Administracinė byla Nr. eI2-5008-811/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02406-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.3.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugpjūčio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Gedimino Užubalio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. S. (N. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo Nr. 22S71867 (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 2022 m. gegužės 25 d. Departamentas priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pagrindu, kad darbdavio vadovas buvo baustas už nelegalų darbą. Paaiškina, kad Departamentas 2022 m. sausio 19 d. jai išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantį iki (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 14 d. Valstybinė darbo inspekcija (toliau ir VDI) surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje pareiškėjos darbdavei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei, nes ji padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį paskirta 1 000 Eur bauda. Pažymi, kad paskirta bauda sumokėta. Departamentas nurodyto VDI nutarimo pagrindu ir remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punktu panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjai.
Atkreipia dėmesį, kad administracinis nusižengimas, kurio pagrindu priimtas skundžiamas Sprendimas, visiškai su ja nesusijęs. VDI bylos dėl administracinio nusižengimo medžiagoje pareiškėja nėra net paminėta. Neigiamos sankcijos jai pritaikytos išimtinai tik dėl darbdavio gautos nuobaudos. Mano, kad užsieniečiui jau gavus leidimą bei pradėjus dirbti, bausti jį vien už darbdavio padarytą administracinį pažeidimą yra neteisinga, nesąžininga ir todėl – neteisėta.
Pažymi, kad šiuo metu visi neatitikimai teisės aktams pašalinti, pareiškėja dirba pagal tinkamai sudarytą darbo sutartį.
Nurodo, kad sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo yra administracinis aktas, kurį priimant turi būti vadovaujamasi ne tik Įstatymo, bet ir bendrąsias viešojo administravimo nuostatas įtvirtinančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, t. y. minėto įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais proporcingumo bei objektyvumo principais.
Mano, kad Departamentas turėjo vadovautis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. įsakymu Nr. 1V-329, 130 punkte numatyta galimybe ir priimti sprendimą pareiškėjai nepanaikinti leidimo laikinai gyventi, kadangi pareiškėja neturi nieko bendra su darbdavio padarytu nusižengimu; pareiškėjos leidimas laikinai gyventi galioja iki (duomenys neskelbtini) m. pabaigos ir mažiausiai šiam laikotarpiui pareiškėja susiejo savo gyvenimą su Lietuva ir darbo vieta; pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, todėl netekus pagrindo laikinai gyventi Lietuvoje ji būtų priversta prašyti politinio prieglobsčio Lietuvoje dėl visiems žinomų politinių aplinkybių; tokiu atveju ji netektų darbo ir valstybei tektų jos išlaikymo našta; pareiškėją tinkamai charakterizuoja darbdavys, ji niekada neturėjo drausminių nuobaudų, padeda pabėgėliams iš (duomenys neskelbtini); pareiškėja yra aukštos kvalifikacijos specialistas – pedagogas; darbdavys pripažįsta, kad jokios užsienietės kaltės dėl darbdavio nubaudimo nėra. Pažymi, kad darbdavio atstovė pripažino pažeidimą, gailisi jį padariusi, pažeidimą padarė dėl teisės aktų nežinojimo, sudarė ne darbo, bet autorines sutartis tik laikinai, kol bus baigtos migracijos ir diplomų legalizavimo procedūros, ryšių tarp bendrovės ir užsieniečių darbuotojų neslėpė, skirtą baudą sumokėjo nedelsiant po nutarimo įsiteisėjimo. Pabrėžia, kad darbdaviui nustatytos lengvinančios aplinkybės, t. y. kaltininkas pripažino padaręs numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti. Nurodo, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidėjai skirta minimali bauda.
Departamentas atsiliepimo į skundą argumentais nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad panaikino pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, nes nustatė, kad A. S., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje („Nelegalus darbas“). VDI 2022 m. kovo 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-177-2022 pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį jai paskirta administracinė nuobauda – 1000 eurų bauda, kuri buvo sumokėta 2022 m. balandžio 5 d. Nutarimas įsiteisėjo 2022 m. balandžio 3 d.
Akcentuoja Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punktu įtvirtintą reglamentavimą. Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos darbdavio vadovei buvo skirta administracinė nuobauda pagal ANK už nelegalų darbą ir nuo tos dienos, kai skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau, kaip vieneri metai, atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punktu, buvo priimtas ginčijamas Sprendimas.
Tvirtina, kad pareiškėja ginčijamu Sprendimu nebuvo baudžiama už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės padarytą administracinį nusižengimą. Pažymi, kad administraciniai nusižengimai ir Migracijos teisės klausimai nėra tapatūs, tai skirtingi teisiniai santykiai, reguliuojami skirtingų teisės normų, todėl pareiškėja nepagrįstai juos sutapatino. Ginčijamas Sprendimas nėra administracinės atsakomybės taikymo aktas. Tai individualus administracinis aktas, priimtas pagal Įstatymą ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą. Akcentuoja, kad tai, jog administracinį nusižengimą padarė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, o ne pareiškėja, kuris neteisėtų veiksmų neatliko, nereiškia, kad pareiškėjai negalėjo kilti teisinės pasekmės pagal Įstatymą. Pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkte įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, nesuteikianti diskrecijos teisės vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkte nurodytam leidimo gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas ar ne. Akcentuoja, kad neatitiktis Įstatymo reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Remiasi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu.
Pažymi, kad ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjai kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi teisės aktų nustatyta tvarka, jei ji atitinka Įstatymo numatytas sąlygas ir pagrindą.
Mano, kad priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teisės normas taikė tinkamai, ginčijamame Sprendime motyvai išdėstyti aiškiai ir adekvačiai.
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 22S71867, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. gruodžio 8 d., tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 2112-LLG-1022 ir šią teisę patvirtinančius dokumentus.
Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos pateiktą prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2022 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Departamento Vilniaus skyrius 2022 m. sausio 19 d. pareiškėjai išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinta nuo 2021 m. gruodžio 1 d.
VDI 2022 m. kovo 14 d. surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-177-2022 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei A. S., nes ji pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, todėl savo veiksmais (neveikimu) padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas) numatytą pažeidimą. Už minėtus pažeidimus administracinio nusižengimo byloje paskirta administracinė nuobauda – 1 000 eurų bauda. Nutarimas įsiteisėjo 2022 m. balandžio 3 d. Bauda sumokėta 2022 m. balandžio 5 d.
Departamentas 2022 m. gegužės 25 d. priėmė skundžiamą Sprendimą Nr. 22S71867, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punktu, pareiškėjai buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), nes darbdavio (priimančiosios įmonės, priimančiojo subjekto) vadovas buvo baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės A. S. 2022 m. birželio 3 Vilniaus apygardos administraciniam teismui adresuotame paaiškinime Nr. NS-22 pažymėta, kad pareiškėjai Departamento Sprendimu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikintas ne dėl jos kaltės, o dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ techninio apsirikimo, pateikta teigiama pareiškėjos, kaip įmonės darbuotojos, charakteristika.
Pareiškėja, nesutikdama su Departamento Sprendimu, 2022 m. birželio 6 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydama minėtą Sprendimą panaikinti.
Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai reglamentuoti Įstatymo 50 straipsnyje.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje apibrėžta nelegalaus darbo sąvoka, t. y. nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti to paties įstatymo 55 straipsnyje išvardytų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimai (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudą) nustačius nelegalaus darbo atvejus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis). ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra nustatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta atsakomybė dėl nelegalaus darbo pažeidimo, kuris užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), analogiškose bylose aiškindamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkto nuostatą, yra konstatavęs, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; arba 2) darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTM5NC0xMDYyLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5394-1062/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5394-1062/2019">eA-5394-1062/2019</a>, 2019 m. spalio 23 d. nutartį Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTM0My02MjQvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5343-624/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5343-624/2019">eA-5343-624/2019</a>, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTM0NC01NTYvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5344-556/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5344-556/2019">eA-5344-556/2019</a>).
Bylos duomenimis, Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjos darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei A. S. buvo skirta administracinė nuobauda pagal ANK už nelegalų darbą (ANK 95 straipsnio 1 dalis), ir nuo tos dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punktu, priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi.
Teismas pabrėžia, kad tiek įmonės, tiek jos vadovo nubaudimas už nelegalų darbą atitinka Įstatymo reikalavimus panaikinant leidimą. LVAT nuosekliai palaiko tokį aiškinimą savo praktikoje (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTM3OS02NjIvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5379-662/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5379-662/2019">eA-5379-662/2019</a>, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTU1NS00MzgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5555-438/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5555-438/2019">eA-5555-438/2019</a>, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTU1Ni03NTYvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5556-756/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5556-756/2019">eA-5556-756/2019</a>). Be to, LVAT yra akcentavęs, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkto nuostata turi būti aiškinama plačiai ir negali priklausyti nuo darbdavio, bausto dėl nelegalaus darbo, teisinės formos ar valdymo pobūdžio. Kitoks šios nuostatos aiškinimas nepagrįstai suteiktų išimtį užsieniečiams, kurių darbdavys baustas kaip fizinis asmuo dėl nelegalaus darbo administracine tvarka (Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio prasme), lyginant su tais užsieniečiais, kurių darbdavys baustas kaip ūkio subjektas pagal Užimtumo įstatymą (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTM5NS00OTIvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5395-492/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5395-492/2019">eA-5395-492/2019</a>; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzg4NC04MjIvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3884-822/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3884-822/2020">eA-3884-822/2020</a>). Taigi nagrinėjamu atveju yra nustatytas darbdavio nubaudimo faktas (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkto prasme), todėl taikytinas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkte įtvirtintas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas.
Pareiškėjos teigimu, administracinis nusižengimas, kurio pagrindu priimtas skundžiamas Sprendimas, visiškai nesusijęs su ja, VDI bylos dėl administracinio nusižengimo medžiagoje ji net nėra paminėta, neigiamos sankcijos jai pritaikytos išimtinai tik dėl darbdavio gautos nuobaudos, ji neturi nieko bendro su darbdavio padarytu nusižengimu.
Teismas pažymi, jog aplinkybė, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis, kad jis nustatytas darbdavio atžvilgiu po to, kai užsienietis jau įdarbintas, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatos reikalavimo, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečių šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai. Teismas pažymi, jog tokie teismo išaiškinimai visiškai atitinka LVAT formuojamą praktiką (2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTM5NC0xMDYyLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5394-1062/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5394-1062/2019">eA-5394-1062/2019</a>, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTM0NC01NTYvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5344-556/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5344-556/2019">eA-5344-556/2019</a>). Tai, kad pareiškėja pati neatliko neteisėtų veiksmų, neturi teisinės reikšmės, nes Įstatymas kelia reikalavimus ne tik užsieniečiui, bet ir jį įdarbinusiam darbdaviui. Jei darbdavys pažeidžia Įstatymo reikalavimus, pasekmės (šiuo atveju leidimo panaikinimas) tenka visiems to teisinio santykio dalyviams. Analogiškus išaiškinimus naujausioje praktikoje palaiko ir LVAT (2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjk2Ni01NTYvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2966-556/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2966-556/2021">eA-2966-556/2021</a> ir kt.).
Dėl pareiškėjos argumentų susijusių su sankcijos pareiškėjai pagrįstumu, proporcingumu ir teisėtumu, pažymėtina, kad LVAT praktikoje yra išaiškinta, jog Departamentas, nustatęs bent vieną Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtintą savarankišką leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Taigi, neatitiktis Įstatymo reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT panašaus pobūdžio bylose (pvz. žr. 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTM0NC01NTYvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5344-556/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5344-556/2019">eA-5344-556/2019</a>; 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTM5NC0xMDYyLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5394-1062/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5394-1062/2019">eA-5394-1062/2019</a>). Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjYyNS00OTIvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2625-492/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2625-492/2019">eA-2625-492/2019</a>; kt.). Aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas teisėtai, nereiškia, jog jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, kad jam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais negalės būti panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas, taip pat neturi atsirasti aplinkybių, kurios Įstatyme nurodytos kaip leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindai. Nustatytas teisinis reglamentavimas yra aiškus, ir šiuo atveju pareiškėjo vertinimas, jog ginčijamas sprendimas neatitinka teisėtų lūkesčių, teisingumo ir proporcingumo principų, nėra pagrindas jį panaikinti (LVAT 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjk2Ni01NTYvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2966-556/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2966-556/2021">eA-2966-556/2021</a> ir kt.).
Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, laikėsi Įstatyme nustatytų imperatyvių nuostatų, todėl negalėjo priimti kitokio sprendimo. Nagrinėjamu atveju, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, tiek pareiškėja privalėjo žinoti šiuos Įstatymo reikalavimus ir už jų nesilaikymą kylančias teisines pasekmes, todėl neigiamų teisinių pasekmių kilimas pareiškėjai, teigiama pareiškėjos, kaip įmonės darbuotojos, charakteristika, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktuose nėra nustatyta, jog Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, turėjo įvertinti, ar Sprendimas bus ekonomiškai naudingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar pareiškėjai.
Taigi, teismas konstatuoja, jog skundžiamas Sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, jame teisingai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertinos, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, paremtas surinktais duomenimis, o pareiškėjui taikoma poveikio priemonė yra motyvuota. Vadinasi, nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. 22S71867 todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos N. S. (N. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Violeta Petkevičienė
Jolita Rasiukevičienė
Gediminas Užubalis
