I. K. pagal BK 245 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-484/2012

Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00572-2007-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.12.1(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui G. J.,

gynėjai E. L.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2-ojo (NVT) skyriaus vyriausiojo prokuroro Mindaugo Taškūno kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 27 d. nutarties.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu I. K. buvo nuteista pagal BK 245 straipsnį 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda. Iš I. K. nukentėjusiajai A. B. priteista 12 000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 27 d. nutartimi, iš dalies patenkinus nuteistosios I. K. apeliacinį skundą, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 327 straipsnio 1 punktu, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nuosprendis panaikintas ir baudžiamoji byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, gynėjos, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

I. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteista pagal BK 245 straipsnį už tai, kad, būdama UAB „L“ vadovė, laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 20 d. iki 2003 m. kovo 24 d. ir nuo 2007 m. kovo 7 d. iki 2009 m. kovo 26 d. be pateisinamos priežasties nevykdė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2002 m. kovo 26 d. sprendimo, pagal kurį privalėjo išmokėti buvusiai UAB „L“ darbuotojai A. B. 19 665,86 Lt. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis panaikintas ir byla I. K. nutraukta konstatavus, kad byloje suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2-ojo (NVT) skyriaus vyriausiojo prokuroro Mindaugas Taškūnas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 27 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį. Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje pripažino, jog I. K., būdama UAB „L“ vadovė bei atsakinga už Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2002 m. kovo 26 d. sprendimo vykdymą, tyčia, nesant objektyvių kliūčių, šio sprendimo nevykdė laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 20 d. iki 2003 m. kovo 24 d. bei nuo 2007 m. kovo 7 d. iki 2009 m. kovo 26 d. Tačiau, anot prokuroro, šis teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad būtent nuo šios paskutinės datos (2009 m. kovo 26 d.) turėjo būti skaičiuojama apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis.

Anot prokuroro, I. K. inkriminuota nusikalstama veika yra trunkamojo pobūdžio, tokia nusikalstama padėtis trunka iki to momento, kol yra pašalinama. Tačiau I. K. inkriminuojama nusikalstama veika nebuvo baigta iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, t. y. iki 2011 m. rugsėjo 6 d. Nei pati I. K., nei teisėsaugos institucijų pareigūnai daromos nusikalstamos veikos nenutraukė, be to, pareiga vykdyti teismo sprendimą I. K. trunka iki šiol. Šios aplinkybės, anot prokuroro, rodo, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas šioje byloje nebuvo suėjęs.

Prokuroras pažymi ir tai, kad BK 95 straipsnio 7 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Esant tokiai situacijai, kai Vilniaus apygardos teismas nutraukė baudžiamąją bylą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, tačiau kartu esant nustatytai aplinkybei, kad I. K. toliau daro tą pačią jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, I. K. veika turėtų būti traktuojama kaip nauja nusikalstama veika. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad I. K. toliau daro naują tyčinę nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 95 straipsnio 7 dalimi, taip pat negalima buvo pripažinti, kad byloje yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl trunkamosios nusikalstamos veikos laiko, nuo kurio pradedamas skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas

Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (BK 3 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai nusikalstama veika yra trunkamojo pobūdžio ir nėra pagrindo nustatinėti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, kad tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma. Juridiškai svarbus laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, yra tokios nusikalstamos veikos nutraukimo laikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. spalio 20 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>). Tačiau tenka pripažinti, kad šios teismų praktikoje susiformavusios nuostatos vis dėlto nepateikia vienareikšmio atsakymo, kaip nustatytinas nusikalstamos veikos laikas, kai ji padaroma nevykdant savo pareigos (neveikimu) ir proceso metu įtariamasis ar kaltinamasis savo pareigos taip ir neįvykdo (veika faktiškai lieka nenutraukta). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiais atvejais būtina remtis tam tikru procesiniu kriterijumi, žyminčiu tokios nusikalstamos veikos padarymo laiką, nuo kurio ir turi būti skaičiuojamas senaties terminas.

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra aplinkybė, kuri privalomai nurodoma kaltinamajame akte (BPK 219 straipsnio 3 punktas). Pažymėtina ir tai, kad prokuroras kaltinamajame akte negali nurodyti būsimo trunkančios nusikalstamos veikos laiko. Vadovaujantis BPK 255 straipsnyje nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, teismas juridiškai saistomas kaltinamajame akte nurodytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, tarp jų ir nurodytu tokios veikos laiku. Nagrinėjamoje byloje kaltinamajame akte tiksliai nurodytas laikas, iki kurio truko nusikalstama veika – 2009 m. kovo 26 d. Apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas bylą dėl senaties, nurodė, kad būtent nuo šio laiko ir turėjo būti skaičiuojamas senaties terminas. Konstatuotina, kad taip spręsdamas teismas įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Kasacinio skundo teiginys, kad nusikalstamos veikos laikas iš tikrųjų yra kitoks nei nurodytas kaltinamajame akte ir teismų sprendimuose, nelogiškas ir prieštarauja procesiniams bylos nagrinėjimo principams. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė už neveikimą (šiuo atveju už teismo sprendimo nevykdymą) galima tik tuo atveju, kai kaltinamas asmuo turėjo ne tik pareigą, bet ir galimybę atitinkamai veikti. Išvada, kad kaltininkas turėjo galimybę vykdyti pareigą, negali būti preziumuojama, ji turi būti pagrįsta byloje esančiais ir teismo patikrintais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje teismai, remdamiesi ištirtais įrodymais, nustatė, kad I. K. galimybę vykdyti teismo sprendimą turėjo nuo 2003 m. sausio 20 d. iki 2003 m. kovo 24 d. ir nuo 2007 m. kovo 7 d. iki 2009 m. kovo 26 d. Konstatuota, kad būtent šiais laikotarpiais teismo sprendimas nebuvo vykdomas dėl nepateisinamos priežasties. Todėl prokuroro teiginys, kad nusikalstama veika, priešingai nei nustatyta byloje, vis dar trunka, pagrįstas prielaida, bet ne procesinėmis priemonėmis nustatytais faktais.

Ne procesinėmis priemonėmis nustatytais faktais, bet vien tik prielaida pagrįstas ir prokuroro teiginys, kad I. K., toliau nevykdydama teismo sprendimo, padarė naują nusikalstamą veiką ir kad ši veika nutraukė senaties eigą dėl anksčiau padarytos veikos (BK 95 straipsnio 7 dalis). Pažymėtina, kad naujos nusikalstamos veikos padarymo faktas negali būti konstatuotas hipotetiškai, nesant duomenų apie naujai inicijuotą baudžiamąjį procesą ir jo metu nustatytus faktus. Jokių duomenų apie naują baudžiamąją bylą I. K. ir joje nustatytus faktus teismams nebuvo pateikta.

Konstatuotina, kad pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutarties (BPK 369 straipsnis) pagal kasacinio skundo argumentus nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2-ojo (NVT) skyriaus vyriausiojo prokuroro Mindaugo Taškūno kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rimantas Baumilas

Aldonos Rakauskienės

Olegas Fedosiukas