Civilinė byla Nr. 3K-3-525/2014 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00782-2011-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 87; 88
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vokiečių vaistinė“ dėl neteisėto prekių ženklo naudojimo ir įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, trečiasis asmuo – valstybės įmonė Registrų centras.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 38 straipsnio ir CK 2.39 straipsnio pagrindu įpareigoti atsakovą nutraukti neteisėtus veiksmus – naudoti juridinio asmens pavadinime ieškovo registruoto prekių ženklo „Vokiečių vaistinė A“ žymenis, taip pat pakeisti juridinio asmens pavadinimą taip, kad jame nebūtų žymenų „Vokiečių vaistinė“, ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruoti Juridinių asmenų registre atitinkamus steigimo dokumentų pakeitimus. Ieškovas nurodė, kad jis yra nacionalinio figūrinio prekių ženklo „Vokiečių vaistinė A“ (reg. Nr. 30544), priskirto 35 klasės paslaugoms pagal tarptautinę prekių ir paslaugų klasifikaciją (reklama; verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla), savininkas. Paraiška šiam ženklui registruoti paduota 1996 m. birželio 3 d., ženklas registruotas 1998 m. gruodžio 16 d. Šį prekių ženklą ieškovas naudoja vaistinės Vilniuje, Didžioji g. 13, veikloje – tai vaistinės pavadinimas, iškaba, reklama, rinkodaros priemonė. Būdamas nurodyto prekių ženklo savininkas, ieškovas nedavė atsakovui sutikimo naudoti juridinio asmens pavadinime jam priklausantį prekių ženklą, todėl atsakovas, neteisėtai naudodamas įmonės pavadinime žymenį „Vokiečių vaistinė“, klaidina vartotojus ir visuomenę, nes vykdo tokią pat veiklą, kuriai žymėti ženklas registruotas. Taip pat pažeidžiami sąžiningos konkurencijos principai. Ieškovas teigė, kad atsakovas dėl ieškovo ženklo populiarumo įgyja nesąžiningą pranašumą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 16 d. sprendimu atmetė ieškinį. Teismas sprendime nurodė, kad ženklas „Vokiečių vaistinė A“ įregistruotas kaip figūrinis, nors jame ir vartojami žodžiai „Vokiečių vaistinė“ (nesaugomi elementai). Atsakovas savo pavadinime žodžius „Vokiečių vaistinė“ vartoja kartu su įmonės teisinę formą apibūdinančiu trumpiniu – UAB. Fonetiškai ir semantiškai atsakovo pavadinimas ir ieškovui priklausantis prekių ir paslaugų ženklas „Vokiečių vaistinė A“ (fig.) yra panašūs, bet ieškovo figūrinio ženklo nesaugoma žodinė dalis sudaryta iš bendrinių žodžių ir neatitinka absoliučių ženklui keliamų reikalavimų, todėl negali būti laikoma saugomu elementu. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ženklą yra įregistravęs ne vaistinių veiklai, medikamentų ar medicinos, kosmetikos ir tualeto reikmenų prekybai (atsakovo veikla), bet verslo vadybai, tvarkybai, įstaigų veiklai, taigi šį ženklą vaistinės pavadinime naudoja ne pagal registracijoje nurodytą paskirtį. Teismo teigimu, ieškovo reikalavimai grindžiami teismų praktika civilinėse bylose, kuriose nustatytos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Dėl to teismas ieškinį atmetė, padaręs išvadą, kad pagal PŽĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatą nesaugomi ženklo elementai nesuteikia ženklo savininkui išimtinių teisių į juos, taigi ir atsakovo pavadinime vartojami žodžiai „Vokiečių vaistinė“ (nesaugomi ženklo elementai) nepažeidžia ieškovo, kaip ženklo savininko, teisių.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nutartyje nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl visų ieškovo argumentų ir byloje esančių įrodymų, tarp jų dėl ieškovo pateiktos visuomenės apklausos rezultatų, vartotojų klaidinimo galimybės, jo prekių ženklo reputacijos, atsakovo veiksmų vertinimo kaip pažeidžiančių sąžiningos konkurencijos taisykles, tačiau tai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovas neturi išimtinių teisių į jo prekių ženklą sudarančių žodinio elemento „Vokiečių vaistinė“ išimtinę apsaugą pagal PŽĮ 38 straipsnį ir negali drausti jo naudoti atsakovo juridinio asmens pavadinime. Ieškovas UAB „Gintarinė vaistinė“ yra nacionalinio figūrinio prekių ženklo „Vokiečių vaistinė A“ savininkas; ženklas įregistruotas 1998 m. gruodžio 16 d. šioms 35 klasės paslaugoms: reklama, verslo vadyba, verslo tvarkyba, įstaigų veikla; nesaugomas ženklo elementas – žodžiai „Vokiečių vaistinė“; atsakovas UAB „Vokiečių vaistinė“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2010 m. birželio 7 d., jo veiklos tikslai ir rūšys: vaistinių, ruošiančių ir parduodančių vaistus, veikla; medicinos ir ortopedinių prekių mažmeninė prekyba specializuotuose parduotuvėse; kosmetikos, tualeto reikmenų mažmeninė prekyba specializuotuose parduotuvėse. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovo prekių ženklas yra figūrinis, jame aiškiai dominuoja grafinis elementas – stilizuota raudonos spalvos raidė „A“, kurios fone pavaizduota balta gyvatė ir lėkštė, po šiuo grafiniu elementu pateikti nesaugomi elementai – žodžiai „Vokiečių vaistinė“. Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovo argumentu, kad prekių ženklą sustiprina būtent derinys su elementu „Vokiečių vaistinė“, nes nesaugomų elementų tapatumas ar panašumas nelemia prekių ženklų panašumo, atitinkamai nesaugomi elementai negali būti pripažinti stipriaisiais elementais ar turinčiais skiriamąjį prekių ženklo požymį. Žodžių „Vokiečių vaistinė“ derinys yra nesaugomas ir negali būti skiriamasis prekių ženklo požymis. Nors ieškovas prekių ženklą sudarančius nesaugomus elementus „Vokiečių vaistinė“ naudoja kaip pagrindinius ir išsiskiriančius, tai nėra pagrindas pripažinti, kad taip jie įgijo skiriamąjį ir dominuojantį požymį, nes prekių ženklai saugomi tokie, kokie įregistruoti. Taigi, nesaugoma žodinė ieškovo prekių ženklo dalis neatitinka absoliučių reikalavimų, keliamų ženklui. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs tokią išvadą dėl nesaugomos ženklo dalies, nepasisakė dėl ieškovo prekių ženklo kaip visumos žodinių bei vaizdinių elementų ir nelygino jo su atsakovo juridinio asmens pavadinimu. Teisėjų kolegija, palyginusi ieškovo prekių ženklą „Vokiečių vaistinė A“, kuriame dominuoja ir išsiskiria grafinis elementas „A“, o silpnasis nesaugomas žodinis elementas yra „Vokiečių vaistinė“, ir atsakovo pavadinimą „Vokiečių vaistinė“, pažymėjo, kad atsakovo pavadinime ir ieškovo prekių ženkle panašūs tik silpnieji nesaugomi žodiniai elementai „Vokiečių vaistinė“, o ieškovo prekių ženklo suvokimo įspūdį lemia grafinis elementas „A“, kurio nėra atsakovo pavadinime. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo pavadinimas panašus į ieškovo prekių ženklą. Pagrįstai pripažinęs, kad ieškovo prekių ženklas ir atsakovo pavadinimas nėra tapatūs ar klaidinamai panašūs, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nevertinti ieškovo prekių ženklo reputacijos ir ar jai pakenkta, atsakovo nesąžiningumo naudojant pavadinimą klausimų. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nepasisakė dėl byloje esančių visuomenės apklausos rezultatų, tačiau tai nepaneigia iš esmės teisingo teismo sprendimo. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktas prekių ženklų panašumo tyrimas neįrodo, kad vartotojai ieškovui priklausantį figūrinį prekių ženklą „Vokiečių vaistinė A“ priskiria būtent atsakovui UAB „Vokiečių vaistinė“ ar kad ieškovo prekių ženklas ir atsakovo pavadinimas klaidinamai panašūs. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų, nes manė, kad jie neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl nesaugomų prekių ženklų elementų reikšmės. Kasatorius teigia, kad teismų išvada neatitinka kasacinio teismo praktikos. Kasatorius pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje nesuformuluota taisyklių dėl prekių ženklų ir (ar) juridinio asmens pavadinimų teisinės apsaugos bylose, kurių aplinkybės būtų analogiškos nagrinėjamai, todėl remiasi praktika bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi. Kasatorius nurodo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklo paskirtis netapati: pirmojo funkcija – atskirti juridinį asmenį nuo kitų juridinių asmenų, antrojo – vieno asmens prekes arba paslaugas atskirti nuo kito asmens prekių arba paslaugų. Nors kiekvienas šių objektų turi atlikti jam priskirtą funkciją, vis tik jų atliekamos funkcijos turi harmoningai tarpusavyje derėti, priešingu atveju atsiras visuomenės suklaidinimo galimybė: tam tikri prekių ženklai be pagrindo bus siejami su juridiniais asmenimis, kaip ir vice versa juridiniams asmenims bus priskiriami tam tikri prekių ženklai, su kuriais iš tiesų jie nėra kaip nors susiję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. UAB „Altėja“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-397/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-397/2013">3K-3-397/2013</a>). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad nesaugomų elementų panašumas ženkluose neturėtų būti pagrindas pripažinti ženklus panašiais, iš esmės netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Gemaga“ v. UAB „Angolita“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-188/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-188/2013">3K-3-188/2013</a>, suformuluotą taisyklę. Tačiau vien tai, kad du (ar daugiau) bendrinių žodžių sujungiami į vieną visumą, nebūtinai reiškia, jog toks ženklas negali būti saugomas išimtinių teisių pagrindu (pvz., Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimas 02 v. VRDT, T-344/07, 2002 m. vasario 27 d. sprendimas Streamserve v. VRDT, T-106/00; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ v. AB „Sanitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-255/2011, nurodyta, kad Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta galimybė ženklą, formaliąja prasme neatitinkantį tam tikrų absoliučių reikalavimų prekių ženklui, saugoti išimtinių teisių pagrindu, jeigu dėl naudojimo ženklas turi skiriamąjį požymį. Vien tai, kad prekių ženklą sudaro nesaugomi elementai, savaime nereiškia, jog šiems elementams negali būti suteikta teisinė apsauga pagal PŽĮ 38 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Nagrinėjamu atveju teismai prekių ženklo „Vokiečių vaistinė A“ žymens „Vokiečių vaistinė“ svarbą prekių ženklui vertino pernelyg formaliai, t. y. sprendė, kad tai nesaugomi elementai. Dėl to teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad nesaugomų elementų panašumas ženkluose neturėtų būti pagrindas pripažinti kasatoriaus prekių ženklą ir atsakovo juridinio asmens pavadinimą panašiais.
2. Dėl nesaugomų ženklo elementų skiriamojo ir dominuojančio požymio. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl jo prekių ženklo žymens „Vokiečių vaistinė“ skiriamojo ir dominuojančio požymio taip pat prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Kasatorius žymenį „Vokiečių vaistinė“ naudoja, kad vartotojui būtų aišku, kas nurodoma šiuo ženklu, kam jis priklauso. Nors šiame ženkle yra nesaugomų elementų, vis dėlto jie svarbūs vertinant kasatoriaus ženklo visumą: būtent prekių ženklo vaizdo visuma, o ne tik žymuo „A“ lemia bendrą suvokimo įspūdį. Kasatorius ženklą naudoja parduodamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms atskirti, be to, prekių ženklas turi reputaciją. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad kasatorius prekių ženklą faktiškai naudoja ne tokį, koks registruotas, padarė išvadą, jog kasatoriaus prekių ženklo žymuo „Vokiečių vaistinė“ neįgijo skiriamojo ir dominuojančio požymio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prekių ženklo pagrindinė funkcija – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio mėn. 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldų centras“ v. UAB „Neiseris“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-272/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-272/2009">3K-3-272/2009</a>; kt.). Sprendžiant dėl ženklo galėjimo būti prekių ženklu, tai turi būti vertinama per ženklo funkcijos prizmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Anheuser-Busch Incorporated v. Budejovicky Budvar N.P., bylos Nr. 3K-3-969/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002). Dėl to teismas privalėjo analizuoti ir atsakyti į klausimą, ar kasatoriui priklausantis prekių ženklas atlieka savo skiriamąją funkciją, jei prekių ženklo žymeniui „Vokiečių vaistinė“ nesuteikiama teisinės apsaugos atsakovo juridinio asmens pavadinimo atžvilgiu. Ne vien prekių ženklo registracija kaip tokia ar naudojamų žymenų gebėjimas atitikti teisės aktų reikalavimus, taikytinus tam, kad žymuo būtų pripažintas saugotinu, yra reikšmingi kriterijai sprendžiant, ar prekių ženklui (jo žymenims) suteikti teisinę apsaugą kitų prekių ženklų, įmonių pavadinimų atžvilgiu. Kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad vertinant prekių ženklo gebėjimą atlikti skiriamąją funkciją svarbus būtent paties žymens naudojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje UAB „Baldų centras“ v. UAB „Neiseris“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-272/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-272/2009">3K-3-272/2009</a>). Kasatoriaus naudojamas žymuo „Vokiečių vaistinė“ atlieka jo vykdomos ūkinės komercinės veiklos išskyrimo iš kitų funkciją. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino, kokią įtaką jo prekių ženklo skiriamajai funkcijai turi nesaugomas žymuo „Vokiečių vaistinė“. Atsižvelgiant į tai, kad būtent žodžiai „Vokiečių vaistinė“ kasatoriaus prekių ženkle leidžia ženklui atlikti skiriamąją funkciją, leidimas rinkoje egzistuoti kitam juridiniam asmeniui pavadinimu UAB „Vokiečių vaistinė“ susilpnina kasatoriaus faktiškai naudojamo prekių ženklo ir jį sudarančių žymenų skiriamąjį požymį. Tai patvirtina byloje pateikta visuomenės apklausa: net 88,6 proc. apklaustųjų prekių ženklą „Vokiečių vaistinė A“ priskirtų atsakovui UAB „Vokiečių vaistinė“ ir tik 4,1 proc. – kasatoriui; be to, net 76 proc. apklaustųjų mano, kad „Vokiečių vaistinė A“ yra UAB „Vokiečių vaistinė“ padalinys. Taigi, kasatoriaus prekių ženklą didžioji dalis vartotojų priskiria būtent atsakovo įmonei.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas prekių ženklo žymenis nesaugotinais, todėl silpnaisiais elementais, nukrypo nuo teismų praktikos. Kai sprendžiama dėl ženklo (ar jo elemento) apsaugos apimties, inter alia dėl kito ženklo klaidinamo panašumo, būtent ženklo (jo elemento) „stiprumas“ ar „silpnumas“ yra ta aplinkybė, kuri lemia išimtinių teisių į prekių ženklą ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Infomedia“ v. AB TEO LT, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-446/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-446/2012">3K-3-446/2012</a>). Nagrinėjamoje byloje padaryta išvada, kad dominuojantis ir išsiskiriantis kasatoriaus prekių ženklo elementas yra grafinis žymuo „A“, nes elementai „Vokiečių vaistinė“ yra nesaugomi, todėl silpnieji. Tačiau kasatoriaus prekių ženklo elementas „Vokiečių vaistinė“ turi skiriamąjį požymį, o ženklas atlieka skiriamąją funkciją. Taigi žymenų svarba ir stiprumas buvo išaiškinti ignoruojant suformuotas teisės aiškinimo taisykles.
3. Dėl juridinio asmens pavadinimo klaidinamo panašumo į prekių ženklą. Kasatoriaus nuomone, teismai pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens pavadinimo registracijos negalimumą dėl jo klaidinamo panašumo į įregistruotą prekių ženklą, turintį nesaugomų žymenų (CK 2.39 straipsnio 3 dalis, Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 straipsnis, Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 10bis straipsnio 3 dalies 1 punkto, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kasatorius teigia, kad teismų išvada pagrįsta vien tik prekių ženklų ir jų žymenų teisinę apsaugą reguliuojančių normų klaidingu aiškinimu. Tačiau sprendime teismų neįvertinti kasatoriaus argumentai dėl atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmų naudojantis kasatoriaus prekių ženklu. Kasatorius sprendžia, kad teismai turėjo taikyti Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto normą, nes atsakovo naudojamas pavadinimas panašus į kasatoriaus registruotą prekių ženklą. Bylos duomenys, kasatoriaus nuomone, patvirtina, kad atsakovui įregistravus juridinio asmens pavadinimą susilpnėjo jo prekių ženklo žymens „Vokiečių vaistinė“ ir grafinio žymens „A“ skiriamieji požymiai, visuomenė klaidinama dėl prekių ženklo savininko, be to, kasatoriaus prekių ženklas turi reputaciją. Dėl to kasatorius teigia, kad atsakovas, įregistruodamas juridinio asmens pavadinimą, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus.
4. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neištyrė ir neįvertino esminę reikšmę bylai turinčių aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje teismas turėjo nustatyti, ar kasatoriaus prekių ženklas turi reputaciją, ar atsakovo pavadinimo naudojimas lėmė nesąžiningą jo pranašumą, ar buvo pakenkta kasatoriaus reputacijai ir prekių ženklo „Vokiečių vaistinė A“ skiriamajam požymiui. Teismai šių aplinkybių nesiaiškino, netyrė ir nevertino, taip pažeisdami CPK 177, 180, 185 straipsnius.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl kasatoriaus prekių ženklo ir atsakovo juridinio asmens pavadinimo panašumo. Atsakovo nuomone, teismai pagrįstai konstatavo, kad kasatorius neturi išimtinių teisių į jo prekių ženklą sudarančio žodinio elemento „Vokiečių vaistinė“ išimtinę apsaugą pagal PŽĮ 38 straipsnį, neturi teisės reikalauti uždrausti vartoti žodžių junginį „Vokiečių vaistinė“ atsakovo juridinio asmens pavadinime. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta taisyklė taikoma, kai žymuo naudojamas kaip juridinio asmens pavadinimas ir tai klaidina visuomenę dėl savo panašumo į įregistruotą ženklą bei prekes ir (ar) paslaugas, kurioms šis įregistruotas (PŽĮ 38 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad PŽĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta taisyklė, kad nesaugomi ženklo elementai nesuteikia ženklo savininkui išimtinių teisių į juos. Be to, figūriniam ženklui priklausančių žodžių atkartojimas nesudaro pagrindo taikyti PŽĮ nustatytus draudimus kitiems asmenims naudoti savo žymenyse tokius žodžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Saulės sprektras“ v. UAB „TeleMedia“, bylos Nr. 3K-3-1263/2000). Kasatoriui priklauso nacionalinis figūrinis prekių ženklas „Vokiečių vaistinė A“, jame aiškiai dominuoja ir išsiskiria grafinis elementas – stilizuota raudonos spalvos raidė „A“, kurios fone pavaizduota balta gyvatė ir lėkštė, po ja išdėstytas nesaugomas žodinis elementas „Vokiečių vaistinė“. Atsakovo nuomone, kasatorius nepagrįstai teigia, kad jo prekių ženklą sustiprina būtent derinys su elementu „Vokiečių vaistinė“. Prekių ženklų nesaugomų elementų tapatumas ar panašumas nelemia prekių ženklų panašumo, todėl nesaugomi elementai negali būti pripažinti stipriaisiais elementais, ar elementais, turinčiais skiriamąjį prekių ženklo požymį. Žodinio elemento, į kurį asmuo neturi išimtinės teisės, atkartojimas kitame žymenyje nesudaro pagrindo ženklus laikyti klaidinamai panašiais (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1263/2000). Kasatoriaus prekių ženklo nesaugomas elementas „Vokiečių vaistinė“ nesudaro pagrindo teigti, kad dėl kasatoriaus naudojimo jis įgijo skiriamąjį ir dominuojantį požymį, nes prekių ženklai saugomi tik tokie, kokie įregistruoti.
2. Dėl prekių ženklo ir juridinio asmens pavadinimo tarpusavio santykio. Atsakovas mano, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog jo figūrinio prekių ženklo „Vokiečių vaistinė A“ ir atsakovo juridinio asmens pavadinimo egzistavimas neleidžia kasatoriaus prekių ženklui atlikti pagrindinės funkcijos. Turi būti vertinamas toks prekių ženklas, koks įregistruotas Prekių ženklų registre, šiuo atveju – figūrinis, sudarytas ne tik iš žodinių, bet ir iš vaizdinių elementų. Kasatoriaus prekių ženkle naudojamas žodžių junginys „Vokiečių vaistinė“ negalėtų būti registruojamas atskirai kaip prekių ženklas, nes jis neatitinka absoliučių prekių ženklams keliamų reikalavimų.
3. Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos. Kasatoriaus argumentas, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, grindžiamas praktika bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos. Dėl to toks argumentas, atsakovo nuomone, nesudaro pagrindo peržiūrėti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą šiuo aspektu. Teismai, nagrinėdami bylą, neprivalėjo vadovautis kasaciniame skunde nurodytose bylose nustatytais precedentais.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.
Byloje nustatyta, kad ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Gintarinė vaistinė“ yra prekių ženklo „Vokiečių vaistinė A“ (fig.) (reg. Nr. 30544), sudaryto iš žodžių ir vaizdo visumos, skirto žymėti 35 klasės paslaugoms: „reklama; verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla“, savininkas Lietuvoje. Žodinis elementas „Vokiečių vaistinė“ ženkle nurodytas kaip nesaugomas. Atsakovas UAB „Vokiečių vaistinė“ įregistravo nurodytą juridinio asmens pavadinimą, o įsteigto juridinio asmens veikos tikslai ir rūšys yra: „47.73 – vaistinių, ruošiančių ir parduodančių vaistus, veikla; 47.74 – medicinos ir ortopedinių prekių mažmeninė prekyba specializuotuose parduotuvėse; 47.75 – kosmetikos ir tualeto reikmenų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse“. Pagrindinis byloje keliamas klausimas – ar nesaugomo prekių ženklo elemento „Vokiečių vaistinė“ atsikartojimas (panaudojimas) atsakovo juridinio asmens pavadinime gali būti pagrindas pripažinti ieškovo teisių į prekių ženklą pažeidimą.
1. Dėl nesaugomo prekių ženklo „Vokiečių vaistinė A“ (fig.) (reg. Nr. 30544) elemento „Vokiečių vaistinė“ panaudojimo (atsikartojimo) atsakovo juridinio asmens pavadinime UAB „Vokiečių vaistinė“
Dėl juridinio asmens pavadinimo funkcijos ir jo santykio su prekių ženklais
CK 2.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti visuomenės dėl tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus. Dėl prekių ženklų santykio su juridinių asmenų pavadinimais pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Danijos bendrovė „Kirkbi A/S“ v. uždaroji akcinė bendrovė „Legosta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2006">3K-3-209/2006</a>, kurioje pažymėta, kad pagal teisiniame reguliavime įtvirtintų nuostatų ratio legis, šių dviejų pramoninės nuosavybės objektų – juridinių asmenų pavadinimų ir prekių ženklų teisinė apsauga (ir reikalavimai kiekvieno jų teisinei apsaugai) nėra visiškai savarankiška, o šie objektai nėra atsieti vienas nuo kito. Juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklo paskirtis nėra identiška. Pirmojo funkcija – atskirti juridinį asmenį nuo kitų juridinių asmenų (CK 2.39 straipsnio 1 dalis). Antrojo – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų (PŽĮ 2 straipsnio 1 dalis). Tačiau, kaip pažymėta nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nors kiekvienas iš šių objektų turi atlikti jam priskirtą funkciją, vis dėlto jų atliekamos funkcijos turi harmoningai tarpusavyje derėti, nes juridiniai asmenys (turintys tam tikrus pavadinimus) savo gaminamoms prekėms ir (arba) teikiamoms paslaugoms žymėti paprastai naudoja atitinkamus prekių ženklus, o rinkoje esantys prekių ženklai yra tam tikrų juridinių (arba fizinių) asmenų nuosavybė. Jeigu šis harmoningas santykis bus iškreipiamas, atsiras visuomenės suklaidinimo galimybė: tam tikri prekių ženklai be pagrindo bus siejami su juridiniais asmenimis, kaip ir vice versa juridiniams asmenims bus priskiriami tam tikri prekių ženklai, su kuriais jie iš tiesų nėra kaip nors susiję. Į šiuos aiškinimus dėl nurodytų objektų tarpusavio santykio turi būti atsižvelgiama ir nagrinėjant aptariamąjį ginčą, t. y. vertinti prekių ženklo nesaugomo elemento atsikartojimo atsakovo juridinio asmens pavadinime įtaką visuomenės suklaidinimo galimybei.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Danijos bendrovė „Kirkbi A/S“ v. uždaroji akcinė bendrovė „Legosta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2006">3K-3-209/2006</a>, taip pat išaiškinta, kad teisės normos, reglamentuojančios teisinį santykį prekių ženklas v. juridinio asmens pavadinimas, prekių ir (ar) paslaugų, kurioms žymėti skirtas ženklas, ir juridinio asmens veiklos tapatumo ar panašumo klausimą palieka atvirą. Kaip pažymėta nurodytoje kasacinio teismo nutartyje, tai per se nereiškia, kad šis klausimas nesvarbus ir tam tikrų aplinkybių kontekste negali turėti reikšmės. Šiuo atveju tai reiškia, kad atsakyti į šį klausimą kiekvienu atveju, atsižvelgiant į visas kiekvienoje konkrečioje byloje susiklosčiusias aplinkybes, paliekama teismo diskrecijai (CK 2.39 straipsnio 3 dalis).
(b) Dėl nesaugomo prekių ženklo elemento panaudojimo (atsikartojimo) įtakos visuomenės suklaidinimo galimybei dėl juridinio asmens pavadinimo panašumo į prekių ženklą
PŽĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ženklas, sudarytas iš elementų, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) ženklai, gali būti saugomas tik kaip visuma, jeigu šis ženklas atitinka kitus šio įstatymo reikalavimus. Jeigu ženkle yra 8 straipsnio 1 dalyje nurodyti elementai ir jeigu yra pagrindas manyti, kad tokio ženklo registracija gali sukelti abejonių dėl ženklo suteikiamos apsaugos apimties, tai tokie elementai, pareiškėjo arba ženklo savininko prašymu, Valstybinio patentų biuro arba teismo sprendimu gali būti pripažinti nesaugomais ženklo elementais; nesaugomi ženklo elementai nesuteikia ženklo savininkui išimtinių teisių į juos (PŽĮ 8 straipsnio 2, 4 dalys). Tai viena iš prekių ženklų teisėje esančių taisyklių: nesaugomi ženklo elementai nesuteikia ženklo savininkui išimtinių teisių į juos. Tai reiškia, kad jie gali atsikartoti skirtingiems subjektams priklausančiuose prekių ženkluose ir (arba) juridinių asmenų pavadinimuose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltasis pyragas“ v. UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-59/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-59/2012">3K-3-59/2012</a>; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Infomedia“ v. AB „Lintel“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-446/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-446/2012">3K-3-446/2012</a>; 2013 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Gemaga“ v. UAB „Angolita“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-188/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-188/2013">3K-3-188/2013</a>; kt.). Vis dėlto kartu pažymėtina, kad nurodyta taisyklė yra bendroji ir neturėtų būti taikoma visais atvejais (t. y. neturėtų būti suprantama kaip absoliuti). Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais žymuo, neatitinkantis absoliučių reikalavimų prekių ženklui, gali būti pripažintas ženklu, jeigu iki paraiškos padavimo, po paraiškos padavimo ar ženklo registracijos datos ženklas dėl naudojimo yra įgijęs skiriamąjį požymį (PŽĮ 6 straipsnio 2 dalis, 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (kodifikuota redakcija) 3 straipsnio 3 dalis, 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (kodifikuota redakcija) 7 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes, nesaugomas (taigi neturintis skiriamojo požymio) ar silpnasis ženklo elementas gali turėti įtakos, vertinant visuomenės suklaidinimo galimybę dėl dviejų pramoninės nuosavybės objektų panašumo, jeigu jis yra dominuojantis prekių ženklo elementas. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas 2006 m. birželio 13 d. sprendime, priimame byloje Inex SA v. Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir dizainui) ir kiti, bylos Nr. T-153/03, (Rink. 2006 II-01677), yra pažymėjęs, kad silpnas kombinuoto prekių ženklo elemento skiriamasis požymis nebūtinai reiškia, jog šis negali būti dominuojantis elementas – dėl jo vietos ženkle arba dydžio, jis gali daryti įspūdį vartotojams ir būti jų prisimenamas. Taigi pripažįstama anksčiau minėtos bendrosios taisyklės išimtis (taip pat žr., Office for Harmonization in the Internal Market (Trade Marks and Designs). Guidelines for Examination in the Office for Harmonization in the Internal Market (Trade Marks and Designs) on Community Trade Marks. Part C. Opposition. Section 2. Identity and Likelihood of Confusion. Chapter 5. Dominant Character. p. 2; Dokumentą galima rasti Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir dizainui) interneto svetainėje: http://oami.europa.eu/). Tai, be kita ko, rodo ir bendrosios tendencijos Europos Sąjungoje, siekiant vienodinti praktiką valstybėse narėse dėl skiriamojo požymio neturinčių ir (arba) silpną skiriamąjį požymį turinčių elementų įtakos, kai sprendžiama dėl santykinių atsisakymo registruoti pagrindų ir suklaidinimo galimybės. 2014 m. spalio 2 d. paskelbtas Bendrasis pranešimas dėl santykinių atsisakymo registruoti pagrindų ir suklaidinimo galimybės (skiriamojo požymio neturinčių ir (arba) silpną skiriamąjį požymį turinčių elementų įtaka) (prieiga per internetą: http://www.vpb.gov.lt/docs/20141002_1.pdf); bendroji praktika įsigalios per 3 mėnesius nuo šio pranešimo paskelbimo dienos). Pavyzdžiui, Bendrojo pranešimo priedo „Bendrosios praktikos principai“ 5 skyriaus „Bendroji praktika“ 5.4 punkte „Sutampančių elementų, neturinčių jokio skiriamojo požymio, įtaka suklaidinimo galimybei“ pažymima, kad tais atvejais, kai prekių ženkluose sutampa skiriamojo požymio neturintis elementas, vertinant suklaidinimo galimybę daugiausia dėmesio bus skiriama nesutampančių elementų įtakai bendram prekių ženklų sukuriamam įspūdžiui. Atliekant vertinimą bus atsižvelgiama į nesutampančių elementų panašumus (skirtumus) ir šių elementų skiriamąjį požymį. Vien skiriamojo požymio neturinčių elementų sutaptis nereiškia, kad yra galimybė suklaidinti. Kartu bendrojoje praktikoje nurodoma, kad kai prekių ženkluose bus ir kitų panašių vaizdinių ir (arba) žodinių elementų, suklaidinimo galimybė bus, jeigu bendras prekių ženklų sukuriamas įspūdis bus labai panašus arba tapatus. Panašūs aiškinimai bendrojoje praktikoje pateikiami ir kalbant apie sutampančių elementų, turinčių silpną skiriamąjį požymį, įtaką suklaidinimo galimybei.
Nagrinėjamos bylos atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad atsakovui priklauso juridinio asmens pavadinimas UAB „Vokiečių vaistinė“, t. y. pagal šio pramoninės nuosavybės objekto teisinę prigimtį, kokių nors papildomų vaizdinių elementų ir negali būti; žodinių elementų galėtų būti, tačiau tokių nėra.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, inter alia nurodė, kad kasatorius ženklą naudoja ne pagal registracijoje nurodytą paskirtį, o kaip vaistinės Vilniuje, Didžiojoje g. 13, pavadinimą. Apeliacinės instancijos teismas papildė, kad nors kasatorius prekių ženklą sudarančius nesaugomą elementą „Vokiečių vaistinė“ naudoja kaip pagrindinį ir išsiskiriantį, tai nesudaro pagrindo teigti, jog dėl to jie įgijo skiriamąjį ir dominuojantį požymį, nes prekių ženklai saugomi tokie, kokie įregistruoti (Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 6quinqies straipsnio A dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, lyginant kasatoriaus prekių ženklą ir atsakovo juridinio asmens pavadinimą, matyti, jog atsakovo pavadinime ir kasatoriaus prekių ženkle panašūs (turėtų būti – sutampa) tik silpnieji nesaugomi žodiniai elementai „Vokiečių vaistinė“, o kasatoriaus prekių ženklo suvokimą lemia grafinis elementas „A“, kurio nėra atsakovo pavadinime, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovo juridinio asmens pavadinimas panašus į kasatoriaus prekių ženklą.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad toks bylą nagrinėjusių teismų pateiktas vertinimas (net ir nekvestionuojant galutinio bylą nagrinėjusių teismų sprendimo dėl lyginamųjų pramoninės nuosavybės objektų panašumo) negali būti laikomas visiškai atskleidžiančiu ginčo esmę, nes, kaip minėta, apskritai negali būti atmesta visuomenės suklaidinimo galimybė, kai lyginamuosiuose prekių ženkle ir juridinio asmens pavadinime sutampa skiriamojo požymio neturintis arba silpną skiriamąjį požymį turintis elementas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Gemaga“ v. UAB „Angolita“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-188/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-188/2013">3K-3-188/2013</a>; 2009 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baldų centras“ v. UAB „Neiseris“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-272/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-272/2009">3K-3-272/2009</a>). Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, nesiaiškino, ar prekių ženklo „Vokiečių vaistinė A“ (fig.) (reg. Nr. 30544) ir juridinio asmens pavadinimo UAB „Vokiečių vaistinė“ bendras sukuriamas įspūdis nėra toks, dėl kurio būtų galimybė suklaidinti visuomenę dėl nurodyto prekių ženklo ir juridinio asmens pavadinimo panašumo, nors ginčijamo juridinio asmens pavadinimo tikrinėje dalyje atkartojama prekių ženklo nesaugoma dalis („Vokiečių vaistinė“). Kaip minėta, vertinant visuomenės suklaidinimo galimybę, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad ginčijamo juridinio asmens pavadinimo tikrinėje dalyje (bendrinė dalis – UAB) be žodinio elemento „Vokiečių vaistinė“ nėra kitų papildomų žodinių elementų, o vaizdinių ir negalėtų būti dėl juridinio asmens pavadinimo, kaip pramoninės nuosavybės objekto, prigimties.
(c) Dėl PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 dalies 1 punkto, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies (inter alia Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto) aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje
PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, tapatų įregistruotam ženklui nepanašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar panašų į jį, jeigu įregistruotasis ženklas Lietuvos Respublikoje turi reputaciją ir jeigu dėl neteisėto tokio žymens naudojimo įgyjamas nesąžiningas pranašumas arba pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis, arba pakenkiama jo reputacijai. Nurodyta PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata nėra „klasikinės“ prekių ženklų teisės, bet pagal savo esmę – konkurencijos teisės norma, inkorporuota į prekių ženklų teisę (lex specialis). Pagal šią normą numatoma galimybė pripažinti prekių ženklo pažeidimą net ir tais atvejais, kai kitas žymuo naudojamas peržengiant vadinamojo specifikacijos principo ribas (t. y. nepanašioms prekėms ir (ar) paslaugoms), taigi nesant visuomenės suklaidinimo galimybės, kaip kad tai yra „klasikiniu“ teisių į prekių ženklą pažeidimo atveju. Tai expressis verbis matyti ir iš teisinio reglamentavimo: PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma artima nustatytajai Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tik šioje (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte) reglamentuojamas platesnis teisinių santykių spektras – inter alia kalbama apie painiavos sukėlimą, kuris pagal savo pobūdį būtų artimesnis būtent faktiniam suklaidinimui, t. y. suprantama siauriau nei prekių ženklų teisėje. Pagal PŽĮ 38 straipsnio 3 dalies 1 punktą, šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu skiriamojo ženklo požymio pažeidimu pripažįstami atvejai, kai žymuo naudojamas kaip juridinio asmens pavadinimas ir toks jo naudojimas klaidina visuomenę dėl savo panašumo į įregistruotą ženklą bei prekes ir (ar) paslaugas, kurioms šis ženklas įregistruotas. Tai yra, pagal reguliavimo expressis verbis, PŽĮ 38 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintai normai taikyti (kai žymuo naudojamas kaip juridinio asmens pavadinimas), inter alia yra būtina nustatyti ir visuomenės klaidinimą. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte tokios sąlygos (kaip numatyta PŽĮ 38 straipsnio 3 dalies 1 punkte), kaip matyti iš reglamentavimo, nėra.
Apeliacinės instancijos teismas galimybę taikyti PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 3 dalies 1 punktą atmetė iš esmės todėl, kad atsakovo juridinio asmens pavadinimo tikrinėje dalyje esantys žodžiai „Vokiečių vaistinė“ atkartoja nesaugomus kasatoriaus prekių ženklo „Vokiečių vaistinė A“ (fig.) (reg. Nr. 30544) elementus. Dėl tokios išvados apeliacinės instancijos teismas neatliko savarankiško vertinimo PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 dalies 1 punkte įtvirtintų teisės normų prasme. Apeliacinės instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nepasisakyta dėl galimo konkurencijos teisės pažeidimo (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Kartu pažymėtina, kad apeliaciniame skunde bendrai buvo remiamasi Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, bet ne konkrečia šioje dalyje įtvirtinta teisės norma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje pateikiamas tik pavyzdinis veiksmų sąrašas, todėl nustatinėjant, ar konkrečiu atveju nepažeistos konkurenciją reglamentuojančios teisės normos, šiuo sąrašu neapsiribojama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Ekspedita“ v. UAB „Chemtransa“, bylos Nr. 3K-3-223/2005; 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltijos muzika“ ir kiti v. UAB „Baltijos reklamos projektai“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-475/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-475/2008">3K-3-475/2008</a>; 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ ir kt. v. Kredito unija „Centrinė taupomoji kasa“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-512/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-512/2014">3K-3-512/2014</a>).
Jau buvo aptarta anksčiau, kad tam tikro prekių ženklo žymens nurodymas kaip nesaugomo automatiškai ir besąlygiškai nepanaikina galimybės, kad prekių ženklo pažeidimas gali būti konstatuojamas, t. y. bendras sukuriamas įspūdis gali būti panašus, taigi tuo pagrindu konstatuojamas (esant skirtingoms sąlygoms) teisės normų, įtvirtintų lex specialis (CK 2.39 straipsnio 3 dalyje, PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 dalies 1 punkte) arba konkurencijos teisėje (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis), pažeidimas.
2. Dėl procesinės bylos baigties kasacinės instancijos teisme
Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamąją nutartį, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas (CK 2.39 straipsnio 3 dalis, 2.42 straipsnio 2 dalis, PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalies 1 punktas), nepateikė teisinio vertinimo dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies taikymo nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 4 dalis).
3. Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme
Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 19,60 Lt. Kadangi byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tai šių išlaidų priteisimo klausimas paliktinas spręsti bylą nagrinėsiančiam apeliacinės instancijos teismui (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas
Janina Stripeikienė
