gyvena valstybės mokamų lėšų sąskaita, nes toks yra jo pasirinkimas. Tarp šalių nėra ginčo dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo būdo, daikto vertės nenuginčijo. Transporto priemonių vertes ieškovė nustatė pagal autoplius.lt skelbimus apie analogiškų transporto priemonių pardavimo kainas, tuo tarpu atsakovo nurodyta transporto priemonių vertė tėra jo paties nuomonė, kurios nepagrindžia nė vienas įrodymas. Žinodamas, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendra sutuoktinių nuosavybė, atsakovas neturėjo teisės be bendraturtės sutikimo jos perleisti. Ieškovė šią transporto priemonę vertina 6 000,00 Eur. Atsakovas transporto priemonės pardavimo sutartyje padarė įrašą „variklio defektas“, tačiau tokiu būdu siekiama sumažinti kainą iki 1 000,00 Eur ir praturtėti ieškovės sąskaita. Apie variklio defektą atsakovas jokių duomenų nepateikė. Atsakovo padarytą įrašą paneigia pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta aplinkybė, kad transporto priemonės techninė apžiūra galioja, tai reiškia jog automobilis gali dalyvauti eisme, yra tinkamas naudoti. Šalys pripažino aplinkybę, kad ieškovė su dukra 2024-03-24 apsigyveno skyrium. Vertinant apsigyvenimo skyrium aplinkybes akivaizdu, kad tuo metu nebuvo netgi galimybės susirinkti daiktus. Ieškovė daiktus identifikavo, paaiškino, kur ir kada jie buvo įgyti. Atsakovas pripažino aplinkybę, kad šiuos daiktus ieškovė yra įgijusi. Daiktų buvimo faktą patvirtina ir pačio atsakovo žinutės. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos piniginės kompensacijos nuo ieškinio teisme pateikimo dienos iki piniginės kompensacijos visiško išmokėjimo.

Atsakovas A. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį teismui nepateikė, 2025-05-13 ir 2025-06-25 teismo posėdžių metu, nurodė, kad po santuokos sudarymo jis 4 metus pilnai išlaikė ieškovę, nes ji mokinosi, po to gimė dukra, jis išlaikė ir ieškovę, ir dukrą. Nupirko ieškovei automobilį, pirko brangius drabužius, nors ir pradėjo dirbti, ieškovė gavo mažą atlyginimą, jis ir toliau ją išlaikė, lepino, nes mylėjo. Ieškovė pakeitė darbovietę, pradėjo dažnai dirbti naktinėse pamainose, ieškovė tapo šalta jo atžvilgiu. Kuomet mirė jo mama, jis labai išgyveno, prasidėjo problemos dėl darbų, sumažėjo pajamos, kas ieškovei nepatiko. Ji pradėjo daug pramogauti, jis rado ieškovės telefone susirašinėjimą su jos kolega iš darbo apie tai, kad vienas kito pasiilgo. Jis bandė apie tai kalbėtis su ieškove, tačiau ji melavo, sakė, kad jam vaidenasi. Jis buvo nupirkęs šeimai kelionę, bet ieškovė nusprendė, kad jis nevažiuos. Kuomet ieškovė pradėjo pramogauti, nuo jo tolti, jis nervavosi dėl to, išgerdavo alkoholio. Jis ieškovės iš namų nevijo, pasakė, kad galbūt jiems reikia skirtis, tai išgirdusi ieškovė tiesiog sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jeigu jis buvo labai blogas, kodėl ieškovė tiek laiko su juo gyveno. Namų durų spyną teko pakeisti, nes jis pametė namų ir automobilio raktus, tačiau keitė tik priekinių durų. Ieškovė tvirtina, kad jis neįsileido jos į namus, tačiau jis tuo metu buvo išvykęs į Vilnių. Jis ieškovės atžvilgiu jokio psichologinio smurto nenaudojo. Jie gyvendami kartu daug keliavo, pykosi mažai, kol ieškovė susirado meilužį. Kuomet ieškovė grasindavo, kad išeis iš namų, jis tiesiog atkirsdavo, kad gali varyti, bet tai tikrai nebuvo vijimas iš namų. Alkoholio pradėjo daugiau vartoti savaitę prieš savo 54 – ąjį gimtadienį, nes ieškovė vėlavo sugrįžti į namus, sakė, kad darbe, tačiau jis nuvykęs į drabą jos nerado. Papriekaištavus, kad sakė netiesą, ieškovė užsipuolė jį, kad persekioja ją. Neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, išgerdavo nestipraus alaus savaitgaliai, bet ne kiekvieną, per mėnesį apie 1-2 kartus. Niekada ieškovei negrasino, nestumdė jos, gal, būdamas išgėręs, nervingesnis dėl darbo yra parašęs ką nors grubaus. Konfliktai tarp jų kildavo dėl to, kad viskas turėjo vykti pagal ieškovę, jeigu ne – ji užpykdavo. Ieškovės neištikimybės jis įrodyti negali, telefone rastų žinučių nefiksavo. Sutinka, kad santuoką reikia nutraukti, bet ne dėl jo kaltės. Jis dukrai yra pervedęs 360,00 Eur, per Kalėdas davė grynais pinigais 200,00 Eur, kurie turi būti vertinami kaip teiktas išlaikymas. Nesutinka, kad dukrai per mėnesį reikėjo 800,00 Eur, vertina, kad būtų užtekę 500,00 Eur ir sutinka, kad jis kas mėnesį turėjo skirti dukros išlaikymui po 250,00 Eur. Ieškovė be reikalo patiria 380,00 Eur išlaidas buvo nuomai, galėjo gyventi namuose. Kadangi jo turtinė padėtis tapo sunkesnė, galima juk pamažinti savo poreikius, vaikas nėra dievas, ar jis turėjo eiti vogti, kad dukrą valgytų ikrus. Dukros drabužiams ieškovė skiria per daug, kas savaitę naujų kelnių tikrai nereikia. Ieškovė nurodo dukros poreikius išdidindama visas kainas. Jis buvo paveldėjęs ½ buto, kurį perleido savo sesei už 4 000,00 Eur, ½ garažo ir 1/10 žemės sklypo. Jis išlaiko namą J. gatvėje, pirko malkų 28 kūbus už 1 000,00 Eur, remontavo sugedusią šildymo sistemą už 700,00 Eur. Registruotas darbo biržoje, pajamų dabar negauna, tris mėnesius gavo 540,00 Eur, vieną mėnesį mažiau. Dėl sveikatos problemų įrodymų į bylą neteikė. Gyvena iš santaupų už parduotą butą, savo poreikiams skiria apie 700,00 Eur per mėnesį. Kuomet pritrūkdavo pinigų pragyvenimui – pasiskolindavo, turi tris kreditorius. Dirbti norėtų tik statybų vadovu, bet dabar jam dirbti visiškai neapsimoka, nes antstolis viską nuskaito. Jis turėjo piniginių lėšų: santaupų 7 000,00 Eur, 3 600,00 Eur gavo už parduotą žemė sklypą, 4 000,00 Eur už parduotą ½ buto bei pardavė automobilį už 1 000,00 Eur. Todėl išėjus ieškovei iš namų, rugsėjo mėnesį jis pirko baldų už 5 100,00 Eur. Važiavo tik į pigias keliones, balandžio mėnesį į Egiptą vyko už 500,00 Eur, gegužės mėnesį į Turkiją už 500,00 Eur, pusę sumos padengė draugai. Patvirtina kad dalintino turto vienetai nurodyti visi, tik ieškovė gudrauja, ką prašo palikti jam – išbrangina, ką jai – pamažina kainą. Jis nesutinka su ieškovės nurodytomis turto vertėmis, savo verčių neteikia į bylą, bet mano, kad žemės sklypo B. g. vertė 7 000,00 Eur, automobilio BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 14 000,00 Eur, automobilio MERSEDES BENZ S500, valst. nr. (duomenys neskelbtini) – 8 000,00 Eur, automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 12 000,00 Eur, motociklo KAWASAKI NINJA ZX-10R – 2 800,00 Eur, su kito turto ieškovės nurodytomis vertėmis jis sutinka. Žemės sklypas B. g. neturėtų atitekti ieškovei, nes jis buvo nupirktas jo sūnui T. V., dėl ieškovės prašomų jai priteisti automobilių neprieštarauja. Žemės sklypas su namu J. g. turėtų būti dalinami – ieškovei 1/3, jam 2/3, todėl kad įgyti jam būnant santuokoje su E. V.. Namą pritaikyti gyventi dviem šeimom - perstatyti būtų labai paprasta. E. V. pastarąjį nekilnojamąjį turtą paliko jam ir sūnui. Susituokus su ieškove, apsigyveno J. g. kur visą laiką gyveno. Norėjo, kad E. turtą jam padovanotų, bet būtų ilgai užtrukęs procesas, notarė rekomendavo sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį. Sandorį už simbolinę 5 000,00 Lt atsakovas sudarė būdamas santuokoje su ieškove, todėl pagal sąžinę ieškovei namas nepriklauso. Pasidarė žemės sklypo kadastrinius matavimus, padidino namo plotą, jį visą remontavo, apšiltino, keitė stogą, dalinai pertvarkė vidų, pirko baldus, pastatė pirtį, viską darė pats. Neprieštarauja, kad jam būtų priteisti ieškovės nurodyti automobiliai ir motociklas. Jeigu būtų nuspręsta vienam palikti namą ir priteisti kompensaciją, jis nesutinka, nes neturi pinigų kompensacijai mokėti. Paskolos jam neduotų dėl amžiaus bei sveikatos problemų - turėjo priešinsultinę būseną, bet ir pats neketina imti paskolos. Mano, kad name J. g. galėtų gyventi kartu, geranoriškai pasidalintų dalis. Neginčija, kad pardavė santuokos metu įgytą automobilį (duomenys neskelbtini), bet dėl to, kad sugedo jo variklis ir nebuvo prasmės remontuoti už 2 500,00 Eur darbinio automobilio. Todėl pardavė draugui už 1 000,00 Eur, apie ketinimą parduoti su ieškove nekalbėjo. Nesutinka su reikalavimu priteisti procesines palūkanas. Su ieškovės ieškinyje nurodytu kreditorinių įsipareigojimų padalijimu sutinka. Dėl ieškovės reikalavimo grąžinti nurodytus daiktus nesutinka, nes ji viską pasiėmusi. Visi kailiniai nupirkti Gariūnų turguje, jis nupirkdavo kasmet prieš Kalėdas, prašomus grąžinti papuošalus nupirkęs taip pat jis. Patvirtina, kad jų santuoka faktiškai nutrūko ieškovei išsikrausčius 2024-03-24.

k o n s t a t u o j a :

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio vysk. Alytaus Šv. Kazimiero RKB, sudaryta santuoka į apskaitą įtraukta (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 126. Šalys turi pilnametę dukrą A. V., gim. (duomenys neskelbtini).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas civilinio kodekso normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-2/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-2/2011">3K-3-2/2011</a>). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovė), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

Tarp šalių nėra ginčo, kad santuoka faktiškai nutrūko 2024-03-24 ieškovei su dukra išėjus iš namų. Ieškovė teismo posėdžio metu aiškino, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, motyvuodama tuo, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, naudojo prieš ją tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, nuolatos ją su dukra vijo iš namų, turėjo kitą moterį. Tačiau įrodymų, neginčijamai patvirtinančių nurodytas faktines aplinkybes ieškovė į bylą nepateikė. Atsakovas neigė ieškovės nurodytas aplinkybes, nurodė, kad alkoholį pradėjo vartoti pradėjus griūti santuokai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad namų durų spynos pakeitimas ir ieškovės neleidimas į namus pasiimti daiktų, vyko šalims jau faktiškai kartu negyvenant, todėl teismo vertinimu ne dėl šių aplinkybių ieškovė nusprendė nutraukti santuoką su atsakovu. Teismo vertinimu, vienintelis ieškovės pateiktas įrodymas, patvirtinantis atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, tai šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis laikotarpyje nuo 2022-12-25 iki faktinio santuokos nutrūkimo. Iš pastarojo susirašinėjimo matyti itin nepagarbus, įžeidžiantis, agresyvus ir žeminantis atsakovo bendravimas su ieškove, nuolatinis necenzūrinių žodžių vartojimas jos atžvilgiu, įvairūs grasinimai (2025-02-04 Nr. DOK 4492), kuris vertintinas, kaip psichologinio smurto naudojimas ieškovės atžvilgiu. Atsakovas neginčijo, kad tai jo rašyti tekstai ieškovei, 2025-05-13 teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dėl savo darbo yra nervingesnis ir būdamas neblaivus galėjo parašyti ieškovei ką nors grubaus.

Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Nors atsakovas teismo posėdžių metu tvirtino, kad santuoka iširo ne dėl jo, bet dėl ieškovės kaltės, nes ji buvo neištikima, tačiau įrodymų, patvirtinančių nurodytas faktines aplinkybes, į bylą nepateikė. Pažymėtina, jog teismas kiekvieno posėdžio metu atsakovui išaiškindavo jo teisę turėti atstovą byloje, tačiau atsakovas savo interesus byloje atstovavo pats, nurodė, kad neturi finansinių galimybių kreiptis į advokatą teisinės pagalbos. Teismas ne kartą išaiškino atsakovui jo teisę reikšti priešpriešinius reikalavimus, teikti įrodymus į bylą, siekiant paneigti ieškovės nurodomas aplinkybes ar pagrįsti savąsias, tačiau atsakovas priešieškinio nepateikė, procesinių prašymų nereiškė bei įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos nutrūkimo, teismui nepateikė.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, teismas vertina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, pateikti įrodymai leidžia manyti, jog atsakovas savo elgesiu pažeidė sutuoktinio pareigas, naudojo psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo, iš esmės pažeidęs savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu prašė po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę – V., atsakovas prašymui neprieštaravo.

CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas tenkinamas, ieškovei J. V. paliktina santuokinė pavardė V..

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė neprašo priteisti išlaikymą šalims, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sveiki ir darbingi. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis). Kadangi šalys yra sveiki ir darbingi asmenys, priteisti išlaikymą vienas iš kito neprašo, išlaikymas šalims nepriteistinas.

Dėl išlaidų, patirtų vaiko išlaikymui, atlyginimo.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad bylos iškėlimo metu dukra buvo nepilnametė - 17 m, todėl atsakovui buvo pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Nagrinėjant bylą dukrai tapus pilnamete, ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti jai iš atsakovo A. V. 3 777,00 Eur kompensaciją už jį įvykdytą prievolę dukrai A. V. išlaikyti nuo 2024-03-24 – ieškovės su dukra išėjimo iš namų iki jos pilnametystės – (duomenys neskelbtini), kadangi šiuo laikotarpiu atsakovas savo, kaip tėvo, pareigos nevykdė, išlaikymo dukrai neteikė.

Ieškovė nurodė, kad per aštuonių mėnesių laikotarpį dukros poreikiams išleido 8 324,00 Eur, kas per mėnesį sudaro 1 040,50 Eur. Tėvų prievolę išlaikyti savo vaiką sumažinus valstybės mokėtomis 770,00 Eur išmokomis, iš atsakovo turėtų būti jai priteistos 3 777,00 Eur išlaidos patirtos dėl dukros išlaikymo. Atsakovo vertinimu dukrai kas mėnesį būtų pakakę 500,00 Eur išlaikymo iš abiejų tėvų, t. y. iš kiekvieno po 250,00 Eur.

Suformuotoje teismų praktikoje nurodoma, jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai, minėta, kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgrežtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų.

Kadangi ieškovė reiškia reikalavimą atsakovui dėl 3 777,00 Eur už jį suteikto išlaikymo nepilnametei dukrai nuo 2024-03-24 iki 2024-11-21, priteisimo, ieškovė privalo objektyviais įrodymais pagrįsti savo patirtas išlaidas. Faktinę aplinkybę, kad per 8 mėnesius ieškovė išleido 8 324,00 Eur dukros išlaikymui įrodinėjo vaiko poreikių lentele, buto nuomos sutartimi, sąskaitomis ir apmokėjimo kvitais (2024-11-13 Nr. DOK 44509), išlaidomis ryšio priemonėms, higienos ir kosmetikos priemonėms, drabužiams, avalynei, internetui (2024-11-14 Nr. DOK 44925), banko sąskaitų išrašais (2025-03-04 Nr. DOK 5816, 2025-05-19 Nr. DOK 19754).

Nustatydamas vaiko poreikius, teismas turi paskaičiuoti tik tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-06-23 nutarimas Nr.54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“, skelbta 2005 metų Teismų praktika Nr. 23). Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdieninių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt.

Teismo vertinimu per ginčo laikotarpį išlaidos lavinimo priemonėms, vaistams bei vitaminams, kurui, buities prekėms, Estetikos ir grožio mokyklos, sporto klubo lankymui, laisvalaikiui, mobiliajam ryšiui, nors ir ne visos pagrįstos įrodymais, tačiau vertintinos kaip būtinos, protingos ir neišdidintos.

Ieškovė nurodė, jog per savaitę dukros mitybai namuose skyrė 50,00 Eur, dienai gaunasi vidutiniškai apie 7,00 Eur, teismas šią sumą vertina kaip protingo dydžio. Ieškovė taip pat nurodė, kad papildomai dukrai skyrė 20,00 Eur per savaitę įsigyti maistui mokykloje – dienai 4,00 Eur bei 20,00 Eur per savaitę maistui pramogaujant savaitgalį, t. y. kas mėnesį vidutiniškai po 160,00 Eur. Šias ieškovės išlaidas patvirtina ieškovės banko sąskaitos išrašai.

Teismui nekyla abejonių dėl buto nuomai patiriamų 380,00 Eur išlaidų per mėnesį bei dukrai priskiriamos 190,00 Eur mėnesiui, 1 330,00 Eur (190,00 x 7) ginčo laikotarpiui nuomos dalies, nes šią sumą patvirtina buto nuomos sutartis bei banko sąskaitos išrašuose atlikti pavedimai nuomotojui. Dėl mokesčių ieškovė nurodė, kad per mėnesį už mokesčius sumokėjo šiltuoju sezonu 152,00 Eur, šaltuoju sezonu plius po 65,00 Eur du mėnesius už šildymą, todėl dukros mokesčių dalis ginčo laikotarpiui 597,00 Eur ((76,00 x 7) + (32,50 x 2)), iš viso dukros išlaidų būstui dalis 1 927,00 Eur (1 330,00 + 597,00 Eur). Tačiau iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad ieškovė nuomotojui už patarnavimus sumokėjusi: už balandžio mėnesį – 57,47 Eur, už gegužės – 99,34 Eur, už birželio – 110,00 Eur, už liepos – 106,00 Eur, už rugpjūčio – 111,00 Eur, už rugsėjo – 104,00 Eur, už spalio – 147,00 Eur, už lapkričio – 165,00 Eur, iš viso 899,81 Eur, vidutiniškai per mėnesį 129,00 Eur (899,81 : 7). Todėl, teismo vertinimu, šalių dukros išlaidų būstui dalis 1 781,50 Eur ((190,00 x 7) + (129 : 2) x 7)).

Ieškovė nurodė, kad per ginčo laikotarpį dukrai nupirko drabužių už 564,00 Eur. Šioms patirtoms išlaidoms pagrįsti pateikė banko mokėjimo nurodymus (2024-11-14 Nr. DOK 44925), šie mokėjimai atsispindi ir banko sąskaitos išrašuose (2025-03-04 Nr. DOK 5816, 2025-05-19 Nr. DOK 19754), tačiau teismas neturi galimybės identifikuoti, kokios prekės ir kam įgytos parduotuvėse: Sinsay, N. Y., UAB TF GROUP, Mohito, Reserved, Apranga, Parduotuvė džinsai bei neturi galimybės neginčijamai konstatuoti, kad visos išlaidos buvo skirtos šalių dukrai (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, jog drabužių parduotuvėse apsipirkimai vyko praktiškai kas mėnesį ir net po kelis kartus per mėnesį, įvertinus ieškovės nurodytus dukrai pirktų drabužių kiekius teismo vertinimu, ieškovės išlaidos neproporcingai per didelės ir negali būti vertinamos, kaip būtinosios. Pažymėtina, jog ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad gegužės mėnesį iš namų pasiėmė savo ir dukros asmeninius daiktus, drabužius. Teismo vertinimu šalių dukros poreikiai drabužiams mažintini iki 300,00 Eur per ginčo laikotarpį.

Ieškovės nurodytos patirtos išlaidos dukros avalynei taip pat nepagrįstos objektyviais įrodymais bei mažintinos iki 100,00 Eur per ginčo laikotarpį, kadangi teismui kyla abejonių dėl būtinumo augančiam ir besivystančiam paaugliui pavasarį pirkti žieminius, ilgaaulius batus.

Teismui nepateikti įrodymai dėl patirtų 120,00 Eur išlaidų stomatologui bei kelia abejonių, kad 60,00 Eur išleisti šalių dukros burnos higienai, kadangi tiek paslaugos gavėju, tiek mokėtoju nurodyta ieškovė (2024-11-13 Nr. DOK 44509).

Vertinant šalių dukros kūno priežiūros priemonėms patirtas išlaidas, darytina išvada, kad kasmėnesinės išlaidos nepilnametei manikiūrui ir ilgalaikiam lakavimui po 25,00 Eur, muilui, dušo želei, šampūnui, plaukų kaukei, kondicionieriui, kosmetikai ir kt. – 29,00 Eur, nepagrįstos įrodymais. Dėl šių išlaidų pasisakytina analogiškai kaip ir dėl išlaidų drabužių parduotuvėse - iš banko mokėjimo nurodymų (2024-11-14 Nr. DOK 44925), ir banko sąskaitos išrašų (2025-03-04 Nr. DOK 5816, 2025-05-19 Nr. DOK 19754) teismas neturi galimybės identifikuoti, kokios prekės ir kam įgytos parduotuvėse: Eurokos, Drogas, Douglas bei neturi galimybės neginčijamai konstatuoti, kad visos išlaidos buvo skirtos šalių dukrai. Tuo tarpu manikiūras bei ilgalaikis nagų lakavimas nepilnametei, teismo vertinimu, nepriskirtinas prie būtinųjų poreikių. Kitų pirmiau nurodytų prekių - muilo, dušo želės, šampūno ir t.t. neabejotinai nėra poreikio pirkti kiekvieną mėnesį, todėl šios išlaidos mažintinos iki 210,00 Eur.

Taip pat ieškovė nurodė, kad dėl dukros poreikių – kelionės į Turkiją, patyrė 900,00 Eur išlaidų. Tačiau iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad į kelionę vyko ieškovė, jos motina ir šalių dukra, kelionės kaina 1 559,66 Eur (25-03-04 Nr. DOK 8516). Todėl vertintina, kad šalių dukros daliai priskirta 900,00 Eur suma mažintina iki 500,00 Eur.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė už namų internetą mokėjo po 26,00 Eur per mėnesį (2024-11-14 Nr. DOK 44925) ir visą šią sumą priskiria dukros poreikiams, teismo vertinimu šalių dukros išlaidų internetui dalis – 13,00 Eur (26,00 : 2), todėl 56,00 Eur suma mažintina iki 43,00 Eur.

Pažymėtina, kad šalių dukros poreikių skaičiuotė pradėta daryti šalims apsigyvenus atskirai bei ieškovei padavus ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo, dėl to, teismo vertinimu, ieškovės patirtos išlaidos vaiko išlaikymui nepagrįstai išdidintos.

Vertinant tėvų turtinę padėtį, nulemiančią kokia dalimi tėvai turi galimybę prisidėti prie vaiko išlaikymo, nustatyta, kad abu tėvai darbingi, turi santuokoje įgyto ir šioje byloje dalinamo tiek nekilnojamojo turto, tiek transporto priemonių. Ieškovės darbo užmokestis atskaičius mokesčius per mėnesį vidutiniškai – 2 100,00 Eur (24-11-13 Nr. DOK 44509). Atsakovas nurodė, kad jis bedarbis, registruotas darbo biržoje, pajamų negauna, jo turtinė padėtis sunki. Tačiau atsakovas turi paklausias statybos darbų vadovo bei elektriko specialybes, taip pat papildomas pajamas gauna perparduodamas transporto priemones. Teismo posėdžio metu 2025-05-13 atsakovas nurodė, kad šiuo metu – kol vyksta procesas, jam dirbti neapsimoka, tačiau toliau duodamas parodymus atsakovas tvirtino, kad jis savo poreikiams kas mėnesį skiria apie 700,00 Eur, be to, ieškovei išėjus iš namų, jis pirko baldus į šalių namą už 5 100,00 Eur. Atsakovas nurodė, kad turėjo 7 000,00 Eur santaupų iš darbinių santykių, taip pat gavo 3 600,00 Eur už parduotą žemės sklypą, 4 000,00 Eur už parduotą ½ dalį buto bei 1 000,00 Eur už parduotą automobilį. 2025 m. balandžio mėnesį keliavo į Egiptą, birželio – į Turkiją, bet kelionės buvo pigios, po 500,00 Eur. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas sąmoningai neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties ir stengiasi ją parodyti blogesnę negu yra iš tikrųjų.

Teismo nuomone, nors ieškovė visų dukros išlaikymui patirtų išlaidų nepagrindė įrodymais, tačiau yra visuotinai žinoma, kad išlaidos maistui, būstui, aprangai, lavinimui, laisvalaikiu ir panašiai yra būtinieji poreikiai. Tačiau vertintina, kad dalis ieškovės nurodytų sumų neproporcingai išdidintos bei ne visas ieškovės nurodytas išlaidas yra pagrindas pripažinti būtinaisiais vaiko poreikiais. Todėl, vadovaujantis pirmiau atlikta analize bei išdėstytais motyvais, ieškovės nurodyta 8 324,00 Eur suma skirta dukros išlaikymui, mažintina iki 6 771,00 Eur. Ieškovė tėvų prievolę išlaikyti savo vaiką mažino valstybės mokėtomis 770,00 Eur išmokomis, su kuo teismas visiškai sutinka. Bei iš atsakovo pateiktų banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad atsakovas ginčo laikotarpiu pervedė dukrai 390,00 Eur. Todėl vertintina, kaip pagrįsta ir ieškovei iš atsakovo priteistina 2 610,00 Eur ((((6 771,00 - 770,00) : 8) : 2) x 8 – 390) suma, už atsakovą įvykdyta prievolė dukrai A. V. išlaikyti.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

CK 3.67 str. 1 d. numato, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Byla teisme iškelta 2024-07-15. Ieškovė prašo, teismo nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis), t. y. nuo 2024-03-24. Atsakovas dėl reikalavimo prieštaravimų nepareiškė, nurodytos faktinio gyvenimo skyrium datos neginčijo, todėl teismas daro išvadą, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2024-03-24.

Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 straipsnis). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Nutraukiant santuoką turi būti išspręsti viso santuokoje įgyto turto padalijimo klausimai (CPK 385 straipsnis). Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad jeigu nutraukiant santuoką padalijamas ne visas santuokinis turtas, reiškia neatskleista bylos esmė. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-233/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-233/2011">3K-3-233/2011</a>). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nors turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas kitas turto padalijimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turto natūra priteisimas kitam sutuoktiniui, atitinkama jo dalies kompensaciją pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis), taip pat kitas svarbias aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-430/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-430/2011">3K-3-430/2011</a>). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių santuokoje įgytas dalintinas turtas:

1. Žemės sklypas 0,0593 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

2. Žemės sklypas 0,0605 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas (Sodo pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties pastatas, esantys (duomenys neskelbtini).;

3. Automobilis BMW X5, indentifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

4. Automobilis BMW X6, indentifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

5. Automobilis MERCEDES BENZ S500, indentifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

6. Automobilis (duomenys neskelbtini), indentifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

7. Motociklas KAWASAKI NINJA ZX-10R, indentifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Šalys sutarė, ginčo byloje nėra, kad motociklas YAMAHA YZF-R1, indentifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas atsakovo sūnui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokoje įgyto turto padalinimu, pastarasis motociklas priteistinas atsakovo nuosavybėn, nenurodant vertės ir neįtraukiant į bendro turto balansą.

Tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovės prašomo transporto priemonių padalinimo būdo, tačiau atsakovas nesutinka su nurodytomis transporto priemonių vertėmis. Be to, mano, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), turėtų likti jo sūnui T. V.. Žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini), ieškovei turėtų tekti 1/3, atsakovui - 2/3. Ieškovei kompensacijos už jai tenkančią turto dalį atsakovas sumokėti neturi finansinės galimybės.

Pažymėtina, jog CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas). Turto vertė nustatoma remiantis VĮ „Registrų centras“, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, šalys taip pat gali susitarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-251/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-251/2006">3K-3-251/2006</a>).

Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto vertinimą, teismas vertina sutuoktinių pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turto rūšį ir kt., tikslu teisingai ir protingai padalyti santuokinį turtą (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-566/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-566/2012">3K-3-566/2012</a>).

Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad transporto priemonių individualių vertinimų neatliko, nes neturi tam finansinių galimybių. Transporto priemonių vertes nurodė pagal skelbimuose parduodamų panašių automobilių kainas (2025-03-04 Nr. DOK 8516). Atsakovas transporto priemonių individualių vertinimų taip pat neatliko, tačiau nesutiko su ieškovės nurodytomis vertėmis ir nurodė, kad jis taip pat domėjosi analogiškų automobilių kainomis pardavimų skelbimuose, įrodymų teismui nepateikė.

Susipažinus su ieškovės pateikta VĮ Regitra pažyma apie transporto priemones (2024-07-15 Nr. CBP 5016) ir pateiktais skelbimais, matyti, kad yra galimybė palyginti tik automobilio markę ir gamybos metus, tačiau pagal šiuos parametrus skelbimuose galima rasti tos pačios markės ir pagaminimo metų parduodamų automobilių labai skirtingomis kainomis, nes pagrinde transporto priemonės kainą nulemia jo būklė, rida, komplektacija, kuro tipas ir panašiai. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės teikiamuose skelbimuose automobilių ir šalims priklausančių automobilių modeliai bei pagaminimo metai skiriasi. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl transporto priemonių padalinimo būdo tenkintinas, tačiau transporto priemonių vertės nustatytinos pagal šalių nurodytų verčių vidurkius. Dėl automobilio BMW X5, indentifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 8 000,00 Eur vertės ginčo tarp šalių nėra; automobilio BMW X6, indentifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 11 000,00 Eur ((8 000,00 + 14 000,00) : 2); automobilio MERCEDES BENZ S500, indentifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė - 9 000,00 Eur ((10 000,00 + 8 000,00) : 2); automobilio (duomenys neskelbtini), indentifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 12 500,00 Eur ((13 000,00 + 12 000,00) : 2); motociklo KAWASAKI NINJA ZX-10R, indentifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. 745BL, vertė – 2 900,00 Eur ((3 000,00 + 2 800,00) : 2).

Ieškovė prašo priteisti jai žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertę nurodo – 1 890,00 Eur. Atsakovas iš esmės su ieškovės reikalavimu sutiko, tačiau tvirtino, kad šis žemės sklypas turėtų likti jo sūnui T. V..

Iš bylos duomenų nustatyta, kad žemės sklypas įgytas pagal 2015-09-21 pirkimo – pardavimo sandorį - šalims gyvenant santuokoje (2024-07-15 Nr. CBP 5016), todėl jis dalintinas tarp sutuoktinių. Nors atsakovas nurodė, kad šio žemės sklypo vertė 7 000,00 Eur, tačiau teismui nepateikė jokių šią faktinę aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Tuo tarpu ieškovė vadovaujasi VĮ Registrų centro vidutine rinkos verte (2024-07-15 Nr. CBP 5016), kurios atsakovas nenuginčijo, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas.

Taip pat ieškovė prašo 0,0605 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (Sodo pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), 85 000,00 Eur vertės, priteisti atsakovui, jai priteisiant ½ turto vertės, nes atsakovas parduoti turtą ir pasidalinti lėšas nesutiko, o gyventi viename būste šalys negali dėl itin konfliktiškų santykių. Be to, namas skirtas gyventi vienai šeimai, jo pritaikymas gyventi dviem šeimoms pareikalautų didelių investicijų.

Atsakovo nuomone, šalys galėtų kartu gyventi ginčo name, kurį būtų nesudėtinga perstatyti - pritaikyti gyventi dviem šeimoms. Jeigu padalinti turtą – ieškovei turi tekti 1/3, jam 2/3, nes šis turtas priklausė jo buvusiai sutuoktinei E. V., kurį nupirkęs atsakovas visą suremontavo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nekilnojamasis turtas įgytas pagal 2009-07-16 pirkimo – pardavimo sandorį - šalims gyvenant santuokoje (2024-07-15 Nr. CBP 5016), taip pat padidintas būsto plotas bei remontas atliktas šalims gyvenant santuokoje bei vedant bendrą ūkį. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnis), sutuoktinis nesutinkantis su prezumpcija, privalo ją nuginčyti, atsakovas byloje prezumpcijos nepaneigė. Todėl teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas byloje priešieškinio dėl nekilnojamojo turto padalijimo natūra, naudojimosi tvarkos nustatymo ar atidalinimo nereiškė, būtinų įrodymų į bylą neteikė.

Atkreiptinas dėmesys, jog ieškinyje nurodyta didesnė turto vertė negu nustatyta vertinime (2025-04-14 Nr. DOK 15106), tačiau ieškovė paaiškino, kad vertinimas buvo atliktas neturint galimybės patekti į namo vidų, todėl ji mano, kad vertė turi būti didesnė negu nustatyta. Atsakovas su ieškovės ieškinyje nurodyta šio turto verte sutiko.

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNy02ODYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-27-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-27-686/2015">3K-3-27-686/2015</a>). Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-523/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-523/2008">3K-3-523/2008</a>). Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjUtNjg2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-225-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-225-686/2015">3K-3-225-686/2015</a>).

Byloje reikalavimas dėl ginčo nekilnojamojo turto padalijimo natūra, naudojimosi tvarkos nustatymo ar atidalinimo nereiškiamas. Ieškovė nurodė, kad namas nepritaikytas gyventi dviem šeimoms, rekonstrukcijos pareikalautų neproporcingai didelių investicijų. Atsakovas tvirtindamas, kad šalys gali kartu gyventi ginčo name, kalba apie namo perstatymą, kas teismo vertinimu patvirtina, jog investicijos būtų per daug didelės.

Tačiau, teismo vertinimu, esminės priežastys dėl ko šalys negali kartu gyventi ginčo būste - subjektyvaus pobūdžio aplinkybės - dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Ieškovė su dukra išsikrausčiusi iš ginčo namo nuo 2024 metų kovo mėnesio, gyventi su atsakovu viename būste nemato galimybių dėl itin konfliktiškų santykių su atsakovu, kurie buvo akivaizdžiai pastebimi ir teismo posėdžių metu. Teismas konstatavo, kad šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės – dėl psichologinio smurto naudojimo ieškovės atžvilgiu. Pažymėtina, jog psichologinis smurtas tęsiasi ir po faktinio santuokos nutrūkimo, atsakovui rašant SMS žinutes ne tik tiesiogiai ieškovei, bet ir šalių dukrai, kuriose gausu grasinimų, žeminančių išsireiškimų (2025-06-26 Nr. DOK 25531). Teismo nuomone, šiuo atveju protingiausia ir teisingiausia, kad ginčo turtas atitektų vienai šaliai, kitai išmokant ½ turto vertės. Ginčo nekilnojamojo turto padalinimas natūra šalims, reikštų tolimesnius teisminius ginčus.

Atsakovas nesutinka parduoti santuokoje įgytą turtą ir pasidalinti lėšas su ieškove, vienas naudojasi šeimos turtu, sutinka, kad turtas liktų jam, tačiau nesutinka ieškovei mokėti kompensacijos. Teismas, pasisakydamas apie prievolę įvykdytą už atsakovą dukrai A. V. išlaikyti, konstatavo, kad atsakovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, siekia parodyti ją blogesnę negu faktiškai yra. Atsakovas teismo posėdžių metu pats patvirtino, kad vyksta į keliones, perka baldus už ženklias sumas, skiria pakankamai nemažas sumas kas mėnesiniams savo poreikiams bei sąmoningai oficialiai nedirba, nors turi paklausias specialybes, yra darbingo amžiaus. Be to, atsakovas turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (2024-07-15 Nr. CBP 5016), kurio dalį, po mediacijos proceso iki ieškinio pateikimo į teismą dienos, atsakovas pardavė, lėšas išsigrynino (2025-03-04 Nr. DOK 8516, 2025-06-19 Nr. DOK 24790, banko sąskaitos išrašas, data – 2024-07-05). Todėl teismas atsakovo elgesį vertina, kaip nesąžiningą bei daro išvadą, kad atsakovas pajėgus išmokėti kompensaciją už jam, tenkančią didesnę turto dalį.

Todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais motyvais bei suformuota teismų praktika, šalims bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, gyvenamasis namas (Sodo pastatas) ir pirties pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), 85 000,00 Eur vertės, po santuokos nutraukimo priteistinas atsakovui, ieškovei iš atsakovo priteisiant 1/2 turto vertės (CPK 185 straipsnis).

Ieškovei tenkančio turto vertė – 20 890,00 Eur: žemės sklypo 0,0593 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) - 1 890,00 Eur; automobilio BMW X5, indentifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 8 000,00 Eur; automobilio BMW X6, indentifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 11 000,00 Eur.

Atsakovui tenkančio turto vertė – 109 400,00 Eur: žemės sklypo 0,0605 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (Sodo pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties pastato, esančių (duomenys neskelbtini) – 85 000,00; automobilio MERCEDES BENZ S500, indentifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 9 000,00 Eur; automobilio (duomenys neskelbtini), indentifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 12 500,00 Eur; motociklo KAWASAKI NINJA ZX-10R, indentifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. 745BL – 2 900,00 Eur.

Teismas konstatuoja, jog iš viso šalių santuokoje įgyto turto vertė – 130 290,00 Eur. Kiekvienai iš šalių turėtų tekti po 65 145,00 Eur (130 290,00 : 2). Todėl už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, ieškovei iš atsakovo priteistina 44 255,00 Eur kompensacija.

Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą.

Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 3 000,00 Eur kompensaciją už neteisėtą bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, t. y. dėl to, kad atsakovas be ieškovės žinios ir sutikimo, gyvenant skyrium, 2024-05-10 pardavė 6 000,00 Eur vertės automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

CK 3.98 straipsnio 3 dalis numato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad kompensacijos išmokamos, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad santuokoje įgytą automobilį neinformavęs ieškovės pardavė, pinigus pasiliko sau, tačiau nesutiko su ieškovės nurodyta automobilio verte. Atsakovas tvirtino, kad automobilį pardavė už 1 000,00 Eur, kadangi automobilis buvo 20 metų senumo, naudojamas darbui – apibraižytas, nuvažiavęs daug kilometrų, varomas dujomis, dėl ko sugedo variklis. Pakeisti variklį būtų kainavę apie 2 500,00 Eur, jam neapsimokėjo, todėl už nedidelę kainą automobilį pardavė. Atsakovas pateikė į bylą automobilio pirkimo – pardavimo sutartį (2025-02-27 Nr. DOK 8037), kurioje nurodyta pardavimo kaina - 1 000,00 Eur bei trūkumas – variklio defektas. Iš VĮ Regitra duomenų matyti, kad automobilis 2004 gamybos metų (2024-07-15 Nr. CBP 5016). Nors ieškovė nesutiko ir abejojo atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, tačiau byloje esančių įrodymų ir atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių, teismo vertinimu, nenuginčijo. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už 6 000,00 Eur. Ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos už neteisėtą bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą tenkintinas, tačiau ieškovei priteistina iš atsakovo mažesnė negu prašoma - 500,00 Eur (1 000,00 : 2) kompensacija.

Dėl palūkanų priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos piniginės kompensacijos nuo ieškinio teisme pateikimo dienos iki piniginės kompensacijos visiško išmokėjimo.

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnyje reglamentuojama, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tai reiškia, jog bet kuris kreditorius, kuriam skolininkas vėluoja įvykdyti piniginę prievolę pagal įstatymą gali kreiptis į teismą su prašymu priteisti 5 procesines dydžio metines palūkanas. Šiuo atveju tokia įstatymine teise pasinaudojo ir ieškovė, kadangi atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas teikti dukrai periodinį išlaikymą bei ieškovei iš atsakovo priteistos piniginės kompensacijos (Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTM4OC04OTQvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-388-894/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-388-894/2023">e2A-388-894/2023</a>, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtOTQzLTQ2Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-943-467/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-943-467/2016">2A-943-467/2016</a>).

Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymas reglamentuoja, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o ne nuo ieškinio pateikimo dienos, kaip prašo ieškovė (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti įstatyme nustatyto 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą pagrįstas ir tenkintinas, tačiau skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl įpareigojimo grąžinti daiktus.

Ieškovė prašo įpareigoti A. V. grąžinti J. V. asmeninius daiktus: audinės pusilgius baltai pilkus kailinius, rudus trumpai kirpto avikailio pusilgius su lapės apykakle kailinius, paltą ilgą juodą avikailio su lapės apykakle, ponio trumpo kailio juodus trumpus kailinukus, rudus ilgo plauko ponio trumpus kailinius, auksinį žiedą, (apie 4,5 g. spec. gaminys išlietas su specialiu raštu), auksinį žiedą ir auskarus su perliukais (komplektas), grandinėlę auksinę apie 8 g. kilpinio pynimo ir dukters auksinę grandinėlę su pakabuku A raide.

Pažymėtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikalingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-560/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-560/2012">3K-3-560/2012</a>; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-105/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-105/2013">3K-3-105/2013</a>).

Nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti, kad atsakovas turėjo jos nurodomus daiktus ir, kad šie daiktai yra pas atsakovą, tenka ieškovei. Tik nustačius, kad atsakovas turėjo jos nurodomus konkrečius (identifikuotus) daiktus bei, kad šie daiktai yra (buvo) pas atsakovą, kuris jų negrąžina, galėtų būti tenkintas ieškovės reikalavimas grąžinti šiuos daiktus arba priteisti jų vertę (jeigu dėl atsakovo kaltės jie dingo).

2025-06-25 teismo posėdžio metu šalys patvirtino prašomų grąžinti daiktų egzistavimą, t. y., kad jie santuokos metu šalių buvo įgyti ir dėl to ginčo byloje nėra. Ieškovės ir jos atstovės tvirtinimu prašomi grąžinti daiktai iki šiol yra pas atsakovą, tačiau atsakovas nuo bylos nagrinėjimo pradžios nuosekliai laikėsi pozicijos ir tvirtino, kad ieškovės nurodytų daiktų jis neturi, nes ieškovė viską pasiėmė. Daiktų buvimo faktą pas atsakovą ieškovė įrodinėja šalių susirašinėjimu, kuriame atsakovas pripažįsta, kad namuose rado auksinius papuošalus (2025-02-04 Nr. DOK 4492).

Atkreiptinas dėmesys, jog susirašinėjime visiškai neužsimenama apie kailinių buvimą pas atsakovą. Iš pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas žinutę ieškovei apie rastus šalių name papuošalus parašė 2024-03-25. Pastaroji data nurodyta be metų, tik mėnuo ir diena, tačiau teismas daro išvadą, kad metai 2024, įvertinus susirašinėjimo chronologiją ir tai, jog prieš tai buvusių žinučių datą nurodžiusi pati ieškovė – 2024-03-20 (2025-02-04 Nr. DOK 4492).

Pažymėtina, jog 2025-03-26 teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad po išėjimo iš namų - po 2024-03-24, ji vieną kartą buvo patekusi į namus, bet daiktų nepasiėmė bei 2025 m. gegužės mėnesį ji su policijos pareigūnų pagalba vėl pateko į namus, susirinko savo daiktus, tačiau prašomų grąžinti daiktų nerado. Faktinių aplinkybių, kad ieškovė du kartus grįžusi į namus prašomų grąžinti daiktų nepasiėmė iš šalių namų, nepagrindžia jokie įrodymai byloje. Tuo tarpu atsakovas, kaip jau minėta, nuo bylos nagrinėjimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad daiktų pas jį nėra, daiktus ieškovė pasiėmė. Teismas sprendžia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių jos reikalavimą, t. y. kad prašomi išreikalauti daiktai yra pas atsakovą, kad atsakovas kaltas dėl kailinių ir papuošalų pasisavinimo, todėl ieškovės reikalavimai dėl daiktų grąžinimo netenkintinas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė nustatyti, kad prievolė „Swedbank“ AB bankui pagal 2024-06-17 Paskolos sutartį Nr. 24-025161-AL (2024-07-15 Nr. CBP 5016) yra asmeninė J. V. prievolė bei nustatyti, kad piniginės prievolės kreditoriams V. T., S. L. ir Š. J. (2025-05-15 Nr. DOK 19471) yra asmeninės A. V. prievolės.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, be kita ko, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (2 punktas); atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (5 punktas); solidariosios sutuoktinių prievolės (6 punktas). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendros ar asmeninės prievolės skyrimo kriterijus yra išskirtinai vieno ar abiejų asmenų (sutuoktinių) poreikiai. Asmeninė prievolė – jei poreikiai grynai asmeniniai, jei susiję su asmeniniu turtu ar vieno asmens išskirtiniais interesais. Ne vieno asmens interesai – kai jie susiję su sutuoktinio interesais šeimos labui, su sutuoktinių turtu bendrosios nuosavybės teise, kuri gali būti jungtinė (bendra be nustatytų dalių) ar dalinė (bendra su nustatytomis dalimis). Jeigu sandoris susijęs su bendros sutuoktinių nuosavybės turto tvarkymu, tai jis sudarytas šeimos interesais, nes tokio turto tvarkymas atitinka šeimos interesus. Sandoris gali būti susijęs su abiem sutuoktiniais, daro įtaką šeimos padėčiai, kai sandorio rezultatais pasinaudoja abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDctNjk1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-47-695/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-47-695/2020">e3K-3-47-695/2020</a>).

Šalys teismo posėdžio metu patvirtino, jog pinigus pasiskolino po faktinio santuokos nutrūkimo – 2024 m. birželio mėnesį, savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu dėl prievolių pripažinimo asmeninėmis, todėl įvertinus byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimui, neprieštaravo nei atsakovas, nei kreditoriai bei vadovaujantis šiuo klausimu suformuota teismų praktika, ieškinio reikalavimas tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu reikalavimai patenkinami iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai teismo patenkintų ir teismo atmestų reikalavimo daliai.

Ieškovė J. V. pateikė į bylą įrodymus, kad patyrė 1 995,20 Eur išlaidų dėl žyminio mokesčio mokėjimo ir advokatės teisinės pagalbos (2025-06-26 Nr. DOK 25527).

Teismas patikslintą ieškinį tenkino 76 procentais (Dėl santuokos nutraukimo - 100 procentų, dėl pavardės - 100 procentų, dėl išlaidų vaiko išlaikymui – 69 procentai, dėl turto padalinimo 100 procentų, dėl bendro turto sumažinimo – 17 procentų, dėl palūkanų priteisimo - 100 procentų, dėl prievolių vykdymo - 100 procentų, dėl daiktų grąžinimo – 0, dėl teisinių pasekmių turtinėms teisėms – 100 procentų).

Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1 516,35 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu - 32,31 Eur, kurios priteistinos iš šalių atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. Iš ieškovės šios išlaidos nepriteistinos, kadangi neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Iš atsakovo priteistinos 24,55 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu

n u s p r e n d ž i a :

Iš dalies tenkinti patikslintą ieškinį.

1. Panaikinti Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašą Nr. 126 apie A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio vysk. Alytaus Šv. Kazimiero RKB (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl A. V. kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo ieškovei J. V. palikti santuokinę pavardę V..

3. Priteisti ieškovei J. V. iš atsakovo A. V. 2 610,00 Eur kompensaciją už jį įvykdytą prievolę dukrai A. V. išlaikyti.

4. Priteisti ieškovei J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise:

4.1. 0,0593 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1 890,00 Eur vertės;

4.2. Automobilį BMW X5, indentifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 8 000,00 Eur vertės;

4.3. Automobilį BMW X6, indentifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 11 000,00 Eur vertės.

5. Priteisti atsakovui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise:

5.1. 0,0605 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (Sodo pastato), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), 85 000,00 Eur vertės;

5.2. Automobilį MERCEDES BENZ S500, indentifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 9 000,00 Eur vertės;

5.3. Automobilį (duomenys neskelbtini), indentifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 12 500,00 Eur vertės;

5.4. Motociklą KAWASAKI NINJA ZX-10R, indentifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 900,00 Eur vertės;

5.5. Motociklas YAMAHA YZF-R1, indentifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Priteisti ieškovei J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 44 255,00 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

7. Priteisti ieškovei J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur kompensaciją už santuokinio turto sumažinimą.

6. Priteisti iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-07-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7. Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2024-03-24.

8. Nustatyti, kad prievolė „Swedbank“ AB bankui pagal 2024-06-17 Paskolos sutartį Nr. 24-025161-AL yra asmeninė J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

9. Nustatyti, kad piniginės prievolės kreditoriams V. T., S. L. ir Š. J. yra asmeninės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolės.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

10. Priteisti ieškovei J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 516,35 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

11. Priteisti iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 24,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agnė Petkevičienė