M. Š. pagal BK 25 str. 2 d., 180 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-585/2012

Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00413-2011-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.5.1; 1.2.14.3.1,2.1.7.4.(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vytauto Masioko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. kasacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutarties.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu M. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį 42 parų arešto bausme, atliekant paskirtą bausmę poilsio dienomis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės dydį įskaitytas sulaikymo laikotarpis nuo 2011 m. balandžio 12 d. iki 2011 m. balandžio 14 d., prilyginant vieną sulaikyme išbūtą dieną vienai arešto parai.

Iš M. Š. nukentėjusiajam M. B. priteista 960 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas iš dalies patenkintas, nustatyta, kad: M. Š., veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudodamas fizinį smurtą įvykdė plėšimą, o būtent: 2011 m. kovo 8 d. apie 20.30 val., atvažiavęs su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis į Šalčininkų r., B. Vokės mstl., Vilniaus g., prie namo Nr. 12 raudonos spalvos automobiliu „BMV 318” (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas šio automobilio valstybinis numeris) tuo metu, kai nukentėjusysis M. B. davė pasižiūrėti jo rastą mobiliojo ryšio telefoną vienam iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų vaikinų, bet pamatęs, kad šis telefonas priklauso ne tam vaikinui, liepė grąžinti jam mobiliojo ryšio telefoną; po to minėtas vaikinas stvėrė pastarąjį už peties ir kumščiu sudavė į viršugalvį, nuo smūgio nukentėjusysis M. B. pritūpė bei įsitvėrė į M. Š. striukę, kai šis bandė pabėgti nuo nukentėjusiojo ir jam nepavykus, išsitraukė iš savo striukės kišenės dujinį balionėlį ir papurškė nuketėjusiajam į akis, kuris iš skausmo uždengė rankomis veidą bei pajuto, kad kažkas iš minėtų vaikinų ištraukė iš priekinės striukės kišenės juodos spalvos dirbtinės odos piniginę 50 Lt vertės, kurioje buvo 900 Lt (įvairiomis kupiūromis), nuolaidų kortelė „Norfa” 5 Lt vertės, „Lukoil” degalinės kortelė 5 Lt vertės; po to jis su kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis atsisėdo į minėtą automobilį bei išvažiavo Vilniaus miesto link. Taip M. Š. pagrobė nukentėjusiajam M. B. priklausantį turtą 960 Lt bendros vertės.

Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą ir susipažinusi su byla,

n u s t a t ė :

M. Š. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudodami fizinį smurtą, įvykdė plėšimą: 2011 m. kovo 8 d., apie 20.30 val., atvažiavęs su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis į Šalčininkų r., B. Vokės mstl., Vilniaus g., prie namo Nr. 12 raudonos spalvos automobiliu „BMV 318” (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas minėto automobilio valstybinis numeris) tuo metu, kai nukentėjusysis M. B. davė pasižiūrėti jo rastą mobiliojo ryšio telefoną vienam iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų vaikinų, bet supratęs, kad šis telefonas priklauso ne tam vaikinui, jis liepė grąžinti jam telefoną, po to minėtas vaikinas stvėrė jį už peties ir kumščiu sudavė į viršugalvį, nuo smūgio nukentėjusysis M. B. pritūpė bei įsitvėrė į M. Š. striukę, kai šis bandė pabėgti nuo nukentėjusiojo, jam nepavykus, išsitraukė iš savo striukės kišenės dujinį balionėlį ir papurškė nuketėjusiajam į akis, kuris iš skausmo uždengė rankomis veidą bei pajuto, kad kažkas iš minėtų vaikinų ištraukė iš priekinės striukės kišenės juodos spalvos dirbtinės odos piniginę, kurioje buvo 900 Lt ir kitas turtas, bendrai su pinigine įvertintas 960 Lt.

Kasaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 24 straipsnis) ir padaryti esminiai BPK pažeidimai (BPK 255, 305, 20 straipsniai).

Pasak nuteistojo, teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes rėmėsi išimtinai nukentėjusiojo parodymais, o jo parodymus visiškai ignoravo. Nuteistasis teigia, kad vien nukentėjusiojo parodymai, jų nevertinimas ir nelyginimas su kitais byloje esančius duomenimis iš esmės pažeidžia jo teisę į teisingą procesą ir lemia neteisingo nuosprendžio priėmimą. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai nukentėjusiojo parodymais, nes visi kiti duomenys: liudytojų V. B., V. B., R. M. parodymai, SIM kortelių duomenų analizė, yra išvestiniai iš nukentėjusiojo parodymų. Nė vienas iš liudytojų nematė įvykių, o apie aplinkybes sužinojo iš nukentėjusiojo, be to, jie visi suinteresuoti bylos baigtimi, nes yra nukentėjusiojo artimieji, todėl teismai, vertindami jų parodymus, turėjo į tai atsižvelgti.

Nuteistasis nesutinka, kad jo kaltės įrodymas yra duomenys apie telekomunikacijų įvykius ir dalyvius. Jo manymu, byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų nepaneigiamai nustatyta telefono priklausomybė jam. Telefonas nerastas, kad SIM kortelė priklauso nuteistajam, patvirtino tik nukentėjusysis, sakydamas, kad nuteistasis jam paskambino iš to numerio. Iš bylos duomenų neaišku, kas įvykio metu naudojosi telefonu ir kam šis priklausė. Nuteistasis teigia, kad nebuvo gauta jokių duomenų, kurie paneigtų jo parodymus, jog įvykio dieną jis nebuvo Baltojoje Vokėje, o M. B. dėl anksčiau buvusių tarpusavio konfliktų jį apkalba, todėl yra pagrindas abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu. Tai yra abejonės, kurias reiktų aiškinti kaltinamojo naudai.

Be to, skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinime išdėstytųjų, taip buvo pažeista BPK 255 ir 44 straipsnio 7 dalis. Pirmosios instancijos teismas pažeidė bylos nagrinėjimo teisme ribas, išplėtė inkriminuojamų veiksmų apimtį, nuosprendyje nurodydamas, kad „M. Š. ištraukė iš kairės striukės kišenės juodos spalvos dirbtinės odos piniginę“, nors to nebuvo nurodyta kaltinamajame akte. Nuteistasis pažymi, kad pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog jam buvo papurkšta dujų į veidą, graužė akis ir jis nematė, kas konkrečiai ištraukė piniginę.

Skunde tvirtinama, kad teismai nepagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančią aplinkybę ‑ veikos padarymą bendrininkų grupe. Kiti asmenys, dalyvavę nusikalstamos veikos daryme, nenustatyti ir byloje nėra objektyvių duomenų apie šių asmenų amžių bei pakaltinamumą, todėl teismo išvada dėl veikos padarymo bendrininkų grupe negali būti pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-241/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-241/2007">2K-241/2007</a>).

Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Olga Zabelina prašo skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus argumentai dėl kaltinimo ribų išplėtimo buvo ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, tačiau kasatorius tai nutyli.

Tuo tarpu nuteistojo argumentai dėl neteisingo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti. Prokurorė pažymi, kad nors įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius. Prokurorė sutinka su teismų išvadomis, kad nėra pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais dėl kasatoriaus skambinimo telefonu, jo buvimo įvykio vietoje ir atliktų veiksmų. Šiuos parodymus teismas išanalizavo ir sugretino su kitais įrodymais: liudytojų parodymais bei duomenimis apie mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Prokurorė mano, kad byloje nebuvo padaryta įrodymų vertinimo pažeidimų.

Atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai motyvavo, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl M. Š. veiksmų kaip padarytų bendrininkų grupe. Nagrinėjamu atveju teismo išvada dėl bendrininkavimo nebuvimo prieštarautų paties teismo pripažintoms faktinėms aplinkybėms, kad nusikaltimą įvykdė keli asmenys, vienas iš jų ištraukė piniginę iš nukentėjusiojo kišenės. Prokurorės manymu, nėra abejonių, kad kartu su M. Š. nusikalstamą veiką padarė nepakaltinami asmenys, arba asmenys, nesulaukę pakankamo atsakomybei amžiaus. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad skunde minimoje kasacinėje nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-241/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-241/2007">2K-241/2007</a> nėra jokių duomenų apie bendrininkavimą.

Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą nukentėjusysis M. B. prašo skundą atmesti bei iš nuteistojo M. Š. priteisti nukentėjusiajam bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo surašymą.

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad skundo argumentai yra identiški apeliacinio skundo teiginiams, į kuriuos apeliacinės instancijos teismas jau atsakė.

Nuteistojo skundo argumentai dėl BPK 20 straipsnio pažeidimų yra deklaratyvūs, nes teismai nuosekliai ištyrė byloje surinktus įrodymus, liudytojų bei nukentėjusiojo parodymus ir tuo pagrindu priėjo prie teisingos išvados. Nukentėjusiojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nuoseklūs ir analogiški. Jis nuosekliai nurodė telefono radimo ir jo parodymo aplinkybes bei vakaro įvykius. Nukentėjusiojo parodymų tikrumą patvirtina liudytojų V. B., V. B. ir R. M. parodymai, taip pat specialisto išvada bei M. B. abonimentinio numerio įeinančių bei išeinančių skambučių išklotinė nuo 2011 m. kovo 8 d. iki 2011 m. kovo 10 d. Teismai, priešingai negu teigia kasatorius, vertino ne tik atskirus įrodomąją reikšmę turinčius duomenis atskirai, bet juos kartu siejo logiška nuoseklia grandine, kuriuos apibendrinus priėjo prie teisėtos ir pagrįstos išvados dėl nuteistojo kaltės. Be to, atsiliepime pažymima, kad pats nuteistasis negalėjo tiksliai pasakyti, kur buvo ir ką veikė nusikalstamos veikos metu.

Atsiliepime nurodoma, kad nepagrįsti tie skundo teiginiai, kuriuose nurodoma, kad teismai nesiaiškino aplinkybės, jog nukentėjusysis specialistui nurodė, kad jį užpuolė trys nepažįstami vaikinai. Nukentėjusiojo manymu, apeliacinės instancijos teismas dėl to aiškiai pasisakė, įvertino šiuos argumentus.

Skundo teiginiai, kad teismai bylą nagrinėjo šališkai, pasak nukentėjusiojo, yra subjektyvūs, juolab kad nuteistasis nesinaudojo nušalinimo teise. Be to, teismų nešališkumą patvirtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkino nuteistojo apeliacinį skundą.

Atsiliepime teigiama, kad nuteistasis neįsigilino į apeliacinės instancijos teismo nutartį, nes dėl BPK 255 straipsnio pažeidimų teismas jo skundą tenkino ir ištaisė pirmosios instancijos teismo klaidas.

Atsiliepime nesutinkama ir su skundo teiginiu dėl bendrininkavimo nebuvimo. Pasak nukentėjusiojo, teismai tinkamai taikė BK 24 straipsnio nuostatas, nusikalstama veika buvo padaryta dalyvaujant trims bendravykdytojams, kurie buvo susitarę apiplėšti nukentėjusįjį ir bendrais veiksmais realizavo nusikalstamos veikos (BK 180 straipsnio 1 dalis) objektyviuosius požymius. Teismai pagrindė savo nuostatas dėl bendrininkavimo bei vadovavosi tinkama naujausia teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2009">2K-P-9/2009</a>). Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad skunde cituojama nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-241/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-241/2007">2K-241/2007</a> yra priimta nagrinėjant BK 64 straipsnio taikymą, kuris nėra susijęs su šia byla.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasatoriaus nurodomų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų

Kasatorius skunde teigia, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tačiau nekelia teisės taikymo klausimų, o iš esmės pakartoja apeliacinio skundo argumentus. Taigi kasatorius ginčija įrodymų vertinimą, jų pakankamumą, nustatytas faktines aplinkybes, o tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas, todėl šie skundo argumentai paliekami nenagrinėti.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, nuosprendžiu nustatė tokias faktines aplinkybes: įvykio metu M. Š. su dar dviem asmenimis atvyko pas M. B. dėl jo rasto mobilaus ryšio telefono. M. B. padavė rastą telefoną vienam iš vaikinų ir supratęs, kad tas vaikinas nėra telefono savininkas, pareikalavo jį grąžinti, tačiau vaikinas telefono negrąžino, o sudavė smūgį į galvą, nuo kurio M. B. pritūpė ir įsitvėrė į M. Š. striukę. Tuomet M. Š. jam į akis papurškė dujų balionėliu ir ištraukė iš kišenės piniginę su pinigais.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą dėl nagrinėjimo teisme ribų pažeidimo (BPK 255 straipsnio nuostatos), nes M. Š. nebuvo kaltinamas, kad būtent jis ištraukė piniginę; šios faktinės aplinkybės nebuvo keičiamos ir teisme, kaip tai numato BPK 256 straipsnio nuostatos; be to, teismo išvada, kad M. Š. ištraukė piniginę, pagrįsta prielaidomis, todėl šis teismas patikslino faktines bylos aplinkybes ir nustatė, kad piniginę iš kišenės ištraukė ne nuteistasis M. Š., bet kitas su juo kartu buvęs nenustatytas asmuo. Nuteistojo M. Š. kaltę, kad jis su dviem nenustatytais asmenimis padarė plėšimą, teismas pagrindė išanalizuotų tiek tiesioginių (nukentėjusiojo parodymais), tiek netiesioginių įrodymų visuma. Nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, nes nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs ir juos patvirtino kiti teismų išanalizuoti įrodymai. Teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei kitų bylai reikšmingų aplinkybių. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus nei tikėjosi kaltinamasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti. Priimtoje nutartyje į esminius apelianto argumentus yra atsakyta. Kiti skundo argumentai motyvuotai atmesti (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

Dėl bendrininkų atsakomybės

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką. Pagal BK 24 straipsnio 1-3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2009">2K-P-9/2009</a>), išsamiai atskleidė ir motyvavo savo išvadas dėl M. Š. bendrininkavimo su dviem nenustatytais asmenimis padarant M. B. turto plėšimą. Byloje nustatyta, kad įvykio metu M. Š. su dar dviem asmenimis atvyko pas M. B. dėl jo rasto mobiliojo ryšio telefono. M. B. padavė rastą telefoną vienam iš vaikinų ir supratęs, kad tas vaikinas nėra telefono savininkas, pareikalavo šį grąžinti, tačiau vaikinas telefono negrąžino, o sudavė smūgį į galvą, nuo kurio M. B. pritūpė ir įsitvėrė į M. Š. striukę. Tuomet M. Š. M. B. į akis papurškė dujų balionėliu, kuris iš skausmo užsidengė rankomis veidą, o kažkuris vaikinas ištraukė iš M. B. kišenės piniginę su pinigais. Taigi M. Š., su dviem nenustatytais asmenimis atvykęs pas M. B. aiškintis dėl rasto mobiliojo ryšio telefono, girdėjo pokalbį ir matė nenustatyto asmens veiksmus: paprašius M. B. grąžinti telefoną, šis sudavė jam smūgį į galvą, o M. B. įsikibus į M. Š. striukę, šis (M. Š.) jam į akis papurškė dujų balionėliu, o kažkuris vaikinas ištraukė iš M. B. kišenės piniginę. Taigi M. Š. suvokė, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, ir atliko dalį objektyviųjų plėšimo požymių – panaudojo smurtą papurkšdamas M. B. į akis dujų, o kitas asmuo tuo pasinaudojęs ištraukė jo piniginę – bendrais veiksmais pagrobė svetimą turtą. Taigi M. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kaip plėšimas. Pažymėtina, kad BK 25 straipsnio 2 dalies nurodymas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje kvalifikuojant M. Š. veiksmus pagal BK 180 straipsnio 1 dalį yra perteklinis ir nereikalingas. Šis veikos požymis nurodomas nuosprendžio aprašomojoje dalyje ir įvertinamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį, kad skunde nurodyta kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-241/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-241/2007">2K-241/2007</a> nėra susijusi su keliamais bendrininkavimo klausimais. Nuo šiuo metu formuojamos teismų praktikos bendrininkavimo su nenustatytais asmenimis bylose teismai, nagrinėdami šią bylą, nenukrypo ir pagal nustatytas faktines aplinkybes padarė tinkamas išvadas, kurias apeliacinės instancijos teismas išsamiai motyvavo, jog nėra pagrindo abejoti kitų bendrininkų pakaltinamumu ir pakankamu amžiumi, todėl bendrininkavimo institutas taikytas tinkamai.

Dėl prašymo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti

Nukentėjusysis prašo atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas kasacinės instancijos teisme (atsiliepimo parengimas). Kartu su atsiliepimu pateikta teisinių paslaugų sutartis Nr. 12118 su advokato padėjėju Karoliu Kurapka ir 2012 m. spalio 31 d. pinigų (700 Lt) priėmimo kvitas LAT Nr. 668921.

Atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese formų. Nuteistasis kasaciniu skundu ginčija teismų sprendimus, tiesiogiai veikiančius nukentėjusiojo interesus byloje, todėl jis buvo priverstas kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą. Prašoma suma nėra aiškiai per didelė, byloje nėra aplinkybių, dėl kurių priteistina suma turėtų būti mažinama, o pagal BPK 106 straipsnį teismas turi teisę tokias nukentėjusiojo turėtas išlaidas priteisti iš kasatoriaus, todėl iš jo priteistina nukentėjusiojo už advokato pagalbą patirtų išlaidų suma.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,106 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. Š. kasacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo M. Š. 700 Lt nukentėjusiajam M. B. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Tomas Šeškauskas

Vytautas Masiokas