Administracinio nusižengimo byla Nr. II-60-922/2025
Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00009-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.1; 1.4.4; 1.4.6; 1.4.7; 1.4.11; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.4; 1.5.5; 1.5.11; 1.7; 16.9.2; 21.9.10; 21.10.1; 21.10.3; 21.10.4; 21.10.6
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. liepos 21 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Loreta Janiulytė,
sekretoriaujant Rasai Osinskienei ir Valei Bulgakienei,
dalyvaujant pareiškėjoms A. M. ir V. J. bei jų atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Ramanauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. M. ir V. J. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimo, kuriuo nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, panaikinimo (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Teismas
n u s t a t ė :
A. M. ir V. J. (toliau – pareiškėjos) 2023 m. vasario 6 d. su pareiškimais kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatą (toliau – ir Institucija), kuriuose nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2023-11-15, privačiame jų žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), sukčiavimo būdu, sunaikintas, sugadintas pareiškėjų turtas, dėl to patirta turtinė 6000 Eur žala. Pareiškimuose nurodoma, kad neteisėtą veiką vykdė M. Š. ir R. B., t. y. M. Š. neteisėtai deklaravo žemės sklypą, o R. B. be pareiškėjų žinios – leidimo, pernuomojo pareiškėjoms priklausantį žemės sklypą.
Dėl šių pareiškimų 2024-02-06 pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena, ROIK (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnį. Institucijos tyrėjas, išnagrinėjęs pareiškimą priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. A. M. ir V. J. dėl priimto nutarimo pateikė skundą, kuriuo prašė 2024 m. liepos 29 d. Institucijos priimtą nutarimą panaikinti ir visą administracinio tyrimo medžiagą grąžinti Institucijai tyrimui papildyti, įpareigoti apklausti pareiškėjas bei priimti prijungimui prie tyrimo rašytinius įrodymus, atlikus papildomą tyrimą, M. Š. bei R. B. patraukti administracinėn atsakomybėn. Institucijos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas priėmė Sprendimą, atnaujinti bylos teiseną. Institucijos Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas nustatė, jog tęsti administracinio nusižengimo teisenos bylą nėra pagrindo ir vadovaudamasis ANK 565¹ straipsniu, nesant administracinio nusižengimo požymių, numatytų ANK 518 straipsnyje, 2024 m. gruodžio 3 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Pareiškėjos nesutinka su Institucijos Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimu ir pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, jog po skundo padavimo ir sprendimo panaikinimo, tyrimas buvo atliktas formaliai, byloje surinkti faktiniai duomenys (įrodymai) buvo vėl įvertinti subjektyviai ir šališkai, teikiant pirmenybę M. Š. ir R. B. parodymams, visiškai ignoruojant pareiškėjų parodymus ir jų tinkamai neįvertinant, todėl Institucijos priimtas nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Pareiškėjų nesutikimo motyvai: “Pirma: Skundžiamas policijos įstaigos sprendimas (nutarimas) motyvuojamas iš esmės tais pačiais motyviais, kaip ir prieš tai buvęs (buvo panaikintas) tuo, kad M. Š. tariamai turėjo išankstinį žemės sklypo savininkės B. B. sutikimą dėl šio žemės sklypo priežiūros ir kitų dalykų – deklaravimo ir panašiai, tad jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir mums (pareiškėjoms) jokios žalos nepadarė. Be to, šiame nutarime nurodoma (remiantis M. Š. paaiškinimais), kad tariamai ir mes (pareiškėjos) apie visą šią situaciją visas aplinkybes žinojome ir jokių pretenzijų nereiškėme, o pretenzijas pradėjome reikšti, po to, kai M. Š. atsisakė pirkti iš mūsų(pareiškėjų) šį žemės sklypą t. y., kerštaudamos. Motyvai pagrįsti tik šališkais galimo pažeidėjo paaiškinimais, šių duomenų įstatymo nustatyta tvarka net nevertinant visų šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurios nurodytos šiame skunde) visumoje. Antra: Jau pasikartosime, Mes, pareiškėjos - A. M. ir V. J., 2023 m. pabaigoje (po prokuratūros atlikto tyrimo dėl galimybės taikyti viešo intereso gynimo priemones) su pareiškimais kreipėmės į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatą dėl to, kad laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2023-11-15 d., privačiame Mūsų (pareiškėjų) žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), sukčiavimo būdu, tyčia, sunaikintas ir sugadintas mums (pareiškėjoms) priklausantis turtas. Mums nukentėjusioms padaryta 6000,00 eurų žala. Neteisėtus veiksmus, kuriais mums buvo padaryta žala atliko ūkininkas M. Š. ir R. B., kuris neturėdamas mūsų (pareiškėjų) sutikimo šį žemės sklypą pernuomavo tretiesiems asmenims, tame tarpe ir M. Š.. Be to, M. Š. šį žemės sklypą aukščiau paminėtu laikotarpiu, neteisėtai deklaravo išmokoms gauti Nacionalinei mokėjimų tarnybai prie LR ŽŪM išmokoms gauti, nes neturėjo šio sklypo savininkų sutikimo t. y., nei mūsų (pareiškėjų) nei mūsų mamos - B. B. (šias aplinkybes patvirtina prokuratūros atliktas tyrimas). Trečia: Kadangi mes - pareiškėjos (o ypač pareiškėja - A. M.) savo mama rūpinomės ir ją prižiūrėjome, tai mūsų mama — B. B. apie kažkokius tai M. Š. ar jo sutuoktinės skambučius dėl žemės sklypo nuomos, būtinai būtų pasakiusi ir mes apie tai būtume žinoję, nes mūsų santykiai buvo labai nuoširdūs. Be to, mūsų (pareiškėjų) mama jokių sprendimų kas liečia nekilnojamąjį turtą nepasitarus su mumis (pareiškėjomis), nepriimdavo. Ketvirta: 2023 m. kovo 15 d. tarp mūsų (pareiškėjų) ir R. B. buvo sudaryta panaudos sutartis dėl mums (pareiškėjoms) priklausančio sklypo, kurį paveldėjome po savo mamos mirties. Šia sutartimi panaudos gavėjui teisė pernuomoti šį žemės sklypą tretiesiems asmenims suteikta nebuvo. Penkta: 4-ame punkte nurodytos aplinkybės, leidžia pagrįstai manyti, kad šioje administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje, visiškai nepagrįstai (Gal net tendencingai) nebuvo sprendžiamas klausimas dėl R. B. administracinės atsakomybės, nes pastarasis tyčia ir grubiai pažeidė 2023-03-15 Panaudos sutartį, sutartyje nurodytą žemės sklypą perleisdamas disponavimui tretiesiems asmenims - pagrindiniam pažeidėjui M. Š. ir su juo susijusiems asmenims. Šią mūsų išvadą patvirtina byloje (medžiagoje) esantis Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, 2 lapas, kur yra konstatuota, kad R. B. veiksmai buvo neteisėti. Šešta: Apibendrinant skundžiamo sprendimo (nutarimo) motyvus, darytina išvada, kad policijos įstaiga (pareigūnas) priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 str. nuostatas (teisingumo ir protingumo principus) ir 569 str. nuostatas dėl įrodymų vertinimo, nes, priimant skundžiamą sprendimą visiškai nebuvo atsižvelgta ir įvertinta į mūsų (pareiškėjų) nurodytas faktines aplinkybes t. y., į tai, kad mūsų mama - žemės sklypo savininkė iki mums (pareiškėjoms) paveldint, su mumis (pareiškėjomis) turėjo labai nuoširdžius santykius, kur paslapčių nebuvo ir mūsų mama jokių sprendimų su nekilnojamu turtu nepriimdavo nepasitarus su mumis (pareiškėjomis), kas yra neabejotina tiesa. Priešingai, policijos įstaiga pasirėmė galimo pažeidėjo parodymais, tariamai, mūsų mama jam leido tai daryti telefoninio pokalbio metu, visiškai nekreipiant dėmesio į tai, kad ponas M. Š. net negali nurodyti kokiu telefonu skambino mūsų mamai. Tariamai tai darė jo mirusi žmona. Neaiškus klausimas lieka ir dėl mūsų mamos turėto telefono numerio susižinojimo - iš kokių šaltinių ir ar tai nebuvo piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi (Tiksliai nežinome, net kalbos sklaido tokios, jog M. Š. žmona buvo Varėnos rajono savivaldybės darbuotoja). Visa tai kelia pagrįstas abejones, jog šioje byloje sprendimai yra priimami šališkai t. y., palankūs P. Š.. Pažymėtina, kad per sklypą jokio kelio niekada nebuvo, ką patvirtina VĮ Registrų centro išrašas. Septinta: Jau pasikartosiu dar kartą, 2023 m. kovo 15 d. tarp mūsų (pareiškėjų) ir R. B. buvo sudaryta panaudos sutartis dėl mums (pareiškėjoms) priklausančio sklypo, kurį paveldėjome po savo mamos mirties. Šia sutartimi panaudos gavėjui teisė pernuomoti šį žemės sklypą tretiesiems asmenims suteikta nebuvo. Šią mūsų išvadą patvirtina byloje (medžiagoje) esantis Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, 2 lapas, kur yra konstatuota, kad R. B. veiksmai buvo neteisėti. Šiuo atveju, R. B. veiksmai akivaizdžiai atitinka LR ANK 518 str. sudėtį ir jis šiuo atveju turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė neatleidžia nuo civilinės atsakomybės dėl žalos atlyginimo, tad nereik suplakti viską į vieną ir teigti, kad tai yra tik civiliniai santykiai. Aštunta: Pono M. Š. namuose buvo rinkiminis štabas. Devinta: K. D. - tai melagis, suinteresuotas šios bylos baigtimi, t. y., liudija M. Š. naudai, nes mes pas šį žmogų nesame buvę ir apie nieką nekalbėję.”
Institucijos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad įvertinus byloje apklaustų asmenų parodymų bei surinktų duomenų visumą, Institucijos, nuomonė, jog šiuo atveju byloje dalyvaujančius asmenis sieja civiliniai santykiai, kurių tariamas pažeidimas ar nesilaikymas gali būti sprendžiamas civilinio proceso nustatyta tvarka. Byloje, be pareiškėjų paaiškinimų, nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, kad M. Š. tyčia be leidimo prižiūrėjo nurodytą sklypą, tuo padarydamas pareiškėjoms po 6000 Eur turtinę žalą, todėl mano, kad pareigūnas atliko visus būtinus administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus, skirtus patikrinti pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl galimai jų atžvilgiu padarytų neteisėtų veiksmų, todėl pareigūno nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, yra tinkamai motyvuotas, teisėtas bei pagrįstas, naikinti jį nėra teisinio pagrindo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas palaikė A. M. ir V. J. skundą ir prašė tenkinti jų skundą skunde nurodytais pagrindais ir motyvais.
Pareiškėja V. J. prašė tenkinti skundą skunde nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad šie piliečiai savo kalbomis ir veiksmais skaudžiai įžeidė jų šeimą, todėl siekiant teisingumo, kad apgintų savo šeimos garbę, prašo šiuos asmenis patraukti administracinėn atsakomybėm.
Pareiškėja A. M. prašė tenkinti skundą skunde nurodytais pagrindais ir motyvais, palaikė pareiškėjos V. J. išdėstytą poziciją.
Institucijos įgaliotas atstovas neatvyko į teismo posėdį, pateikė prašymą skundą nagrinėti vadovaujantis Institucijos atsiliepimu, Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.
Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalimi pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju Institucijos vyresniojo tyrėjo 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta vadovaujantis ANK 565¹ straipsniu dėl to, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių.
ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šis administracinis nusižengimas tyčinis, atitinkamai administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą tikrą ar tariamą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Vadovaujantis CK 1.137 straipsniu, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 518 straipsnį. Asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis padarė ANK uždraustą pavojingą veiką, atitinkančią administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi įstatyme įtvirtinti konkretaus administracinio nusižengimo požymiai, be to, tokia veika turi pasižymėti ir pavojingumu, kurį apibūdina konkrečių savavališkų veiksmų pobūdis, padarytos turtinės žalos piniginė išraiška, pažeistų teisių ir interesų svarba bei kitos aplinkybės.
Savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštais reikalavimais, tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, jog nagrinėjamoje situacijoje padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Iš byloje esančios medžiagos ir teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad nekilnojamas turtas – žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2007-05-05 iki 2021-10-21 nuosavybės teise priklausė B. B., o nuo 2021-10-11 žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjoms A. M. ir V. J.. A. M., V. J. ir R. B. 2023-03-15 sudarė žemės sklypo Panaudos sutartį. R. B. 2023-03-15 sudaryta panaudos sutartimi, žemės sklypą perdavė panaudos teise V. B.. 2010 – 2022 metais M. Š. deklaravo žemės ūkio naudmenas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iki 2021-10-11 priklausė B. B., o nuo 2021-10-11 priklausė pareiškėjoms.
Į bylą pateikti medicininiai dokumentai (jų kopijos) iš gydymo įstaigų apie B. B. sveikatos būklę, duomenys (jų kopijos), patvirtinantys specialių poreikių nustatymą bei pagalbos poreikį (2025-03-06, DOK-9152; 2025-05-06, DOK-17971), taip pat pateiktas B. B. priklausiusio žemės sklypo planas (kopija), 2023-06-02 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas bei 2018-08-24 Panevėžio miesto 9 – ojo notaro biuro notarės R. R. išduotas įgaliojimas (jo kopija), iš kurio matyti, kad B. B. buvo įgaliojusi savo dukrą A. M. valdyti, naudoti ir disponuoti visais jai nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais bei atlikti kitus, įgaliojime nurodytus veiksmus (2025-05-06, DOK-17971).
Į bylą taip pat pateiktos pareiškėjų bei pareiškėjų motinos B. B. pažymėjimų kopijos, iš kurių matyti, kad jos pripažintos nukentėjusiomis nuo okupacijos, pažymėjimų kopijos, iš kurių matyti, kad „eilinis B. B.“ bei „Eilinis J. (J.) P.“ buvo pripažinti kariais savanoriais (2025-07-01, DOK-26225). Taip pat pateiktas Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimas ir sklypo planas (jų kopijos) (2025-07-01, DOK-26225).
Iš pareiškėjų ir jų atstovo atstovo paaiškinimų, Institucijos atsiliepimo bei byloje surinktos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatytu savavaldžiavimu prašo pripažinti M. Š. bei R. B. nesuderintus ir savavališkus veiksmus, t. y., M. Š. sunaikino ir sugadino pareiškėjos priklausantį žemės sklypą dėl ko kiekvienai iš pareiškėjų padaryta 6000 Eur dydžio žala, be to, šį žemės sklypą laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2023-11-15 M. Š. neteisėtai deklaravo išmokoms iš Nacionalinės mokėjimo tarnybos prie LR ŽŪM gauti, kadangi neturėjo šio sklypo savininkų sutikimo, t. y. nei pareiškėjų, nei jų motinos B. B.; R. B. ir pareiškėjoms 2023-03-15 sudarius panaudos sutartį dėl pareiškėjoms priklausančio žemės sklypo; R. B., neturėdamas pareiškėjų sutikimo šį žemės sklypą pernuomavo tretiesiems asmenims, t. y., V. B..
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuo 2010 m. iki 2023 m. M. Š. naudojosi žemės sklypu ir deklaravo žemės ūkio naudmenas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iki 2021-10-11 priklausė B. B., o nuo 2021-10-11 priklausė pareiškėjoms.
Tiek teismo posėdžio metu, tiek pateikdamas paaiškinimą Alytaus AVPK Varėnos r. PK, M. Š. nurodė, kad žemės sklypo naudojimas buvo pradėtas su sklypo savininkės B. B. žodiniu sutikimu. Paaiškino, kad dėl minėto sklypo priežiūros su sklypo savininke B. B. telefonu tarėsi jo žmona V. Š., kuri šiuo metu yra mirusi. Taip pat nurodė, kad deklaruojant žemę, nuomos sutarčių tarp žemės savininko ir ją dirbančio ūkininko nereikėjo, todėl žemės nuomos sutartis ir nebuvo sudaryta. Jis šį žemės sklypą dirbo ir deklaravo iki 2023 m., kai tik sužinojo, kad pareiškėjos pateikė pareiškimą dėl jo prižiūrimo žemės, jis iš karto nutraukė žemės priežiūrą.
Teismo posėdžio metu, liudytojas K. D. patvirtino apklausos Alytaus AVPK Varėnos r. PK metu duotus paaiškinimus, nurodė, kad tikslios datos neprisimenantis, kažkur prie 7 metus, jam esant (duomenys neskelbtini), pas jį atvyko moteris apie 45-50 m. amžiaus su daug jaunesne moterimi ir pradėjo kalbėti apie tai, kad M. Š. savo gyvulius gano jų žemės sklype, paklausė, gal jis norėtų nupirkti tą žemės sklypą. Jam atsakius, kad nesiruošia pirkti žemės, moteris paprašė M. Š. telefono numerio. Jis pasakė, kad telefono numerio neturi, tačiau jos žinančios kur jis gyvena, todėl gali pas jį užvažiuoti. Moteris patvirtino, kad pas jį užvažiuos. Taip pat moteris minėjo, kad per jos žemės sklypą yra važinėjama traktoriais. Jis jai atsakė, kad per tą sklypą nuo senų laikų yra padarytas kelias, kuriuo visi važinėja. Prisimenantis, kad dar esant kolūkiui, tuo keliu buvo vežamas mėšlas. Vėliau M. Š. yra užsiminęs, kad jam lyg telefonu buvo siūloma pirkti minėtą žemės sklypą, tačiau prašoma kaina buvo per didelė, todėl jis pirkti sklypo nesutiko. Nesutarus dėl žemės pirkimo M. Š. daugiau tame sklype savo gyvulių neganė, o vėliau pablogėjus žmonos sveikatai, gyvulius pardavė. Kadangi jis su M. Š. bendravo, todėl žino, kad M. Š. tame žemės sklype savo gyvulius ganė, jį prižiūrėjo su to sklypo savininkės leidimu. Tą jam patvirtino ir jo žmona V. Š., kuri minėjo, kad su sklypo savininke dėl sklypo priežiūros kalbėjosi telefonu, ir ji sutiko, kad žemės sklypas būtų Š. prižiūrimas. Mano, kad jeigu M. Š. būtų neprižiūrėjęs to sklypo, tai sklypas būtų apaugęs krūmais.
Pareiškėjos šiuo atveju teigia, kad nei jų motina, nei jos nebuvo davusios leidimo M. Š. naudotis ir prižiūrėti žemės sklypą, o jeigu jų motina būtų davusi leidimą M. Š. naudotis sklypu, joms apie tai būtų žinoma, kadangi jų santykiai su mama buvo labai nuoširdūs, o be to, jų motina jokių sprendimų kas liečia nekilnojamąjį turtą nepasitarusi su jomis (dukromis), nepriimdavo.
Kaip jau nurodyta aukščiau, žemės sklypas, kuriuo iki 2023 metų naudojosi M. Š., iki 2021-10-11 priklausė B. B., o nuo 2021-10-11 priklauso pareiškėjoms. M. Š. teigia, kad B. B. žodžiu buvo davusi leidimą jo žmonai V. Š. prižiūrėti jos žemę. Šią aplinkybę tiek apklausos Alytaus AVPK Varėnos r. PK metu, tiek teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas K. D.. Kadangi tiek buvusi žemės sklypo savininkė B. B., tiek M. Š. žmona V. Š. yra mirusios, todėl nėra jokių galimybių nurodytų aplinkybių nei patvirtinti, nei paneigti. Todėl teismo vertinimu, negalima daryti išvados, jog buvusi žemės sklypo savininkė B. B. žodžiu nebuvo davusi leidimo M. Š. naudotis žemės sklypu.
Taip pat pareiškėjos nurodo, kad tik 2023-03-15 nuvykusios tvarkytis reikalų dėl paveldėtos žemės atskyrimo, sužinojo, kad jų paveldėtą žemę dirba ir deklaruoja M. Š.. M. Š. nurodo, kad pareiškėjoms buvo žinoma, kad jis prižiūri joms priklausančią žemę, tačiau jokių pretenzijų dėl to nereiškė, buvo kreipusios į jį dėl šios žemės įsigijimo, o pretenzijas pradėjo reikšti, po to, kai atsisakė pirkti žemės sklypą.
Taip pat pareiškėjos teigia, kad sukčiavimo būdu, tyčia, sunaikintas ir sugadintas pareiškėjoms priklausantis turtas, joms padaryta 6000 Eur dydžio žala, kuri atsirado dėl per jų sklypą padaryto kelio (provėžų). Taip pat nurodė, kad kitų sugadinimų apart kelio nėra. Pareiškėjų pateiktoje foto nuotraukoje matyti, kad per minėtą sklypą yra padarytos provėžos. 2024-09-16 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), koordinatėmis (duomenys neskelbtini), apžiūrint žemės sklypą nustatyta, kad jis yra apleistas, apaugęs žole (nešienauta), apžiūrint sklypą iš visų pusių, jo ribose išvažinėto kelio (provėžų) nestebima, kadangi yra užaugusi žolė. Liudytojas M. D. nurodęs, kad anksčiau, dar kolūkio laikais per tą sklypą veždavo mėšlą. Taigi, provėžos galėjo atsirasti ir daug anksčiau.
Šiuo atveju, pareiškėjos nepateikė nei jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų pagrįsti, kad dėl M. Š. konkrečių savavališkų veiksmų padaryta žala, nei jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų pagrįsti, pareiškėjų patirtus tokio pobūdžio materialinius praradimus, tokių duomenų nepateikta ir su pareiškimu. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog M. Š. veikė neteisėtai ir savo veiksmais savavaldžiavo ar neleido pareiškėjoms naudotis joms nuosavybės teise priklausančiu turtu. Vien faktinė aplinkybė, kad M. Š. nuo 2021-10-11 be pareiškėjų leidimo naudojosi ir deklaravo žemės sklypą, savaime dar nereiškia, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas – savavaldžiavimas.
Be to, pareiškėjos teigia, kad R. B. ir pareiškėjoms 2023-03-15 sudarius panaudos sutartį dėl pareiškėjoms priklausančio žemės sklypo, R. B., neturėdamas pareiškėjų sutikimo šį žemės sklypą pernuomojo tretiesiems asmenims, t. y.,V. B..
Teismo posėdžio metu apklaustas R. B. patvirtino Alytaus AVPK Varėnos r. PK 2024-09-13 paaiškinime nurodytas aplinkybes, t. y. nurodė, kad pareiškėjos į jį kreipėsi, kad galėtų sutvarkyti po motinos mirties paveldėtas žemes. Jis joms suteikė konsultaciją, kurios metu pareiškėjos išreiškė norą, kad paveldėtą žemės sklypą prižiūrėtas patikimas asmuo. Tuomet jis joms pasakė, kad tai galėtų būti jis. Pareiškėjoms sutikus, tarp pareiškėjų ir jo buvo sudaryta žemės sklypo panaudos sutartis. Po šios sutarties pasirašymo jis tą pačią dieną surado ūkininką, galintį sutvarkyti pareiškėjoms priklausantį žemės sklypą, su kuriuo jis pasirašė panaudos sutartį. Nurodė, kad jis jokių pažeidimų nepadarė, viskas atlikta pagal įstatymus.
Taigi akivaizdu, šalis sieja civiliniai teisiniai santykiai (sutartiniai santykiai). Šiuo atveju pasirinktas netinkamas asmens galimai pažeistų teisių gynimo būdas, nes civilinės sutartys ir dėl jų atsirandančios pasekmės nagrinėjamos teisme civilinio proceso tvarka. Faktinės aplinkybės, kad R. B. sudaręs nuomos sutartį su pareiškėjomis, neturėdamas jų sutikimo šį žemės sklypą pernuomojo V. B., savaime dar nereiškia, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas – savavaldžiavimas. Pažymėtina tai, kad pats savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis, tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik pareiškėjų siekis patraukti M. Š. ir R. B. administracinėn atsakomybėn ir jų subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas nesudaro pagrindo M. Š. ir R. B. veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjų A. M. ir V. J. skundas netenkintinas, o skundžiamas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimas, paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atmesti pareiškėjų A. M. ir V. J. skundą ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Janiulytė
