Administracinė byla Nr. eI2-5405-1114/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02781-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Gedimino Užubalio,
dalyvaujant pareiškėjui J. Z.,
atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovei Priežiūros šios inspekcijos skyriaus vyr. specialistei V. K.,
trečiojo suinteresuoto asmens Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovei šios tarnybos Teisės skyriaus patarėjai J. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas J. Z. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. Z. 2021-10-20 skundo“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau ir – Inspekcija) išnagrinėti 2021 m. spalio 20 d. pareiškėjo skundą.
2. Pareiškėjas skunde teismui nurodo, jog 2021 m. spalio 20 d. su skundu kreipėsi į Inspekciją. Skunde Inspekcijai nurodė, jog UAB „Rekvizitai“ (toliau ir – Rekvizitai.lt) neteisėtai tvarko jo asmens duomenis (privatų mobilaus telefono ryšio numerį). Skunde taip pat nurodė, kad pareiškėjo privatus mobilaus telefono ryšio numeris buvo pateiktas Juridinių asmenų registrui kaip dviejų įmonių telefono ryšio numeris, o UAB „Rekvizitai“ šį telefono numerį paviešino rekvizitai.lt internetiniame portale. Taip pat Inspekcijai pateikė įrodymus, kad skelbiamas telefono numeris priklauso pareiškėjui kaip fiziniam asmeniui. 2022 m. gegužės 17 d. Inspekcija kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą (toliau ir – Tarnyba), prašydama pateikti nuomonę, ar Inspekcijoje nagrinėjamas skundas dėl galimo pareiškėjo, kaip duomenų subjekto, teisių pažeidimo yra priskirtinas Tarnybos kompetencijai. Tarnyba nurodė, jog interneto portalo rekvizitai.lt veikla, kai duomenys apie įmones yra paimami iš viešų oficialių šaltinių ir pa(per)skelbiami savo platformoje, kurioje asmenims suteikiama teisė komentuoti ir vertinti konkrečias įmones, Tarnybos nuomone, laikytina žurnalistine veikla 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau ir – BDAR) kontekste, todėl Tarnyba mano, kad Inspekcijoje nagrinėjamas skundas priskirtinas Tarnybos kompetencijai. Atsižvelgdama į Tarnybos nuomonę, UAB „Rekvizitai“ pateiktus duomenys, Inspekcija nusprendė, kad jos nagrinėjamas skundas dėl pareiškėjo, kaip duomenų subjekto, teisių pažeidimo, jo asmens duomenis tvarkant visuomenės informavimo priemonėje adresu rekvizitai.lt, priskirtinas Tarnybos kompetencijai bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau ir – ADTAĮ) 7 straipsniu, 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 2 dalimi, o taip pat ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 1R-48, nusprendė nutraukti pareiškėjo skundo nagrinėjimą ir persiųsti pareiškėjo skundą bei skundo nagrinėjimo metu gautą medžiagą Tarnybai.
3. Pareiškėjas nurodo, jog su tokiomis Inspekcijos išvadomis nesutinka, nes jos buvo padarytos iš esmės neištyrus pareiškėjo skundo BDAR normų prasme, klaidingai įvertinant, jog UAB „Rekvizitai“ veikla priskiriama žurnalistinei veiklai, dėl ko buvo priimtas visiškai neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas nutraukti skundo nagrinėjimą Inspekcijoje ir persiųsti pareiškėjo skundą Tarnybai. Pareiškėjas pabrėžia, jog pelno siekiančio ir duomenų verslu užsiimančio juridinio asmens UAB „Rekvizitai“ veikla negali būti pripažįstama kaip žurnalistikos veikla, o pati UAB „Rekvizitai“ visuomenės informavimo priemone. Taip pat pareiškėjas pažymi, kad Inspekcija, priėmusi jo 2021 m. spalio 20 d. skundą nagrinėjimui pripažino savo kompetenciją tokį skundą išnagrinėti, todėl skundo nagrinėjimo eigoje negalėjo jo perduoti nagrinėti kitai institucijai.
4. Pažymi, jog Inspekcijos Sprendimu nepagrįstai pritaikytas ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Taip pat pažymi, jog Sprendimas prieštarauja ADTAĮ 7 straipsnio 1 daliai, pagal kurią Inspekcija stebi, kaip taikomas BDAR ir ADTAĮ, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, išskyrus šio įstatymo straipsnius, kurių taikymas pagal šio straipsnio 2 dalį yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija. Pagal ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalį Tarnyba stebi, kaip taikomas BDAR ir ADTAĮ, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais.
5. Pareiškėjas teigia, jog Rekvizitai.lt yra duomenų verslo arba duomenimis grindžiamo verslo įmonė. Konkrečiu nagrinėjamu atveju pareiškėjo asmeninio telefono numerį Rekvizitai.lt tvarkė nurodytu duomenų verslo tikslu. Rekvizitai.lt pareiškėjo asmeninio telefono numerį tvarko dėl to, kad iš valstybinio Juridinių asmenų registro surinko ir paskelbė informaciją apie įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi yra pareiškėjas. Rekvizitai.lt pareiškėjo asmeninį telefono numerį tvarkė tik paminėtoje savo veikloje: tik skelbdama informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas paaiškina, kad registruodamas įmonę valstybiniame Juridinių asmenų registre privalėjo nurodyti kontaktinį mobiliojo ryšio telefono numerį (Registrų centro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, 23.21 punktas). Įmonė nenaudoja stacionaraus telefono ir neturi atskiro savo bendro telefono numerio, todėl pareiškėjas neturėjo jokio kito pasirinkimo kaip vykdydamas teisės aktų reikalavimus valstybiniam Registrų centrui nurodyti savo asmeninį telefono numerį. Priimdama Sprendimą Inspekcija savarankiškai neįvertino paminėto konkretaus pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo atvejo, Rekvizitai.lt veiklos ypatumų vertinimo ir neatsižvelgė į tai, kad Rekvizitai.lt nagrinėjamu konkrečiu atveju pareiškėjo duomenis tvarkė duomenų verslo tikslais. Dėl to Inspekcijos Sprendimu padaryta nepagrįsta išvada, kad Inspekcija nėra kompetentinga nagrinėti pareiškėjo skundą ir nepagrįstai pritaikytas ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
6. Pareiškėjas pažymi, jog Rekvizitai.lt netvarkė jo asmens duomenų jokiais kitais tikslais ir jokiame kitame kontekste nei nurodyta aukščiau. Ypač Rekvizitai.lt pareiškėjo asmeninio telefono numerio netvarkė „žurnalistiniais tikslais“, kaip nurodo BDAR preambulės 153 punktas. Jis numato, kad būtent tokiam duomenų tvarkymui turi būti taikomos specialios pagal BDAR 85 straipsnį priimtos nacionalinės teisės taisyklės, taikomos duomenų tvarkymui žurnalistiniais tikslais. ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „žurnalistikos tikslais“ turėtų būti aiškinama vadovaujantis BDAR preambule, kadangi ADTAĮ ir BDAR nepateikia žurnalistinės veiklos apibrėžimo. Pareiškėjo asmeninio telefono numerio tvarkymas ir skelbimas nėra pagrįstas ir susijęs su visuomenės teise žinoti ir kitais visuomenės interesais. Tvarkydama šį duomenį Rekvizitai.lt neskleidė nuomonių ar idėjų, nenaudojo šio duomens „siekiant atkreipti visuomenės dėmesį“, pareiškėjas nėra viešas asmuo, todėl visuomenei nėra poreikio žinoti pareiškėjo asmeninį telefono numerį. Žurnalistų etikos inspektorius neturi kompetencijos stebėti tokio duomenų tvarkymo ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalies prasme. Todėl Inspekcijai nebuvo minėto teisingumo ministro įsakymo 1 punkte numatytos sąlygos taikyti šią nuostatą, kreiptis į Žurnalistų etikos inspektorių dėl situacijos vertinimo, o gavus vertinimą perduoti jam pareiškėjo skundą ir bylos medžiagą. Priimdama Sprendimą, Inspekcija savarankiškai neįvertino paminėto konkretaus pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo atvejo ir „žurnalistinių tikslų“ sampratos. Dėl to Inspekcijos Sprendimu padaryta nepagrįsta išvada, kad Inspekcija nėra kompetentinga nagrinėti pareiškėjo skundą ir nepagrįstai pritaikytas ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
7. Pareiškėjas nurodo, jog Inspekcijos Sprendimas pažeidžia jo teises į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą pagal ES Pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnius, Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnį, taip pat iš Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo praktikos kylantį teisės viršenybės principą.
8. Rekvizitai.lt, atsisakydama įgyvendinti pareiškėjo prašymą būti pamirštam ir ištrinti pareiškėjo asmenį telefono numerį, pažeidė jo teisę pagal BDAR 17 straipsnį. Pareiškėjo asmeninio telefono numerio tvarkymas ir skelbimas trikdo pareiškėjo privatų gyvenimą, nulemia skambučius pareiškėjui su nepageidaujama tiesiogine rinkodara, riboja pareiškėjo teisę į asmens duomenų apsaugą ir galimybę kontroliuoti pareiškėjo asmens duomenų tvarkymą, prieštarauja pareiškėjo valiai, kad pareiškėjo asmeninis telefono numeris būtų nežinomas plačiajai visuomenei.
9. Inspekcijos Sprendimu pareiškėjo skundo dėl teisių pažeidimo nagrinėjimas nutrauktas Inspekcijai neatlikus savarankiško pažeidimo vertinimo, iš esmės vadovaujantis teisės norma, kuri numatyta ne įstatymuose, o poįstatyminiame akte – teisingumo ministro įsakyme, vadovaujantis iš esmės tik kitos institucijos – Žurnalistų etikos inspektoriaus – pateikta nuomone. BDAR, ADTAĮ ir kituose įstatymo lygmens teisės aktuose tokie įgaliojimai Inspekcijai nėra suteikti.
10. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti. Pareiškėjas akcentavo, kad pagrindinis klausimas byloje – ar pareiškėjo asmeninio telefono skelbimas viešai yra žurnalistika, pareiškėjo nuomone, atsakymas yra „ne“. Pažymėjo, kad yra privatus asmuo, steigdamas įmonę buvo priverstas pateikti savo asmeninio telefono numerį, nes nebūtų galėjęs įsteigti įmonės, jeigu nebūtų nurodęs savo kontaktinio telefono numerio. Tai sukėlė pasekmes – pareiškėjo telefono numeris tapo viešai prieinamas. Pareiškėjas kreipėsi į Rekvizitai.lt dėl duomenų ištrynimo, kurie atsakė, kad telefono numerį „paslėps“ ir kad duomenis renka automatiškai iš registrų. Inspekcija priimdama Sprendimą iš esmės rėmėsi tik dviem pagrindais: teisingumo ministro įsakymu (poįstatyminiu aktu) ir Tarnybos, veikiančios kitoje srityje, nuomone – tokia praktika, pareiškėjo nuomone, yra ydinga. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad kai pareiškėjas steigė įmonę ir pildė grafą, kurioje reikėjo įrašyti kontaktinį telefono numerį, pareiškėjas turėjo nurodyti kontaktinį juridinio asmens, kuris steigiamas, numerį. Pareiškėjas nurodė, kad žurnalistikos srityje taikomas žemesnis privatumo standartas; žurnalistikos srity Tarnyba gina ir visuomenės teisę žinoti, ne tik privatumo interesą, pareiškėjo atveju nenurodytas joks argumentas, kodėl pareiškėjo asmeninio telefono numerio viešas skelbimas yra susijęs su visuomenės interesu žinoti; Tarnyba turi kompetenciją kitoje srityje negu duomenų verslai.
11. Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
12. Nurodo, kad pagal BDAR 51 straipsnio 1 dalį kiekviena valstybė narė užtikrina, kad viena arba kelios nepriklausomos valdžios institucijos yra atsakingos už BDAR taikymo stebėseną, kad būtų apsaugotos fizinių asmenų pagrindinės teisės ir laisvės tvarkant duomenis ir sudarytos palankesnės sąlygos laisvam asmens duomenų judėjimui Europos Sąjungoje. BDAR 55 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekviena priežiūros institucija turi kompetenciją savo valstybės narės teritorijoje vykdyti pagal BDAR jai pavestas užduotis ir naudotis pagal šį reglamentą jai suteiktais įgaliojimais. BDAR įžanginės dalies 153 punkte nustatyta, valstybių narių teisėje saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant žurnalistinę, akademinę, meninę ir (arba) literatūrinę saviraišką, reglamentuojančios taisyklės turėtų būti suderintos su teise į asmens duomenų apsaugą pagal šį reglamentą. Asmens duomenų tvarkymui vien žurnalistiniais tikslais arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais prireikus turėtų būti taikomos nuo tam tikrų šio reglamento nuostatų nukrypti leidžiančios nuostatos arba išimtys, kad teisė į asmens duomenų apsaugą būtų suderinta su teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, kuri yra įtvirtinta Chartijos 11 straipsnyje. Tai visų pirma turėtų būti taikoma asmens duomenų tvarkymui audiovizualinėje srityje ir žinių bei spaudos archyvuose. Todėl valstybės narės turėtų priimti teisėkūros priemones, kuriomis būtų nustatytos išimtys ir nukrypti leidžiančios nuostatos, reikalingos toms pagrindinėms teisėms suderinti. Valstybės narės turėtų priimti tokias išimtis ir nukrypti leidžiančias nuostatas bendrųjų principų, duomenų subjekto teisių, duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų, duomenų perdavimo į trečiąsias valstybes ar tarptautinėms organizacijoms, nepriklausomų priežiūros institucijų, bendradarbiavimo, nuoseklaus teisės taikymo atžvilgiu ir konkretiems asmens duomenų tvarkymo atvejams. Kai tokios išimtys ar nukrypti leidžiančios nuostatos valstybėse narėse yra skirtingos, turėtų būti taikoma duomenų valdytojui taikytina valstybės narės teisė. Kad būtų atsižvelgta į teisės į saviraiškos laisvę svarbą demokratinėje visuomenėje, su šia laisve susijusias sąvokas, kaip antai žurnalistika, būtina aiškinti plačiai. ADTAĮ 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Inspekcija stebi, kaip taikomas BDAR ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, išskyrus šio įstatymo straipsnius, kurių taikymas pagal šio straipsnio 2 dalį yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija. Pagal ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalį Žurnalistų etikos inspektorius stebi, kaip taikomas BDAR ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais.
13. Atsakovė atsiliepime atkreipė dėmesys ir į tai, kad pagal BDAR privalo būti užtikrinamas tinkamas atliekamo tyrimo procesas, todėl skundo nagrinėjimo metu įsigaliojus teisingumo ministro įsakymui, kurio 1 punkte sureglamentuoti atitinkami procedūriniai tyrimo aspektai, kai atliekant tyrimą kyla abejonių dėl asmens duomenų tvarkymo tikslų atitikties duomenų valdytojo (UAB „Rekvizitai“) nurodytiems asmens duomenų tvarkymo tikslams, bei tai, kad remiantis minėto įsakymo 2 punktu, pagal kurį šis įsakymas taikomas ir asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo procedūroms, pradėtoms iki šio įsakymo įsigaliojimo, jeigu šio įsakymo įsigaliojimo metu jos nėra užbaigtos ir dėl jų nėra priimtas asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijos sprendimas, Inspekcijos surinkta skundo tyrimo dėl tinklapyje rekvizitai.lt vykdomo pareiškėjo duomenų tvarkymo medžiaga teisėtai perduota Tarnybai. Inspekcija nurodo, jog atsižvelgus į pateiktą teisinį reglamentavimą, o būtent į tai, kad Lietuvos nacionalinėje teisėje nustatyta, kad BDAR nuostatų stebėseną vykdo dvi priežiūros institucijos, Inspekcijai nesuprantamas pareiškėjo argumentas, kad jo 2021 m. spalio 20 d. skundas neištirtas iš esmės. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad pareiškėjo 2021 m. spalio 20 d. skundas perduotas nagrinėti kitai BDAR nuostatų taikymo priežiūros institucijai, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo skundo neišnagrinėjimo iš esmės atmestini kaip nepagrįsti.
14. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Rekvizitai.lt skelbė ne pareiškėjo asmeninį telefono numerį, bet jo vadovaujamos įmonės – juridinio asmens – kontaktinį telefono numerį. Pagal BDAR yra dvi priežiūros institucijos – Inspekcija ir Tarnyba, kurios turi savo kompetencijas, todėl Inspekcija ir kreipėsi nuomonės į Tarnybą. Pareiškėjos asmeninis pasirinkimas nurodyti savo asmeninį telefono numerį.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
16. Tarnyba nurodo, jog nesutinka su pareiškėjo vertinimu, jog komercinės naudos gavimas reiškia prekybą duomenimis ir dėl to toks asmens duomenų tvarkymas negali būti pripažintas kaip atliekamas žurnalistikos tikslu. Tarnyba nurodo, jog finansinės naudos gavimas negali būti laikomas lemiamu kriterijumi, nustatant, ar asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslu. Pabrėžtina, jog tokią veiklą, kuria skunde nurodė pareiškėjas (atlygis už reklama, reklamos plotų pardavimas, duomenų pardavimas), atlieka ir tradicinės visuomenės informavimo priemonės, kurios vienareikšmiškai asmens duomenis tvarko žurnalistikos tikslu. Komercinę naudą gauna ir kiekviena laikraščio redakcija, parduodama leidinius bei gaudama atlygį už leidiniuose skelbiama reklamą, užsakytas publikacijas ir panašiai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) savo praktikoje taip pat laikosi pozicijos, kad tai, jog viešų duomenų skelbimu siekiama pelno, a priori nepanaikina galimybės šią veiklą laikyti „tik žurnalistikos tikslais“ vykdoma veikla, kadangi vykdydama veiklą kiekviena įmonė siekia pelno; tam tikra komercinė sėkmė gali būti netgi profesionalios žurnalistikos išlikimo sine qua non sąlyga (ESTT 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje C-73/07). Taigi akivaizdu, jog finansinės naudos gavimas savaime negali lemti, kad asmens duomenys tvarkomi ne žurnalistikos tikslu, o duomenų verslo tikslu, todėl tokie pareiškėjo argumentai atmestini.
17. Pažymi, kad nei BDAR, nei jokiame kitame teisės akte žurnalistikos tikslas nėra apibrėžtas. Vis dėlto BDAR preambulės 153 punkte įtvirtinta, kad tokias sąvokas, kaip žurnalistika, būtina aiškinti plačiai. Tokios praktikos laikosi ir ESTT pripažindamas, jog duomenų valdytojas, tvarkantis asmens duomenis žurnalistikos tikslu, neprivalo būti profesionalus žurnalistas ar tradicinė visuomenės informavimo priemonė. Tarnyba pažymi, kad iš suformuotos praktikos matyti, jog „žurnalistikos veikla“ yra tokia veikla, kurios tikslas – bet kokiu perdavimo būdu visuomenei skleisti informaciją, nuomones ar idėjas.
18. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad konkrečių kriterijų, kuriais remiantis pripažįstama, ar asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslu, nei Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas, nei ESTT nėra nustatęs. Vis dėlto skirtingų valstybių praktikoje kaip kriterijai išskiriami viešas informacijos paskelbimas ir tam tikras visuomenės interesas gauti skelbiamą informaciją. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad informacija paskelbta internete, savaime nereiškia, jog asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslu (ESTT 2019 m. vasario 14 d. sprendimas byloje C-345/17), tačiau viešas paskelbimas yra viena iš sąlygų, kad tokia veikla galėtų būti pripažinta žurnalistikos veikla. Visuomenės interesas gauti konkrečią informaciją taip pat turėtų būti suprantamas kaip konkretus visuomenės poreikis žinoti tam tikrą informaciją, nuomones ir idėjas, taip atribojant informacijos skelbimą kitais tikslais ar užsiimant išimtinai namų ūkio veikla. Šiuo atveju interneto tinklalapyje www.rekvizitai.lt informacija buvo paskelbta viešai ir visuomenė neabejotinai turi interesą gauti informaciją apie juridinius asmenis, jų kontaktus, įmonės amžių, patikimumą, darbuotojų skaičių ir kt. Todėl atsakovė pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo duomenys interneto tinklalapyje www.rekvizitai.lt tvarkyti žurnalistikos tikslu.
19. Taip pat Tarnyba teigia, kad ESTT 2008 m. gruodžio 16 d. sprendime byloje C-73/07 nagrinėtos panašios aplinkybės, kaip ir šiuo atveju. Nurodytoje byloje nustatyta, kad daugelį metų įmonė rinko iš Suomijos mokesčių institucijų viešus duomenis ir rengė šių duomenų ištraukas skelbti žurnalo regioniniuose leidiniuose. Šiuose leidiniuose skelbiami 1,2 milijonų fizinių asmenų, kurių pajamos yra didesnės nei nustatytas dydis, vardai bei pavardės, kapitalo pajamos, darbo pajamos ir informacija apie jų turto mokesčius 100 eurų tikslumu. Nors šiame žurnale yra ir publikacijų, santraukų ir skelbimų, jo pagrindinis tikslas – skelbti mokestinius asmens duomenis. Žurnalą leidžianti įmonė perleido tiems patiems akcininkams priklausančiai kitai bendrovei žurnale paskelbtus asmens duomenis CD-ROM diskais siekiant platinti per SMS sistemą. Dėl to šios dvi bendrovės pasirašė sutartį su mobiliojo telefono ryšio bendrove, kurį bendrovei įdiegė SMS paslaugą, leidžiančią mobiliojo ryšio telefonų naudotojams už maždaug 2 eurų dydžio mokestį į savo telefoną gauti žurnale paskelbtus duomenis. Vertindamas, ar tokia veikla laikytina atliekama žurnalistikos tikslu, ESTT pabrėžė, jog veiklą, susijusi su pagal nacionalinės teisės aktus viešais pripažįstamuose dokumentuose esančiais duomenimis, gali būti vertinama kaip „žurnalistikos veikla“, jei ja visuomenei siekiama skleisti informaciją, nuomones ar idėjas bet kokiu perdavimo būdu; šia veikla gali užsiimti ne tik visuomenės informavimo įmonės ir ja gali būti siekiama pelno. Šiuo atveju interneto tinklalapyje www.rekvizitai.lt skelbiami iš valstybės registrų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos teismų surinkti duomenys, jie teikiami neatlygintinai kiekvienam asmeniui, taip pat yra galimybė už atlygį užsisakyti informacijos apie juridinius asmenis prenumeratą. Be to, ginčo tinklalapyje skelbiamos įvairios su verslu susijusios publikacijos, kita aktuali informacija, yra galimybė palikti atsiliepimus apie konkretų juridinį asmenį. Skelbiamos informacijos turinys ir aiškus tikslas – informuoti visuomenę jai rūpimais klausimais, t. y. ne tik gauti kontaktinę juridinio asmens informaciją, bet ir informaciją apie įmonės patikimumą, kreditingumą, bylinėjimosi istoriją, vienareikšmiškai leidžia daryti išvadą, jog ir šiuo atveju iš valstybės registrų gautos informacijos skelbimas pagrįstai pripažintinas kaip atliekamas žurnalistikos tikslu, kadangi skelbiant duomenis apie juridinius asmenis interneto tinklalapyje www.rekvizitai.lt neabejotinai siekiama vienintelio tikslo – atskleisti visuomenei informaciją, nuomones bei idėjas.
20. Tarnyba nurodo, jog pareiškėjo asmens duomenys interneto tinklalapyje www.rekvizitai.lt tvarkyti žurnalistikos tikslu, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį Tarnybai nagrinėti pagal kompetenciją, taigi toks Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turėtų būti paliktas galioti.
21. Teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Tarnyba irgi institucija, ginanti žmogaus teises (privatumą, duomenų apsaugą, saviraiškos laisvę, teisę gauti informaciją). Akcentavo, kad informacijos negalima vertinti atsietai nuo turinio, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju buvo paskelbta informacija apie juridinį asmenį. Iš paskelbtos informacijos apie dvi įmones niekaip nebuvo galima padaryti išvados, kad paskelbtas telefono numeris yra pareiškėjo, o ne vienos ar kitos įmonės – juridinio asmens – teledonas. Kiekvienam skaitytojui pamačius telefono numerį prie įmonės – tai yra įmonės duomuo, o ne konkretaus fizinio asmens duomuo. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad Juridinių asmenų registro duomenys yra duomenys apie juridinius asmenis. Pažymėjo, kad Rekvizitai.lt paimdami telefono numerį iš Juridinių asmenų registro tvarkė įmonės duomenį, o ne pareiškėjo asmens duomenį.
k o n s t a t u o j a :
22. Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 20 d. pateikė Inspekcijai skundą dėl jo asmens duomenų (mobilaus telefono ryšio numerio), kuris buvo pateiktas Juridinių asmenų registrui kaip dviejų įmonių telefono ryšio numeris, paviešinimo rekvizitai.lt internetiniame portale.
24. 2021 m. spalio 25 d. Inspekcija raštu priėmė skundą nagrinėti ir nagrinėjimo metu (2021 m. lapkričio 4 d.) gavo skundžiamo asmens (UAB „Rekvizitai“) paaiškinimus, kad pareiškėjo duomenys tvarkomi (viešinami jų interneto svetainėje) žurnalistikos tikslu bei pažymėjo, kad tvarkant asmens duomenis šiuo tikslu yra taikoma ADTAĮ 4 straipsnyje nustatyta išimtis.
25. 2022 m. gegužės 17 d. Inspekcija raštu kreipėsi į Tarnybą ir gavo Tarnybos nuomonę, kad interneto portalo rekvizitai.lt veikla, kai duomenys apie įmones yra paimami iš viešų oficialių šaltinių ir pa(per)skelbiami savo platformoje, kurioje asmenims suteikiama teisė komentuoti ir vertinti konkrečias įmones, laikytina žurnalistine veikla BDAR kontekste, todėl Tarnyba mano, kad Inspekcijoje nagrinėjamas skundas priskirtinas Tarnybos kompetencijai.
26. 2022 m. gegužės 30 d. Inspekcija, atsižvelgdama į Tarnybos nuomonę, į tai, kad dviejų valstybinės priežiūros institucijų prieštaringas (skirtingas) UAB „Rekvizitai“ vykdomos veiklos vertinimas gali būti priežastimi neigiamai reaguoti į priežiūros institucijų vykdomus tyrimus, vadovaudamasi ADTAĮ 7 straipsniu, 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 2 dalimi, 29 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 1R-48, priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundo nagrinėjimą nutraukė ir pareiškėjo skundą bei skundo nagrinėjimo metu gautą medžiagą persiuntė Tarnybai.
27. Kaip minėta, pareiškėjas nurodė, kad Rekvizitai.lt yra duomenų verslo arba duomenimis grindžiamo verslo įmonė, pareiškėjo asmeninio telefono numerį Rekvizitai.lt tvarkė duomenų verslo tikslu. Rekvizitai.lt pareiškėjo asmeninio telefono numerį tvarko dėl to, kad iš Juridinių asmenų registro surinko ir paskelbė informaciją apie įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi yra pareiškėjas. Rekvizitai.lt pareiškėjo asmeninio mobilaus telefono numerį tvarkė tik skelbdama informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas nurodė, kad, registruodamas įmonę Juridinių asmenų registre, privalėjo nurodyti kontaktinį mobiliojo ryšio telefono numerį, įmonė nenaudoja stacionaraus telefono ir neturi atskiro savo bendro telefono numerio, todėl pareiškėjas neturėjo jokio kito pasirinkimo kaip vykdydamas teisės aktų reikalavimus Registrų centrui nurodyti savo asmeninio telefono numerį. Pareiškėjas pažymėjo, kad yra privatus asmuo, steigdamas įmonę buvo priverstas pateikti savo asmeninio telefono numerį, nes nebūtų galėjęs įsteigti įmonės, jeigu nebūtų nurodęs savo kontaktinio telefono numerio. Tai sukėlė pasekmes – pareiškėjo telefono numeris tapo viešai prieinamas. Teismo posėdžio metu Pareiškėjas akcentavo, kad pagrindinis klausimas byloje yra, ar pareiškėjo asmeninio telefono skelbimas viešai yra žurnalistika, pareiškėjo nuomone, atsakymas yra „ne“.
28. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.62 straipsnyje „Juridinių asmenų registras“ nustatyta, kad juridinis asmuo turi būti įregistruotas juridinių asmenų registre (1 dalis); Juridinių asmenų registre įrašomi juridiniai asmenys ir kaupiami duomenys bei dokumentai apie juos; Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras (2 dalis); juridiniai asmenys privalo juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklą visus įstatymų reikalaujamus duomenis (atskleidimo principas) (3 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.64 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų registravimo tvarką nustato juridinių asmenų registro nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatyme nustatyta, kad Juridinių asmenų registre registruojami juridiniai asmenys, kaupiami, saugomi ir tvarkomi su jais susiję duomenys bei dokumentai (1 straipsnio 2 dalyje); Juridinių asmenų registro duomenys, registre kaupiami dokumentai ir bet kuri kita registrui pateikta informacija yra vieša ir teikiama įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka (4 straipsnis). Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“, 23 punkte nurodyta, kokia Juridinių asmenų registre įrašoma ir tvarkoma bendroji informacija apie juridinius asmenis, išskyrus tradicines religines bendruomenes ar bendrijas, profesines sąjungas ar jų susivienijimus. Juridinių asmenų registro nuostatų 23.21 papunktyje nurodyta, kad Juridinių asmenų registre įrašoma ir tvarkoma ši bendroji informacija apie juridinius asmenis, išskyrus tradicines religines bendruomenes ar bendrijas, profesines sąjungas ar jų susivienijimus – elektroninio pašto adresas korespondencijai ir kontaktinis mobiliojo telefono numeris. Kaip teismo posėdžio metu nurodė pats pareiškėjas, kai jis steigė įmonę ir reikėjo įrašyti kontaktinį mobiliojo telefono numerį, pareiškėjas turėjo nurodyti kontaktinį juridinio asmens, kuris yra steigiamas, telefono numerį. Kaip matyti iš minėtų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo nuostatų, Juridinių asmenų registro nuostatų 23 punkto – Juridinių asmenų registre kaupiama informacija yra informacija apie juridinius asmenis; visa Juridinių asmenų registro nuostatų 23 punkte nurodyta informacija, įskaitant informaciją, nurodytą 23.21 papunktyje, yra informacija apie juridinį asmenį. Pažymėtina, kad asmeninio mobilaus telefono numerio pateikimas Juridinių asmenų registrui steigiant įmonę buvo asmeninis pareiškėjo pasirinkimas. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad minėtos teisės aktų nuostatos yra galiojančios, nepripažintos prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktams.
29. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Inspekcija klaidingai įvertino, jog UAB „Rekvizitai“ veikla priskiriama žurnalistinei veiklai, Pareiškėjas pabrėžia, jog pelno siekiančio ir duomenų verslu užsiimančio juridinio asmens UAB „Rekvizitai“ veikla negali būti pripažįstama kaip žurnalistikos veikla, o pati UAB „Rekvizitai“ visuomenės informavimo priemone. Pareiškėjas skunde pažymėjo, jog Rekvizitai.lt netvarkė pareiškėjo asmeninio telefono numerio „žurnalistiniais tikslais“, kaip nurodyta BDAR preambulės 153 punkte. ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „žurnalistikos tikslais“ turėtų būti aiškinama vadovaujantis BDAR preambule, kadangi ADTAĮ ir BDAR nepateikia žurnalistinės veiklos apibrėžimo. Pareiškėjo asmeninio telefono numerio tvarkymas ir skelbimas nėra pagrįstas ir susijęs su visuomenės teise žinoti ir kitais visuomenės interesais. Tvarkydama šį duomenį Rekvizitai.lt neskleidė nuomonių ar idėjų, nenaudojo šio duomens „siekiant atkreipti visuomenės dėmesį“, pareiškėjas nėra viešas asmuo, todėl visuomenei nėra poreikio žinoti pareiškėjo asmeninį telefono numerį. Pareiškėjas skunde nurodė, kad priimdama Sprendimą Inspekcija savarankiškai neįvertino paminėto konkretaus pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo atvejo, Rekvizitai.lt veiklos ypatumų vertinimo ir neatsižvelgė į tai, kad Rekvizitai.lt nagrinėjamu konkrečiu atveju pareiškėjo duomenis tvarkė duomenų verslo tikslais.
30. BDAR preambulės 153 punkte įtvirtinta nuostata, kad tam, jog būtų atsižvelgta į teisės į saviraiškos laisvę svarbą demokratinėje visuomenėje, su šia laisve susijusias sąvokas, kaip antai žurnalistika, būtina aiškinti plačiai. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 81 dalį visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija.
31. Tarnyba atsiliepime nurodė, kad interneto tinklalapyje www.rekvizitai.lt skelbiami iš valstybės registrų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos teismų surinkti duomenys, jie teikiami neatlygintinai kiekvienam asmeniui, taip pat yra galimybė už atlygį užsisakyti informacijos apie juridinius asmenis prenumeratą; tinklalapyje skelbiamos įvairios su verslu susijusios publikacijos, kita aktuali informacija, yra galimybė palikti atsiliepimus apie konkretų juridinį asmenį; skelbiamos informacijos turinys ir aiškus tikslas – informuoti visuomenę jai rūpimais klausimais, t. y. ne tik gauti kontaktinę juridinio asmens informaciją, bet ir informaciją apie įmonės patikimumą, kreditingumą, bylinėjimosi istoriją. Byloje ginčo dėl to nekyla. Ginčas kyla dėl to, kad, pareiškėjo nuomone, pelno siekiančio ir duomenų verslu užsiimančio juridinio asmens UAB „Rekvizitai“ veikla negali būti pripažįstama žurnalistikos veikla, o pati UAB „Rekvizitai“ visuomenės informavimo priemone, nes Rekvizitai.lt nagrinėjamu atveju pareiškėjo duomenis tvarkė duomenų verslo tikslais, kad tvarkydama pareiškėjo asmeninio mobilaus telefono numerį Rekvizitai.lt neskleidė nuomonių ar idėjų, nenaudojo šio duomens „siekiant atkreipti visuomenės dėmesį“, pareiškėjas nėra viešas asmuo, todėl visuomenei nėra poreikio žinoti pareiškėjo asmeninį telefono numerį.
32. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 3 punktą žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų asmens duomenų tvarkymo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse, o šio įstatymo 2 straipsnio 81 dalyje numatyta, kad visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija.
33. Sutiktina su Tarnybos pozicija, kad finansinės naudos gavimas negali būti laikomas lemiamu kriterijumi, nustatant, ar asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslu; komercinę naudą gauna ir kiekviena laikraščio redakcija, parduodama leidinius bei gaudama atlygį už leidiniuose skelbiama reklamą, užsakytas publikacijas, kad finansinės naudos gavimas savaime negali lemti, kad asmens duomenys tvarkomi ne žurnalistikos tikslu, o duomenų verslo tikslu.
34. Atsižvelgiant į interneto tinklalapyje rekvizitai.lt skelbiamos informacijos turinį, tai, kad informacija buvo paskelbta viešai, į Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 81 dalyje įtvirtintą visuomenės informavimo priemonės apibrėžimą, yra pagrindas daryti išvadą, kad interneto tinklalapyje rekvizitai.lt duomenys apie juridinius asmenis tvarkomi žurnalistikos tikslais. Dėl pareiškėjo šioje byloje ginčijamo duomens (mobilaus telefono numerio) tvarkymo minėtoje interneto svetinėje – darytina išvada, kad jis buvo tvarkomas interneto tinklalapyje rekvizitai.lt kaip juridinio asmens duomuo.
35. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Inspekcija, priėmusi jo 2021 m. spalio 20 d. skundą nagrinėjimui, pripažino savo kompetenciją tokį skundą išnagrinėti, todėl skundo nagrinėjimo eigoje negalėjo jo perduoti nagrinėti kitai institucijai, kad Sprendimu padaryta nepagrįsta išvada, jog Inspekcija nėra kompetentinga nagrinėti pareiškėjo skundą ir nepagrįstai pritaikytas ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas; Inspekcijos Sprendimu pareiškėjo skundo nagrinėjimas nutrauktas Inspekcijai neatlikus savarankiško pažeidimo vertinimo, iš esmės vadovaujantis teisės norma, kuri numatyta ne įstatymuose, o poįstatyminiame akte – teisingumo ministro įsakyme, vadovaujantis iš esmės tik kitos institucijos – Žurnalistų etikos inspektoriaus – pateikta nuomone; BDAR, ADTAĮ ir kituose įstatymo lygmens teisės aktuose tokie įgaliojimai Inspekcijai nėra suteikti.
36. Su tokia pareiškėjo pozicija nėra pagrindo sutikti.
37. Pagal ADTAĮ 7 straipsnį Lietuvos Respublikoje yra dvi BDAR ir ADTAĮ taikymo priežiūros institucijos. ADTAĮ 7 straipsnyje yra nustatyta, kad Inspekcija stebi, kaip taikomas BDAR ir ADTAĮ, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, išskyrus ADTAĮ straipsnius, kurių taikymas pagal ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalį yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija (1 dalis); Žurnalistų etikos inspektorius stebi, kaip taikomas BDAR ir ADTAĮ, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais (2 dalis); siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi BDAR 63 straipsnyje nurodyto nuoseklumo užtikrinimo mechanizmo, priežiūros institucijos bendradarbiauja tarpusavyje, kai sprendžiami pagal šio straipsnio 2 dalį žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijai priklausantys klausimai (4 dalis).
38. ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus), jeigu skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai. ADTAĮ 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai, priežiūros institucija per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą perduoda skundą ar jo dalį kompetentingai institucijai ir apie tai praneša pareiškėjui. ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog priežiūros institucija priima sprendimą nutraukti skundo ar jo dalies nagrinėjimą, jeigu nagrinėjant skundą ar jo dalį paaiškėja, kad yra šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį.
39. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2022 m. vasario 8 d. įsakyme Nr. 1R-48 „Dėl asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijų vykdomo pažeidimų nagrinėjimo“ (toliau – TM Įsakymas) nustatyta, kad: jeigu asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijai, atliekant asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimą, tyrimo metu surinkta informacija kelia abejonių dėl asmens duomenų tvarkymo tikslų atitikties duomenų valdytojo nurodytiems asmens duomenų tvarkymo tikslams, kurie pagal kompetenciją gali būti priskirtini nagrinėti kitai asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijai, tyrimą atliekanti asmens duomenų apsaugos priežiūros institucija, gavusi kitos asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijos vertinimą, kad nagrinėjamas asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas yra priskirtinas jos kompetencijai, surinktą tyrimo medžiagą ta apimtimi, kuri priskirtina atitinkamos asmens duomenų priežiūros institucijos kompetencijai, perduoda šiai asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijai (1 punktas); šis įsakymas taikomas ir asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo procedūroms, pradėtoms iki šio įsakymo įsigaliojimo, jeigu šio įsakymo įsigaliojimo metu jos nėra užbaigtos ir dėl jų nėra priimtas asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijos sprendimas (2 punktas).
40. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikoje yra dvi BDAR ir ADTAĮ taikymo priežiūros institucijos, kurios turi apibrėžtą kompetenciją, į tai, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių priežasčių gali kilti ir kyla klausimų dėl jų kompetencijų atribojimo, siekiant, kad abiejų priežiūros institucijų kompetencija nesidubliuotų, Inspekcija ir Tarnyba gali ir turi bendradarbiauti BDAR ir ADTAĮ taikymo priežiūros srityje. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo Inspekcijoje nagrinėjimo ir Sprendimo priėmimo metu galiojo minėtas ADTAĮ 7, 27, 29 straipsniuose, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2022 m. vasario 8 d. įsakyme Nr. 1R-48 „Dėl asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijų vykdomo pažeidimų nagrinėjimo“ įtvirtintas teisinis reguliavimas, jis nėra pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skunde išdėstyta pozicija, kad Inspekcija pareiškėjo skundo nagrinėjimo eigoje negalėjo jo perduoti nagrinėti Tarnybai, kad Sprendime padaryta nepagrįsta išvada, kad Inspekcija nėra kompetentinga nagrinėti pareiškėjo skundą, yra nepagrįsta.
41. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad Inspekcijos priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Sprendime nurodyti konkretūs faktai, kurie pagrįsti įrodymais, nurodytos konkrečios teisės aktų, kuriomis Inspekcija vadovavosi priimdama Sprendimą, nuostatos. Todėl pareiškėjo pozicija, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, yra nepagrįsta.
42. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo J. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Indrė Pukanasytė-Biekšė
Jolita Rasiukevičienė
Gediminas Užubalis
