Baudžiamoji byla Nr. 1-301-800/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25816-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 2.1.7.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.10.1; 2.1.16.1.10; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 9 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė,
sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,
dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei,
kaltinamajam O. J.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., neteistas
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
O. J. 2024 m. liepos 6 d., apie 20 val., Lazdijų r. sav., Veisiejų sen., Kailinių k., Snaigyno g., prie Snaigyno ežero esančios stovyklavietės,,Saulėtekis“ teritorijoje, priėjęs prie M. M. sudavė jam ranka ne mažiau vieną smūgį į veidą bei nosį, tuo padarė odos nubrozdinimus dešinio antakio išoriniame krašte, dešiniame skruoste, viršutinės lūpos dešinėje pusėje, smakro dešinėje pusėje, dešinio peties srityje ir dešiniame dilbyje, muštinę žaizdą nosies nugarėlės vidurinėje dalyje, nosies kaulų lūžimą, padarydamas nukentėjusiajam M. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis O. J. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad įvykio dieną pro stovyklavietės vietą praėjo iš šalimai esančios stovyklavietės moteris ar dvi moterys su šuniu. Jo, prie medžio, pavadėliu pririštas šuo, pamatęs jų išsilaisvino ir nubėgo prie moters šuns. Jo šuo nėra agresyvus. Jis nieko nepadarė, tačiau moteris išsigando ir pradėjo vartoti jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Ji plūdo, sakė „susirink šunį“. Prieš atbėgant jo šuniui ji dar spyrė. Dėl to ir kilo žodinis konfliktas. Šuo nuo mažens augo su manimi, todėl tai labai jautri tema. Įvykus žodiniam konfliktui su moterim, atbėgo jos vyras. Su vyru apsižodžiavo taip pat, buvo išvadintas visokiais žodžiais su tvarto gyvūnais, todėl ir netinkamai sureagavo. Vieną kartą stumtelėjo, jį dėl ko jis parkrito ant žemės. Antrą kartą, kai jis stojosi, trenkė iš delno į veido sritį. Smūgiai buvo suduoti iš delno, nebuvo smūgio iš kumščio. Smūgiu iš delno pataikė į žando sritį. Po pirmo stumtelėjimo į veido sritį jis nugriuvo ant žemės. Jam stojantis, matė, kad jis ketina jam trenkti, todėl su kairės rankos delnu sudavė smūgį į veido sritį. Nuo smūgių nukentėjusysis patyrė jam nustatytus sužalojimus, matė kad nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas. Po antro smūgio nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Matė, kad kažkas iš nukentėjusiojo pusės filmavo šį įvykį. Ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai padarytą žalą atlygino. Bandė tartis su nukentėjusiuoju, bet jo prašoma suma buvo nepriimtina. Nukentėjusysis buvo piktas ir nesitarė. Savo veiksmus vertinu vienareikšmiškai neigiamai, pasikarščiavo ir už tai brangiai turi mokėti.
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu visiškai prisipažino, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras.
Nukentėjusysis M. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024 m. liepos 5 d. vakare su šeima bei draugais atvyko į stovyklą „Saulėtekis“, kuri yra adresu Lazdijų r. sav., Veisiejų sen., Kailinių k., Snaigyno g., prie ežero Snaigynas, praleisti savaitgalio. 2024-07-06 ryte, po 09.00 val., išbėgo pabėgioti ir jam grįžus apie 10.00 val. draugas vardu E. papasakojo, kad prie jo buvo priėję 3 ar 4 asmenys iš priešais esančios stovyklavietės ir liepė nesimaudyti, nešūkauti, kadangi dar miega vaikai. Paskui jie visi kartu išplaukė baidarėmis ir vakare grįžo į savo stovyklą. Apie 20.00 val., jo žmona E. kartu su drauge Ž. išėjo pavedžioti šunį. Joms priėjus prie kitos stovyklavietės, kuri yra maždaug už 30 metrų, pamatė, kad išbėgo kitas šuo, kuris norėjo pulti jų šunį. Tada žmona kitą šunį atitvėrė koja ir tuo metu kažkas atbėgo pasiimti minėto agresyvaus šuns. Tuomet asmenys, pasiėmę šunį, pradėjo grasinti, kad sumuš jo žmoną, nes jiems pasirodė, kad žmona spyrė į jų šunį, vartojo visokius necenzūrinius rusiškus žodžius. Vykstant šiam žodiniam konfliktui, jis ėjo link žmonos, tačiau ji nematė, kaip jis ateina ir su drauge nuėjo toliau, o jis liko stovėti ant miško kelio esančios sankryžos, kuri yra prie akmens su užrašu „Sauletekis“. Jam likus stovėti, prie jo atėjo 4 nepažįstami vyrai, kurie jam sakė „apraminti bobas“. Ar jis jiems kažką atsakė, pasakyti negali, nes neatsimena. Iš 4 vyrų vienas, kuris buvo su kepure, tamsiais šortais ir stovėjo prie pat jo ir elgėsi agresyviausiai, sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veido sritį, pataikydamas jam į nosį. Kuria ranka sudavė, nepamena. Po suduoto smūgio jis parkrito ir prarado sąmonę. Atsikėlęs matė, kad jam bėgo kraujas, jam pasakojo sūnus, kad jį kėlė nuo žemes, tačiau po suduoto smūgio jis sunkiai orientavosi aplinkoje ir tikslios įvykių eigos papasakoti negali ir ar jį dar kažkas mušė, jis neatsimena. Grįžus į stovyklavietę žmona paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė pagalbą. Atvykus GMP medikams jie jį apžiūrėjo ir pristatė į Alytaus S. K. ligoninę, kur medikai nustatė nosies lūžimą bei galvos sutrenkimą. Po suduoto smūgio jis jautė fizinį skausmą veido srityje ilgą laiką, kol Alytaus S. K. ligoninėje jam nesuleido nuskausminamųjų vaistų (2 t., b. l. 3-6).
Apklaustas papildomai M. M. nurodė, kad įvykio dalį užfiksavo jo nepilnametė dukra M.. Peržiūrėjęs įrašą gali paaiškinti, kad iš pradžių prie jo priėjo trys asmenys. Jam iš kairės priėjo vyriškis su kelių spalvų šortais, be marškinėlių, smūgių nesudavė. Per vidurį stovėjo vyras, kuris buvo su barzda, jis buvo su ilgomis juodomis kelnėmis. Kiek prisimena, jam smūgių nesudavė. Gali paaiškinti, kad jam pirmąjį smūgį kumščiu per veidą sudavė asmuo, kuris vaizdo įraše matosi stovi jam iš dešinės pusės, su juodais šortais su baltomis varnomis šonuose bei šviesios spalvos kepure su snapeliu. Jis buvo priėjęs labai arti, todėl jį tikrai atpažintų. Buvo pas ekspertą, nustatė visus sužalojimus: tai lūžusi nosis, ant veido dešinės pusės prie skruosto yra nubrozdinimas, iškart po įvykio buvo ištinusios lūpos, nubrozdintas dešinys petys, galimai kuomet nuo pirmo suduoto smūgio į nosį nukrito dešiniu šonu į žemę. Mano, kad nosis lūžo po pirmojo suduoto smūgio į nosį, nes jis buvo labai stiprus, todėl ir prarado sąmonę (2 t., b. l. 9-12).
Liudytoja E. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024 m. liepos 5 d. apie 19 val. ji su savo šeima ir draugais atvažiavo į poilsiavietę „Saulėtekis“, esančią Kailinių k., Veisiejų sen., Lazdijų r. Maždaug po dviejų valandų, atvyko grupė asmenų, kurie įsikūrė gretimoje stovyklavietėje maždaug už 100 m. nuo jų. Sekančią dieną apie 9 val. du jų draugai buvo nuėję prie bendro naudojimo liepto. Prie jų priėjo keturi agresyvūs vyrai ir pasakė, kad vakar jie vėlai nuėjo miegoti ir dabar jų draugai jiems trukdo ilsėtis. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Kadangi ji buvo netoli to liepto, tai į žodinį konfliktą įsikišo ir ji. Apsižodžiavus jie nuėjo. Apie 20 val. ji su drauge pasiėmė savo Labradoro retriverio veislės šunį, kuris yra visiškai neagresyvus ir keliu išėjo pasivaikščioti. Einant šalia jų stovyklavietės, iš jos išbėgo agresyvus šuo, kuris priėjęs prie jos šuns pradėjo urgzti. Ji išsigandusi pradėjo šaukti, kad šuns šeimininkai jį pasiimtų. Į jos šaukimą niekas nesureagavo. Tada ji paėmė savo šunį už petnešų ir prisitraukė prie savęs, nes jis sveria apie 40 kilogramų. Kai atėjęs šuo dar arčiau prisiartino prie jų, ji koja šunį atstūmė toliau nuo jų. Šuniui ji nespyrė ir jokio skausmo nesukėlė. Šunį atstūmė vieną kartą. Tada prie jų pribėgo to šuns, šviesių plaukų, šeimininkė ir ją užsipuolė, kad ji suspardė jos šunį, iškeikė necenzūriniais žodžiais. Tokiais pačiais žodžiais jai atsakė ir ji. Po konflikto jos su drauge nuėjo keliuku. Ji nematė, tik vėliau sužinojo, kad kai ji šaukė, kad pasiimtų šunį, jos vyras M. M. pradėjo eiti link jų. Truputį paėjus, ji išgirdo bėgančių žmonių žingsnius. Atsisukusi pamatė, kad keturi vyrai iš minėtos stovyklavietės bėga link jų stovyklavietės. Išgirdo, kad kažkas nugriuvo, tačiau jai nesimatė, nes užstojo medžiai. Išgirdusi griuvimą, ji pradėjo bėgti link savo stovyklavietės, bėgdama po keleto sekundžių pamatė, kaip jos sūnus B. nuo žemės kelia jos vyrą. Tuo metu tie keturi vyrai apsisuko ir pradėjo eiti link savo stovyklavietės. Jos sūnus jiems kažką pasakė ir jie vėl atsisuko ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tačiau muštynių neįvyko. Sūnus tėvą parvedė į jų stovyklavietę. Kai sūnus vedė tėvą, ji pamatė, kad tėvo veidas yra kruvinas, jis vos galėjo paeiti. Ji iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Asmenys iš kitos stovyklavietės, išgirdę, kad ji skambina į 112, replikavo. Pamačiusi, kad toje stovyklavietėje asmenys greitai pakuojasi daiktus ir nori išvažiuoti, pagrindiniu keliu nuėjo link jų, norėdama nufilmuoti jų automobilių numeris, kuriuos pastarieji pradėjo slėpti. Policija į įvykio vietą atvyko labai greitai, tačiau kol ji atvyko, iš stovyklavietės išvažiavo du automobiliai ir dar matė, kad į mišką pabėgo keturi vyrai (2 t., b. l. 57-60).
Liudytojas B. M. parodė, kad jo tėvai yra E. M. ir M. M.. 2024-07-05 apie 19 val. jie su šeima ir šeimos draugais atvažiavo į poilsiavietę "Saulėtekis", esančią Kailinių k., Veisiejų sen., Lazdijų r. Aplinkybes kada buvo sužalotas jo tėvas jis stebėjo iš maždaug 450 metrų atstumo. Tėvui smūgį sudavęs vyras buvo su šortais. Gali būti, kad kaip jis buvo šoko būsenoje po įvykio, galvojęs smūgius sudavė tėvui du atskiri asmenys, tačiau kaip peržiūrėjo vaizdo įrašą pamatė, kad jo tėvui smūgius sudavė vienas asmuo (2 t., b. l. 70-74, 77-79).
Apklaustas kaip liudytojas D. J. parodė, kad 2024-07-06 jis su draugo B. šeima stovyklavo stovyklavietėje „Saulėtekis“. Priešais jų stovyklavietę buvo kita stovyklavietė, kurioje buvo nepažįstami asmenys. Apie 20.00 val. jis išgirdo moterų kivirčą, kuris vyko tarp jų ir kitos minėtos stovyklavietės. Po šio žodinio konflikto, jo draugo tėvas M. nuėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta, kadangi jo žmona buvo išvedusi pasivaikščioti šunį. Nuėjus M. jis pamatė, kad prie jo pribėgo lyg 3 vyrai, kurie pradėjo ant jo rėkti. Tai pamatęs jis su draugu ir jo šeima pradėjo eiti link vyriškių ir jam einant pamatė, kaip vienas vyras sudavė M. viena smūgį į veido sritį, po smūgio M. parkrito. M. parkritus, iš nepažįstamų 3 vyrų, buvo suduotas dar vienas smūgis M. į veidą, tačiau ar tai buvo tas pats, ar kitas vyras, jis nepastebėjo. Tada jo draugas B., norėdamas pasiimti tėtį M., pribėgo prie jo, o tie 3 vyrai pradėjo pulti ir ant B., tačiau B. nuo jų apsigynė, jam nebuvo suduoti smūgiai. Grįžus į stovyklavietę, B. mama E. paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją bei medikus, kadangi M. buvo prakirsta nosis ir iš jos bėgo kraujas (2 t., b. l. 84-88).
Liudytojas L. B. parodė, kad 2024-07-05 apie 20 val. jis kartu su draugais atvyko iš Kauno į Lazdijų r. sav., Veisiejų sen., prie ežero, kurio pavadinimo nežino. Su juo kartu vyko draugė G. M.. Kartu su juo tik kitais automobiliais į stovyklavietę atvyko A., jis yra neįgalus, su neįgaliojo vežimėliu. Taip pat atvyko M.. Taip pat prie ežero dar atvyko D. T.. E. taip pat pažįsta per bendrus draugus. Visi jie buvo su savo draugėmis G., A.. E. buvo su savo seserimi. Kitoje stovyklavietėje buvo žmonių. Sekančių dieną, t. y. 2024-07-06 ryte, tikslaus laiko negali pasakyti, jis pribudo nuo šūkavimo. Suprato, kad šūkauja iš gretimos stovyklavietės. Vėliau, t. y. visą 2024-07-06 dieną jie su draugais buvo prie ežero, alkoholio nevartojo. Apie 18 val., tikslaus laiko nežino, jis nuėjo į palapinę miegoti. Išėjęs iš palapinės išgirdo, kad miške kažkas rėkauja. Palapinė nuo tos vietos, kur buvo žmonės, buvo 20-15 metrų atstumu. Jis pribėgęs prie žmonių pastebėjo, kad stovi jo draugai M., E., kas daugiau neprisimena. Matė, kad vyras apie 30 metų, ilgesniais plaukais, buvo nukritęs ant žemės, kraujo, nematė. Atbėgo dar daugiau žmonių iš gretimos stovyklavietės, kurie su jo draugais koliojosi. Kiek suprato, konfliktas buvo dėl šuns. Apie 20.30 val. į jų stovyklavietę atvyko pareigūnai, nustatė, kad jis buvo blaivus. Kitiems jo draugams taip pat nustatė blaivumus. Kaip suprato, policija atvyko dėl to konflikto. Ar kuris iš jo draugų vyriškiui sudavė smūgius, jis nematė. Pats niekam konflikto metu smūgių nesudavė (2 t., b. l. 91-94).
Liudytojas E. B. parodė, kad 2024-07-05 jis su draugais vakare nuvyko prie ežero į Lazdijų rajoną, į stovyklavietę prie ežero, kuri yra už Veisiejų miestelio prie apžvalgos bokšto. Su juo prie ežero buvo L. B., M. S., D. T., O. J., G. K., A. (O. draugė), G. (L. draugė), ir D. draugė A.. Prie ežero buvo ir daugiau poilsiautojų, tiek toliau, apie 100 - 200 metrų atstumu. Jokių konfliktų dieną, kai atvyko - nebuvo. Sekančią dieną, t. y. 2024-07-06 apie 20 val., su draugais sėdėjo prie staliuko poilsiavietėje. Kiek prisimena, pro jų poilsiavietę ėjo keliu kažkokios moterys iš kitos poilsiavietės, kuri buvo apie 200 metrų atstumu nuo jų ir tos moterys buvo akivaizdžiai neblaivios. Jų šuo susipyko su O. panelės šuniu, kiek žino, jos įspyrė tam šuniui, dėl to prasidėjo konfliktas. Jis girdėjo, kad O. panelė Austėja konfliktavo dėl to šuns su ta moterimi, kuri spyrė šuniui. Smulkmenų neprisimena, jos rėkavo tarpusavyje ir matė, kad ta moteris trenkė lyg Austėjai į nugarą, ar pastūmė ir tada įsikišo vyrai. Kiek prisimena, iš kitos stovyklavietės atėjo link jų stovyklavietės vyras, kuris buvo aršiai ir agresyviai nusiteikęs, šio vyro išvaizdos bruožų neprisimena, atėjo prie O. ir pradėjo „naglai“ elgtis, prisiartino prie O. ir nepaliko net tarpo, stumdė ir visaip jam rodė agresiją. Tas vyras kišo artyn O. savo veidą ir iš veido/galvos sudavė smūgį O. į veido sritį, tada O. atsitraukdamas ir besigindamas sudavė iš delno vieną smūgį tam vyrui į skruostą. Vyras suklupo ir stodamasis užsimojo smogti O., tada O. iš kitos rankos dar kartą smūgiavo vyrui į skruostą ir tas asmuo vėl suklupo. Kraujo iš nosies jis nematė. Tą dieną, jis dėvėjo spalvotus (mėlynos ir geltonos) spalvos šortus. Kur tuo metu buvo visi draugai - jis neprisimena, tai buvo „karšta“ situacija ir nesidairė kas vyko aplink, kas kur stovėjo. Kaip buvo apsirengę draugai jis neprisimena ir negalėtų identifikuoti. D., kiek prisimena, buvo išplaukęs valtimi į ežerą, o kur buvo kiti ir ką jie matė - negali nurodyti. Pirmas trenkė galva O., tas vyras, o tada O. trenkė jam su delnu vieną smūgį ir po to dar antrą, kai norėjo tas vyras jam susmūgiuoti (2 t., b. l. 103-106).
Liudytojas M. S. parodė, kad 2024 m. liepos mėnesio pradžios, tikslios dienos neprisimena, jis su savo draugais, atvyko į Lazdijų rajoną prie ežero poilsiauti. Pamena tik vyrukus su kuriais buvo, tai O. J., L. B., D. T., E. B.. Su jais buvo ir merginų, jų neprisimena. Netoli jų stovyklavietėje buvo ir kiti, jiems nepažįstami asmenys. Sekančią dieną tarp jų merginų ir tos kitos kompanijos moterų įvyko kažkoks konfliktas dėl šunų, buvo vakaras, gal kokia apie 20 val., dar buvo šviesu. Jis būdamas jų stovyklavietėje pamatė, kad link jų stovyklavietės ateina kažkoks vyras su šortais. Ir tada priėjo prie jo O. J., E. B. ir jiems iš paskos pasijungė L. B.. Tas vyriškis iš kitos stovyklavietės buvo agresyvus, jis rėkė šaukė ant jų. Jam O. J. trenkė delnu į veidą, po smūgio tas vyras ant sėdmenų atsisėdo ant žemės, nes konfliktas vyko ant tokio keliuko. Tiktai gavęs smūgį jis iš karto stojosi ir tuomet O. J. sudavė jam antrą kartą delnu į veidą. Jis pamatė, kad tam vaikinui iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Daugiau smūgių jam niekas nesudavė tik O. J.. Į konflikto vietą priėjo dar daugiau žmonių ir jie visi išsiskirstė. Po kiek laiko į jų stovyklavietę atvyko policijos pareigūnai, su kuriais jie viską išsiaiškino (2 t., b. l. 161-164).
Iš 2024 m. liepos 7 d. protokolo – pareiškimo nustatyta, kad M. M. pranešė, kad 2024 m. liepos 6 d. apie 20.00 val., adresu Lazdijų r. sav., Veisiejų sen., Kailinių k., Snaigyno g., prie Snaigyno ežero esančioje stovyklavietėje „Saulėtekis“, jam sudavė vieną smūgį į veido sritį nepažįstamas asmuo, po suduoto smūgio jis parkrito ir buvo praradęs sąmonę. Alytaus S. K. ligoninės priėmimo skyriuje jam nustatė galvos smegenų komocinį sindromą bei nosiakaulių lūžimą. (1 t., b. l. 3-12).
Įvykio vietos apžiūros protokole (su priedu), apžiūrėta įvykio vieta, esanti Lazdijų r. sav., Veisiejų sen., Kailinių k., Snaigyno g., miško kelias prie Snaigyno ežero. Koordinatės 54.094629, 23.724464. Važiuojant miško keliu nuo vakarų pusės link rytų, dešinėje kelio pusėje yra akmuo, ant kurio yra juodos spalvos užrašas „Saulėtekis“. Akmens kairėje pusėje, link ežero, ant miško kelio, kuris yra smėlio dangos, yra matoma raudonos spalvos dėmė, galimai kraujo (1 t., b. l. 31-33, 34-38).
Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. P. tarnybiniame pranešime dėl įtariamų asmenų nustatymo nurodyta, kad peržiūrėjus filmuotą medžiagą nustatyta, kad konflikte prieš M. M. dalyvauja keturi asmenys. Asmuo, apsirengęs juodos spalvos marškinėliais, su juodos spalvos kelnėmis, apie 20-25 m. amžiaus su juoda barzdele yra M. S.; asmuo, kuris buvo su margais šortais, be marškinėlių, ant krūtinės buvo didelis plaukuotumas, taip pat buvo su barzda, yra E. B.. (1 t., b. l. 44-45).
Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas garso įrašas, iš Bendrojo pagalbos centro. Garso įrašo pavadinimas „2024_07_06_20-00-33_37069836363“. Garso įrašo trukmė 2 min. 20 sekundės. Įraše užfiksuota, kad moteris kviečia pagalbą, kadangi jos vyrą užpuolė stovyklautojai, sumušė veidą, užpuolė dviese (1 t., b. l. 56-59).
Daiktų apžiūros protokole (su priedu), apžiūrėtas E. M. reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu išimtas vaizdo įrašas. Vaizdo įrašo trukmė 33 sekundės. <...>18-tą vaizdo įrašo sekundę matosi, kaip prie pirmojo vaizdo įraše matyto vyro su raudonais šortais prieina trys vyriškiai, iš kairės matomas vyriškis su juodos, mėlynos ir geltonos spalvos šortais, be viršutinio drabužio, basas, viduryje matyti vyras su juodos spalvos ilgomis kelnėmis ir juodos spalvos džemperiu ilgomis rankovėmis, juodos spalvos barzda, iš dešinės pusės matyti vyriškis su juodos spalvos marškinėliais ilgomis rankovėmis su matomu logotipu kairėje pusėje ir juodos spalvos šortais su šonuose baltos spalvos „varnelėmis“ ir apačioje baltos spalvos linija bei ant galvos su šviesios spalvos kepure su snapeliu, ant dešinės kojos matoma didelės apimties tatuiruotė.<..>Tuo metu visi keturi asmenys stovi vienas priešais kitą. 21-ą vaizdo įrašo sekundę matyti, kad arčiausiai vyro su raudonais šortais stovi vyras su juodos spalvos šortais, juodos spalvos džemperiu ir su tatuiruote ant kojos. <...> Matyti, kaip vyras su raudonais šortais sako „kas tau yra, tai šuo puolė“'. Tada girdimas kito vyriškio balsas „kas tau yra b***t, tvarkykis bobas, aš tau sakau, supranti ar ne“'. 26-tą vaizdo įrašo sekundę matyti, kai šalia asmens su juodos, mėlynos ir geltonos spalvos šortais stovi dar vienas vyras, su juodos spalvos ilgomis kelnėmis, su juodais sportbačiais. Girdimas vyriškas balsas „nori pasakyt dar kažką“, kitas vyriškas balsas sako „kas yra“'. 32 vaizdo įrašo sekundę vaizdo stebėjimo kamera pasukama į šoną ir girdimas galimai smūgio garsas. Po galimai girdimo smūgio garso vaizdo įraše matyti, kaip vyras su raudonais šortais ir juodos spalvos marškinėliais be rankovių (nukentėjusysis) parkrinta ant kelio žvyruota danga, krinta šonu ant nugaros. Tuo vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 63-65, 66-69).
Kitų objektų apžiūros protokole (su priedu), papildomai apžiūrimas vaizdo įrašas, kuriame yra užfiksuotos nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybės. Vaizdo įrašas apžiūrimas papildomai siekiant pagal aprangą ir išskirtinius bruožus identifikuoti asmenis, kurie buvo priėję nukentėjusiojo. Tyrimo metu buvo peržiūrėti įvykio vietoje buvusių pareigūnų užfiksuoti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti tie patys asmenys bei jų dėvima apranga. Vaizdo įraše matyti vyras, kuris yra basas, dėvi tik margus/spalvotus šortus, jo apranga ir išvaizda atitinka vyrą, kuris yra užfiksuotas pareigūnų vaizdo įraše ir jis prisistatė E. B.. Kitas vyras (stovintis per vidurį) dėvi juodas kelnes, juodos spalvos šlepetes ir juodos spalvos kojines. Yra su barzda, tamsių plaukų, iš pareigūnų vaizdo įrašų matyti, kad drabužiai sutampa, vyras prisistatė esąs M. S.. Trečias vaizdo įraše matomas vyras dėvi juodos spalvos šortus, dėvi sportinę kepuraitę, matyti ant jo dešinės kojos tatuiruotės (iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, kad tai O. J.) (1 t., b. l. 70-72, 73-75).
Kitų objektų apžiūros protokole aprašyti Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo kūno kameros „Body“ vaizdo įrašai. <...> Į pareigūnų pokalbį pakviečiama nepilnametė mergaitė Samanta, kuri savo mobilaus ryšio telefone rodo vaizdo įrašą, kurį ji nufilmavo tuo metu kaip buvo mušamas nukentėjusysis. <...> Pokalbio metu pranešėja nurodo, kad įtariamieji asmenys pakuojasi daiktus, pareigūnai išskuba į jų stovyklavietę. Matyti kaip pareigūnai nuvyksta į kitą stovyklavietę, joje randa daiktus besitvarkančius asmenis. <...> Pareigūnas pasako, kad reikia nustatyti visus kompanijoje buvusius vyrus ir reikia jų duomenų, taip pat nustatinėja asmenims girtumus (1 t., b. l. 76-78, 79-81).
Daiktų apžiūros protokole (su priedu), aprašytas mobiliojo ryšio telefonas IPHONE 14 Max Pro, paimtas iš L. B..<...> Atidarius telefone informaciją apie vaizdo įrašus, matyti buvimo vieta, Lazdijų r. sav., Veisiejų sen., šalia Snaigyno ežero. Atidarius mobiliojo ryšio telefone esančią „Facebook“ programėlę matyti, kad drauguose yra asmuo „O. J.“', kurio asmens nuotrauka atitinka asmenį, filmuotą vaizdo įrašuose. Atidarius „Messenger“ programėlę matyti, kad yra susirašinėjimas su asmeniu „M. M.“. Stebimas pokalbis po tiriamo įvykio apie tai, kad reikės vykti į policijos komisariatą apklausai. Iš pokalbio turinio matyti, kad asmenys prieš apklausą susitinka pasikalbėti asmeniškai (1 t., b. l. 86-89, 90-107).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 273/2024 (06) nustatyta, kad M. M. konstatuojami odos nubrozdinimai dešinio antakio išoriniame krašte, dešiniame skruoste, viršutinės lūpos dešinėje pusėje, smakro dešinėje pusėje, dešinio peties srityje ir dešiniame dilbyje, muštinė žaizda nosies nugarėlės vidurinėje dalyje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku; tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius. Sužalojimai padaryti artimu vienas kitam laiku, ne mažiau septynių trauminių poveikių pasekoje ir kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nosies kaulų lūžimo. Visi kiti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasekoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 116-117).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (su priedu), matyti, kad M. M. atpažįsta, kad nuotraukoje Nr. 2 yra asmuo, kuris įvykio metu dėvėjo spalvotus šortus ir buvo be marškinėlių, jis stovėjo jam iš kairės, šaukė, tačiau smūgių nesudavė. Nuotraukoje Nr. 2 yra E. B. (2 t., b. l. 23-25, 26-30).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (su priedu), matyti, kad M. M. atpažįsta, kad paskutinis prie jo iš kairės priėjęs vyras, kuris jam smūgių nesudavė ir vaizdo įraše matosi tik jo kojos, yra pavaizduotas nuotraukoje Nr. 3 (nuotraukoje Nr. 3 yra L. B.) (2 t., b. l. 31-33, 34-38).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (su priedu), matyti, kad M. M. atpažįsta, kad asmuo pavaizduotas nuotraukoje Nr. 4 yra vyras, kuris tarp pirma priėjusių trijų stovėjo per vidurį, jis buvo priėjęs arti jo, dėvėjo ilgas juodas kelnes, galimai treningus. Nuotraukoje Nr. 4 yra M. S. (2 t., b. l. 39-41, 42-46).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (su priedu) matyti, kad M. M. atpažįsta, kad nuotraukoje Nr. 2 pavaizduotas asmuo yra tas, kuris tiriamo įvykio metu jam sudavė pirmąjį smūgį į nosį, dėl kurio jis parkrito ir neteko sąmonės. Jo veido bruožus gerai įsidėmėjo, nes jis buvo priėjęs labai arti, dėvėjo juodos spalvos šortus su baltomis „varnomis“' šonuose, buvo su kepure su snapeliu. Šį asmenį atpažįsta iš akių formos, smakro formos, iš po kepurės matėsi tokie pat kirpčiukai, jis buvo šviesių plaukų. Nuotraukoje Nr. 2 yra O. J.. (2 t., b. l. 47-51, 52-54).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad O. J., smurtavo prieš M. M., kuriam sudavė ranka ne mažiau vieną smūgį į veidą bei nosį, tuo padarė odos nubrozdinimus dešinio antakio išoriniame krašte, dešiniame skruoste, viršutinės lūpos dešinėje pusėje, smakro dešinėje pusėje, dešinio peties srityje ir dešiniame dilbyje, muštinę žaizdą nosies nugarėlės vidurinėje dalyje, nosies kaulų lūžimą, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 straipsnio 1 dalis). Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.
Suduodamas smūgį (-ius) nukentėjusiajam į veidą, kaltinamasis O. J. suvokė, jog tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad taip gali sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą, ir veikdamas tiesiogine tyčia padarė nusikaltimą. Dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, t. y. nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo atliktų veiksmų ir kilusių padarinių. Tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje įvirtinto nusikaltimo sudėties požymiai kaltinamojo veiksmuose nustatyti ir įrodyti. Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, tačiau ir kitais teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, surinktais ikiteisminio tyrimo metu. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad O. J. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis M. M. byloje pareiškė 7 000,00 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atliginti. Ieškinyje nurodė, kad ieškinys yra grindžiamas tuo, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl ko teko kreiptis į medicinos įstaigą. Be to šis įvykis sukėlė reikšmingą psichologinį stresą, nerimą, sutrikdė kasdienį gyvenimą, nes negalėjo vykdyti įprastų veiklų (eiti į darbą, sportuoti). Tai sukėlė emocinį diskomfortą, kuris tęsėsi ilgą laiką (1 t., b. l. 194-195).
Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas - tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam buvo nustatyti odos nubrozdinimai dešinio antakio išoriniame krašte, dešiniame skruoste, viršutinės lūpos dešinėje pusėje, smakro dešinėje pusėje, dešinio peties srityje ir dešiniame dilbyje, muštinė žaizda nosies nugarėlės vidurinėje dalyje, nosies kaulų lūžimas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nukentėjusysis patirtą traumą gydėsi namuose t. y., ligoninėje jam buvo suteikta tik būtinoji medicininė pagalba. Nukentėjusysis teismui nepateikė jokių įrodymų dėl patirtos turtinės žalos t. y., jog dėl patirtos traumos pirko vaistus turėjo kokių nors kitų materialinių nuostolių ir kt.
Nukentėjusysis teismo posėdyje nedalyvavo, prieš teismo posėdį papildomai atsiuntė elektroninį laišką kuriame papildomai nurodė, kad įvykis turėjo didelį poveikį ir jo šeimai, ypač dukrai, kuri buvo įvykio liudininkė. Nurodė, kad jam, kaip tėvui skaudu žinoti, kad ji tėvą matė tokioje situacijoje, nes ji manė, kad tėtis yra stiprus ir gali ją apsaugoti, tačiau po įvykio jos požiūris į jį pasikeitė. Ši situacija jį labai skaudina ir sukelia vidinį kaltės jausmą, kurio negali lengvai atsikratyti.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai kad sužalojimas padarytas suduodant kelis smūgius į veidą, į tai kad dėl sužalojimo nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek nepatogumą, tam tikrą laiką negalėjo dirbti, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad dėl kaltinamojo O. J. veiksmų, nukentėjusysis patyrė išgyvenimų, nepatogumų, todėl iš kaltinamojo priteistina 1 000,00 Eur dydžio neturtinė žala.
Byloje civilinius ieškinius buvo pareiškusi Vilniaus teritorinė ligonių kasa 182,54 Eur sumai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 610,12 Eur sumai (1 t., b. l. 129-132, 144-159, 168-172). Iš byloje esančių dokumentų nusistatyta, kad ieškiniai yra apmokėti (1 t., b. l. 169-170), todėl procesas šioje dalyje dėl civilinių ieškinių nutraukiamas.
D. O. Jurginui skirtinos bausmės
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.
Kaltinamasis O. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. O. J. praeityje baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (t. 3., b. l. 18). Psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas (t. 3., b. l.18).
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų ir bausmės rūšies bei dydžio parinkimui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad ši O. J. padaryta veika buvo atsitiktinio pobūdžio, todėl bausmės tikslams pasiekti pakankama BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama galutinė bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Prie bylos pridėti kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
O. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti O. J. 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
O. J.
Priteisti iš O. J. nukentėjusiojo M. M. naudai 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos.
Nutraukti procesus dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio 182,54 Eur sumai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinio ieškinio 610,12 Eur sumai.
Prie bylos pridėtus kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Živilė Janavičienė
Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
