N. B. pagal BK 187 str., 178 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K–110/2009

Procesinio sprendimo kategorija

1.1.8.1.1.(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. B. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutarties.

Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu N. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė N. B. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2004 m. birželio 7 d. iki rugsėjo 6 d. Iš N. B. W. P. H. M. priteista 4174,50 Lt, I. G. – 603,75 Lt, M. C. A. W. – 672,75 Lt, VĮ „Gyvybės versmė“ – 9429,74 Lt turtinei žalai atlyginti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi nuteistojo N. B. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,

n u s t a t ė :

N. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2004 m. gegužės 9 d., apie 11 val., Kauno r., Samylų sen., Šlienavos k., kartu su asmeniu, dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus, išlaužęs VĮ „Gyvybės versmė“ pastato balkono duris, t. y. įsibrovęs į šį pastatą, iš jo pagrobė VĮ „Gyvybės versmė“ priklausančius daiktus: 390 Lt vertės telefoną „Panasonic“, 320 Lt vertės telefoną „Panasonic“, 350 Lt vertės kompiuterio monitorių, 209,74 Lt vertės skenerį „Mustek 1200“, 34,53 Lt vertės spausdintuvą „Laser JHP“, 34,53 Lt vertės kompiuterį, 17,26 Lt vertės kompiuterio monitorių, 172,64 Lt vertės satelitinį imtuvą, 700 Lt vertės telefono–fakso aparatą „Panasonic“, 319 Lt vertės spausdintuvą „Canon“, 63,56 Lt vertės kolonėles, 2830,05 Lt vertės kompiuterį C600/10/32/W98, 4600 Lt vertės nešiojamą kompiuterį „Acer travel mat“, 283,40 Lt vertės modemą S/N 00103012 78 CF, 610 Lt vertės televizorių „TV Altus 14B7M01“, 1003 Lt vertės muzikinį centrą „Schneider MP 295“, 1500 Lt vertės kompiuterį, 500 Lt vertės monitorių ir padarė VĮ „Gyvybės versmė“ 13 937,71 Lt turtinę žalą; UAB „Mikrovisatos TV“ priklausančią 240,81 Lt vertės anteninę įrangą modemą AXY-WMU-D11 ir padarė UAB „Mikrovisatos TV“ 240,81 Lt turtinę žalą; W. P. H. M. priklausančius daiktus: 1035 Lt vertės fotokamerą „Nicon–300“, 345 Lt vertės fotokamerą, 1086,75 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį „Toshiba Satelite 4000“, 345 Lt vertės CD-ROM įrenginį su įrašyta Biblija, 172,5 Lt vertės CD-ROM įrenginį su žodynėliu anglų–vokiečių kalbomis, bendros 983,25 Lt vertės 57 vienetus knygų „Biblija vaikams“, 34,5 Lt vertės rudos spalvos odinę rankinę, bendros 34,5 Lt vertės laidus ir baterijas kompiuteriui, 138 Lt vertės mini kompaktinių diskų grotuvą ir padarė W. P. H. M. 4174,5 Lt turtinę žalą; I. G. priklausančius daiktus: bendros 345 Lt vertės du mikrofonus, bendros 34,5 Lt vertės du mikrofonų laikiklius, bendros 172,5 Lt vertės penkis laidus garso aparatūrai, 51,75 Lt vertės vieną penkių šešių metrų ilgio laidą ir padarė I. G. 603,75 Lt turtinę žalą; M. C. A. W. priklausančius daiktus: 69 Lt vertės juodos spalvos odinę rankinę, bendros 172,5 Lt vertės 50 vienetų kompaktinių plokštelių, 241,5 Lt vertės juodos spalvos medžiaginį dėklą gitarai, 69 Lt vertės lūpinę armonikėlę, 103,50 Lt vertės kompaktinių plokštelių mini grotuvą, 17,25 Lt vertės video kasetę ir padarė M. C. A. W. 672,75 Lt turtinę žalą.

Be to, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad 2004 m. gegužės 9 d., apie 11 val., Kauno r., Samylų sen., Šlienavos k., kartu su asmeniu, dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus, įsibraudamas į VĮ „Gyvybės versmė“ pastatą, t. y. laužydamas laužtuvais, sugadino 270 Lt vertės duris, 800 Lt vertės plastikines duris bei bendros 840 Lt vertės trejas vidaus duris ir taip padarė VĮ „Gyvybės versmė“ 1910 Lt turtinę žalą.

Kasaciniu skundu nuteistasis N. B. prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartį, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį paskiriant bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, pritaikius bausmių apėmimo būdą paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią galutinę subendrintą bausmę; nesant pagrindo tenkinti šio prašymo, laisvės atėmimo bausmės dydį nustatyti neviršijant sulaikymo ir suėmimo laiko – 102 dienas.

Skunde kasatorius nurodo, kad jam paskirta bausmė neatitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimų, yra per griežta ir pažeidžia teisingumo principą (BK 54 straipsnio 3 dalis). Paskiriant bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintą bausmę, tam tikros svarbios bylos aplinkybės liko neįvertintos arba nepakankamai įvertintos. Kasatorius tvirtina, kad, be jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę lengvinančia aplinkybę pagal BK 59 straipsnio 2 dalį turėjo būti pripažinta tai, jog jis atsiprašė nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų. Bylos duomenys patvirtina, kad kasatorius dirbo pagal verslo liudijimus, vienas išlaikė savo vaiką, buvo priklausomas nuo narkotikų, tačiau išsigydė. Abi idealiąją sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos padarytos daugiau kaip prieš ketverius metus, todėl praėjęs gana ilgas laikotarpis turėjo būti vertinamas nuteistojo naudai. Taip pat N. B. pažymi, kad nuosprendyje pateiktas laisvės atėmimo bausmės paskyrimo motyvavimas neatitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nes teismas nurodė, jog kasatorius neatlygino nusikalstamomis veikomis padarytos žalos. BK tokios atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenumato. Nors apygardos teismas ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nelaikė atsakomybę sunkinančios, tačiau nuosprendžio struktūra ir turinys iš esmės leidžia teigti priešingai. Kasatorius tvirtina, jog jis žalos neatlygino todėl, kad gaunamos pajamos buvo pakankamos tik jam ir vaikui pragyventi. Be to, apeliacinės instancijos teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad vienas iš nukentėjusiųjų, atvykęs į apeliacinį bylos nagrinėjimą, kasatoriui iš esmės atleido bei prašė sušvelninti bausmę. N. B. įsitikinęs, kad nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kasatoriaus manymu, net ir padarius išvadą, kad vis dėlto skirtina laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ji turėtų būti minimali, o galutinė bausmė neturėtų viršyti sulaikymo ir suėmimo laiko. Beje, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad šis laikotarpis nuosprendyje nepagrįstai ir neteisėtai sutrumpintas.

Atsileipimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo N. B. kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad kasacinio skundo teiginiai analogiški apeliacinio skundo argumentams, į kuriuos apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė ir nustatė, jog paskirta bausmė yra teisinga. Prokuroro manymu, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas laikėsi BK 41 ir 54 straipsnių nuostatų. Abiejų instancijų teismų sprendimuose išdėstyti bausmės individualizavimo motyvai yra tinkami ir bausmės griežtumo požiūriu įstatymo taikymo klaidų nepadaryta. Atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių, reikšmingų skiriant bausmę, visumą, nėra pagrindo daryti išvados, kad už padarytą veiką kasatoriui paskirta bausmė yra per griežta ir aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

Nuteistojo N. B. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl bausmės

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų; skirdamas bausmę, jis atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kolegija, išnagrinėjusi kasacinio skundo argumentus, nenustatė BK bendrosios dalies nuostatų, susijusių su bausmės skyrimu, pažeidimo.

Šalia kitų alternatyvių bausmių rūšių BK 178 straipsnio 2 dalies (redakcija, galiojusi iki 2007 m. liepos 21 d.) sankcija laisvės atėmimo bausmės dydį nustatė iki penkerių metų; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį numatytas laisvės atėmimas iki dvejų metų.

N. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trims mėnesiams. Taigi bausmės jam paskirtos neviršijant straipsnių, nustatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų, be to, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė yra gerokai mažesnė nei šio straipsnio sankcijos vidurkis (dveji metai septyni mėnesiai ir penkiolika dienų), o pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės atėmimo bausmės minimumas (BK 50 straipsnio 2 dalis).

Nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnį bei pobūdį, N. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jis nusikalto ne pirmą kartą, turėdamas neišnykusį teistumą, išvadų nepadarė, vėl įvykdė naujus nusikaltimus, žalos neatlygino. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1, 2 dalies, 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis: įvertino tiek nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tiek nuteistojo asmenybę apibūdinančius bruožus.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundą, nustatė, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (visos jos atkartotos ir kasaciniame skunde), teigiamai apibūdinančios kasatorių (atsiprašė nukentėjusiųjų, dirbo, išlaikė vaiką, išsigydė nuo priklausomybės narkotikams, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas), nesudaro pagrindo dar labiau švelninti paskirtų bausmių. Taigi aukštesnės instancijos teismas greta kitų bylos duomenų, reikšmingų bausmės rūšiai ir jos dydžiui, detaliau išanalizavęs kasatoriaus asmenybę apibūdinančius požymius, nenustatė netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis išvadomis, nes visi svarbūs bylos duomenys, apeliaciniam teismui tikrinant bausmės paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, buvo dar kartą iš naujo įvertinti.

Apeliacinis teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusiųjų. Nepripažindami šios faktinės aplinkybės atskira atsakomybę lengvinančia aplinkybe, teismai BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos, suteikiančios teismui tik teisę pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas, nepažeidė.

Atmestinas skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pripažino kasatoriaus atsakomybę sunkinančia aplinkybe turtinės žalos nukentėjusiesiems neatlyginimą. Nuosprendyje aiškiai nurodyta, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į žalos nukentėjusiesiems neatlyginimo faktą, nereiškia baudžiamojo įstatymo pažeidimo. Ši aplinkybė susijusi tiek su nusikalstamos veikos padarinių (nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, jos pobūdžio), tiek su paties nuteistojo charakteristikos vertinimu.

Skundo argumentas dėl teisingumo principo pažeidimo nemotyvuotas teisiniais argumentais. Bausmė švelninama vadovaujantis teisingumo principu (BK 54 straipsnio 3 dalis), tik esant išskirtinėms bylos aplinkybėms. Tokių aplinkybių nagrinėjamojoje byloje nėra, jos aiškiai neišskirtos ir kasatoriaus skunde.

Nepagrįstas ir skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė sulaikymo ir suėmimo įskaitymo į bausmės laiką klausimą. Į bausmės laiką teisingai įskaitytas laikotarpis nuo 2004 m. birželio 7 d. iki rugsėjo 6 d. Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 28 d. nutartimi N. B, paskirtas suėmimas, tą pačią dieną priimtas prokuroro nutarimas dėl N. B. paieškos paskelbimo. N. B. laikinai sulaikytas 2004 m. birželio 7 d., 2004 m. birželio 9 d. jam paskirtas suėmimas trims mėnesiams, o 2004 m. rugsėjo 6 d. prokuroro nutarimu ši kardomoji priemonė panaikinta.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų nuosprendžio ir nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo N. B. kasacinį skundą.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Benediktas Stakauskas

Antanas Klimavičius