Baudžiamoji byla Nr. 2K-587/2012
Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00081-2010-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.23.3;
2.1.7.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 2007 m. kovo 30 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu) paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestas.
Minėtu nuosprendžiu taip pat nuteisti L. P., E. V. ir G. D., tačiau dėl jų nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimą, susipažinusi su byla,
n u s t a t ė :
A. A. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su E. V. ir G. D., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, iš anksto žinodamas, kad E. V. turi atsiųsti ir per Alytaus pataisos namuose dirbančią L. P. bei laisvės atėmimo bausmę atliekantį G. D. perduoti jam narkotines medžiagas, pasikėsino įgyti 20,876 g kietos medžiagos fragmento, kurio sudėtyje yra labai didelis kiekis – 10,536 g – narkotinės medžiagos heroino, t. y. narkotinę medžiagą, kurią E. V. 2010 m. rugsėjo 6 d., apie 17.30 val., iš Marijampolės autobusų stoties siuntų skyriaus, esančio Marijampolėje, Stoties g. 2 B, neteisėtai išsiuntė paslėptą dezodoranto buteliuke L. P. į Alytaus autobusų stoties siuntų skyrių, esantį Alytuje, Naujoji g. 17 L; o L. P. šią narkotinę medžiagą turėjo perduoti nuteistajam G. D., o pastarasis turėjo perduoti A. A., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes narkotinę medžiagą L. P. savanoriškai atidavė policijos pareigūnams.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarties dalis, kuriomis jis nuteistas pagal BK 22 straipsnį, 260 straipsnio 3 dalį, ir jį išteisinti, nenustačius šios nusikalstamos veikos požymių.
Nuteistasis nurodo, kad teismai padarė esminių BPK 20 straipsnio, o apeliacinės instancijos teismas – ir BPK 322 straipsnio (turėta omenyje BPK 332 straipsnį) normų pažeidimų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Savo apeliaciniame skunde jis nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas jo kaltę, išimtinai rėmėsi telefoninių pokalbių, užfiksuotų jau po nusikalstamos veikos padarymo, garso įrašais ir jų interpretacija, paimant kelis sakinius iš konteksto, iš kurių negalima nustatyti, kas apie ką kalbėjosi, kad kalba buvo apie labai didelį heroino kiekį. Kasatoriaus manymu, tokius tik prielaidomis galinčius būti duomenis teismas pripažino įrodymais, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 1–5 dalių reikalavimus, tačiau šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas neištaisė. Savo apeliaciniame skunde jis nurodė ir tai, kad kiti nuteistieji neparodė, jog jis būtų prisidėjęs prie šio nusikaltimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertino ir nenurodė, kodėl juos atmetė. Apeliaciniame skunde jis taip pat teigė, kad nėra duomenų apie labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – heroino – įgijimą, jis nežinojo, kokios tai rūšies narkotinė medžiaga, nei jos svorio, nei kiekio, net bendrais bruožais nesuvokė apie tai, kad kažkas gabena į pataisos namus dezodoranto buteliukuose didelį kiekį heroino, ir nors teismas konstatavo, jog jis pasikėsino įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, tačiau kokiais veiksmais tai atliko, nenurodė, nemotyvavo, kokie įrodymai patvirtina jo kaltę. Apeliacinės instancijos teismas į šiuos argumentus taip pat neatsakė.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas atmetė jo apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamai pritaikytos BK 260 straipsnio 3 dalies neįrodžius visų būtinųjų įstatyme numatytų subjektyviųjų ir objektyviųjų šios nusikalstamos veikos požymių. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmetė formaliai nurodydamas, kad įrodymų pakanka, tačiau jo argumentų dėl teismų praktikos tokio pobūdžio bylose neišanalizavo, pažymėdamas, jog kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTMyLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-532/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-532/2009">2K-532/2009</a>, 2K-273/2010 nėra žemesniųjų instancijų teismus saistantis precedentas, nes nagrinėjamos ir minėtų bylų faktinės aplinkybės nesutampa. Kasatorius mano, kad šiuo atveju nesvarbu, jog bylų aplinkybės nėra identiškos, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo minėtose nutartyse formuojama praktika dėl kvalifikavimo yra vienoda ir jose pasisakyta, kokie būtent objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai leidžia daryti išvadas apie asmens psichinį santykį su kalte ir subjektyvine puse. Nors apeliacinės instancijos teismas nesirėmė kaip precedentais jo nurodytomis nutartimis, tačiau atmesdamas apeliacinį skundą rėmėsi kasacinėmis nutartimis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUzLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-353/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-353/2007">2K-353/2007</a>, 2K-72/2007, 2K-278/2008. Kasatorius pažymi, kad nenustatytas jo psichinis santykis su konkrečia veika – labai dideliu kiekiu heroino disponavimu ir jo įgijimu, nes nėra jokių objektyvių įrodymų, kad jis būtų žinojęs apie didelį heroino kiekį ir siekęs jį įgyti, teismai nenurodė, kaip užfiksuotas telefoninis pokalbis byloje atskleidžia šiuos subjektyviuosius veikos požymius. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, kaip būtent tik telefoninis pokalbis, nesant kitų įrodymų, suponuoja ir objektyviuosius, ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius ir kodėl laikomas vieninteliu ir pakankamu pagrindu jį pripažinti kaltu, nenurodė, kokie būtent objektyvieji veikos požymiai patvirtina subjektyviuosius požymius.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Tomas Meškauskas atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą prašo jį atmesti.
Prokuroras nurodo, kad, priešingai kasatoriaus tvirtinimui, teismas įrodymus įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teismų sprendimuose detaliai ir motyvuotai pasisakyta dėl nuteistojo pozicijos visais jam reikšmingais faktų ir teisės klausimais. Kasatorius nepagrįstai sumenkina kitų įrodymų, kaip visumos, reikšmę, nutylėdamas visų kaltę pagrindusių duomenų tarpusavio santykį ir visumos vertinimą. Tačiau teismų sprendimuose padaryta išvada, kad A. A., veikdamas bendrininkų grupe, pasikėsino įgyti labai didelį kiekį (10.536 g) narkotinės medžiagos – heroino, patvirtinta byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir atitinka įrodymų turinį. Nuteistasis aiškina, kad pataisos namuose yra uždrausta naudotis mobiliojo ryšio telefonais, jis negali nei paneigti, nei patvirtinti, kad telefoniniuose pokalbiuose užfiksuotas jo balsas, kad jis apie narkotines medžiagas nieko nežinojo, jokių siuntinių nelaukė ir narkotinės medžiagos jam neturėjo būti perduotos, taip neigdamas veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas teisėtais būdais gautais duomenimis, kurių pakankamumą ir patikimumą teismas įvertino. Tai reiškia, kad kasaciniame skunde iškelti argumentai pirmiausia susiję ne su teisės taikymo teismų nustatytiems faktams klausimais, bet su pačių faktų peržiūrėjimu, jų atranka ir vertinimu, o jau tik po to – su tokios jų visumos, kokią įžiūri ne teismas, bet kasatorius, kvalifikavimu. Tačiau bylos tyrimo metu teismai nenustatė jokių kitų duomenų, kurie leistų A. A. poziciją traktuoti taip, kaip jis pageidauja.
Prokuroras pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas atsakė į visus esminius nuteistojo A. A. apeliacinio skundo argumentus, pateikdamas motyvuotas išvadas dėl bylos įrodymų vertinimo ir kitų skunde keliamų klausimų, dar kartą įvertino įrodymus ir nutartyje išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. A. kaltės padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą veiką yra teisingos, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Nustatyta, kad A. A. pasikėsino įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos heroino. Heroino kiekis nustatytas remiantis specialisto išvada. Šios narkotinės medžiagos kiekio vertinimas, remiantis 2003 m. balandžio 23 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, kaip labai didelis, nebuvo ir kasaciniame skunde nėra ginčijamas. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teismų praktika, teisingai pažymėjo, kad kvalifikuojant veiką pagal šį požymį nėra būtina, jog asmuo žinotų minėtą įsakymą ir jo turinį, kad pakanka to, jog asmuo suvokė, kad ketina neteisėtai įgyti narkotines ar psichotropines medžiagas, bendrais bruožais suvokė ir numanė tokių medžiagų savybes ir kiekius. A. A. argumentai, kad jis neketino įgyti labai didelio kiekio narkotinių medžiagų, išsamiai išanalizuoti, aptarti ir motyvuotai atmesti pripažįstant, kad byloje ištirtų įrodymų visuma, nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, jog jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, jog ketina įgyti narkotines ar psichotropines medžiagas, suvokė šios medžiagos kiekį, numatė, kad jis gali siekti ir labai didelį kiekį. Pagal byloje nustatytas aplinkybes A. A. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Atsiliepime nurodoma, kad teismai, sugretinę visus faktinius duomenis, tinkamai atskleidė subjektyviuosius A. A. padarytos veikos požymius – suvokimą apie planavimą neteisėtai įgyti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir norėjimą taip veikti, kurių pakako nustatyti jo kaltę, nes jie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Remiantis byloje išnagrinėtais ir patikrintais įrodymais, įvertinus jų visumą (susietumo aspektu), motyvuotai paneigta gynybos versija dėl nežinojimo ir neplanavimo gauti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino. Todėl darytina išvada, kad veikos kvalifikavimui reikšmingos faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai, nepaliekant jokių esminių prieštaravimų ar abejonių, ir tai leido teismams tinkamai išspręsti A. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą.
Atsiliepime dar pažymima, kad nuteistasis nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 322 straipsnio reikalavimus. Šiame straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, o jo 2 dalyje nurodyta, kokie asmenys turi teisę dalyvauti teismo posėdyje. Kasatorius nenurodė, kaip nagrinėjant apeliacine tvarka baudžiamąją bylą buvo pažeistas BPK 322 straipsnis. Tačiau byloje esantys dokumentai patvirtina, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka reglamentas nebuvo pažeistas.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio, BK 260 straipsnio 3 dalies taikymo
Nuteistasis nurodo, kad teismai prielaidomis galinčius būti duomenis pripažino įrodymais, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 1–5 dalių reikalavimus, netinkamai pritaikė BK 260 straipsnio 3 dalies normą, nes nebuvo įrodyti visi būtinieji įstatyme numatyti subjektyvieji ir objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai.
Pirmosios instancijos teismas pripažino A. A. kaltu už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su E. V. ir G. D., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (kartu su G. D.), iš anksto žinodamas, kad E. V. turi atsiųsti ir per Alytaus pataisos namuose dirbančią L. P. bei G. D. perduoti jam narkotines medžiagas, pasikėsino įgyti 20,876 g kietos medžiagos fragmento, kurio sudėtyje buvo labai didelis kiekis (10,536 g) narkotinės medžiagos – heroino, kurią E. V. 2010 m. rugsėjo 6 d. neteisėtai išsiuntė paslėptą dezodoranto buteliuke L. P., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes narkotinę medžiagą L. P. savanoriškai atidavė policijos pareigūnams.
A. A. nuteistas už vienos iš BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyvių nusikalstamų veikų padarymą – pasikėsinimą įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimu laikomas ne tik jų pirkimas, bet ir gavimas mainais į kitus daiktus, gavimas veltui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-47/2011). Nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį lemia veikos dalykas – labai didelis narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis. BK 269 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis skirstomas į nedidelį, didelį ir labai didelį. Jis nustatinėjamas ir priskiriamas atitinkamai kategorijai remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis. Už šiame straipsnyje nurodytų veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokė, koks yra jų kiekis (kasacinės nutartys Nr. 2K-13/2011, 2K-507/2010, 2K-273/2010, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTMyLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-532/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-532/2009">2K-532/2009</a>, 2K-72/2007, 2K-597/2005). Už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu asmuo atsako net ir neturint tikslo tas medžiagas parduoti ar kitaip platinti.
Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus bei teismų sprendimų turinį, neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad pripažįstant byloje surinktus duomenis įrodymais ir juos vertinant buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 1–5 dalių nuostatos. Apkaltinamasis nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose išdėstytus reikalavimus: nurodytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei motyvai, kuriais vadovaudamasis buvo atmesti kaltinimui prieštaraujantys įrodymai. Nuosprendis grindžiamas ne prielaidomis, kaip subjektyviai teigia kasatorius, bet teisiamajame posėdyje ištirtais ir patikrintais įrodymais, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Vertindamas įrodymus teismas patikrino įrodymų patikimumą, įvertino kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad faktinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo aplinkybės nustatytos, remiantis: 2010 m. rugsėjo 7 d. daiktų pateikimo protokolu (L. P. pareigūnams perdavė iš Alytaus autobusų stoties siuntų skyriaus paimtą siuntą – mobiliojo ryšio telefono dėžutę, kurioje buvo dezodoranto „Rexona“ buteliukas, USB raktas „Omniconnect“), 2010 m. spalio 7 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolu (su priedais) (kuriame užfiksuoti 2010 m. rugsėjo 7 d. vykę E. V. ir A. A. (protokole bei prieduose nurodant kitą asmenį – A. D.) bei E. V. ir G. D. pokalbiai), 2011 m. vasario 19 d. specialisto išvada Nr. 11-3456(10) (fonoskopiniam tyrimui pateiktuose garso įrašuose užfiksuotas A. A. balsas), 2010 m. rugsėjo 8 d. specialisto išvada Nr. 140-(6565)-IS1-6410 (nustatyta, kad iš L. P. adresuotame siuntinyje buvusiame dezodoranto „Rexona“ buteliuke rasta narkotinė medžiaga – heroinas, kurios masė yra 10,536 g, ir tai atitinka labai didelį heroino kiekį (daugiau kaip 10 g)), iš dalies – nuteistųjų E. V., L. P. duotais parodymais ir kitais nuosprendyje išdėstytais bylos įrodymais. Pagal BPK 20, 95, 96 straipsnių prasmę įrodymais gali būti protokolai su įrašais, kuriuose užfiksuota informacija, reikšminga nusikalstamai veikai atskleisti (kasacinės nutartys Nr. 2K-526/2008, 2K-610/2006, 2K-311/2006). Šioje byloje tokiu įrodymu yra elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolas (ir jų priedai), kuriame užfiksuoti kasatoriaus pokalbiai mobiliojo ryšio telefonu, jis atitiko įrodymams keliamus leistinumo ir liečiamumo kriterijus, buvo gautas teisėtu būdu (to kasatorius ir neginčija), patikrintas baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais ir įvertintas visete su kitais bylos įrodymais, todėl juo pagrįstai grindžiama A. A. kaltė. Pažymėtina, kad nuosprendyje išanalizuoti E. V. ir A. A. kai kurie telefoniniai pokalbiai (kurie tarp jų vyko 2010 m. rugsėjo 7 d. nuo 10.20 iki 18.20 val. (iš viso dešimt pokalbių), kurių viename (10.20 val.) dalyvavo ir G. D.), kurių turinys atskleidžia, kad A. A. ir E. V. tarėsi dėl siuntos, perduodamos per L. P., gavimo ir žinojo, jog toje siuntoje yra narkotinės medžiagos. Be to, teismas akcentavo tą aplinkybę, kad iš šių pokalbių darytina neabejotina išvada, kad E. V., A. A. ir G. D. žinojo apie kito tuo metu laisvės atėmimo vietoje (viename sektoriuje) kartu su A. A. ir G. D. atlikusio J. A. sulaikymą 2010 m. rugsėjo 7 d. su narkotinėmis medžiagomis (kurios taip pat buvo įdėtos į dezodoranto „Rexona“ buteliuką ir turėjo būti perduotos per L. P.) ir nerimavo, kad jų siunta būtų saugiai jiems per L. P. perduota. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. A. teisiamajame posėdyje pripažino, kad jam per L. P. turėjo būti perduotos narkotinės medžiagos (T. 4, b. l. 172–173). Teismas konstatavo, kad A. A. (kaip ir kiti nusikalstamoje veikoje dalyvavę asmenys) bent bendrais bruožais suvokė, kad vykdo įstatymų draudžiamą ir neteisėtą veiką (disponuoja labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu) ir norėjo taip elgtis.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą pagal nuteistojo apeliacinio skundo argumentus (kad jis nuteistas išimtinai remiantis telefoninių pokalbių garso įrašais, neįvardinta, kokiais konkrečiai veiksmais pasireiškė nusikalstama veika, nenustatyti subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai), konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nusikalstamos veikos aplinkybes ištyrė išsamiai ir nešališkai, įrodymus įvertino tinkamai. Šis teismas savo sprendime dar kartą išanalizavo telefoninių pokalbių turinį ir sprendė, kad jie patvirtina, jog tiek E. V., tiek A. A. žinojo perduodamo siuntinio išvaizdą („tavo turėjo būt Rexona. Atsimink, jeigu ką. Balta bankė Rexona“, „balta bankė Rexona ir viskas permatomoj izoliacijoj“), jo turinį („dūmai, žolė“, „sunkus“), kada jis turi būti perduotas („...jinai (L. P.) tiktais rytoj tą turėjo atnešt...“), kaip turi būti perduotas (L. P. siuntinį turi perduoti G. D. per du kartus), kad jiems buvo žinoma apie nuteistojo J. A. sulaikymą su siuntiniu, kuriame taip pat buvo narkotinės medžiagos, perduotą analogišku būdu – per L. P. („ačiū Dievui, kad tai ne tavo“, „kad tie...daba neužlūžtų su ta kita partija, su kita partija“). Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad telefoninio pokalbio, vykusio 2010 m. rugsėjo 7 d. 10.20 val., metu tarpusavyje kalbėjo E. V., G. D. ir A. A. (E. V. paskambino A. A., o šis telefoną perdavė pakalbėti G. D.) apie J. A. sulaikymą 2010 m. rugsėjo 7 d. su siuntiniu. Pažymėtina, kad šio pokalbio metu buvo aiškintasi apie tai, kokį siuntinį L. P. perdavė J. A.: ar priklausantį J. A., ar A. A. („o ten tavo (A. A.) padavė? Gal ten A. padavė“, „...Kodėl jinai ne man (G. D.) padavė, o tam kitam seniui padavė“) (T. 1, b. l. 99–100). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad E. V. teisiamajame posėdyje pripažino, jog išsiuntė siuntinį L. P., kuriame buvo dezodoranto buteliukas su draudžiamais preparatais bei „flešiukas“, bei tai, kad šį siuntinį L. P. turėjo perduoti G. D.. Atsižvelgęs į nustatytų aplinkybių visetą teismas padarė išvadą, kad A. A. ir E. V. buvo gerai informuoti tiek apie siuntinio turinį, tiek apie jo perdavimo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje aptarti nuteistojo argumentai, kad nenustatyti subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, ir motyvuotai atmesti pripažįstant, jog byloje ištirtų įrodymų visuma bei tai, jog dezodorante „Rexona“ rastos kietosios medžiagos fragmento kiekis buvo pakankamai didelis – 20,876 g, o grynosios medžiagos – heroino – kiekis – 10,536 g (kuris vertintinas kaip labai didelis) leidžia konstatuoti, kad A. A. suprato, jog kėsinasi neteisėtai disponuoti (įgyti) narkotinėmis medžiagomis, bendrais bruožais suvokdamas labai didelį jos kiekį, ir norėjo taip veikti. Pažymėtina, kad kaltininko kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis jo parodymais, bet ir kitais įrodymais, patvirtinančiais kaltininko atliktų veiksmų konkretų turinį. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą, tinkamai laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies nuostatų, pateikdamas motyvuotas išvadas dėl esminių apeliacinio skundo argumentų – įrodymų vertinimo ir objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių buvimo nuteistojo veiksmuose.
Taigi, priešingai kasatoriaus tvirtinimui, teismų sprendimuose išdėstyta, kokiais veiksmais reiškėsi objektyvieji (pasikėsinimo neteisėtai įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos) (A. A. tarėsi su E. V., kad šis per L. P. ir G. D. dezodoranto „Rexona“ buteliuke perduos jam narkotinę medžiagą) bei subjektyvieji A. A. nusikalstamos veikos požymiai. Kasatoriui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. A. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Aldona Rakauskienė
Viktoras Aidukas
