Civilinė byla Nr. 2A-1536-619/2014 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29970-2013-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.5; 121.13; 121.14; 121.21.
(S)
2014 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ritos Kisielienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei V. K. dėl skolos priteisimo.
Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės V. K. 1 629,43 Lt skolos, 68,27 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskeltini), kurio butas Nr. 52 nuosavybės teise priklauso atsakovei V. K.. Atsakovei priklausančio buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikoma, kad ieškovas su atsakove sudarė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį konkliudentiniais veiksmais. Ieškovas nurodė, kad atsakovei yra nustatyta teisė į kompensacijas už tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį, tačiau kompensacija dengia tik dalį priskaičiuotų mokesčių sumos. Atsakovė už laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2013-08-31 tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį pilnai nesumokėjo ir liko skolinga 1 629,43 Lt. Atsakovei priskaičiuota 68,27 Lt palūkanų.
Atsakovė V. K. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas. Paaiškino, kad negavo įrodymų dėl suteiktų paslaugų ir kompensacijos už laikotarpį nuo 2012-03-01 iki 2013-07-31, nors jai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus sprendimu nustatyta teisė į kompensacijas nuo 2012-12-01 iki 2013-05-31.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės V. K. ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai 1 629,43 Lt skolos, 68,27 Lt palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio iškėlimo teisme dienos (2013-10-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 77,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad su atsakove nėra sudaryta individuali šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, minėto buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl remiantis Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 11 p., Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 5, 6 p., CK 6.384 str., 1.71 str. laikytina, kad UAB „Vilniaus energija“ (šilumos tiekėjas) žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove (vartotoja) neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas nustatė, kad atsakovei V. K. yra nustatyta teisė į kompensacijas už tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį, tačiau kompensacija dengia tik dalį priskaičiuotų mokesčių sumos. Teismas, atsakovės argumentą, kad ji negavo įrodymų apie suteiktas paslaugas ir kompensacijas atmetė kaip neįrodytą, ir konstatavo, jog tokie duomenys atsakovei buvo pateikiami su kiekviena sąskaita.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atsakovė V. K. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-05 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir išreikalauti įrodymą – finansinę detalizuotą ataskaitą dėl suteiktų paslaugų ir jų kompensacijas apskaičiuotą pagal formulę, atskirai už kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo 2012-03-01 iki šiol. Atsakovė nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio išmokų skyriaus sprendimu Nr. A740-1893-(2.11.4.-SR7) atsakovei nustatyta teisė į kompensacijas nuo 2012-12-01 iki 2013-05-31. Atsakovė nurodė, kad ji yra vieniša, invalidė, jos vienintelės pajamos per mėnesį yra 582,91 Lt jos netekto darbingumo pensija, todėl ieškovas nepagrįstai jai už kai kuriuos mėnesius netaikė kompensacijos. Atsakovė mano, jog teismas nevisapusiškai išnagrinėjo kompensacijos skaičiavimo klausimą.
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra viešoji sutartis, todėl paslaugų kainos bei kitos sąlygos (tarp jų ir kompensacijos skaičiavimas ir skyrimas) turi būti vienodos visiems tos pačios kategorijos vartotojams (CK 6.383 str. 3 d.). Kompensacijų skaičiavimas priklauso nuo asmens pajamų, o jų skyrimas nuo prašymų pateikimo atitinkamai instancijai. Atsakovė, matomai, laikotarpiu nuo 2012-07-01 iki 2012-12-01 nepateikė Socialinių išmokų skyriui reikalingos pažymos kompensacijos paskaičiavimui (nepateikė duomenų apie savo pajamas), todėl ir kompensacija už 2012 m. 07; 08; 09; 10; 11 mėnesius nebuvo skaičiuojama. Ieškovas pažymėjo, kad skaičiuojant kompensaciją vadovaujasi atitinkamais teisiniais aktais, tai yra LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams 2011-12-01 įstatymu Nr. XI-1772; LR Vyriausybės 2008-06-05 nutarimu Nr. 538 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo“; LR Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo 2008-07-15 įstatymu Nr. X-1710. Ieškovas mano, kad atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kuriomis remiants būtų galima daryti išvadą, jog ieškovas aplaidžiai ar apgaulingai skaičiuoja kompensacijas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), toliau ši byla nagrinėjama atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinių išmokų skyrius nustatė atsakovei teisę į kompensacijas nuo 2012-12-01 iki 2013-05-31 (b.l. 5-6). Duomenys kompensacijoms apskaičiuoti buvo perduotos paslaugas teikiančioms įmonėms – UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Vilniaus vandenys“. Pažymėtina, kad kompensacija dengia tik dalį priskaitytų mokesčių sumos, todėl atsakovė nebuvo visiškai atleista nuo mokesčių mokėjimo. Kadangi atsakovė už tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį nesumokėjo, laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2013-08-31 susidarė įsiskolinimas 1 629,43 Lt sumai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šilumos energijos vartojimo santykiai yra sutartiniai teisiniai santykiai, susiklostantys energijos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Nors rašytine forma energijos tiekimo sutartis ir nebuvo sudaryta, bet sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija. Abiejų šalių valia – tiekti ir gauti šiluminę energiją realizuota konkliudentiniais veiksmais.
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad jos netekto darbingumo pensija sudaro 582,91 Lt. Esant tokioms mažoms pajamoms, jai priklauso kompensaciją už būsto šildymą ir karštą vandenį, tačiau nuo 2012-07-01 iki 2012-07-01 bei nuo 2013-04-01 iki 2013-12-01 atsakovei jokia kompensacija paskirta nebuvo.
Pažymėtina, kad Lengvatų teikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas. Minėto įstatymo 3 straipsnyje numatyta, jog viena iš piniginių kompensacijų rūšių piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims yra būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijos. Piniginę socialinę paramą teikia šeimos arba vieno gyvenančio asmens deklaruojamos gyvenamosios vietos Savivaldybės administracija. Taigi, tam, kad asmuo pagal šį įstatymą galėtų nemokėti visų ar dalies jam tenkančių mokesčių už šildymą ar karštą ir šaltą vandenį, neužtenka vien aplinkybės, jog asmuo gauna mažas pajamas, tam yra būtinas kompetentingos institucijos sprendimas paskirti asmeniui kompensaciją. Nagrinėjamu atveju dėl atsakovei suteiktos kompensacijos turėjo būti priimtas atitinkamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas. Kadangi atsakovas negavo jokių duomenų, jog laikotarpiu nuo 2012-07-01 iki 2012-12-01 atsakovei buvo paskirta kompensacija, todėl šiuo laikotarpiu ieškovas pagrįstai neskaičiavo atsakovei kompensacijos už šildymą bei karštą vandenį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas, jog nuo 2012-07-01 iki 2012-12-01 nebuvo skaičiuojama atsakovei priklausanti kompensacija atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi kompensacija atsakovei šiuo laikotarpiu nebuvo paskirta. Pažymėtina, kad kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį skiria ne pats ieškovas, o kita institucija, todėl ieškovas pagrįstai minėtu laikotarpiu skaičiavo iš atsakovės pilną sumą už suteiktą šildymą bei karštą vandenį.
Atsakovės teiginys, kad kompensacija už 2013 m. 04, 05, 06, 07, 08 mėnesius taip pat jai nebuvo skaičiuojama neatitinka tikrovės, tai paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 78). Nustatyta, kad apskaičiuojant kompensaciją, ieškovas vadovaujasi atitinkamais teisiniais aktais, tai yra LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams 2011-12-01 įstatymu Nr. XI-1772; LR Vyriausybės 2008-06-05 nutarimu Nr. 538 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo“; LR Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo 2008-07-15 įstatymu Nr. X-1710. Kadangi atsakovės gaunamos pajamos sudaro jos nedarbingumo pensija, t.y. 582,68 Lt, tai iš atsakovės gaunamos pensijos minusuojamos valstybės remiamos pajamos, t.y. 350 Lt. Reiškia pajamos šildymui sudaro 232,68 Lt. Vienam gyvenančiam asmeniui kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis viršijanti 20 procentų skirtumo tarp asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų vienam gyvenančiam asmeniui dydžio 232,68 Lt * 20 % lygu 46,58 Lt. Būtent tokio dydžio sumą atsakovė turi mokėti už šildymą ir karštą vandenį. Likusi pinigų suma yra kompensuojama. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas laikydamasis įstatymų reikalavimų pagrįstai apskaičiuoja kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog kompensacijos skyrimas neatleidžia atsakovės nuo visiško mokesčių nemokėjimo ir nepaneigia susidariusios skolos ieškovui fakto. Taigi, apeliantei tinkamai ir laiku nesumokant mokesčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantė pažeidė prievolę tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškovu už pateiktą šilumos energiją bei karštą vandenį.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2010">3K-3-252/2010</a>, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>, ir kt.). Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1p.).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartimi buvo atidėtas atsakovei V. K. 72 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš atsakovės V. K. valstybei priteisiama 72 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 84 str., 93 str. 96 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovės V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio.
Teisėjai Alvydas Barkauskas
Andrutė Kalinauskienė
Rita Kisielienė
