M. P. pagal BK 182 str. 2 d., 182 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-568/2012

Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00168-2007-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.10;

1.2.14.5;

2.1.7.4 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK):

182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Autotrade“ priklausančio turto įgijimo apgaule) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;

182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Vandesta“ priklausančio turto įgijimo apgaule) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės UAB „Linavos servisas“ priklausančio turto įgijimo apgaule) laisvės atėmimu ketveriems metams;

182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės UAB „Antkona“ priklausančio turto įgijimo apgaule) laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės UAB „Linavos servisas“ priklausančio turto įgijimo apgaulės būdu) ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Autotrade“ ir UAB „Vandesta“ priklausančio turto įgijimo apgaule), subendrintos apėmimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už šias nusikalstamas veikas paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės UAB „Antkona“ priklausančio turto įgijimo apgaule) ir paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams devyneriems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2009 m. birželio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie griežtesnės 2009 m. birželio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos šešerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą švelnesnę ketverių metų devynerių mėnesių laivės atėmimo bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė M. P. paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Į bausmės laiką įskaitytas pagal 2009 m. birželio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį iš dalies atliktas bausmės laikas.

UAB „Autotrade“ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Iš M. P. UAB „Autotrade“ naudai priteista 17 852 Lt turtinei žalai atlyginti. Atmesta UAB „Autotrade“ civilinio ieškinio dalis dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos perdavimo teismui dienos iki visiško žalos atlyginimo.

UAB „Antkona” civilinis ieškinys patenkintas visiškai. Iš M. P. UAB „Antkona” naudai priteista 22 070,86 Lt turtinei žalai atlyginti.

UAB „Linavos servisas“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkintas iš dalies. Iš M. P. UAB „Linavos servisas“ naudai priteista 187 521,01 Lt turtinei žalai atlyginti ir 4 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Skundžiamas ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo M. P. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeistas:

M. P. padaryta nusikalstama veika dėl UAB „Antkona“ priklausančio turto įgijimo apgaulės būdu perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 2 dalies į 182 straipsnio 1 dalį ir M. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmė, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės UAB „Linavos servisas“ priklausančio turto įgijimo apgaule) ir bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Autotrade“, UAB „Vandesta“ ir UAB „Antkona“ priklausančio turto įgijimo apgaule), subendrintos apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė M. P. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Sirvydžio pranešimą,

n u s t a t ė :

M. P. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB „Autotrade“ – turtą. Laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 28 d. iki 2007 m. kovo 8 d., būdamas VšĮ „Pramogų visata“, registruotos Klaipėdoje, Artojų g. 7, vieninteliu dalininku, 2006 m. vasario 10 d. sprendimu paskyręs save VšĮ „Pramogų visata“ direktoriumi ir būdamas atsakingu už įstaigos vykdomą komercinę veiklą, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, tyčia – iš anksto žinodamas, kad prisiimti įsipareigojimai nebus vykdomi, realiai nevykdydamas jokios komercinės veiklos, sudarydamas patikimo ir mokaus asmens įvaizdį, pasinaudodamas VšĮ „Pramogų visata“ vardu ir rekvizitais, 2006 m. balandžio 19 d. UAB „Autotrade“ patalpose, Klaipėdoje, Dubysos g. 58, su Klaipėdos padalinio vadybininku M. Ž. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 06/26 KL ir pagal 2006 m. balandžio 20 d.–2006 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitas faktūras įgijo 12 vnt. padangų „M729“, 2 vnt. padangų „R249“ ir 2 vnt. padangų „TSP3000“ (iš viso prekių už 18 852 Lt). M. P. per pirkimo–pardavimo sutartyje numatytą terminą – 30 dienų nuo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo dienos – už gautas prekes neatsiskaitė, o 2006 m. birželio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 iš VšĮ „Pramogų visata“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas sumokėjo 1000 Lt, siekdamas įgyti pasitikėjimą, neva ateityje įsipareigojimai taip pat bus sąžiningai vykdomi. Tokiais veiksmais M. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB „Autotrade“ – 17 852 Lt vertės turtą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat M. P. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo svetimą – UAB „Vandesta“ – turtą. Laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 28 d. iki 2007 m. kovo 8 d., būdamas VšĮ „Pramogų visata“ vieninteliu dalininku, 2006 m. vasario 10 d. sprendimu paskyręs save VšĮ „Pramogų visata“ direktoriumi ir būdamas atsakingu už įstaigos vykdomą komercinę veiklą, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, tyčia – iš anksto žinodamas, kad prisiimti įsipareigojimai nebus vykdomi, realiai nevykdydamas jokios komercinės veiklos, sudarydamas patikimo ir mokaus asmens įvaizdį, pasinaudodamas VšĮ „Pramogų visata“ vardu ir rekvizitais, 2007 m. sausio 22 d. UAB „Vandesta“ patalpose, Klaipėdoje, Šilutės plentas 56, su Klaipėdos padalinio vadovu V. T. sudarė sutartį Nr. Z-03/03 ir pagal 2007 m. sausio 30 d.–2007 m. vasario 20 d. PVM sąskaitas faktūras įgijo 4 klozetus „Artic Duo“, 2 dujinius katilus „Junker ZWE24“, 2 vandens šildytuvus „Dražice OKC 200 V. K.“ ir turbo dūmtraukį (iš viso prekių už 14 570,01 Lt). M. P. per sutartyje numatytą terminą – 30 dienų nuo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo dienos – už gautas prekes neatsiskaitė, o 2007 m. vasario 20 d. grynaisiais pinigais sumokėjo 1 816,5 Lt, siekdamas įgyti pasitikėjimą, neva ateityje įsipareigojimai taip pat bus sąžiningai vykdomi. Tokiais veiksmais M. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB „Vandesta“ – 12 753,51 Lt vertės turtą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, M. P. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimą – UAB „Linavos servisas“ – turtą. Laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 28 d. iki 2007 m. kovo 8 d., būdamas VšĮ „Pramogų Visata“, dalininku, 2006 m. vasario 10 d. sprendimu paskyręs save VšĮ „Pramogų visata“ direktoriumi ir būdamas atsakingu už įstaigos vykdomą komercinę veiklą, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, tyčia – iš anksto žinodamas, kad prisiimti įsipareigojimai nebus vykdomi, realiai nevykdydamas jokios komercinės veiklos, sudarydamas patikimo ir mokaus asmens įvaizdį, pasinaudodamas VšĮ „Pramogų visata“ vardu ir rekvizitais, 2006 m. gegužės 3 d., UAB „Linavos servisas“ patalpose, Klaipėdoje, Šilutės pl. 109, su Klaipėdos skyriaus vadove V. J. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. L-352 ir pagal 2006 m. gegužės 11 d.–2006 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitas faktūras įgijo 62 vnt. padangų „Pirelli TH 65“, 16 vnt. padangų „Pirelli FH 55“, 91 vnt. padangų „Pirelli ST 35“, 2 vnt. padangų „Bridgestone R227“, 4 vnt. padangų,,235/45 ZR17 Gislaved Speed“ ir 12 ratlankių (iš viso prekių už 19 6861,79 Lt). M. P. per 2006 m. gegužės 19 d. sutartyje numatytą terminą – 60 dienų nuo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo dienos – už gautas prekes neatsiskaitė. 2006 m. liepos 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 778, 2006 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 782 iš VšĮ „Pramogų visata“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas, sumokėjo 3 675,98 Lt, ir 4 664,80 Lt, 2006 m. spalio 17 d. mokėjimo pavedimu Nr. 402760 iš VšĮ „Pramogų visata“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB „Medicinos bankas“, sumokėjo 1 000 Lt (iš viso 9 340,78 Lt), siekdamas įgyti pasitikėjimą, neva ateityje įsipareigojimai taip pat bus sąžiningai vykdomi. Tokiais veiksmais M. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB „Linavos servisas“ – didelės vertės (18 7521,01 Lt) turtą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, M. P. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad apgaule įgijo svetimą – UAB „Antkona“ – turtą. Laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 28 d. iki 2007 m. kovo 8 d., būdamas VšĮ „Pramogų visata“ vieninteliu dalininku, 2006 m. vasario 10 d. sprendimu paskyręs save VšĮ „Pramogų visata“ direktoriumi ir būdamas atsakingu asmeniu už vykdomą įstaigos komercinę veiklą, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, tyčia – iš anksto žinodamas, kad prisiimti įsipareigojimai nebus vykdomi, realiai nevykdydamas jokios komercinės veiklos, sudarydamas patikimo ir mokaus asmens įvaizdį, pasinaudodamas VšĮ „Pramogų visata“ vardu ir rekvizitais, 2006 m. spalio 23 d. UAB „Antkona“ patalpose, Klaipėdoje, Šilutės plentas 17, su Klaipėdos padalinio vadybininku L. M. sudarė sutartį Nr. 17 ir pagal 2006 m. spalio 23 d.–2006 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitas faktūras įgijo 493 vnt. akmens vatos „UNS37(Z)“, 675 kv. m plėvelės „Cladshield“, 1000 vnt. spalvotų vinių 3,8x100, 462 vnt. šiferio lapų 920x875, 12 vnt. padėklų „Optiroc“, 960 vnt. keramzitbetonių blokų 200x185x490(80), 1 siaurapjūklį „PST60“ (iš viso prekių už 42 971,46 Lt). M. P. per sutartyje numatytą terminą – 1 kartą per mėnesį po prekių realizavimo – už gautas prekes neatsiskaitė. 2006 m. lapkričio 21 d. mokėjimo pavedimu Nr. 415549, 2006 m. gruodžio 6 d. mokėjimo pavedimu Nr. 424645 iš VšĮ „Pramogų visata“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB „Medicinos bankas“, sumokėjo 2580,30 Lt ir 2000 Lt bei 2006 m. lapkričio 29 d. pinigų priėmimo kvitu sumokėjo 2580,30 Lt grynaisiais (iš viso 7 160,60 Lt), siekdamas įgyti pasitikėjimą, neva ateityje įsipareigojimai taip pat bus sąžiningai vykdomi. Tokiais veiksmais M. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB „Antkona“ – 22 070,86 Lt vertės turtą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. P. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už didelės – 35 810,86 Lt – vertės UAB „Antkona“ turto pasisavinimą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad UAB „Antkona“ Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš M. P. priteisti 22 070,86 Lt padarytos turtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog dėl kaltinamojo M. P. veiksmų civilinis ieškovas UAB „Antkona“ iš tiesų patyrė turtinę žalą; civilinio ieškovo patirtos išlaidos – 22 070,86 Lt yra pagrįstos rašytiniais, taigi neginčytinais, įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. 1 MGL lygus 130 Lt, taigi turtas yra didelės vertės, kai jo vertė lygi arba viršija 32 500 Lt dydžio sumą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – M. P. nusikalstamą veiką dėl UAB „Antkona“ turto pasisavinimo perkvalifikavo iš BK 182 straipsnio 2 dalies į 182 straipsnio 1 dalį ir atitinkamai sumažino už šią veiką paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Kasaciniu skundu nuteistasis M. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendį bei baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasatoriaus teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šioje byloje neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad apgaulės naudojimas prieš turto savininkus yra esminis sukčiavimo požymis. Kasatoriaus teigimu, šioje byloje santykiai tarp VšĮ „Pramogų visata“ ir nukentėjusiųjų įmonių susiklostė civilinių sutarčių pagrindu. Bylos duomenimis ir liudininkų parodymais patvirtinta, kad sudarant sutartis buvo pateikti visi teisingi duomenys, taigi turto savininkai šiuo atveju dėl buvusių ir esamų faktų suklaidinti nebuvo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad sutartys buvo sudaromos tarp komercinių įmonių, juridinių asmenų, kurie savo planus ir sutarties įgyvendinimo galimybes remia finansinėmis ataskaitomis ir patikrintais duomenimis apie įmonei atstovaujančius asmenis. Tokia informacija yra laisvai prieinama ir įmonės, sudarydamos sutartis, ja naudojasi. Nagrinėjamu atveju sutikimai pasirašyti prekybos sutartis ir jų sąlygos buvo duodami centrinėse įmonių būstinėse Vilniuje, todėl, pasak kasatoriaus, daryti įtakos jų apsisprendimui jis negalėjo. Stambiose ir didelę komercijos patirtį turinčiose įmonėse (kokios ir yra VšĮ „Pramogų visata“ kreditoriai) sutartis rengia marketingo specialistai ir juristai, savo srities profesionalai. Jų pareiga apsaugoti savo įmonės interesus visais įmanomais civilinės teisės metodais. Kasatoriaus teigimu, tiek minėtos aplinkybės, tiek bylos medžiaga įrodo, kad šiuo atveju nukentėjusios įmonės nebuvo suklaidintos dėl buvusių ar esamų faktų – sudarant sutartis buvo pateikti visi teisingi duomenys apie VšĮ „Pramogų visata“ ir M. P., veikiantį kaip įmonės direktorius.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad viena iš svarbiausių aplinkybių, vertinant VšĮ „Pramogų visata“ veiklą kaip sukčiavimą, yra tai, kad 2002 m. įmonės steigimo įstatuose nurodytos pagrindinės veiklos sritys yra viešųjų paslaugų teikimas pramogų srityje. Kasatoriaus teigimu, tokios apeliacinės instancijos teismo išvados prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato pateiktam sukčiavimo apibūdinimui ir nuosprendžio motyvuose pateiktiems pavyzdžiams, yra nelogiškas ir neteisėtas. Be to, M. P. atkreipia dėmesį į tai, kad apie šią aplinkybę (Ekonominės veiklos klasifikatoriaus neatitikimą vykdomai veiklai) neminima jam pateiktame kaltinime, ji nebuvo išnagrinėta nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, nuteistajam nebuvo užduoti su tuo susiję klausimai, todėl jis neturėjo galimybės šios aplinkybės paaiškinti, tai akivaizdžiai pažeidžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 301 straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Kasatorius pažymi, kad įstatuose nurodomų įmonės veiklos sričių apibūdinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Įmonės direktorius, pažeidęs šias taisykles, turėtų atsakyti administracine tvarka pagal Civilinį kodeksą. Lietuvos Respublikos Konstitucija bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija garantuoja asmenų teisę užsiimti bet kokia veikia, kuri neuždrausta įstatymo. Kasatorius nurodo, kad 2006 m vasario 10 d. įsigijęs 100 procentų VšĮ „Pramogų visata“ pajų ir tapęs jos direktoriumi, nusprendė plėsti įmonės komercinę veiklą. Susipažinęs su įmonės finansine padėtimi ir atlikęs rinkos tyrimą, gavo sutikimą iš padangų tiekėjų dėl prekybos sutarčių pasirašymo palankiomis sąlygomis, todėl tik pradėjęs šią prekybą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje 2006 m. birželio mėnesį užregistravo naują įmonės buveinę Artojų g. 7, papildė įmonės Ekonominės veiklos klasifikatorių mokesčių administratoriaus pasiūlytais punktais ir padavė prašymą įregistruoti įmonę PVM mokėtoju, nes planuojama metinė apyvarta viršijo 100 000 Lt. Kasatorius teigia taip įvykdęs visas prievoles, numatytas direktoriui Įmonių įstatyme. Sudarant sutartis su tiekėjais M. P. nurodo paaiškindavęs, kad VšĮ „Pramogų visata“ užsiima pramogų verslu ir kad prekyba – nauja sritis. Be to, įmonės veiklos sritys yra aprašytos įmonės registracijos pažymėjime, kuris būtinai pateikiamas sudarant sutartis (tai patvirtina bylos medžiaga), todėl negalima teigti, kad įmonės buvo suklaidintos dėl Ekonominės veiklos klasifikatoriaus punktų. Kasaciniame skunde nurodoma, kad sutinkant su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, jog sukčiavimo esmę šioje byloje sudaro įmonės Ekonominės veiklos klasifikatoriaus punktų neatitikimas, turėtų būti panaikinti kaitinimai dėl UAB „Vandesta“, nes sutartis dėl prekių tiekimo su šia įmone buvo pasirašyta 2007 m. sausio 22 d., o VŠĮ „Pramogų visata“ įstatų pakeitimai VĮ „Registrų centras“ užregistruoti 2006 m. lapkričio 7 d. Taigi, šiuo atveju tariamų neatitikimų tarp vykdomos veiklos ir klasifikatoriaus punktų nėra.

Kasatorius nurodo savo apeliaciniame skunde pažymėjęs, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas, nes ignoravo bylos duomenis apie VšĮ „Pramogų visata“ veiklą: bankų sąskaitų išrašus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties kopiją ir duomenis, užfiksuotus Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, kurie įrodo, kad įmonė vykdė legalią komercinę veiklą – prekiavo sunkvežimių padangomis ir statybinėmis medžiagomis. Šias prekes gaudavo pagal atidėto apmokėjimo sutartis ir su antkainiu perparduodavo kitoms įmonėms. Vykdant komercinę veiklą, buvo gaunama pridėtinė vertė – su antkainiu perpardavus pagal sutartį gautas prekes kitoms įmonėms. Gautomis lėšomis ir buvo dengiamos įmonės sąnaudos, mokami mokesčiai ir atsiskaitinėjama su kreditoriais (tiekėjais). Būtent VšĮ „Pramogų visata“ skolininkų atsiskaitymai lėmė mokėjimų kreditoriams dydžius ir intervalus. Sutrikus atsiskaitymams iš didžiausio (bet ne vienintelio) VšĮ „Pramogų visata“ skolininko – UAB „Baltijos transporto ekspedicija“, sutriko atsiskaitymai ir su įmonės kreditoriais. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo ir nuosprendyje nepasisakė dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo bylos duomenis – pažymą iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apie tai, kad 2006 m. spalio mėn. VšĮ „Pramogų visata“ kreipėsi į šį teismą su prašymu priteisti beveik 200 000 Lt dydžio skolą iš UAB „Baltijos transporto ekspedicija“ už pagal sutartį pateiktas prekes (sunkvežimių padangas). Teismai neištyrė ataskaitų apie VšĮ „Pramogų visata“ turėtų banko sąskaitų operacijas, kuriose užfiksuota, kaip į įstaigos sąskaitą Medicinos banke Latvijos įmonė pervedė pinigus už gautas padangas. Kasatorius nurodo ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme raštu prašęs išreikalauti dokumentus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie VšĮ „Pramogų visata“ veiklą, kad būtų galima paneigti nepagrįstus kaltinimo teiginius, jog įmonė neva nevykdė komercinės veiklos. Kasatoriaus teigimu, šių aplinkybių ir bylos duomenų neišnagrinėjimas teisme lėmė klaidingą įmonė veiklos vertinimą kaip sukčiavimą. Ignoruodami jo prašymą ir neišnagrinėdami šių dokumentų, teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalis bei 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-329/2011), civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Tam, kad tokią veiklą būtų galima laikyti nusikaltimu, nepakanka vien neteisingų duomenų įrašymo į pirkimo–pardavimo sutartį ar sutarties sąlygų nevykdymo. Baudžiamajai atsakomybei reikia tokios apgaulės, kuri esmingai apsunkintų pažeistos teisės atstatymą civilinio proceso tvarka. Kasatorius teigia, kad kai UAB „Baltijos transporto ekspedicija“ nustojo atsiskaitinėti su VŠĮ „Pramogų visata“ už gautas prekes, M. P., siekdamas užtikrinti įmonės teisėtus reikalavimus (taip pat ir kreditorių interesus), civiline tvarka kreipėsi į teismą su įsiskolinimo dydžio ieškiniu. Šis faktas patvirtintas dokumentais, esančiais byloje. Pasak kasatoriaus, tai vienareikšmiškai įrodo, kad jam esant VšĮ „Pramogų visata“ direktorium, kreditorių teisės ir galimybės civiline tvarka išieškoti įsiskolinimus buvo užtikrintos.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusios įmonės kreipėsi į teisėsaugos institucijas jau po to, kai naujasis įmonės savininkas (asmuo, prisistatęs ir pateikęs B. G. pasą) perėmė įmonės valdymą. Apie tai, kad minėtas asmuo nevykdo pajaus pirkimo–pardavimo sutartyje numatytų įsipareigojimų (taip pat ir atsiskaityti su įmonės kreditoriais), M. P. nurodo sužinojęs tik 2010 m. rugsėjo 10 d. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jis galbūt žino, kas iš tikrųjų pasirašė įmonės pirkimo dokumentus, nepagrįsta. Byloje nėra minėtą teiginį patvirtinančių įrodymų, kaltinamajame akte taip pat nėra pareikšta M. P. jokių kaltinimų, susijusių su šiuo galimu nusikaltimu, todėl tokiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Nuteistasis M. P. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo skundo argumentų dėl ikiteisminio tyrimo metu padarytų BPK ir Konstitucijos pažeidimų ir dėl to, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo nuteistojo rašytinio prašymo šiuo klausimu. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo neišsamus: nebuvo įtraukti esminiai duomenys, įgalinantys susidaryti išsamų vaizdą apie VšĮ „Pramogų visata“ veiklą. M. P. nurodo sutikęs būti apklaustas specialiuoju liudytoju, tačiau nebuvo ištirti jo pateikti duomenys ir įvykių versijos. Nebuvo atsakyta į esminį klausimą – kas kaltas ir dėl kokių veiksmų pasidarė problemiškas kreditorių teisėtų reikalavimų tenkinimas civilinės teisės tvarka. Nenustatyta, kokie asmenys veikė neteisėtai naudodami nežinia kaip įgytą B. G. pasą. Nenustatyta, kur atsidūrė ir kaip buvo panaudoti VšĮ „Pramogų visata“ priklausantys 200 000 Lt viršijantys kreditoriniai reikalavimai. Pats tyrimas buvo atliekamas šiurkščiai pažeidžiant BPK normas ir terminus. Kaltinimas grindžiamas M. P. pasirašytomis sutartimis ir pirkimo sąskaitomis faktūromis, kurios savo esme tiesiogiai patvirtina komercinės veiklos faktą, tačiau subjektyviais išvedžiojimais ir pamąstymais yra laikomos įrodymu apie „ketinimą ateityje neatsiskaityti“. Objektyvių duomenų ignoravimas ir nešališko vertinimo nebuvimas suponavo klaidingą VšĮ „Pramogų visata“ ir M. P., kaip jos direktoriaus, veiklos vertinimą, taip pat neteisingus ir nelogiškus žemesnių instancijų teismų nuosprendžius. Kasaciniame skunde teigiama, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu ir teismų nuosprendžiais iš esmės buvo pažeistos nuteistojo pilietinės teisės ir laisvės, įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (teisė į žmogaus privatus gyvenimo ir nuosavybės neliečiamumą, į nepriklausomą ir bešališką teismą, asmens ūkinės veiklos laisvė, teisė laisvai pasirinkti darbą ir verslą ir kt.)

Taip pat kasatorius nesutinka su jam paskirta bausme. M. P. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nusikalstamą veiką prieš UAB „Antkona“ perkvalifikavo iš BK 182 straipsnio 2 dalies į 182 straipsnio 1 dalį, o paskirtą bausmę – ketverius metus laisvės atėmimo – pakeitė į vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Subendrinta bausmė paskirta ketveri metai laisvės atėmimo, vietoje buvusios ketverių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, tačiau galutinė bausmė, kuria buvo subendrinta šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagal 2009 m. birželio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir pastaroji, 2011 m. spalio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ketverių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė palikta nepakeista, t. y. aštuoneri metai laisvės atėmimo. Kasatoriaus teigimu, toks apygardos teismo bausmės skyrimo principas nelogiškas ir sunkiai suprantamas, teismas pažeidė BPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

Atsiliepimu į nuteistojo M. P. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vitalija Songailienė prašo šį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius iš esmės ginčija apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, įrodymų tikrumą, pakankamumą ir jų vertinimą. BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad, nagrinėdamas kasacinę bylą, nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teismas patikrina teisės taikymo aspektu. Kasaciniame procese nėra nustatinėjamos faktinės bylos aplinkybės, įrodymai nerenkami ir iš naujo nevertinami. Prokurorė pažymi, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nesiskiria nuo apeliacinio skundo argumentų, kurie įvertinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje.

Pasak prokurorės, kasatoriaus tvirtinimas, kad VšĮ „Pramogų visata“ teisėtai vykdė komercinę veiklą, o teismai to neįvertino ir neteisingai kvalifikavo jo, kaip direktoriaus, veiksmus, yra nepagrįsti. Priešingai negu teigia kasatorius, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai, nepažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai pripažino, kad M. P. padarė BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas. Baudžiamieji įstatymai buvo taikyti tinkamai, o esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių turėtų būti naikinamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, prokurorės nuomone, nebuvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog VšĮ „Pramogų visata“ būtų vykdžiusi tokio pobūdžio komercinę veiklą, kurią sudarant sutartis įvardydavo M. P., todėl, pasak prokurorės, kasatoriaus teiginys, kad teismai netinkamai įvertino jo veiklą ir nepagrįstai ją pripažino nusikalstama, yra nepagrįstas. Kasatoriaus nesutikimas su teismų išvadomis neleidžia teigti, kad teismų nuosprendžiai yra nepagrįsti ir neteisėti. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad nuteistajam M. P. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus.

Prokurorės teigimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė pagrįstą išvadą, kad, vertinant M. P. veiksmus kaip sukčiavimą, viena svarbiausių aplinkybių yra tai, kokia iš tikrųjų buvo reali VšĮ „Pramogų visata“ vykdoma veikla ir kokiais tikslais ši įmonė buvo įsteigta. Byloje esantys VšĮ „Pramogų visata“ įstatai, 2002 m. gegužės 3 d. įregistruoti Klaipėdos miesto savivaldybėje, patvirtina, kad įstaigos veikos sritys yra viešai teikti paslaugas visuomenės nariams sporto, švietimo, mokslo, kultūros bei pramogų organizavimo srityse, ir tai neturi nieko bendro nei su statybomis, statybinės įrangos prekyba, nei krovinių pervežimais, automobilių padangų prekyba, perpardavimu ar pan. Baudžiamosios bylos duomenimis įrodyta, kad nuteistasis M. P., VšĮ „Pramogų visata“ vardu sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartis su UAB „Autotrade“, UAB „Vandesta“, UAB „Linavos servisas“, UAB „Antkona“, nurodydavo, kad VšĮ „Pramogų visata“ vykdo verslo projektus (pvz., dirba su bendrove „Oberhaus“, kuri užsiima statybomis), kurie iš tikrųjų visiškai nėra susiję su tikrąją VšĮ „Pramogų visata“ veikla. Teismo metu buvo pagrįstai konstatuota, kad paimtų prekių (firminės padangos, dujiniai katilai, klozetai, vandens šildytuvai, įvairios statybinės medžiagos) paskirtis nėra susijusi su VšĮ „Pramogų visata“ įstatuose numatyta įmonės veikla: organizuoti muzikinius renginius, rengti bendrus projektus su koncertinėmis organizacijomis, muzikiniais klubais, kultūros įstaigomis taip pat ir su užsienyje veikiančiomis analogiškomis organizacijomis; organizuoti įvairių ansamblių ir kitų muzikinių kolektyvų veiklą, rengti šokių kolektyvus. Atsiliepime nurodoma, kad nors 2006 m. lapkričio 7 d. vienintelio akcininko sprendimas patvirtina, jog buvo pakeistas įstatų 2–ojo skirsnio 2.3 punktas, kuriame papildytos veiklos rūšys: gamyba, prekyba, tarpininkavimas ir kita veikla, neprieštaraujanti Lietuvos Respublikos įstatymams, tačiau šie įstatų pakeitimai padaryti jau po sutarčių (ir jų pagrindu įgytų prekių) su UAB „Linavos servisas“, UAB „Antkona“ ir UAB „Autotrade“ sudarymo. Prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad M. P., jau po sudarytų sutarčių ir jų pagrindų įsigytų prekių siekė keisti VšĮ „Pramogų visata“ įstatus, bandydamas juos pritaikyti įgytoms prekėms pateisinti.

Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus argumentai, jog naujasis įmonės savininkas B. G. nevykdė sutartyse numatytų įsipareigojimų, taip pat buvo išnagrinėti teismų nuosprendžiuose. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi visų galimų teisinių priemonių, siekiant nustatyti Moldovos piliečio B. G. galimą ryšį su VšĮ „Pramogų visata“ ir tariamai jo įvykdytą šios įmonės įsigijimą. Visi surinkti įrodymai leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad Moldovos pilietis B. G. niekada neturėjo jokių verslo reikalų su M. P., nepasirašinėjo jokių sutarčių ir gali būti, kad pačiam M. P. žinoma, kas iš tikrųjų pasirašė ant minėtų dokumentų.

Kasacinis skundas atmestinas

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų įrodytumo

Kasatoriaus nurodo, kad teismai, nuteisdami jį už sukčiavimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pasak M. P., tarp jo ir nukentėjusiųjų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, pasirašydamas sutartis jis nurodė tikrus tiek savo, tiek VšĮ „Pramogų visata“ duomenis, įstaiga realiai vykdė veiklą, o tai, kad negavus pajamų sutriko atsiskaitymai su kreditoriais, negali būti pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę. Kasatoriaus teigimu, teismai neišsamiai ištyrė bylos duomenis, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad sudarydamas sutartis jis naudojo apgaulę.

Iš kasaciniame skunde nurodytų argumentų matyti, kad nuteistasis M. P. esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą sieja su teismų atliktu įrodymų vertinimu, ginčydamas teismų nustatytas faktines aplinkybes ir pateikdamas savo versijas. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Skunde išdėstyti argumentai, skirti teismų nustatytoms aplinkybėms paneigti, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), išanalizavusi skundžiamų sprendimų turinį ir kitą bylos medžiagą, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad skunde išdėstyti argumentai dėl teismų atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams nepagrįsti – prieštarauja bylos medžiagai bei teismų sprendimų turiniui. Teismų pripažintos įrodytomis nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad teismai ignoravo kokius nors įrodymus, savo sprendimus pagrindė neištirtais ar neteisėtai gautais įrodymais, kitaip pažeidinėjo procesines nuostatas. To nepatvirtina ir kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, kurie iš esmės siejami tik su nuteistajam palankia bylos aplinkybių interpretacija. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš esmės tuos pačius argumentus nuteistais nurodė ir savo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas pagal pateiktą skundą patikrino bylą, dar kartą vertino bylos įrodymus ir priimtame nuosprendyje motyvuotai pasisakė dėl jų pakankamumo bei patikimumo, taip pat motyvuotai pasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų (BPK 320 straipsnio 3 dalis), o nustatęs, kad dėl nusikalstamos veikos prieš UAB „Antkona“ pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl šios dalies nuosprendį pakeitė. Tai, kad teismo padarytos išvados dėl veikų įrodytumo neatitinka kasatoriaus nuomonės, dar nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimą, teismų sprendimų pagrindimą bei apeliacinį bylos nagrinėjimą reglamentuojančios BPK normos.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje detaliai išanalizavo sukčiavimo požymius, aptarė M. P. veiksmų atitikimą šiems požymiams ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorius teisus teigdamas, kad civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime baudžiamosios atsakomybės dar nesuponuoja. Esminis sukčiavimo, kaip BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės panaudojimas, siekiant savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Tą pažymėjo ir šią bylą nagrinėję teismai. Savo teiginius, kad apgaulės prieš nukentėjusiuosius nenaudojo M. P. grindžia tuo, jog, sudarydamas sutartis su UAB „Autotrade“, UAB „Vandesta“, UAB „Linavos servisas“ ir UAB „Antkona“, nurodydavo teisingus tiek savo, tiek VšĮ „Pramogų visata“ duomenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad sukčiavimą nuo civilinių deliktų skiria tai, jog civiliniai–teisiniai sandoriai yra teisėti, jie atitinka abiejų šalių tikrąją valią ir jais siekiama sukurti civilines teises ir pareigas, tuo tarpu sukčiavimo atveju, panaudojant apgaulę, turtas ar turtinė teisė įgyjama neteisėtai. Esant šioms aplinkybėms, tai, kad kaltininkas neslepia savo asmens tapatybės, nereiškia, jog jis veikia teisėtai, o sandorio sudarymas tėra priemonė įgyvendinti nusikalstamą tikslą (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA4LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-508/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-508/2012">2K-508/2012</a>). Taigi, teisingų asmens duomenų nurodymas savaime nepaneigia apgaulės naudojimo. Apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Vienas apgaulės būdų yra, kai, pavyzdžiui, turto savininkas ar kitas iš minėtų asmenų yra įtikinamas, kad už pateiktas prekes, suteiktas paslaugas bus apmokėta, nors kaltininkas neturi galimybių atsiskaityti ir nesirengia to daryti. Sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, kad suklaidino kitą asmenį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 182 straipsnio numatyti padariniai, ir to nori. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė – pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą, padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą ir pan. Viena apgaulės formų – piktnaudžiavimas pasitikėjimu, kuris yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (kasacinė nutartis Nr. 2K–507/2012). Aptarti nusikalstamos veikos požymiai šioje byloje yra nustatyti.

Spręsdamas, ar sudarydamas sutartis M. P. naudojo apgaulę, apeliacinės instancijos teismas vertino dvi grupes aplinkybių: 1) kokiai veiklai vykdyti buvo įsteigta VšĮ „Pramogų visata“, 2) ar realiai ši įstaiga vykdė tokią veiklą, kurią nurodydavo M. P., sudarydamas sutartis su nukentėjusiaisiais (prekyba padangomis, statyba ir pan.). Teismas nustatė, kad VšĮ „Pramogų visata“ veikla iš esmės buvo susijusi su viešųjų paslaugų teikimu sporto, kultūros, švietimo srityse, t. y. įstaigos steigimo dokumentuose (iki jų pakeitimo) nebuvo numatyta, kad ji užsiima veikla, susijusia su statybomis, prekyba padangomis ir pan. Pažymėtina, kad, priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas sukčiavimo šioje byloje nesiejo su veiklos, kuria M. P. teigė užsiimantis, neatitikimu VšĮ „Pramogų visata“ įstatuose nurodytoms veiklos rūšims pagal EVRK. Ši aplinkybė buvo vertinama kaip vienas aspektų, reikšmingų nustatant sukčiavimo požymius. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog VšĮ „Pramogų visata“ realiai vykdė tokią veiklą, kuriai buvo reikalingos iš nukentėjusių įmonių įsigytos prekės, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių M. P. teiginius, kad jis perduodavo prekes įmonėms, kurios užsiima krovinių pervežimu. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad sutarčių su atidėto apmokėjimo sąlyga tarp M. P. ir nukentėjusių įmonių sudarymo bei prekių tiekimo dideliais kiekiais pagrindas buvo nukentėjusiųjų įsitikinimas, kad VšĮ „Pramogų visata“ užsiima minėta veikla, kurią jis nurodydavo sudarant sutartis. Taigi, remdamiesi šiais ir kitais bylos duomenimis, teismai pagrįstai konstatavo, kad M. P. nuo pat pradžių neketino vykdyti sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, t. y. sudarydamas sutartis jis panaudojo apgaulę, suklaidino nukentėjusiuosius pasinaudodamas pasitikėjimu, šį pasitikėjimą sustiprindamas sąlyginai nedideliais (lyginant su įgytų prekių verte) mokėjimais, sukuriančiais įspūdį, kad įsipareigojimai bus vykdomi. Tokia apgaulė buvo esminė įtraukiant įmones į joms nenaudingus sandorius. Taip pat, remiantis bylos duomenimis, konstatuotina, kad M. P. savo veiksmais visaip stengėsi pasunkinti nukentėjusiųjų pažeistų teisių atkūrimą ir padarė jį problemišką: sudarydamas sutartis jis žinojo, kad VšĮ „Pramogų visata“ realiai nevykdo tokios veiklos, kuriai reikalingos iš šių įmonių įgytos prekės (padangos, statybinės medžiagos ir kt.), ir, neketindamas atsiskaityti su kreditoriais, pardavė 100 proc. įstaigos akcijų bei slapstėsi nuo nukentėjusiųjų.

Taigi, kasatoriaus argumentai dėl sukčiavimo požymių nebuvimo jo veiksmuose paneigti byloje ištirtų ir įvertintų duomenų visuma. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ar kad surašydamas nuosprendį teismas pažeidė BPK 301, 305 straipsnių nuostatas. Išvadas dėl M. P. kaltės padarius BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus nusikaltimus apeliacinės instancijos teismas pagrindė ir nuteistojo argumentus atmetė, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakė remdamasis byloje esančiais įrodymais. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas M. P. pritaikytas tinkamai.

Dėl bausmių bendrinimo

Atmestini kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas paskyrė jam netinkamą bausmę, nes, sumažinęs laisvės atėmimo bausmę dėl sukčiavimo prieš UAB „Antkona“ ir atitinkamai sumažinęs subendrintą bausmę šioje byloje, nepakeitė galutinės bausmės, paskirtos šią bausmę subendrinus su 2009 m. birželio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta šešerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, t. y. pirmosios instancijos teismo paskirtą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Nagrinėjamoje byloje skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo bendrinamos iš dalies jas sudedant (prie griežtesnės 2009 m. birželio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos šešerių metų šešių mėnesių bausmės pridedant šioje byloje paskirtos subendrintos bausmės dalį). Pažymėtina, kad bausmių bendrinimą reglamentuojantys BK 63, 64 straipsniai nustato tik bendrinimo metodą ir tam tikrus apribojimus maksimaliems bausmių dydžiams, o ne konkrečius jų dydžius ar proporcijas. Įstatymas nenustato taisyklės, įpareigojančios teismą, sumažinus vienos bausmės dydį, mažinti ir prie kitos bausmės pridedamą jos dalį – tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, skirdami ir bendrindami bausmes, privalo vadovautis bendrosiomis, BK VIII skyriuje įtvirtintomis, bausmių skyrimo nuostatomis. Todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įstatymo nuostatas, sumažinęs šioje byloje subendrintą bausmę, tačiau prie kitu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėjęs tokią pačią bausmės dalį, kokią buvo pridėjęs ir pirmosios instancijos teismas. M. P. paskirta bausmė yra teisėta, atitinka įstatymo nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo priimto nuosprendžio kasaciniame skunde nurodytais argumentais, nes nepadaryta esminių BPK pažeidimų, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo M. P. kasacinį skundą.

Teisėjai

Gintaras Goda

Alvydas Pikelis

Albinas Sirvydis