Baudžiamoji byla Nr. 2K-132/2009
Procesinio sprendimo kategorija
S-2.2.6.3.2.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 8 metams.
Taip pat skundžiamas Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nuosprendis, kuriuo Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis pakeistas: G. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki šešerių metų ir šešių mėnesių.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
G. M. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą parduoti psichotropinę medžiagą - MDMA, veikdamas bendrininkų grupėje su R. D., tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, laiku ir iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 25 (dvidešimt penkis) vienetus bendros 8,220 g masės „Extazy“ tablečių, savo sudėtyje turinčių 1,670 g grynos psichotropinės medžiagos – MDMA, šią psichotropinę medžiagą iki 2007-04-13 neteisėtai laikė Panevėžyje, viename iš Skaistakalnio gatvėje esančio namo butų, kuriame 2007-04-13, apie 16 val. 30 min. šią psichotropinę medžiagą už 250 litų pardavė R.D.;
tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, turėdamas tikslą parduoti psichotropinę medžiagą - MDMA, veikdamas bendrininkų grupėje su R.D., tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, laiku ir iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 40 (keturiasdešimt vienetų) bendros 11,166 g masės „Extazy“ tablečių savo sudėtyje turinčių 2,132 g grynos psichotropinės medžiagos – MDMA, šią psichotropinę medžiagą iki 2007-05-18 neteisėtai laikė Panevėžyje, viename iš Skaistakalnio gatvėje esančio namo butų, kuriame 2007-05-18, apie 14 val. 45 min. šią psichotropinę medžiagą už 360 litų pardavė R.D.;
tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, turėdamas tikslą parduoti psichotropinę medžiagą - MDMA, veikdamas bendrininkų grupėje su R.D., tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, laiku ir iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 50 (penkiasdešimt) vienetų bendros 16,401 g masės „Extazy“ tablečių, savo sudėtyje turinčių 3,362 g grynos psichotropinės medžiagos – MDMA, šią psichotropinę medžiagą iki 2007-05-24 neteisėtai laikė Panevėžyje, viename iš Skaistakalnio gatvėje esančio namo butų, kuriame 2007-05-24, apie 18 val. 55 min. šią psichotropinę medžiagą už 450 litų pardavė R.D.;
tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, turėdamas tikslą parduoti psichotropinę medžiagą - MDMA, veikdamas bendrininkų grupėje su R.D., tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, laiku ir iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 105 (šimtą penkis) vienetus bendros 16,942 g masės „Extazy“ tablečių, savo sudėtyje turinčių 5,239 g grynos psichotropinės medžiagos – MDMA, šią psichotropinę medžiagą iki 2007-06-13 neteisėtai laikė Panevėžyje, viename iš Skaistakalnio gatvėje esančio namo butų, kurią tą pačią dieną, laikydamas prie savęs, neteisėtai gabeno nuo šio namo įvairiomis Panevėžio miesto gatvėmis iki Panevėžyje, Respublikos g. esančio namo vidinio kiemo, kuriame 2007-06-13, apie 14 val. 55 min. šią psichotropinę medžiagą už 1000 litų pardavė R.D.
tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, turėdamas tikslą parduoti psichotropinę medžiagą - metamfetaminą, veikdamas bendrininkų grupėje su R. D., tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, laiku ir iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo bendros 24,245 g masės baltos spalvos miltelių savo sudėtyje turinčių 3,837 g grynos psichotropinės medžiagos – metamfetamino, šią psichotropinę medžiagą iki 2007-07-31 neteisėtai laikė Panevėžyje, viename iš Skaistakalnio gatvėje esančio namo butų, kuriame 2007-07-31 apie 14 val. 45 min. šią psichotropinę medžiagą už 675 litus pardavė R. D.
Panevėžio apygardos teismas Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeitė: G. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino iki šešerių metų ir šešių mėnesių.
Kasaciniu skundu nuteistasis G. M. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžius ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad teismas nuosprendyje rėmėsi R. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui. Prieš sulaikymą R. D. vartojo narkotikus, ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas didelis psichologinis spaudimas. Būdamas abstinencinės būklės nuo priklausomybės narkotikams, psichologiškai palūžęs, R. D. buvo verčiamas pasirašinėti po apklausos protokolais, jų net neskaitęs, buvo verčiamas rašyti prašymus pervežti į kitas areštines, patvirtino nesusipažinęs su surašytais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesikreipė į specialistą, kuris galėjo nustatyti R. D. sugebėjimą duoti teisingus parodymus. Nuteistasis teigia, kad jo baudžiamojoje byloje buvo pažeistos BPK 78 straipsnio nuostatos. Apie tai, kad R. D. bus apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, nebuvo pranešta kasatoriui, todėl kasatorius neturėjo galimybės dalyvauti R. D. apklausoje. Tai rodo, kad byloje pažeistos BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalys bei BPK 184 straipsnio 4 dalis, suteikiančios teisę į gynybą ir nepriklausomą bei nešališką teismą. Kasatorius prašo R. D. parodymų nepripažinti įrodymais.
Kasatorius teigia, kad E. P. parodymai taip pat gauti pažeidžiant įstatymo nuostatas. Pati E. P., anot nuteistojo G. M., pripažino, jog jo vardą ir pavardę apklausos metu nurodė bylą tyrusi tyrėja L. Polikevičienė, įvardindama jį kaip įtariamąjį, nors nei prieš, nei po apklausos nebuvo atlikta akistata su nuteistuoju, nei atpažinimas pagal nuotraukas siekiant nustatyti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką. Šiais veiksmais, anot kasatoriaus, buvo pažeistos BPK 183 straipsnio 2 dalies nuostatos. Byla jo atžvilgiu esanti sufabrikuota.
Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras prašo nuteistojo G. M. kasacinį skundą atmesti. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad jam, G. M., nepranešus ir nesuteikus galimybės dalyvauti R. D. atliktoje apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo pažeistos BPK nuostatos, suteikiančios teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą bei teisę į gynybą. Bylos medžiaga rodo, kad prokuroras prašė ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausti R. D. vadovaudamasis BPK 189 straipsnio 3 dalimi, esant pagrindui manyti, kad bylos nagrinėjimo teisme metu vienas iš kaltinamųjų gali pakeisti savo parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad R. D. pirmosios apklausos metu nepripažino savo kaltės. Be to, ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo R. D. parodymai kito, todėl prokuroras manė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis R. D. gali pakeisti savo parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus. Taip pat manyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui jis gali duoti išsamesnius parodymus. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktos apklausos rezultatų negali paneigti ir faktas, kad apie ją nebuvo pranešta G. M. bei jo gynėjui ir kad jie šios apklausos metu negalėjo pateikti R. D. klausimų. Kaltinamojo G. M. teisė pačiam apklausti R. D. byloje buvo užtikrinta. G. M. ir jo gynėjas turėjo galimybę pateikti klausimus ir šia teise pasinaudojo bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, taigi, byloje nėra pagrindo išvadai, kad dėl jo nedalyvavimo ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausiant R. D., buvo suvaržyta jo teisė į nešališką teismą ir teisė į gynybą. Prokuroras teigia, kad G. M. teiginiai apie pareigūnų darytą psichologinį poveikį R. D., verčiant jį duoti G. M. kaltinančius parodymus, neparemti jokiais konkrečiais bylos duomenimis. G. M. kasaciniame skunde nurodė, kad kitos nuteistosios E. P. parodymais remtis negalima, nes ji nurodė jo pavardę sužinojusi ne nusikaltimo padarymo, o tyrimo metu, jis nebuvo jai parodytas atpažinti. Šie teiginiai nėra pagrįsti. E. P. apklausta įtariamąja, nurodė, kad R. D. psichotropines medžiagas pirkdavo iš asmens, vardu G., kurio pavardę jį sužinojo, perskaičiusi pranešimą apie įtarimą, parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė namą, kuriame gyveno G. M. ir į kurį, E. P. teigimu, R. D. eidavo pirkti psichotropinių medžiagų. Nors E. P. psichotropinių medžiagų iš G. M. tiesiogiai neįsigydavo, tačiau jos parodymai kartu su kitais įrodymais patvirtino faktą, kad G. M. pardavinėjo psichotropines medžiagas. Teismas šioje byloje visapusiškai ištyrė įrodymus, juos vertinant buvo nešališkas, BPK normų nepažeidė ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
Nuteistojo G. M. kasacinis skundas atmestinas.
Kasatorius ginčija nuteistųjų R. D. ir E. P. parodymų teisėtumą nurodydamas, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas priimdami apkaltinamąjį nuosprendį be pagrindo rėmėsi nuteistųjų R. D. bei E. P. parodymais, nes jie gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo normas.
Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pats sprendžia kokius duomenis pripažinti įrodymais, o kokius ne. Šioje byloje nėra nustatyta, kad teismas vertindamas duomenis būtų pažeidęs BPK 20 straipsnio nuostatas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad apklausiant R. D. ir E. P. būtų buvę pažeistos BPK normos. Šių asmenų apklausa ikiteisminio tyrimo metu, jų parodymų ištyrimas ir vertinimas teisme atitinka baudžiamojo proceso įstatyme numatytas taisykles. R. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo išsamiai nurodė aplinkybes, kurioms esant tardavosi su G. M. dėl psichotropinių medžiagų įgijimo, nurodė kaip iš jo, G. M., pirkdavo psichotropines medžiagas ir už jas atsiskaitydavo. Teismo posėdžio metu R. D. ėmė keisti parodymus nurodydamas, kad dalyje epizodų psichotropines medžiagas pirko ne iš G. M., bet apklausiamas vėliau nurodė, kad pirko būtent iš G. M. bei nurodė parodymų keitimo priežastis. Būtent, kad norėjęs padėti G. M. tikslu palengvinti jo teisinę padėtį, sumaišęs veikų epizodus. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino R. D. parodymus. Išsamiai įvertino, kokios R. D. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotuose parodymuose nurodytos aplinkybės yra patvirtinamos kitais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais ir argumentuotai atmetė G. M. aiškinimą, kad jis psichotropinėmis medžiagomis neprekiavęs. Byloje nėra duomenų, kad R. D. ikiteisminio tyrimo metu būtų buvęs daromas koks tai psichologinis poveikis, jis būtų buvęs verčiamas duoti G. M. kaltinančius parodymus. R. D. ikiteisminio tyrimo metu apie nusikaltimo aplinkybes buvo apklausiamas tyrėjų, ikiteisminio tyrimo teisėjo, apklausose dalyvavo gynėjas, savo parodymus patvirtino akistatoje su G. M. ir atliekant parodymų patikrinimą vietoje, šių tyrimo veiksmų atlikimo metu R. D. nenurodė, kad jam būtų buvęs daromas koks tai poveikis.
Kasatorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausiant R. D. jis nedalyvavo, negalėjo pateikti jam klausimų, todėl mano, jog buvo pažeistos BPK 44 str. 5 d., 7 d., BPK 184 str. 4 d., suteikiančios teisę į gynybą ir nepriklausomą bei nešališką teismą. Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnyje įtvirtintos kaltinamojo teisės į teisingą procesą, garantuoja jam teisę ir užduoti klausimus liudytojams. R. D. ir E. P. šioje byloje apklausti ne kaip liudytojai, o kaip įtariamieji, vėliau teismo posėdžio metu – kaip kaltinamieji. G. M. ir jo gynėjas turėjo galimybę užduoti klausimus tiek R. D., tiek E. P. ir šia galimybe pasinaudojo tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Dėl to aplinkybė, kad jis nedalyvavo ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausiant R. D., neduoda pagrindo teigti, kad bylos proceso metu buvo suvaržyta jo teisė į nešališką teismą ir teisė į gynybą, nes, kaip minėta, šios teisės pilnai realizuotos pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu.
E. P. apklausta įtariamąja nurodė, kad R. D. psichotropines medžiagas pirkdavo iš asmens vardu G., o ji šio asmens pavardę sužinojo perskaičiuosi pranešimą apie įtarimą, parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė namą, kuriame gyveno G. M. ir į kurį, kaip ji parodė, R. D. eidavo pirkti psichotropinių medžiagų. E. P. parodymai kartu su kitais įrodymais patvirtina tai, kad G. M. realizuodavo psichotropines medžiagas.
Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi ne tik nuteistųjų R. D., E. P. parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, visapusiškai ištyrė visus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl G. M. kaltės padarius veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo G. M. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Tomas Šeškauskas
Vytautas Greičius
