Dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo

Civilinė byla Nr. 2A-2497-232/2014

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10493-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,

teisėjų Henricho Jaglinskio, Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, atsakovo A. Š. priešieškinį T. Š. dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

Ieškovė kreipėsi į teismą su papildytu bei patikslintu ieškiniu prašydama nustatyti I. Š., A. Š., M. Š. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo A. Š. dukros I. Š. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, indeksuojamomis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, iki jos pilnametystės po 700 Lt, pinigus pervedant kartą per mėnesį į ieškovės vardu banko sąskaitą, skirtą specialiai Vaikų lėšoms; priteisti iš atsakovo A. Š. dukros A. Š. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, indeksuojamomis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, iki jos pilnametystės po 575 Lt, pinigus pervedant kartą per mėnesį į ieškovės vardu banko sąskaitą, skirtą specialiai Vaikų lėšoms; priteisti iš atsakovo A. Š. sūnaus M. Š. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, indeksuojamomis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, iki jos pilnametystės po 575 Lt, pinigus pervedant kartą per mėnesį į ieškovės vardu banko sąskaitą, skirtą specialiai Vaikų lėšoms; įpareigoti A. Š. kiekvieną mėnesį ne mažiau penkias dienas iš eilės paimti bendrauti vaikus – dukrą I. Š., dukrą A. Š. ir sūnų M. Š. iš ju gyvenamosios vietos nuo pirmos dienos 10 valandos ryto ir grąžinti juos į vaikų gyvenamąją vietą 20 valandą penktos dienos vakare, apie būsimas vaikų pasiėmimo dienas įpareigojant A. Š. informuoti T. Š. ne vėliau kaip prieš 10 dienų elektroninių paštu ar telefonu; įpareigoti A. Š. vasaros mėnesiais praleisti kartu su vaikais – dukra I. Š., dukra A. Š. ir sūnumi M. Š. dvi savaites jo kasmetinių atostogų metu, apie būsimų atostogų laiką A. Š. įpareigoti informuoti T. Š. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų pradžios elektroniniu paštu ar telefonu; priteisti bylinėjimos išilaidas. Nurodė, kad Vilniaus m. CMS įrašo Nr. 2852 buvo sudaryta šalių santuoka, o gimė dukra I. Š., gimė dukra A. Š., gimė sūnus M. Š.. Atsakovas dar 2011 m. pabaigoje visiškai paliko šeimą ir išsikraustė iš šeimos gyvenamosios patalpos – buto U. g., Vilniuje. Šeima gyvena bute nuo jo įsigijimo 2001 m. Butas registruotas atsakovo motinos F. Š. vardu. Atsakovas su vaikais beveik nebedrauja, susitinka labai retai. Vaikams atsakovas išlaikymo neteikia, tik kartais prisideda apmokėdamas buto išlaikymą. Ieškovė viena išlaiko tris vaikus. Atsakovo pajamos per mėnesį, susijusios su darbo užmokesčiu, ieškovės žiniomis, yra apie 5000 Lt atskaičius mokesčius. Jos susideda iš darbo užmokesčio ir dienpinigių (atsakovas dirba tarptautinių reisų vairuotoju). Nurodė, kad atsakovas turi asmeninio nekilnojamojo turto, valdomo bendrosios dalinės nuosavybės teise, kurio bendra vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 105 996 Lt. Atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės. Santuokoje jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas: mobilus namukas Nr. H69 Cosalt „Capri – super 36x12“, pirktas už 38 000 Lt, jo rinkos vertė – 20 000 Lt. Mobiliu namu naudojasi išimtinai atsakovas. Ieškovė nurodė, kad ieškinio padavimo metu buvo praradusi darbą, buvo registruota darbo biržoje. Materialiai ieškovei padeda tėvai. Atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei jos, todėl, jis turi pareigą didesne dalimi prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ir papildytą ieškinį bei priešieškinį prašydamas, ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį visiškai, šalių santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų I. Š., A. Š., M. Š. gyvenamąją vietą kartu su motina T. Š., priteisti iš A. Š. nepilnamečių vaikų I. Š., A. Š. ir M. Š. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kiekvienam per mėnesį, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikai sulauks pilnametystės. Nurodė, kad bendrauti su vaikais ieškovės nurodytomis sąlygomis, neturi galimybės, dėl darbo pobūdžio, nes dirba tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau jokiu būdu neatsisako bendravimo su jais. Nurodė jog ieškovė, nesudaro galimybių jam bendrauti su vaikais. Nurodė, kad ieškovė dirbdama pagal verslo liudijimą uždirba žymiai daugiau nei jos nurodyti 400 Lt, nes kaip matyti iš jos pačios internete patalpintų nuotraukų gali sau leisti poilsines keliones į užsienį. Nurodė, kad santuokoje šalys įsigijo svetainės, miegamojo, vaikų kambario, virtuvės baldų komplektus, kurių bendra vertė 15 000 Lt. Šiuos baldus ieškovė be atsakovo žinios išsivežė. Atsakovas nurodė, kad taip pat santuokoje įgijo mobilų namuką Nr.H69 Cosalt „Capri-super 36x12“ 38 000 Lt vertės, automobilį (duomenys neskelbtini), automobilį C. G. Voyager. Prašė ieškovei priteisti automobilį „Chrysler Grand Voyager“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovui prašė priteisti mobilų namuką Nr. H 69 Cosalt „Capri – super 36x12“ bei automobilį (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad dėl pavardės pasirinkimo teisę palieka ieškovei T. Š.. Bylinėjimosi išlaidas prašė tenkinti proporcingai patenkintiems ieškiniams reikalavimams.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad jų skyriaus specialistai apsilankę ieškovės gyvenamojoje vietoje, kur nustatė, kad T. Š. su nepilnamečiais vaikais gyevna 3 kambarių atskovo motinai nuosavybės teise priklausančiame bute; būstas švarus ir tvarkingas, vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. I. Š. mokosi S. K. vidurinėje mokykloje, A. Š. lanko darželį „Sveikuolis“, papildomus šokių ir anglų kalbos užsiėmimus, M. Š. lanko darželį „Sveikuolis“. Inesa teigia, kad su tėvu bendrauja retai; norėtų gyventi su motina ir tėvu.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo papildytą priešieškinį prašydama, priešieškinį atmesti, nes praėjus 2 metams nuo šeimos faktinio iširimo atsakovas klaidindamas teismą pareiškė nepagrįstą reikalavimą dėl tariamos ieškovės kaltės. Pažymėjo, kad nutrūkus faktiniams ryšiams, gyvenant atskirai net 2 metus atsiradę nauji artimi asmenys neturi nieko bendra su šeimos iširimo priežastimi, nes tai įvyko po to, kai 2011 m. pabaigoje atsakovas metė ieškovę palikdamas ją su 3 vaikais. Nurodė, kad atsakovas vasaros metu buvo paėmęs vaikus kuriam laikui, tačiau grįžusi dukra Inesa papasakojo, kad atsakovas naudojo smurtą jos atžvilgiu, mažesni vaikai papasakojo, kad buvo ant jų rėkiama. Teigia, kad dėl grasinimų, gąsdinimų ir panašių atsakovo veiksmų ieškovės bei vaikų atžvilgiu bendravimas nutrūko, ieškovės su vaikais pareikalauta išsikraustyti iš šeimos buto U g.,Vilniuje kuris priklauso atsakovo motinai. Šiuo metu ten gyvena atskovas su nauja savo drauge. Nurodė, kad dėmesio ir rūpinimosi vaikais iš atsakovo pusės nėra jokio. Pažymėjo, kad ieškovė dirba samdomą darbą ir gauna pajamas iš verslo savininkės. Nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų apie turtą, kurį reikalauja priteisti, nesumokėjo žyminio mokesčio, nenurodė turto vertės, todėl jo reikalavimas turi būti atmestas.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 03 14 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Šalių santuoką, įregistruotą 1997-11-15 Vilniaus m. CMS įrašo Nr.2852 nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalims paliko ikisantuokines pavardes: ieškovei – T. D., atsakovui A. Š.. Nustatė nepilnamečių vaikų: I. Š., A. Š. ir M. Š. gyvenamąją vietą su motina-ieškove T. Š..Priteisė iš atsakovo, išlaikymą nepilnamečiams vaikams I. Š., A. Š., ir M. Š., kiekvienam po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo dienos t.y. nuo 2012-07-30 iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė, kad nepilnamečių vaikų I. Š., A. Š. ir M. Š. išlaikymui skirtomis piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaikų motina T. Š.. Priteisė ieškovei T. Š. automobilį C. G. Voyager valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 Lt vertės, svetainės komplektą 850 Lt vertės, virtuvės komplektą 2500 Lt vertės, miegamojo komplektą 700 Lt vertės. Viso ieškovei priteisti turto už 9050 Lt. Priteisė atsakovui A. Š. automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3000 Lt vertės, automobilį Ford Sierra valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 Lt vertės, mobilų namuką Nr. H69 Cosalt „Capri-super 36x12“ 19000 Lt vertės. Viso atsakovui priteisė turto už 22001 Lt. Priteisė ieškovei T. Š. iš atsakovo A. Š. 6475,50 Lt kompensaciją. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir Priteisė: iš atsakovo A. Š. 540 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai; iš ieškovės T. Š. atsakovui A. Š. 866,50 Lt atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo A. Š. ieškovei T. Š. 2000 Lt ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo A. Š. valstybės naudai 570 Lt atsakovo nesumokėto žyminio mokesčio.

Teismas nustatė, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad remdamasis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad santuoka iširo tik dėl ieškovės kaltės. Nes šalys tarpusavyje konfliktavo. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio kaltės, nes atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, ir dėti pastangas santuokai išsaugoti, prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo.

Spręsdamas dėl teiktino išlaikymo. Teismas rėmėsi aplinkybėmis, kad abu tėvai dirba. Ieškovė ir atsakovas turi pakankamas pajamas. Vaikai iš esmės yra sveiki, specialiųjų poreikių neturi, šalys kitų išlaikytinių neturi. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes teismas priteisė iš atsakovo po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės. Nustatė, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, teismas padalino šalių įgytą santuokinį turtą lygiomis dalimis. Nustatė, kad santuokos metu šalys įgijo automobilius: automobilį (duomenys neskelbtini) 3000 Lt vertės, automobilį C. G. Voyager 5000 Lt vertės, automobilį Ford Sierra likutinė vertė 1 Lt, ir, kad dėl automobilių vertės ir jų padalinimo tarp šalių ginčo nėra. Nustatė, kad dėl mobilaus namuko Nr.H69 Cosalt „Capri-super 36x12“ pirkto už 38 000 Lt priteisimo atsakovui tarp šalių ginčo nėra. Tačiau ieškovė mobilų namuką įvertino 20000 Lt, atsakovas mobilų namuką Nr.H69 Cosalt „Capri-super 36x12“įvertino 12000 Lt - 15000 Lt sumai. Kadangi šalys šio namuko vertinimą (ekspertizę) atsisakė atlikti, teismas atsižvelgdamas į šalių nurodytas mobilaus namuko dabartines vertes, mobilaus namuko vertę nustatė pusę įsigijimo kainos. Šalims nurodžius, kad santuokos metu jos įgijo: svetainės komplektą už 1700 Lt, bylos nagrinėjimo metu ieškovė šį komplektą įvertino 300 Lt sumai; atsakovas - 850 Lt sumai. Šalys nurodė, kad miegamojo komplektą pirko už 1400 Lt, ieškovė nurodė, kad dalis komplekto liko pas atsakovą. Šalys nurodė, kad virtuvės komplektą nupirko už 5000 Lt, bylos nagrinėjimo metu ieškovė šį komplektą įvertino 2500 Lt sumai, atsakovas - 3400 Lt sumai. Konstatavęs, kad ginčas vyksta tik dėl baldų vertė, teismas atsižvelgdamas į šalių nurodytas baldų vertes, nustatė vidutinę paminėtų baldų vertę: svetainės komplekto vertė 850 Lt, virtuvės komplekto vertė 2500 Lt, miegamojo komplekto vertė 700 Lt.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Apeliantas (atsakovas) A. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams I. Š., A. Š. ir M. Š. kiekvienam po 500 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei priimti naują sprendimą; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl iš atsakovo priteistos 6475,50 Lt kompensacijos kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei priimti naują sprendimą; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl iš atsakovo priteistų 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų bei priimti naują sprendimą; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalis dėl iš atskovo priteistų 570 Lt ir 540 Lt žyminio mokesčio kaip nepagrįstas ir neteisėtas bei priimti naują sprendimą. Nurodė, jog šalys teikė teismui dokumentus, pagrindžiančius atsakovo gaunamas pajamas, kurios per mėnesį tesudaro 2418 Lt, tačiau ši suma yra nepastovi. Pažymėjo, kad tai yra atlyginimas su dienpinigiais ir komandiruotėmis, todėl negalima daryti išvados, kad tokios yra atsakovo pastoviai gaunamos pajamos. Dienpinigiai kiekvieną mėnesį kinta, dažnai jie būna žymiai mažesni ir jų dydis priklauso nuo valstybės, į kurią atskovas komandiruojamas. Atsižvelgiant į kintamą darbo užmokesčio dydį, atsakovas neturi galimybės mokėti kiekvienam savo nepilnamečiui vaikui po 500 Lt kas mėnesį, iš viso net 1500 Lt, kadangi tokiu atveju atsakovui nelieka pajamų kasdienėms reikmėms. Nurodė, kad Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Proporcingumo tarp vaikų poreikių ar tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Atsakovas nurodė, kad jo pastovus atlyginimas tesiekia 900 Lt. Teigia, kad pagal savo pajamas turi galimybę mokėti kiekvienam nepilnamečiui vaikui tik po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 6475,50 Lt kompensaciją, nes savo nuožiūra vertino ieškovei tenkančio turtą neturėdamas tam specialių žinių vienašališkai įvertino baldų kainas.

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-14 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantas siekia ne vaikų, tačiau jų tėvo interesų maksimalaus patenkinimo, o tai prieštarauja civiliniams įstatymams nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigų srityje. Teigia, kad šioje byloje labiausiai nukentėjo ir buvo pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, kadangi ieškovė su vaikais nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos buvo iškraustyti iš šeimos būsto, kuriame visi trys vaikai gyveno nuo gimimo. Jame pasiliko gyventi apeliantas, nors trijų vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Faktiškai su vaikais apeliantas visai nebendrauja, papildomai lėšomis ar kokia nors kita pagalba neprisideda prie jų poreikių tenkinimo. Pažymėjo, kad jos pajamos nėra stabilios, priklauso tik nuo klientų jos darbe skaičiaus, be to, vienai auginant tris nepilnamečius vaikus labai sumažėja intensyvios darbinės veiklos vykdymo ar plėtimo galimybės. Nurodė, kad atsakovo skundas pareikštas dėl nesutikimo su apytikriai 1000 Lt turto vertės suma, nes visi kiti piniginiai apelianto skundo reikalavimai yra išimtinai procesiniai. Apeliantas asmeninės nuosavybės teise valdo kito nekilnojamojo turto, jo turtinė padėtis iš esmės geresnė nei ieškovės.

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas) praktikoje pažymėta, kad, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (LAT 2006 05 24 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-307/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-307/2006">3K-3-307/2006</a>). Analizuodamas konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (LAT 2009 11 10 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-495/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-495/2009">3K-3-495/2009</a>).

Iš bylos duomenų matyti jog tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sveiki darbingi, turintis paklausias specialybes žmonės, galintys savo vaikams užtikrinti ne tik būtiniausių poreikių tenkinimą, bet ir papildomo ugdymo kultūrinių renginių lankymo, tinkamo poilsio, užklasinės veiklos poreikių tenkinimą. Atsakovo teiginys jog į jo gaunamas pajamas, į kurias teismas atsižvelgė nustatydamas priteistą išlaikymą nepagrįstai įskaičiuoti komandiruotpinigiai, tačiau kolegija pažymi jog teismas priteisdamas nepilnamečiams vaikams išlaikymą atsižvelgia ne tik į tėvų darbo užmokestį, bet ir į jų turtinę padėtį, tame tarpe ir į visų rūšių gaunamas pajamas bei turimą turtą. Kaip matyti iš byloje pateiktų išrašų apeliantas ne tik gauna darbo užmokesti ir kitas su darbu susijusias pajamas, bet ir turi bendrosios dalinės nuosavybės teise tris sklypus, bei gyvenamąjį namo su ūkiniais pastatais Keturiasdešimties totorių kame Vilniaus rajone (t.1,b.l. 31-46,) į kuriuos taip pat atsižvelgtina aiškinantis atsakovo turtinę padėtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, be kita ko, būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovei, su kuria gyvena mažamečiai vaikai, tenka pareiga ne tik skirti jiems per mėnesį nustatytą lėšų dalį, bet ir pasirūpinti jų kasdienių poreikių tenkinimu (skalbti, gaminti valgyti, padėti atlikti ugdymo įstaigų skirtas užduotis ir pan.), todėl didesnės finansinės išlaikymo dalies jai nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaikų išlaikymu, paskirstymą. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (kuri bylos nagrinėjimo metu buvo 1000 Lt), dydžio išlaikymas (LAT 2010 02 09 civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-71/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-71/2010">3K-3-71/2010</a>). Todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad priteistas išlaikymas neproporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Be to, taip pat atsižvelgtina jog ieškovė, su kuria liko gyventi trys nepilnamečiai vaikai ir kasdieniu savo darbu rūpinimusi vaikų buitimi, jų priežiūra, mokymosi priežiūra įneša savo indėlį į vaikų gerovę, dėl ko jos galimybės užsidirbti yra ribotos. Todėl priteista 500 Lt suma vienam vaikui per mėnesį, turint omenyje, kad atsakovas yra darbingas, turi, kaip jau minėta, paklausią profesiją įgalinančią jį susirasti darbą, kur darbo užmokestis būtų pakankamas priteistam išlaikymui mokėti, nelaikytina nepakeliama našta atsakovui, atimančia jam galimybes tenkinti savo būtinuosius poreikius. Todėl apeliacinis skundas dalyje dėl išlaikymo dydžio sumažinimo atmetamas.

Dėl kompensacijos už atsakovui atitekusią didesnės vertė santuokinio turto dalį

Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo kompensaciją ieškovei, nepagrįstai, nebūdamas šios srities specialistas, pats atliko dalintino turto vertimą, užuot pasitelkęs specialistus turto vertintojus, ekspertus. Su tokiais apelianto teiginiais negalima sutikti, nes pirmosios instancijos teismas turto vertę nustatė remdamasis šalių paaiškinimais ir juose pateiktais skirtingais įvertinimais, išvesdamas vidurkį, po to kai šalys atsisakė pasiūlymo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę ir ją apmokėti. CPK 176 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, o įrodinėjimo procesas vyksta šio CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalies sampratą įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalis nustato jog faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Tačiau įrodinėjimo pareiga tenka šalims (CPK 178 straipsnis) jos turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju šalims atsisakius ekspertizės teismas bylą išnagrinėjo pagal jam pateiktus šalių paaiškinimus. Pažymėtina, kad apeliantas ir apeliacinės instancijos teismui jokių turto vertinimo specialistų išvadų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo turto vertinimą nepateikė, ekspertizės atlikti neprašė. Todėl laikytina, kad jis savo apeliacinio skundo argumento jog sprendime nurodytos turto vertės ir atitinkamai priteista kompensacija neatitinka tikrosios jų vertės nepagrindė, savo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis rėmė apeliacinį skundą šioje dalyje neatliko. Dėl bylinėjimosi išlaidų, kolegija pažymi jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CPK 93 straipsnio 2 dalimi, nustatydamas jog kiekvienai iš šalių kompensuoja po ½ bylinėjimosi išlaidų atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, todėl apelianto argumentai jog iš jo priteistos neproporcingai didelės išlaidos atmestini, nes pirmosios instancijos teismas remdamasis minėtomis įstatymo nuostatomis bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai.

Kolegija konstatuoja, jog remiantis apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija

NUTARĖ:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Liuda Uckienė

Henrichas Jaglinskis

Aldona Tilindienė