Administracinė byla Nr. eI2-5278-1114/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02658-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Gedimino Užubalio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėja A. P. kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 3R-398 (2.13-1.E) ir įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. gegužės 27 d. skundą.
2. Pareiškėja paaiškina, jog 2022 m. gegužės 27 d. su skundu kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau ir – Inspekcija) dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo. Pareiškėja skunde nurodė, jog 2022 metų sausio – kovo mėnesiais buvo įsilaužta į jos asmeninę elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) ir pasisavinta informacija apie jos asmenį, pajamas ir asmeninį gyvenimą. Teigė, kad remiantis neteisėtu būdu tvarkomais duomenimis, buvusi darbovietė – UAB „(duomenys neskelbtini)“, reikalavo pareiškėją atsakinėti į klausimynus paremtus jos asmeniniais susirašinėjimais susijusiais su jos individualia veikla ir pajamomis, buvo reikalaujama pateikti duomenis apie jos asmeninius užsakovus, gautas pajamas. Pareiškėja skunde pažymėjo, kad iš gautų reikalavimų suprato, kad į jos asmeninę elektroninio pašto dėžutę įsilaužė buvusios darbovietės direktorius – R. G., todėl teigia, kad prieš ją buvo padarytas nusikaltimas. Pareiškėja nurodo, jog skundą surašė savarankiškai, nesinaudodama advokato pagalba. Skundas nebuvo surašytas profesionaliai ir jame nebuvo nurodytos tikslios teisinės formuluotės dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo, tačiau iš jo turinio buvo galima spręsti, jog jai bedirbant darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavys neteisėtai tvarkė jos asmens duomenis, kuriuos gavo iš jos elektroninio pašto – skaitė visus susirašinėjimus susijusius tiek su jos asmeniniu gyvenimu, su jos vykdoma individualia veikla. Po to darbdavys panaudojo šiuos elektroninius susirašinėjimus parengdamas „vidaus audito klausimynus“ ir reikalaudamas pateikti įvairius kitus asmeninius duomenis, nesusijusias su pareiškėjos darbo santykiais. Darbdavys neteisėtai susipažino, surinko ir išsaugojo pareiškėjos elektroninius laiškus, gautus iš pareiškėjos elektroninio pašto ir juos siekia toliau naudoti kaip įrodymą kituose procesuose/ginčuose, vykstančiuose tarp pareiškėjos ir darbdavio, konkrečiai – darbo ginčų komisijoje.
3. Pažymi, jog?pareiškėja apie savo asmens duomenų tvarkymą sužinojo gavusi jos pačios asmeninius elektroninius laiškus darbo byloje. Tai reiškia, jog pareiškėja nebuvo iš anksto informuota apie jos asmens duomenų tvarkymą, jos duomenys buvo renkami ir su jais susipažįstama slaptai, kaip vėliau paaiškėjo – jos nedarbingumo metu. Pareiškėjos darbovietėje nėra patvirtintos jokios asmens duomenų tvarkymo taisyklės, pareiškėja nėra supažindinta kaip darbdavys tvarko jos asmens duomenis. Šios aplinkybės suponuoja, kad: darbdavys neturėjo teisėto tikslo tvarkyti pareiškėjos asmens duomenų ir pažeidė pareigą informuoti asmens duomenų subjektą apie jo asmens duomenų tvarkymą. Tai lemia asmens duomenų tvarkymo neteisėtumą ir sudaro pagrindą inspekcijai tirti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau ir – BDAR) pažeidimus.
4. Nurodo, jog BDAR 5 straipsnis nustato asmens duomenų tvarkymo principus, duomenų valdytojas (šiuo atveju – UAB „(duomenys neskelbtini)“) yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi numatytų principų, ir turi sugebėti įrodyti, kad jų laikomasi (atskaitomybės principas). Pareiškėja nurodo, jog jos asmens duomenys buvo surinkti slapta, jai esant laikinai nedarbingai, jos prieš tai neinformavus, nepaprašius sutikimo dėl jos asmeninio elektroninio pašto duomenų tvarkymo – toks asmens duomenų tvarkymas pažeidžia teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principą. Pareiškėja nurodo, jog jos asmens duomenys buvo tvarkomi nesant apibrėžtam tikslui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra tokio tikslo apibrėžę jokiame vidaus teisės akte, taip pat su jokiais vidaus teisės aktais, įtvirtinančiais asmens duomenų tvarkymą, nėra supažindinta pareiškėja; pareiškėja nežino, kur darbdavys naudoja jos elektroninius laiškus, kiek žmonių su jais yra susipažinę ir kur toliau jie bus naudojami. Tai suponuoja tikslo apribojimo principo pažeidimą. Pareiškėja paaiškina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo ginčų komisijai pateikė ne visus pareiškėjos elektroninius laiškus, tačiau jie buvo atrinkti, tai reiškia, jog darbdavys, siekdamas atrinkti jam reikalingus laiškus, prieš tai susipažino su visais pareiškėjos susirašinėjimais, įskaitant susirašinėjimus su šeimos nariais, draugais, teisininkais ir kt. – toks pareiškėjos asmens duomenų tvarkymas pažeidžia duomenų mažinimo principą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išsisaugoję (atsispausdinę) pareiškėjos elektroninius laiškus, bei nenustatę jokio tokių asmens duomenų tvarkymo laikotarpio. Pareiškėjai nėra žinoma, kiek laiko darbdavys savo žinioje saugos ir naudosis jos elektroniniais laiškais. Tai lemia saugojimo trukmės apribojimo principo pažeidimą.
5. Pareiškėja teigia, jog jos darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavęs, susipažinęs ir panaudojęs pareiškėjos asmeninius susirašinėjimus savo interesų tenkinimui, pažeidė ne tik BDAR įtvirtintas teises, pareigas ir principus, bet ir Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) nuostatas, tai patvirtina pažeidimo šiurkštumą ir priešingumą teisei. Darbdavys neturi teisėto pagrindo tvarkyti asmeninio pareiškėjos susirašinėjimo, kadangi tokius duomenis saugo EŽTK, kaip teisę į privatų gyvenimą. Taigi, pakartotinai pabrėžtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė BDAR įtvirtintą teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principą, kadangi tvarkė pareiškėjos asmens duomenis neteisėtai, nesąžiningai ir neskaidriai.
6. Pareiškėja paaiškina, kad po to kai per darbo ginčų komisiją gavo savo asmeninio susirašinėjimo kopijas, pareiškėja nedelsdama kreipėsi į Inspekciją dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo, tačiau Inspekcija atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą motyvuodama tuo, jog prieš pareiškėją galimai įvykdytas nusikaltimas, o nusikaltimų tyrimas nėra priskirtas Inspekcijos kompetencijai. Persiuntus skundą ir su juo susijusią medžiagą Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, pareiškėja buvo iškviesta į policijos įstaigą aplinkybių patikslinimui. Po aplinkybių patikslinimo, 2022 m. birželio 17 d., buvo gautas atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo įstaiga laiko, kad prieš pareiškėją nebuvo įvykdytas nusikaltimas, tačiau tai nepaneigia fakto, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai tvarkė pareiškėjos asmens duomenis iš jos asmeninio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), taip pažeidžiant BDAR nuostatas. Inspekcija, prižiūrėdama ir kontroliuodama asmens duomenų tvarkymą, be kita ko, nagrinėja asmenų skundus ir pranešimus dėl BDAR pažeidimų, pagal juos tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą ir priima sprendimus dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų. Skundų dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymas yra priskirtas Inspekcijos kompetencijai. Inspekcija, atsisakydama tirti pareiškėjos skundą dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo ir konstatuodama, jog prieš pareiškėją yra įvykdytas nusikaltimas, netinkamai ištyrė pareiškėjos skundą. Inspekcija netikrino ir netyrė jokių faktinių aplinkybių apie asmens duomenų tvarkymo pažeidimus, nors tokių pažeidimų galima nustatyti iš pateiktų faktinių aplinkybių. Tai, kad Inspekcija nustatė, jog galimai prieš pareiškėją galėjo būti įvykdytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198 straipsnyje įtvirtintas nusikaltimas, t. y. neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas, nereiškia, jog ikiteisminio tyrimo įstaiga: 1) nustatys nusikaltimo požymius ir tirs veiką; 2) nubaus asmenį administracine tvarka už BDAR pažeidimą, kadangi tai nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos kompetencija. Manytina, jog dalyje dėl neteisėto įsilaužimo į pareiškėjos pašto dėžutę skundas galėjo būti perduotas ikiteisminio tyrimo įstaigai, bet dalyje dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo - rinkimo, susipažinimo, naudojimo, atskleidimo persiunčiant, Inspekcija buvo kompetentinga tirti pareiškėjos skundą ir negalėjo jo perduoti ikiteisminio tyrimo įstaigai šioje apimtyje. Nagrinėdama skundą, Inspekcija turėjo ne apsiriboti formaliu skundo perskaitymu ir nurodymu, jog tai galimai – nusikaltimas, o aktyviai rinkti įrodymus, atlikti patikrinimą. Priimdama skundžiamą sprendimą, Inspekcija, turėdama minimalią informaciją iš skundo, nesiimdama jokių papildomų veiksmų trūkstamai informacijai surinkti ir formaliai vertindama skunde nurodytas pareiškėjos formuluotes „įsilaužė“ „nusikaltimas“ „pasisavino informaciją“, Inspekcija netinkamai įvykdė savo pareigas, susijusias su tinkamu patikrinimo organizavimu, o tai lėmė nepagrįstą atsisakymą nagrinėti pareiškėjos skundą.
7. Pažymi, jog pareiškėjos pažeistos teisės turi būti ginamos, taip įgyvendinant konstitucinius ir bendruosius teisės principus į teisingumą, privataus gyvenimo neliečiamumą, asmenų prieš įstatymą lygybę, teisėtų lūkesčių apsaugą. Skundo siuntinėjimas iš vienos institucijos į kitą nededant pastangų nustatyti Inspekcijos kompetencijos turinio neužtikrina tinkamos nukentėjusio asmens teisių gynybos ir neįgyvendina BDAR paskirties – saugoti asmenis nuo neteisėto asmens duomenų tvarkymo ir nubausti neteisėtai asmens duomenis tvarkiusius asmenis. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, jog Inspekcija, perduodama pareiškėjos skundą visa apimtimi nagrinėti ikiteisminio tyrimo įstaigai, pažeidė Asmens duomenų apsaugos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, dėl to Inspekcijos sprendimas turi būti panaikintas. Inspekcija įpareigotina išspręsti pareiškėjos skundą dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo.
8. Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Inspekcija pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau ir – ADTAĮ) 24 straipsnio 5 dalies 5 punktu, pateiktame Inspekcijai skunde turi būti nurodytas skundžiamų veiksmų (neveikimo) apibūdinimas, jų padarymo laikas ir aplinkybės, tos pačios dalies 6 punkte pažymėta, jog pareiškėjas turi suformuluoti prašymą Inspekcijai, o to paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad prie skundo turi būti pridėti turimi dokumentai, reikalingi skundui nagrinėti, ar jų aprašymas. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, asmeniui, teikiančiam skundą, tenka pareiga pateikti su skundu susijusias aplinkybes ir įrodymus ir ne Inspekcijai tenka pareiga nustatyti, ar tikrai visos skundžiamos aplinkybės yra nurodytos asmens pateiktame skunde.
10. Inspekcija nesutinka su pareiškėjos argumentu, jog Inspekcija formaliai vertino pareiškėjos skundo turinį ir vien dėl pareiškėjos nurodytų frazių „įsilaužė“ ar „nusikaltimas“ perdavė pareiškėjos skundą teisėsaugos institucijai. Pažymėtina, kad Inspekcija priėmė sprendimą perduoti pareiškėjos skundą pagal kompetenciją nagrinėti kitai institucijai, atsižvelgdama ne į pavienius žodžius, o į pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog skunde teismui yra pateiktos papildomos aplinkybės, kurios nebuvo pateiktos pirminiame pareiškėjos skunde ir kurios Inspekcijos nebuvo vertintos (kad skundžiamas informavimas dėl stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje, kad nėra patvirtintų teisės aktų, reglamentuojančių stebėseną ir kontrolę darbo vietoje, surinktų asmens duomenų saugojimo laikotarpio ir kt.), kadangi Inspekcijai nebuvo žinomos. Pažymėtina ir tai, kad Inspekcija, kaip ir kitos valstybinės institucijos, privalo veikti jai suteiktų įgaliojimų ribose. Todėl įvertinusi pareiškėjos skunde pateiktą informaciją (apie galimą įsilaužimą į jos elektroninio pašto adresą) ir suformuluotą prašymą („ar nėra pažeistos mano asmens duomenų teisės, naudojant mano ir mano klientų asmens duomenis, siekiant gauti iš manęs pinigų“), Inspekcija priėmė sprendimą, kad pareiškėjos skundžiami veiksmai galimai turi nusikalstamos veikos, numatytos BK 198 straipsnyje – neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas. Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad pagal Inspekcijos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, Inspekcija neturi kompetencijos tirti BK numatytas veikas, skundas buvo persiųstas kompetentingai institucijai.
11. Inspekcija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. 3R-398 (2.13-1.E) neužkerta kelio pateikti pakartotinio skundo Inspekcijai, nurodžius papildomas aplinkybes, kurios buvo nurodytos skunde.
k o n s t a t u o j a :
12. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo panaikinti Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 3R-398 (2.13-1.E) ir įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. gegužės 27 d. skundą.
13. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2022 m. gegužės 27 d. pareiškėja kreipėsi į Inspekciją dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo; taip pat 2022 m. gegužės 26 d. su skundu, kuriame nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir 2022 m. gegužės 27 d. skunde Inspekcijai, kreipėsi į Kauno apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą.
14. 2022 m. birželio 1 d. pareiškėja gavo Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 3R-398 (2.13-1.E) „Dėl A. P. 2022-05-27 skundo”, kuriuo Inspekcija atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą kaip nepriklausantį Inspekcijos kompetencijai ir persiuntė pareiškėjos skundą Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
15. 2022 m. birželio 17 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-asis skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu (kuriame nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), 168 straipsniu (kuris reglamentuoja atsisakymą pradėti tyrimą), priėmė nutarimą „Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“, priimtą išnagrinėjus pareiškėjos A. P. 2022 m. gegužės 26 d. pateiktą skundą Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos persiųstą pareiškėjos A. P. 2022 m. gegužės 27 d. skundą.
16. BDAR nustatyta, kad jis taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai ar iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti ją sudaryti, tvarkymui ne automatizuotomis priemonėmis (2 straipsnio 1 dalis); asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (4 straipsnio 1 punktas); duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, įskaitant rinkimą, įrašymą, saugojimą, susipažinimą, naudojimą (4 straipsnio 2 punktas). BDAR 5 straipsnyje įtvirtinti asmens duomenų tvarkymo principai, BDAR 6 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kada duomenų tvarkymas yra teisėtas.
17. Kaip matyti iš pareiškėjos 2022 m. gegužės 27 d. skundo, pareiškėja kreipėsi į Inspekciją dėl pareiškėjos manymu neteisėto jos asmens duomenų (apie pajamas, asmeninį gyvenimą, veiklą), esančių jos asmeninėje elektroninio pašto dėžutėje, rinkimo, saugojimo, naudojimo.
18. Inspekcija atsisakė pareiškėjos skundą nagrinėti motyvuodama tuo, kas veiksmai, kuriuos pareiškėja skundžia, galimai turi nusikalstamos veiklos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198 straipsnyje – neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas, o pagal Inspekcijos veiklą reglamentuojančius teisės aktus Inspekcija neturi kompetencijos tirti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas veikas.
19. ADTAĮ nustatyta, kad Inspekcija stebi, kaip taikomas BDAR, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi (7 straipsnio 1 dalis); Inspekcija turi BDAR nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus (12 straipsnio 1 dalis); priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka (23 straipsnio 1 dalis); priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus), jeigu skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai (27 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl skundo ar jo dalies dalyko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas (27 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
20. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis tiek Inspekcijos veiklą tiesiogiai reglamentuojančiais teisės aktais, tiek gero administravimo principu, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog Inspekcija privalo nuodugniai ir išsamiai ištirti gautus nusiskundimus; pagal ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalį, Inspekcija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka; pastarosios pareigos vykdymo kontekste Inspekcija, be kita ko, privalo pasinaudoti visomis įstatymo suteiktomis teisėmis tam, kad skundą padavęs asmuo gautų objektyvų, išsamų ir visapusišką nurodytų aplinkybių įvertinimą, o taip pat imtųsi poveikio priemonių, jeigu pažeidimai būtų nustatyti; taigi Inspekcija turi pareigą patikrinti jai pateiktame skunde nurodytų aplinkybių pagrįstumą ir realumą, naudodamasi jai teisės aktais suteiktomis priemonėmis bei instrumentais įrodymų surinkimui, aplinkybių nustatymui ir užfiksavimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTgyNi02MjkvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1826-629/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1826-629/2021">eA-1826-629/2021</a>, 2021 m. birželio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTEzNC0yNjEvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1134-261/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1134-261/2021">eA-1134-261/2021</a>).
21. Teismo vertinimu, Inspekcija nuodugniai ir išsamiai neištyrė gauto pareiškėjos 2022 m. gegužės 27 d. skundo dėl, pareiškėjos nuomone, padarytų BDAR pažeidimų, netikrino, netyrė skunde nurodytų aplinkybių dėl galimų pareiškėjos asmens duomenų tvarkymo pažeidimų. Pareiškėjos 2022 m. gegužės 27 d. skunde nurodytos aplinkybės dėl jos asmens duomenų tvarkymo nėra nei patvirtintos, nei paneigtos. Teismo nuomone, Inspekcija nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą.
22. Teismas pažymi, kad pareiškėja, gavusi 2022 m. birželio 17 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-asis skyriaus nutarimą „Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“, priimtą išnagrinėjus pareiškėjos A. P. 2022 m. gegužės 26 d. pateiktą skundą Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos persiųstą pareiškėjos A. P. 2022 m. gegužės 27 d. skundą, galėjo kreiptis į Inspekciją, tačiau tokios teisės neįgyvendino.
23. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškėjos skundą patenkinti – panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 3R-398 (2.13-1.E) ir įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. gegužės 27 d. skundą.
24. Pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame prašo priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovės 302,50 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų (advokato teisinėms paslaugoms apmokėti). Šias išlaidas pareiškėja grindžia teismui pateiktais dokumentais: atstovavimo sutartimi, 2022 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) už teisines paslaugas pagal ataskaitą, advokatės 2022 m. rugpjūčio 15 d. ataskaita, kurioje nurodyta suteikta paslauga ir kaina už jos suteikimą, 2022 m. birželio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 210.
25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (40 straipsnio 1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (40 straipsnio 5 dalis); atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (40 straipsnio 5 dalis); dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (41 straipsnio 1 dalis); teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (40 straipsnio 4 dalis).
26. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes.
27. Teismo vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjos prašoma priteisti suma už advokato suteiktas teisines paslaugas turėtų būti mažintina iki 150 Eur vadovaujantis tuo, kad byla nėra labai sudėtinga tiek faktinėmis, tiek teisinėmis aplinkybėmis.
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos A. P. skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 3R-398 (2.13-1.E) „Dėl A. P. 2022-05-27 skundo“ ir įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją išnagrinėti pareiškėjos A. P. 2022 m. gegužės 27 d. skundą.
Pareiškėjos A. P. skundą dėl bylinėjimosi išlaidų patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai A. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Likusią pareiškėjos A. P. prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Indrė Pukanasytė-Biekšė
Jolita Rasiukevičienė
Gediminas Užubalis
