Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI3-4805-1114/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02208-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Arūno Kaminsko ir Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjų A. A. ir D. A. atstovui advokatui Povilui Juzikiui, atsakovių Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atstovei – vyriausiajai specialistei M. Z. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei – Teisės grupės vyriausiajai specialistei L. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. A. ir D. A. skundą atsakovėms Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjai A. A. ir D. A. (toliau ir – pareiškėjai) kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti atsakovės Pavilnių ir Verkių regioninių parko direkcijos (toliau ir – Direkcija) 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą, kuriuo pateikiama išvada „Atmesta“, bei atmestas pareiškėjų 2022 m. balandžio 21 d. prašymas išduoti specialiuosius reikalavimus Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektui rengti (prašymo reg. Nr. PSR-100-220426-02320) (toliau ir – Prašymas); 2) panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau ir – Administracija) 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą, kuriuo pateikiama išvada „Atmesta“, bei atmestas pareiškėjų Prašymas; 3) įpareigoti Direkciją ir Administraciją iš naujo svarstyti pareiškėjų Prašymą.

2. Pareiškėjai nurodo, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,2000 ha bendro ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Žemės sklypas), žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 3D-830/D1-920 redakcija) patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo lentelės 16 punktu, žemės naudojimo būdas „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ yra nustatomas žemės sklypams, skirtiems vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais. Būtent tokios paskirties ir naudojimo būdo Žemės sklypą Pareiškėjai įsigijo 2021 m. rugpjūčio 30 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. Nr. SK-9474, turėdami tikslą pasistatyti šiame Žemės sklype šeimos poreikiams tenkinti gyvenamąjį būstą.

3. Nurodo, kad pareiškėjų samdytas projektuotojas 2021 metų pabaigoje parengė projektinių pasiūlymų projektą, taip pat projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, kuriuos pateikė pritarimui Administracijai. Administracijos Vyriausiasis miesto architektas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. A659-876/21(3.3.2.26E-MPA) pritarė pareiškėjų parengtai projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai su tam tikromis išimtimis ir papildymais. Pareiškėjai pažymi, kad esminis komentuojamo pritarimo projektinių pasiūlymų užduočiai dalykas yra tai, kad, be kita ko, buvo nurodyti ir šie žemės sklypo naudojimo reglamentai (pritarimo 2 punktas), pagal kuriuos gyvenamojo namo statyba šiame žemės sklype yra galima: užstatymo tipas – dvibutis gyvenamasis namas, užstatymo tankis – 20 proc., užstatymo intensyvumas – iki 0,2, aukštų skaičius – iki 2 aukštų.

4. Pareiškėjai nurodo, kad vadovaujantis patvirtinta projektinių pasiūlymų užduotimi, pareiškėjų pasamdytas projektuotojas pradėjo tikslinti rengiamą statinio projektą, buvo atsižvelgta į projektinių pasiūlymų užduotyje išdėstytus reikalavimus, pakeistas statinio tipas (iš dvibučio į vienbutį); taip pat, kadangi atsižvelgiant į užduoties reikalavimus pagal užduotį suprojektuoti iš pradžių planuoto dvibučio gyvenamojo namo nesigavo ir pastato tipas buvo pakeistas į vienbutį, o toks rengiamo projekto sprendinys nulėmė tai, jog nagrinėjimu atveju projektinių pasiūlymų rengimo, derinimo ir tvirtinimo stadija tapo neprivaloma, pareiškėjai per savo atstovą 2022 m. balandžio 21 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus (toliau – SR), prašymas buvo pateiktas per teritorijų planavimo ir statybos vartus (infostatyba.planuojustatau.lt (toliau – Infostatyba); prašymo reg. Nr. PSR-100-220426-02320. Tačiau 2022 m. gegužės 4 d. į Infostatybą buvo įkeltas atsakovės Direkcijos sprendimas, kuriuo pateikiama išvada „Atmesta“, atsakovės Administracijos sprendimas, kuriuo pateikiama išvada „Atmesta“.

5. Nesutinka su atsakovių sprendimais ir nurodo, jog remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 str. 3 d. statinio projektas turi būti rengiamas, be kitų dokumentų, vadovaujantis ir saugomos teritorijos direkcijos išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais (SR), taikomais konkrečiam projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai.

6. Pažymi, kad Direkcija, atsakydama į pareiškėjų Prašymą, 2022 m. gegužės 4 d. sprendime nurodė, kad negali išduoti pareiškėjams specialiųjų reikalavimų, tačiau iš pateikto atsakymo nėra aišku, kodėl būtent toks sprendimas buvo priimtas. Kitaip tariant, ginčo atveju abi atsakovės iš esmės visiškai teisingai cituoja teisės norminių aktų reikalavimus, tačiau pareiškėjų planuojama veikla (vienbučio gyvenamojo namo statyba tikslu naudoti Žemės sklypą pagal paskirtį ir jame gyventi), visus šiuos reikalavimus atitinka, o iš pateiktų atsakymų visiškai nėra aišku, kodėl ginčo atveju SR buvo atsisakyta išduoti.

7. Mano, jog skundžiami Direkcijos ir Administracijos sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, tiek Direkcija, tiek Administracija nepagrįstai bei neteisėtai atsisakė išduoti specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus pareiškėjų planuojamai gyvenamojo namo statybai Žemės sklype.

8. Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 855 (Vyriausybės 2021 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1084 redakcija) pavirtintų Pavilnių regioninio parko nuostatų (toliau – Nuostatai) 6 punkte numatyta, kad veiklos reglamentavimas ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai siejami su funkcinio prioriteto zonomis, nustatytomis regioninio parko planavimo schemoje (ribų plane); 35 punkte nustatyta, kad funkcinio prioriteto zonose leidžiama statybų plėtra, numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose ir regioninio parko planavimo schemoje.

9. Nurodo, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, pavirtintą 2021 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-972 (toliau ir – BP), Žemės sklypas patenka į funkcinę zoną, kurioje nauja statyba yra galima, mažiausias sklypo plotas naujai statybai – 1500 kv. m.

10. Atkreipia dėmesį, kad BP aiškinamojo rašto 96 punkte nustatyta, kad, jeigu BP sprendiniai neatitinka galiojančių saugomų teritorijų specialiųjų planų (tvarkymo planų) sprendinių, BP reglamentai galės būti taikomi tik pakeitus ar pakoregavus saugomos teritorijos tvarkymo planą, o vadovaujantis BP aiškinamojo rašto 97 punktu, saugomose teritorijose, nurodytose 94 punkte, naujų pastatų statyba ir esamų rekonstrukcija privalo būti kontekstuali esamo užstatymo atžvilgiu ir priderinta prie kraštovaizdžio. Pareiškėjai pažymi, jog naujų pastatų statyba Žemės sklype pagal galiojančius BP sprendinius yra leidžiama.

11. Akcentuoja, kad Direkcijos 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo 3 pastaboje nurodytos nuostatos „t. y. nauja statyba šioje kraštovaizdžio tvarkymo zonoje nenumatyta, o statybos darbai galimi tik esamose sodybose“ Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintuose Saugomų teritorijų tipiniuose apsaugos reglamentuose (toliau ir – Tipiniai apsaugos reglamentai) nėra ir Direkcija neteisingai aiškina šią normą, t. y. naujų statinių statyba Žemės sklype yra galima, su tam tikrais apribojimais, o kategoriško imperatyvaus draudimo naujų statinių statybai Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano GŪe zonoje nenustatyta.

12. Pabrėžia, jog Žemės sklypui jau yra nustatyti jo naudojimo reglamentai kitu specialiuoju dokumentu, parengtu teisės aktų nustatyta tvarka. Paaiškina, kad 2013 metais buvo parengtas kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Nurodytas kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendiniai buvo patvirtinti Administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 30-2342 (toliau – ir Įsakymas).

13. Teigia, kad šis Įsakymas yra galiojantis, jo niekas neginčija, ir taip pat šis dokumentas yra prilyginamas teritorijų planavimo dokumentui, t. y. jo patvirtinimo teisinės pasekmės yra tapačios detaliojo plano patvirtinimu atsirandančioms teisinėms pasekmėms.

14. Atkreipia dėmesį į tai, kad Kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumento grafiniai sprendiniai buvo suderinti su visomis kompetentingomis institucijomis, tame tarpe su Direkcija ir Administracija.

15. Pareiškėjai remiasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, 17 straipsnio 1, 2 dalimis, nurodo, jog šiuo atveju Žemės sklypui yra parengtas dokumentas – planas, kuris prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, t. y. šio dokumento sukeliamos teisinės pasekmės yra tapačios pasekmėms, kurias sukeltų ir detaliojo plano parengimas. Teigia, jog kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra galiojantis, todėl mano, kad sprendžiant klausimą dėl prašymo išduoti SR turėjo būti vadovaujamasi žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentu, t. y. kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendiniais.

16. Akcentuoja, kad nei Direkcija, nei Administracija apskritai nesiaiškino faktinės situacijos, o būtent – koks yra Žemės sklypo vietoje buvusios sodybos sklypo plotas ir ar Žemės sklypas yra buvusi sodyba, kuri yra neišlikusi, tačiau kurios buvimo faktą patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys bei kadastro archyviniai dokumentai.

17. Pažymi kad nuo seno teritorija, kurią šiuo metu apima trys žemės sklypai – (duomenys neskelbtini), buvo vienas sodybinis žemės sklypas (Pradinio sklypo adresas (duomenys neskelbtini)). Pradinio sklypo savininkai 2013 metais nusprendė rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal kurio sprendinius nuspręsta pradinį sklypą padalyti į tris kitos paskirties (Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) sklypus, kurių vienas yra Žemės sklypas. Šis dokumentas buvo patvirtintas atsakovės Administracijos 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymu, o prieš jį patvirtinant, be kita ko, suderintas ir su atsakovu Direkcija, taip pat naujai formuojamiems sklypams nustatyti reglamentai, pagal kuriuos Žemės sklype statyba yra leidžiama. Tuo pat metu (2013 metais) statinių kadastrinių matavimų metu buvo užfiksuota, kad visi sodybos statiniai yra sunykę ir neišlikę, todėl statiniai buvo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro pažymint „SUNAIKINTAS“. Šias aplinkybes patvirtina NTR išrašas su istorija. Šiuo metu jokių statinių teritorijoje, kurią sudaro pradinis sklypas ir vėliau po pradinio sklypo padalijimo suformuoti trys žemės sklypai nėra išlikę.

18. Atsakovė Direkcija nesutinka su pareiškėjų skundu ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

19. Remiasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų 5 straipsniu, kuris nustato, kokie teisės aktai reglamentuoja veiklą saugomose teritorijose.

20. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 512 „Dėl Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-341 patvirtintu Pavilnių regioninio parko tvarkymo planu, Žemės sklypas patenka į Pavilnių regioninio parko gyvenamojo funkcinio prioriteto zoną, bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių ekstensyvaus tvarkymo (GŪe) kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Tipiniai apsaugos reglamentai nustato saugomų teritorijų tvarkymo planuose išskiriamų kraštovaizdžio tvarkymo zonų sistemą, nurodo šios teritorijos apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus; Tipinių apsaugos reglamentų 28 punkte nurodyta, kad ekstensyvaus (t. y. ne intensyvaus) tvarkymo kraštovaizdžio zonoje (GŪe) palaikomas bendras susiformavęs užstatymo pobūdis ir urbanistinė struktūra, vykdant statybas, aplinka radikaliai nepertvarkoma, apsiribojama daugiausia renovacijos priemonėmis.

21. Direkcija nurodo, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Žemės sklypui taikomas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnis, kurio 2 dalies 16 punkte nurodyta, kad draudžiama: statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atvejus, kai Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis: a) statomi statiniai, susiję su valstybinio parko steigimo tikslais; b) statomi statiniai, būtini vykdant veiklą, kuriai taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas; c) statomi sodybos statiniai buvusios sodybos vietoje; d) atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą; e) statomi statiniai, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą, valstybinio jūrų uosto veiklą; f) statomi sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai sodybose; g) atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai ir jų inžineriniai statiniai pirminėse jų stovėjimo vietose;“.

22. Direkcija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos, reikalavimai arba reglamentas ir apsaugos principai, o šio straipsnio 28 dalyje numatyta, kad teritorijų planavimo dokumento sprendinys – grafiškai ir raštu išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas. Taigi BP laikytinas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentu, kurio sprendiniai išreikšti tiek grafiškai, tiek ir raštu, ir kuriais privaloma vadovautis rengiant formavimo ir pertvarkymo projektą. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas ir jo sprendiniai vertintini sistemiškai ir nuosekliai, suprantant, kad tiek tekstinė, tiek grafinė dalis sudaro bendrą ir vientisą dokumentą. Atkreipia dėmesį, kad BP aiškinamojo rašto (dalyje „Bendrojo plano sprendinių tekstinis reglamentas“) 95 punkte numatyta, kad veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų bei kiti įstatymai, saugomų teritorijų nuostatai, saugomų teritorijų planavimo dokumentai, saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai, apsaugos sutartys, kurias Vyriausybės įgaliotos institucijos jos nustatyta tvarka sudaro su žemės savininkais ir valdytojais ir įregistruoja Nekilnojamojo turto registre, kai su žemės savininkais ir valdytojais individualiai susitariama dėl kraštovaizdžio, gamtos vertybių papildomų apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo arba tvarkymo priemonių įgyvendinimo jų valdomoje žemėje. BP aiškinamojo rašto 96 punkte nurodoma, kad jeigu BP sprendiniai neatitinka galiojančių saugomų teritorijų specialiųjų planų (tvarkymo planų) sprendinių, BP reglamentai galės būti taikomi tik pakeitus ar pakoregavus saugomos teritorijos tvarkymo planą. Direkcija paaiškina, kad tai iš esmės reiškia, jog BP sprendiniai dėl saugomų teritorijų turi būti vertinami sistemiškai su saugomų teritorijų planavimo dokumentais bei šią sritį reglamentuojančiais specialiaisiais teisės aktais.

23. Direkcija pažymi, kad Pavilnių regioniniame parke nėra išskirtų gyvenamojo funkcinio prioriteto zonų, kuriuose būtų numatyta statybų plėtra.

24. Direkcija nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalį naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius leidžiama statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus; sodybų pastatai statomi laikantis valstybinio parko nuostatuose nustatytų etnografinio regiono architektūros ir sodybos planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių, kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus arba nustatant juridinį faktą teismo sprendimu.

25. Direkcija nurodo, kad pagal pareiškėjų pateiktus dokumentus aiškiai matoma, kad sodyba buvo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), o žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritorijoje nėra ir nebuvo nei vieno teisėtai pastatyto gyvenamosios paskirties pastato.

26. Direkcija cituoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 37 ir 38 dalis, kad „Saugomų teritorijų nuostatai – teisės aktas, kuriuo nustatomi atskiros saugomos teritorijos valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo ypatumai, saugomos teritorijos steigimo tikslas, išskirtinė vertė, taip pat etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai arba kuriuo nustatomi saugomų teritorijų tipų bendri valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo principai ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai. Saugomų teritorijų planavimo dokumentai – saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys saugomų teritorijų sistemą arba jos dalis, saugomų teritorijų ribas, funkcinio prioriteto ir (ar) kraštovaizdžio tvarkymo zonas, patikslinantys apribojimus bei nustatantys priemones gamtos ir (ar) kultūros paveldo teritoriniams kompleksams ir objektams (vertybėms) išsaugoti, atkurti ir racionaliai naudoti, rekreacijai, ypač pažintiniam turizmui, organizuoti, gamtos paveldo objektų schemos, taip pat strateginio planavimo dokumentai, nustatantys veiksmus bei tvarkymo priemones, jų įgyvendinimo eiliškumą, lėšų poreikį ir atsakingas institucijas.“, t. y. nuostatai nustato tik regioninio parko administracinį reguliavimą, šios teritorijos apsaugą, tvarkymą, sodybų jame planavimą ir pan.

27. Pažymi, kad saugomų teritorijų nuostatai nėra saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar jo sprendinys; kad nuostatai nesuteikia teisę netaikyti kitų, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nurodytų veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių teisės aktų.

28. Direkcija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis - tik detaliuoju planu yra nustatomas toks teritorijų naudojimo reglamentas, kaip leistinas pastatų aukštis, leistinas žemės sklypų užstatymo intensyvumas ar užstatymo tūrio tankis. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai gavo 2022 m. kovo 22 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau ir – VTPSI) atsakymą Nr. 2D-5196, kuriame taip pat išaiškintos Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios statybos galimybes, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo raštu VTPSI nurodo, kad pareiškėjų minimas Žemės sklypo planas, prilyginamas detaliajam planui vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis nėra Detalusis planas, o tik žemėtvarkos projektas, reglamentuojamas Žemės įstatymu, o ne Teritorijų planavimo įstatymu, t. y. toks planas negali nustatyti teritorijų planavimo naudojimo reglamento.

29. Direkcija pažymi, kad jos nurodytos SR neišdavimo pastabos yra tikslios ir aiškios, pateiktos ne tik teisės aktų ištraukos bet ir Direkcijos kompetencijos ribose jų išaiškinimas, papildoma informacija.

30. Atkreipia dėmesį, jog Vilniaus apygardos administraciniam teismui net ir priėmus tokį teismo sprendimą, kokio siekia pareiškėjai, pareiškėjų tikslai nebūtų pasiekti ir interesai nebūtų apginti, nustatytos išvados nepakis, t. y. teismui nusprendus tenkinti pareiškėjų skundą ir panaikinti atsisakymą išduoti SR, Direkcijai kiltų pareiga, vadovaujantis Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros ir išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą ir parengti naują atsisakymą išduoti neprivalomus SR.

31. Atsižvelgiant į tai Direkcija mano, kad teisėtai ir pagrįstai, teisės aktų nustatyta tvarka, atsisakė išduoti neprivalomą dokumentą - SR, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti į Infostatyba pateikto Direkcijos atsisakymo išduoti specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus naujo vienbučio gyvenamojo namo statybai, adresu (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakoves iš naujo svarstyti pareiškėjų prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus.

32. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesutinka su pareiškėjų skundu ir teismo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

33. Atsakovė Administracija remiasi Statybos įstatymo 2 straipsnio 47 dalimi, 24 straipsnio 3, 4, 6, 8, 18, 22, 24 dalimis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-22 patvirtintu Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros ir išdavimo tvarkos aprašo (toliau ir – Aprašas) 1, 2 4, 91 punktais.

34. Nurodo, kad iš pareiškėjų skunde pateikiamų argumentų galima pastebėti, kad pareiškėjų pozicija nėra nuosekli, painiojamos sąvokos, pateikiama neteisinga situacijos ir teisės aktų reikalavimų interpretacija.

35. Paaiškina, jog viena vertus, pareiškėjai pripažįsta, kad buvusi sodyba yra „vieta žemės sklypo dalyje“, t. y. ne visas žemės sklypas, kuriame yra ta sodyba, bet būtent tik konkreti vieta žemės sklypo dalyje. Tačiau vėliau pareiškėjai skunde be jokių objektyvių argumentų bei įrodymų deklaruoja, kad „visas pradinis sklypas buvo sodyba“, t. y. kad buvusi sodyba yra ne konkreti vieta žemės sklypo dalyje, o visas žemės sklypas yra buvusi sodyba.

36. Pažymi, kad Saugomų teritorijų įstatyme (toliau ir – STĮ) (2 straipsnio 52 dalyje) labai aiškiai nustatyta, kas yra buvusi sodyba – tai vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu. Teigia, kad iš šios nuostatos loginio ir lingvistinio aiškinimo matyti, kad „buvusi sodyba“ yra ne pats žemės sklypas, kaip tą neteisingai nori pateikti pareiškėjai, bet konkreti vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų.

37. Akcentuoja, kad naujus sodybos pastatus leidžiama statyti išimtinai buvusios sodybos vietoje, nebent buvusios sodybos vietoje neįmanoma sodybos atstatyti dėl to, kad ta vieta yra užlieta vandeniu dėl natūralaus upės ar ežero kranto linijos pasikeitimo, dėl vandens telkinio patvenkimo arba dėl reljefo formų pasikeitimo, užaugusio miško, nutiestų kelių ar kitų objektyvių priežasčių. Atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju pareiškėjai nenurodė jokių įstatyme numatytų ar kitų objektyvių priežasčių, kurios galėtų lemti objektyvų poreikį sodybą statyti ne buvusios sodybos vietoje.

38. Atsižvelgiant į tai teigia, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba, o padalinus žemės sklypą į tris žemės sklypus, naujai suformuotuose žemės sklypuose naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius galima statyti tik buvusios sodybos vietoje, t. y. žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių, kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus arba nustatant juridinį faktą teismo sprendimu. Šiuo atveju nurodo, kad pareiškėjų pateikti dokumentai (planai) patvirtina, kad pareiškėjų žemės sklype nėra buvusios sodybos vietos.

39. Pažymi, kad visos Direkcijos nurodytos pastabos ir pateikti argumentai, kodėl pareiškėjams nėra išduodami SR yra teisingi ir pagrįsti. Teigia, jog Direkcija ir Administracija yra kompetentingi subjektai daryti išvadas, kurios buvo padarytos, jokios procedūros šiuo atveju nebuvo pažeistos. Pareiškėjai apskritai nekvestionuoja dalies Direkcijos pateiktų argumentų. Mano, kad visos šios išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Administracijos ir Direkcijos atsisakymai išduoti SR yra teisingi, teisėti ir negali būti panaikinti.

40. Administracija taip pat nurodo, kad jos nuomone pareiškėjai, siekdami pagrįsti savo skundą, tendencingai cituoja įvairius dokumentus ir teisės aktus, nutylėdami jiems nepalankias aplinkybes, todėl keltinas klausimas, ar pareiškėjai nepiktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis Taip pat Administracijos nuomone nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepagrindžia savo suinteresuotumo. Pastebi, kad net jei SR pareiškėjams ir būtų išduoti, tai neeliminuotų pareiškėjų pareigos statinio projektą parengti ir statybą vykdyti griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Šios aplinkybės lemia, kad šio ginčo išsprendimas ir bet koks šios bylos rezultatas galimai neturės jokios įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms – pareiškėjai, norėdami ginčo sklype statyti sodybą, vis tiek turės įgyvendinti teisės aktų, tame tarpe ir STĮ, reikalavimus.

41. Atsižvelgiant į tai, kelia klausimą, ar toks pareiškėjų skundas, kurio tenkinimas galimai neturės įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms, apskritai gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

42. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas advokatas Povilas Juzikis palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, argumentus, teismo prašė skundą patenkinti visiškai.

43. Teismo posėdyje atsakovės Administracijos atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

44. Teismo posėdyje atsakovės Direkcijos atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

konstatuoja:

45. Byloje ginčas kilo dėl Direkcijos 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo, kuriuo pateikta išvada „Atmesta“ ir atmestas pareiškėjų Prašymas, ir Administracijos 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo, kuriuo pateikiama išvada „Atmesta“ ir atmestas pareiškėjų Prašymas, teisėtumo ir pagrįstumo.

46. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai 2021 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esančiame 2022 m. gegužės 17 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad Žemės sklypas suformuotas padalijus daiktą, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; žemės sklypas patenka į teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – valstybiniai parkai, nacionaliniai ir regioniniai parkai.

47. Iš byloje esančios medžiagos (2022 m. gegužės 17 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija) nustatyta, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), plotas 0,6346 ha, buvo padalintas į tris atskirus žemės sklypus: žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), plotas 0,2000 ha), žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis pareiškėjams, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 0,2000 ha) ir žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), plotas 0,2364 ha). Iš byloje esančio 2022 m. gegužės 17 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija matyti, kad žemės sklype buvo pastatai – gyvenamasis namas, 3 ūkiniai pastatai, lauko virtuvė, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (lauko tualetas), istorijoje nurodyta, kad visų minėtų pastatų būklė – sunaikinti, statusas – išregistruoti.

48. Iš byloje esančio pastatų, stovėjusių žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) (kuris, kaip minėta, buvo padalintas į tris atskirus žemės sklypus) išdėstymo plano, pateikto VĮ Registrų centras, matyti, kad gyvenamasis namas ir kiti pastatai stovėjo toje iki padalinimo buvusio žemės sklypo dalyje, kurioje šiuo metu yra suformuotas žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), plotas 0,2364 ha).

49. Į bylą yra pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. A30-1458 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“, kuriuo buvo leista pradėti rengti 6346 kv. m. ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui pagal Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus parengtus žemės sklypo rengimo reikalavimus. 2013 m. parengtas (rengėjas SĮ „Vilniaus planas“ organizatorius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius) žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (taip nurodyta ant žemės sklypo plano), patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 30-2342. Šiame žemės sklypo plane nurodyta, kad jo rengimo tikslas – pertvarkyti padalijimo būdu Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą, nekeičiant žemės sklypų ribų ir ploto laisvoje valstybinėje žemėje, teritorijos naudojimo būdo ir pobūdžio, tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų (leistino pastatų aukščiau, užstatymo tankumo ir intensyvumo). Žemė sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, aiškinamajame rašte nurodyta, kad formuojami trys sklypai Nr.1, Nr. 2 ir Nr. 3 (pareiškėjų Žemės sklypas atitinka šiame plane nurodytą sklypą Nr. 1); žemės sklypo plano aiškinamajame rašte, pačiame plane nurodyta, kad formuojamas sklypas Nr. 1 yra 2000 kv. m. ploto, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos, užstatymo tipas – vienbutis gyvenamasis namas, pastatų aukštis – iki 2 aukštų, užstatymo tankis – iki 23 proc., gamtos apsaugos apribojimai – laikytis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (XXXIV sk. „Nacionaliniai ir regioniniai parkai“), sklypas tvarkomas vadovaujantis 2009 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-342 patvirtinto Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano nustatytu GŪe (ekstensyvaus tvarkymo) reglamentu; statybos darbai vykdomi pagal nustatyta tvarka suderintus projektus.

50. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 30-2342 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ patvirtino kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius (pagal pridedamą brėžinį M 1:1000): žemės sklypo Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)): plotą – 2000 kv. m., naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos, užstatymo tipą – vienbučių gyvenamųjų pastatų, urbanistinius-architektūrinius apribojimus: pastatų aukštį – iki 2 aukštų, užstatymo tankį – iki 23 proc., taikytinas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“: gamtos apsaugos apribojimai – laikytis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (XXXIV sk. „Nacionaliniai ir regioniniai parkai“), sklypas tvarkomas vadovaujantis 2009 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-342 patvirtinto Pavilnių regioninio parko tvarkymo plane nustatytu GŪe (ekstensyvaus tvarkymo) reglamentu; statybos darbai vykdomi pagal nustatyta tvarka suderintus projektus.

51. 2021 m. pabaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto vadovas R. K. parengė pareiškėjams projekto „Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ projektinių pasiūlymų projektą, taip pat 2021 m. gruodžio 15 d. projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, kurioje pateikta tokia informacija apie sumanytą projektuoti statinį: statinio projekto pavadinimas – dvibutis gyvenamasis namas, pagrindinė statinio naudojimo paskirtis – gyvenamoji (dviejų butų), statinio kategorija – neypatingas.

52. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2021 m. gruodžio 21 d. dokumentu Nr. A659-876/21(3.3.2.26E-MPA), kurį pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiasis architektas, pritarta Projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai. Projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, kuriai pritarė pasirašydamas Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiasis architektas, 1 punkte nurodyta, kad statinio projekto pavadinimas – „Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas“; 2 punkte nurodyta, kokie yra nustatomi žemės sklypo reglamentai, iš kurių nurodyti ir šie: užstatymo tipas – dvibutis gyvenamasis namas, užstatymo tankis – iki 20 procentų, užstatymo intensyvumas – iki 0,2, aukštų skaičius – iki 2 aukštų (skaičiuojamas įskaitant cokolinius, mansardinius aukštus bei antstatus, antresoles); 3 punkte nurodyti kiti reikalavimai: 3.3 punkte (konteksto sąlygojami reikalavimai) nustatyta, kad projektiniai pasiūlymai turi būti suderinti su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis, pažymėta, kad kadangi teritorija patenka į Pavilnių regioninį parką, todėl būtina vadovautis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu bei projektinių pasiūlymų sprendinius teikti peržiūrėti/derinti Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai; 3. 4 papunktyje (kiti teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti reikalavimai (bendruosiuose, specialiuosiuose planuose) – vadovautis Vilniaus miesto bendruoju planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972, Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano reikalavimais.

53. Pareiškėjai skunde nurodo, kad vadovaudamasis patvirtinta projektinių pasiūlymų užduotimi, pareiškėjų pasamdytas projektuotojas pradėjo tikslinti rengiamą statinio projektą, buvo atsižvelgta į projektinių pasiūlymų užduotyje išdėstytus reikalavimus, pakeistas statinio tipas (iš dvibučio į vienbutį). Taip pat, kadangi atsižvelgiant į užduoties reikalavimus pagal užduotį suprojektuoti iš pradžių planuoto dvibučio gyvenamojo namo nesigavo ir pastato tipas buvo pakeistas į vienbutį, o toks rengiamo projekto sprendinys nulėmė tai, jog nagrinėjimu atveju projektinių pasiūlymų rengimo, derinimo ir tvirtinimo stadija tapo neprivaloma, pareiškėjai per savo atstovą 2022 m. balandžio 21 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus, prašymas buvo pateiktas per teritorijų planavimo ir statybos vartus (infostatyba.planuojustatau.lt (toliau – Infostatyba)); prašymo reg. Nr. PSR-100-220426-02320. Tačiau 2022-05-04 į Infostatybą buvo įkeltas atsakovo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos (toliau – Direkcija) sprendimas, kuriuo pateikiama išvada „Atmesta“, bei atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybė) sprendimas, kuriuo pateikiama išvada „Atmesta“.

54. Direkcija, 2022 m. gegužės 4 d. pateikdama išvadą „Atmesta“, pateikė tokias pastabas:

54.1. Vadovaujantis Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros ir išdavimo tvarkos aprašo 9(1) punktu Specialieji reikalavimai neišduodami, kai: 9(1).1. statyba žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, atsižvelgiant į savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, yra negalima; 9(1).2. statyba pagal kitus teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) kitus galiojančius teisės aktus konkrečiame žemės sklype negalima; 9(1).3. projektiniams pasiūlymams (kai juos privaloma rengti) nepritarta statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka.

54.2. LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio 2 dalies 16 punkte nurodoma, kad draudžiama statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atvejus, kai statomi sodybos statiniai ir inžineriniai tinklai sodybose, arba siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą.

54.3. Vadovaujantis Pavilnių regioninio parko specialiaisiais teritorijų planavimo dokumentais nagrinėjamas žemės sklypas patenka į Pavilnių regioninio parko gyvenamojo funkcinio prioriteto zoną, bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių ekstensyvaus tvarkymo (GŪe) kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtinti Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai (toliau – Reglamentai) nustato saugomų teritorijų tvarkymo planuose išskiriamų kraštovaizdžio tvarkymo zonų sistemą, nurodo šios teritorijos apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus, Reglamentų 28 dalyje nurodyta, kad ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio zonoje (GŪe) palaikomas bendras susiformavęs užstatymo pobūdis ir urbanistinė struktūra, vykdant statybas, aplinka radikaliai nepertvarkoma, apsiribojama daugiausia renovacijos priemonėmis, t y. nauja statyba šioje kraštovaizdžio tvarkymo zonoje nenumatyta, o statybos darbai galimi tik esamose sodybose.

54.4. Vadovaujantis LR Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis, naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius leidžiama statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus; sodybų pastatai statomi laikantis valstybinio parko nuostatuose nustatytų etnografinio regiono architektūros ir sodybos planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių, kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus arba nustatant juridinį faktą teismo sprendimu.

54.5. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai negali prieštarauti LR Saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms bei galiojantiems specialiojo teritorijų planavimo dokumentams. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – Bendrasis planas) tekstiniame reglamente nurodoma, kad jeigu Bendrojo plano sprendiniai neatitinka galiojančių saugomų teritorijų specialiųjų planų sprendinių, Bendrojo plano sprendiniai nėra taikomi.

55. Administracija, 2022 m. gegužės 4 d. pateikdama išvadą „Atmesta“, pateikė tokias pastabas:

55.1. Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos pastaba: Vadovaujantis LR Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis, naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius leidžiama statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus; sodybų pastatai statomi laikantis valstybinio parko nuostatuose nustatytų etnografinio regiono architektūros ir sodybos planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių, kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus arba nustatant juridinį faktą teismo sprendimu.

55.2. Daugiau Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atmetimo argumentų ir pastabų galima surasti: STRD-00-220504-00108.

56. Statybos įstatyme nustatyta, kad specialieji reikalavimai – neprivalomas, statytojo (užsakovo) pageidavimu statiniui nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys, kurį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos darbuotojas (2 straipsnio 47 dalis).

57. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-22 „Dėl Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros ir išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros ir išdavimo tvarkos aprašo 91 punkte nustatyta, kad specialieji reikalavimai neišduodami, kai: 1) statyba žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, atsižvelgiant į savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, yra negalima; 2) statyba pagal kitus teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) kitus galiojančius teisės aktus konkrečiame žemės sklype negalima; 3) projektiniams pasiūlymams (kai juos privaloma rengti) nepritarta statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka.

58. Kaip minėta, Žemės sklypas patenka į teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: valstybiniai parkai, nacionaliniai ir regioniniai parkai.

59. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 1 d.) nustatyta:

59.1. Valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai parkai) – didelio ploto saugomos teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriu sudėtingose, ypač vertingose teritorijose, kurių apsauga ir tvarkymas siejamas su teritorijos funkcinių bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų nustatymu (2 straipsnio 43 dalis).

59.2. Saugomos teritorijos – sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka) (2 straipsnio 32 dalis).

59.3. Veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja: 1) Saugomų teritorijų įstatymas, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, Laukinės gyvūnijos, Laukinių augalų ir grybų, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, Miškų, Teritorijų planavimo, Statybos bei kiti įstatymai; 2) saugomų teritorijų nuostatai; 3) saugomų teritorijų planavimo dokumentai; 4) saugomų teritorijų tipinis apsaugos reglamentas; 5) apsaugos sutartys, kurias Vyriausybės įgaliotos institucijos jos nustatyta tvarka sudaro su žemės savininkais ir valdytojais ir įregistruoja Nekilnojamojo turto registre, kai su žemės savininkais ir valdytojais individualiai susitariama dėl kraštovaizdžio, gamtos vertybių papildomų apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo arba tvarkymo priemonių įgyvendinimo jų valdomoje žemėje (5 straipsnio 1 dalis); specialiosios žemės naudojimo saugomose teritorijose sąlygos nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (5 straipsnio 11 dalis).

59.4. Kompleksinių saugomų teritorijų kategorijai priskiriami valstybiniai parkai – nacionaliniai ir regioniniai parkai (4 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

59.5. Kompleksinėse saugomose teritorijos veiklą reglamentuoja įstatymo IV skirsnis (12-15 straipsniai), šiame skirsnyje nustatyta, kad valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) išskiriamos šios funkcinio prioriteto zonos: konservacinio (rezervatai ir draustiniai), ekologinės apsaugos, rekreacinio bei ūkinio (žemės, miškų ar vandenų ūkio) ir kito prioriteto zonos; šiuose dokumentuose taip pat išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kuriose kraštovaizdžio apsaugai, naudojimui ir tvarkymui taikomas saugomų teritorijų tipinis apsaugos reglamentas (12 straipsnio 3 dalis); 13 straipsnyje reglamentuota veikla valstybiniuose parkuose ir nustatyta, kad valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato Saugomų teritorijų įstatymas, Vyriausybės patvirtinti nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai, kiti Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai (13 straipsnio 1 dalis); nustatytas toks statybų valstybiniuose parkuose reglamentavimas: 1) draudžiama statyti ir (ar) įrengti naujus statinius ir (ar) įrenginius, nurodytus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme; 2) leidžiama rekonstruoti esamus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose; sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas), kuris gali būti vieno ar dviejų butų; sodybos ar atstatomos buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio sklypo dalyje, nesuformuotoje atskiru sklypu ir apimančioje iki 2 hektarų plotą, išskyrus atstatomas istorines dvaro sodybas, kurių statiniai (registruoti Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultūros vertybės) buvo išdėstyti didesniame kaip 2 hektarų plote; jeigu atliekant kadastrinius matavimus vienos sodybos pastatų ir inžinerinių statinių užimama žemė priskiriama keliems gretimiems žemės sklypams dėl to, kad sodybą padalija viešasis kelias ar upė, laikoma, kad sodyba yra išsidėsčiusi keliuose žemės sklypuose (žemės valdoje), ir šiame straipsnyje nustatyta pastatų ir inžinerinių statinių statybos sodybose teisė juose taikoma tol, kol šie žemės sklypai ir juose esantys statiniai priklauso tam pačiam žemės savininkui (bendraturčiams); 3) leidžiama atkurti kultūros paveldo objektus pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą; 4) leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos); atstatant identiškus buvusios sodybos pastatus ir jų inžinerinius statinius, jų statybos vietai netaikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyti statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto, statybos natūraliuose šlaituose apribojimai, šios dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas sodybos pastatus ir jos inžinerinius statinius išdėstyti ne didesniame kaip 2 hektarų plote;

5) leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus; jei neįmanoma sodybos atstatyti toje vietoje, kur ji buvo, dėl to, kad vieta yra užlieta vandeniu dėl natūralaus upės ar ežero kranto linijos pasikeitimo, dėl vandens telkinio patvenkimo arba dėl reljefo formų pasikeitimo, užaugusio miško, nutiestų kelių ar kitų objektyvių priežasčių, pastatų statybai tokiu atveju gali būti parinkta kita, negu buvusi, pastatų vieta, tačiau pastatai turi būti išdėstomi ne didesniame kaip 2 hektarų plote taikant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto ir statybos šlaituose apribojimus, kitus aplinkosauginius reikalavimus; kai tokiais atvejais parenkant atstatomos sodybos pastatams naują jų statybos vietą žemės sklype dėl jo formos ar dėl kitų greta esančių objektų neįmanoma išlaikyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyto pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto arba atstumo nuo šlaito briaunos, statybos vieta atstatomos sodybos pastatams privalo būti parenkama kitoje vietoje taip, kad atstumas nuo vandens ir nuo nurodytų šlaitų būtų kuo didesnis; asmeninio naudojimo pirties statybai prie vandens telkinio taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyti apribojimai paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose; 6) leidžiama remontuoti, rekonstruoti esamus statinius laikantis valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) savivaldybės ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų sprendinių, jeigu nurodyti planai numato specifines sąlygas ir galimybes jų rekonstrukcijai; 7) statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos esamų pastatų tūriai gali būti didinami, kai pastatai rekonstruojami taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas arba kai valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius; 8) sodybų pastatai statomi laikantis valstybinio parko nuostatuose nustatytų etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą ar atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai; 9) buvusios sodybos atstatymo teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba; sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarką nustato Vyriausybė (13 straipsnio 3 dalis).

59.6. Buvusi sodyba – vieta žemės klypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, - nustatant juridinį faktą teismo sprendimu (2 straipsnio 52 dalis).

59.7. Saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal bendruosius planus ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir jais nustatomus reglamentus, parengtus vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo ir Statybos įstatymo nuostatomis, taip pat pagal saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus (28 straipsnio 1 dalis).

59.8. Valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir biosferos rezervatų planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planai) – rengiamos (rengiami) šioms saugomoms teritorijoms steigti ir (ar) veiklai jose vykdyti; šiose planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) nustatomos atitinkamos saugomos teritorijos ribos, funkcinio prioriteto zonų, įskaitant kultūrinius draustinius ar kultūros paveldo vietoves, ribos, kraštovaizdžio apsaugai ir naudojimui reguliuoti skirtos kraštovaizdžio tvarkymo zonos ir jų reglamentai, gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos ir tvarkymo kryptys bei priemonės, kultūros paveldo kompleksinių objektų (jeigu kultūros paveldo kompleksiniams objektams kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka rengiami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai) ir kultūros paveldo vietovių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimai, taip pat kraštovaizdžio formavimo, rekreacinės infrastruktūros kūrimo ir kitos tvarkymo priemonės (28 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

60. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyta, kad valstybiniuose parkuose esančiose konservacinio funkcinio prioriteto zonose (rezervatuose, draustiniuose), gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos šiame įstatyme atitinkamai nurodytose teritorijose (rezervatuose, draustiniuose, kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose ir jų apsaugos zonose, gamtos paveldo objektų teritorijose) (84 straipsnio 1 dalis); šio įstatymo 84 straipsnio 1 dalyje nenurodytose valstybinių parkų funkcinio prioriteto (ekologinės apsaugos, rekreacinio, ūkinio ir kito prioriteto) zonose draudžiama: statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atvejus, kai Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis: a) statomi statiniai, susiję su valstybinio parko steigimo tikslais; b) statomi statiniai, būtini vykdant veiklą, kuriai taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas; c) statomi sodybos statiniai buvusios sodybos vietoje; d) atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą; e) statomi statiniai, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą, valstybinio jūrų uosto veiklą; f) statomi sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai sodybose; g) atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai ir jų inžineriniai statiniai pirminėse jų stovėjimo vietose (84 straipsnio 2 dalies 16 punktas).

61. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 106 „Dėl Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašo 10 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai iš pateiktų valstybės archyvuose saugomų kartografinių dokumentų kopijų matyti, kad žemės sklype, kuriame norima atstatyti buvusią sodybą, buvo pastatyti tik vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastato (namo) priklausiniai, o vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) buvo pastatytas kitame žemės sklype, pirmajame žemės sklype sodybos atstatyti neleidžiama; sodybą leidžiama atstatyti tik tame žemės sklype, kuriame buvo vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas); tais atvejais, kai plotas, kuriame buvo norimos atstatyti sodybos gyvenamasis namas, patenka į kelis žemės sklypus, sodybą leidžiama atstatyti tik tame žemės sklype, į kurį patenka didžioji dalis namo.

62. Pavilnių regioninio parko nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 855 „Dėl Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“ nustatyta: veiklą regioniniame parke reglamentuoja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, regioninio parko planavimo schema (ribų ir tvarkymo planai), nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kultūros paveldo objektų tipiniai ir individualūs apsaugos reglamentai, šie nuostatai (2 punktas); regioninio parko apsaugos ir tvarkymo ypatumai, veiklos reglamentavimas ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai siejami su funkcinio prioriteto zonomis, nustatytomis regioninio parko planavimo schemoje (ribų plane), ir kraštovaizdžio tvarkymo zonomis, nustatytomis regioninio parko planavimo schemoje (tvarkymo plane); kraštovaizdžio tvarkymo zonose teritorijos naudojimas ir apsauga reguliuojama vadovaujantis Saugomų teritorijų tipiniais apsaugos reglamentais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 „Dėl Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“ (6 punktas); kito (gyvenamosios paskirties) funkcinio prioriteto zonose leidžiama statybų plėtra, numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose ir regioninio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) (35 punktas).

63. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 518 „Dėl Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ patvirtintas Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų planas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-341 „Dėl Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtintas Pavilnių regioninio parko tvarkymo planas. Žemės sklypas patenka į Pavilnių regioninio parko gyvenamojo funkcinio prioriteto zoną, bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių ekstensyvaus tvarkymo (GŪe) kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Dėl to ginčo byloje nekyla, tai patvirtina ir pareiškėjai savo skunde, ir Direkcija atsiliepime.

64. Saugomų teritorijų tipiniuose apsaugos reglamentuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 „Dėl Saugomų teritorijų tipinių reglamentų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 29 d. iki 2022 m. birželio 2 d.) nurodyta, kad bendrojo tvarkymo miestuose, miesteliuose, kaimuose ar jų dalyse išskiriamos ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona ir intensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona. Ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurioje: palaikomas bendras susiformavęs užstatymo pobūdis ir urbanistinė struktūra; vykdant statybas, aplinka radikaliai nepertvarkoma, apsiribojama daugiausia renovacijos priemonėmis (28.1 papunktis); intensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona, nustatoma didesnį plėtros potencialą turinčiose ūkinėse gyvenvietėse; joje leidžiama iš esmės keisti užstatymo pobūdį; vykdant statybas, gali būti keičiama urbanistinė aplinka (28.2 papunktis). Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad iš esmės keisti užstatymo pobūdį leidžiama intensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, o ekstensyvaus tvarkymo zonoje palaikomas bendras susiformavęs užstatymo pobūdis, daugiausia apsiribojama renovacijos priemonėmis. Pareiškėjai nurodo, kad Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 28 punkte kategoriško imperatyvaus draudimo naujų statinių statybai Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano GŪe zonoje nenustatyta, todėl Žemės sklype naujų statinių statyba yra galima, su tam tikrais apribojimais. Su tokiu pareiškėjų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 28 punkto aiškinimu nėra pagrindo sutikti, nes iš šiame punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad galimų statybų pobūdis ekstensyvaus ir intensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zonose iš esmės skiriasi, be to, vertinant šią nuostatą, atsižvelgtina į visuminį teisinį reguliavimą, įskaitant įtvirtintą Saugomų teritorijų įstatyme, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.

65. Pareiškėjai, Direkcija atsiliepime remiasi Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, remiasi Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano aiškinamojo rašto 96 punktu, kuriame nustatyta, kad jeigu bendrojo plano sprendiniai neatitinka galiojančių saugomų teritorijų specialiųjų planų (tvarkymo planų) sprendinių, bendrojo plano reglamentai galės būti taikomi tik pakeitus ar pakoregavus saugomos teritorijos tvarkymo planą, tačiau daro skirtingas išvadas. Pasak pareiškėjų – pagal bendrąjį planą naujų pastatų statyba Žemės sklype pagal galiojančius bendrojo plano sprendinius yra leidžiama, Direkcijos nuomone, bendrojo plano sprendiniai dėl saugomų teritorijų turi būti vertinami sistemiškai su saugomų teritorijų planavimo dokumentais bei šią sritį reglamentuojančiais specialiaisiais teisės aktais. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į aukščiau cituotą įstatymuose įtvirtiną teisinį reguliavimą, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų pozicija, o pritartina Direkcijos pozicijai.

66. Pareiškėjai skunde nurodo, kad Žemės sklypui jau yra nustatyti jo naudojimo reglamentai kitu specialiuoju dokumentu, parengtu teisės aktų nustatyta tvarka. Paaiškina, kad 2013 metais buvo parengtas kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, jo sprendiniai buvo patvirtinti Administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 30-2342. Teigia, kad šis įsakymas yra galiojantis, jo niekas neginčija, ir taip pat šis dokumentas yra prilyginamas teritorijų planavimo dokumentui, t. y. jo patvirtinimo teisinės pasekmės yra tapačios detaliojo plano patvirtinimu atsirandančioms teisinėms pasekmėms; atkreipia dėmesį į tai, kad Kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumento grafiniai sprendiniai buvo suderinti su visomis kompetentingomis institucijomis, tame tarpe su Direkcija ir Administracija; mano, kad sprendžiant klausimą dėl prašymo išduoti SR turėjo būti vadovaujamasi žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentu, t. y. kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendiniais.

67. Pažymėtina, kad 2013 m. birželio 27 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas (juo nauja redakcija buvo išdėstytas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas), kuris įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 3 straipsnyje „Įstatymo taikymas ir įsigaliojimas“ 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams prilyginami žemės valdos projektams. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą žemės valdos projektai yra žemėtvarkos planavimo dokumentai, kurių rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Be to, kaip jau buvo minėta, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 6 d. įsakyme Nr. 30-2342 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui tvirtinimo, nurodyta, kad žemės sklypui Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)) taikytinos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“: gamtos apsaugos apribojimai – laikytis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (XXXIV sk. „Nacionaliniai ir regioniniai parkai“), sklypas tvarkomas vadovaujantis 2009 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-342 patvirtinto Pavilnių regioninio parko tvarkymo plane nustatytu GŪe (ekstensyvaus tvarkymo) reglamentu; statybos darbai vykdomi pagal nustatyta tvarka suderintus projektus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo pritarti pareiškėjų pozicijai, kad sprendžiant klausimą dėl pareiškėjų prašymo išduoti specialiuosius reikalavimus turėjo būti vadovaujamasi kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendiniais, pareiškėjų nuomone, leidžiančiais statybą Žemės sklype.

68. Pareiškėjai skunde nurodo, kad nei Direkcija, nei Administracija apskritai nesiaiškino faktinės situacijos, o būtent – koks yra Žemės sklypo vietoje buvusios sodybos sklypo plotas ir ar Žemės sklypas yra buvusi sodyba, kuri yra neišlikusi, tačiau kurios buvimo faktą patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys bei kadastro archyviniai dokumentai; pažymi, kad Žemės sklypas yra buvusi sodyba, kurią sudaro pradinis sklypas, dalis ir jokių statinių šiuo metu visoje buvusios sodybos teritorijoje nėra, ir patvirtina, kad atsakovas Direkcija visiškai netinkamai vertino faktinę situaciją bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą atmesti pareiškėjų prašymą dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo.

69. Kaip minėta, iš byloje esančio 2022 m. gegužės 17 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija nustatyta, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), plotas 0,6346 ha, buvo padalintas į tris atskirus žemės sklypus: žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), plotas 0,2000 ha), žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis pareiškėjams, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 0,2000 ha) ir žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), plotas 0,2364 ha). Iš byloje esančio 2022 m. gegužės 17 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija matyti, kad žemės sklype buvo pastatai – gyvenamasis namas, 3 ūkiniai pastatai, lauko virtuvė, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (lauko tualetas), istorijoje nurodyta, kad visų minėtų pastatų būklė – sunaikinti, statusas – išregistruoti. Iš byloje esančio pastatų, stovėjusių žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) (kuris, kaip minėta, buvo padalintas į tris atskirus žemės sklypus) išdėstymo plano, pateikto VĮ „Registrų centras“, matyti, kad gyvenamasis namas ir kiti pastatai stovėjo toje iki padalinimo buvusio žemės sklypo dalyje, kurioje šiuo metu yra suformuotas žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), plotas 0,2364 ha). Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad Žemės sklype gyvenamojo pastato ar jo dalies, kitų pastatų nebuvo.

70. Taigi pagrįsta Direkcijos pozicija, kad sodyba buvo žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), o žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritorijoje nėra ir nebuvo nė vieno teisėtai pastatyto gyvenamosios paskirties pastato.

71. Atsižvelgiant į aukščiau cituotą Saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 106 patvirtintame Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą, į šios bylos aplinkybes dėl buvusios sodybos ir buvusių pastatų joje išsidėstymo, teisėjų kolegija sutinka su Administracijos atsiliepime pateikta pozicija, kad vietoje vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba, o padalinus žemės sklypą į tris žemės sklypus, naujai suformuotuose žemės sklypuose naujus sodybos pastatus galima statyti tik buvusios sodybos vietoje, t. y. žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių, kai jo buvimo vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus. Taigi pagrindo Žemės sklype statyti naujus sodybos pastatus nėra.

72. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundą, jis atmestinas kaip nepagrįstas.

73. Atmetus pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų A. A. ir D. A. skundą atmesti

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Diana Butrimienė

Arūnas Kaminskas

Indrė Pukanasytė-Biekšė