Civilinė byla Nr. 2A-2356-603/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 121.14.; 121.18.; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto ieškovo LUAB „Inovita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo LUAB „Inovita“ ieškinį atsakovams UAB SEB lizingui, UAB Flameksas ir Ko, B. P. dėl skolos,
n u s t a t ė :
ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 24300 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad tarp ieškovo, UAB SEB lizingas, UAB „Flameksas ir KO“ 2008-06-12 pasirašyta finansinio lizingo sutartis Nr. K2008-06-058-01, kuria UAB „Inovita“ pardavė, o UAB SEB lizingas nupirko krovininį automobilį Mercedes Benz 315 Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavė šį automobilį valdyti ir naudoti lizingo gavėjui UAB „Flameksas ir Ko“. Ieškovo duomenimis, UAB SEB lizingas yra sumokėjęs bankiniu pavedimu ieškovui 65700 Lt, o pasirašyto sandorio kaina yra 90000 Lt, todėl pagal šį sandorį ieškovui liko nesumokėta 24300 Lt. Šio pardavimo sandorio suma sudaro daugiau, nei 1/20 įstatinio kapitalo, todėl pagal UAB „Inovita“ įstatų 8.11 str.8p., toks sandoris galėjo būti sudaromas tik esant visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimui, tačiau tokio sprendimo nebuvo gauta. Ieškovo atstovas nurodo, kad atsakovo UAB „Flameksas ir Ko“ pateikti dokumentai neįrodo, kad jis yra sumokėjęs ieškovui 24300 Lt pradinį įnašą už išperkamą automobilį. UAB „Flameksas ir Ko“ direktorius B. P., neturėdamas akcininkų leidimo, neturėjo teisės ir įgaliojimo sudaryti automobilio pardavimo sandorio, jis neatliko savo, kaip direktoriaus pareigų, kurios nustatytos CK 2.87 str.1-5dalyse, dėl jo neteisėtų veiksmų kilo ieškovui žala pagal CK 2.87 str.7 d. nuostatas, kurią jis privalo atlyginti, ieškovo direktorius B. P. yra susijęs su atsakovo UAB „Flameksas ir Ko“ direktoriumi giminystės ryšiais.
Atsakovo UAB „Flameksas ir Ko“ atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, jog tarp UAB „SEB lizingas ir UAB „Flameksas ir Ko“ 2008-06-12 buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. K2008-060058,, kurios pagrindu atsakovas UAB „Flameksas ir Ko“ įgijo nuosavybės teises į automobilį MB Sprinter 315CDI. Pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2008-06-18 tarp UAB „SEB lizingas“ ir UAB „Inovita“ 8.1p. nurodyta, kad pardavėjas, t.y. ieškovas, patvirtina, kad 24300 Lt pardavėjui sumokėjo klientas, t.y. UAB „Flameksas ir Ko“, šią aplinkybę patvirtina ieškovo 2008-06-16 išduotas kasos pajamų orderis 24300 Lt sumai.
Atsakovas B. P. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jis pasirašė 2008-06-16 kasos pajamų orderyje dėl 24300 Lt užpajamavimo už automobilį, nes tuo metu jis buvo vienintelis UAB „Inovita“ darbuotojas. UAB „Flameksas ir Ko“ šią sumą sumokėjo grynais pinigais, kaip pradinį įnašą už parduodamą automobilį, šie pinigai buvo užpajamuoti, likusią automobilio sumą sumokėjo UAB „SEB lizingas“.
Atsakovo AB „SEB bankas“ atstovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog ieškinys šiam atsakovui, kaip solidariam skolininkui, reiškiamas be pagrindo. Ieškovas neprašo pripažinti lizingo sutarties negaliojančia, UAB „SEB Lizingas“ atliko finansuotojo vaidmenį išperkant automobilį, esant įmokėtam pradiniam 24300 Lt įnašui. Kadangi šį įnašą pagal pirkimo-pardavimo sutarties 8.1 p. turėjo tiesiogiai sumokėti UAB „Flameksas ir ko“ automobilio pardavėjui UAB „Inovita“, automobilio pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „SEB Lizingas“ ir UAB „Inovita“ buvo pasirašyta likusiai 65700 Lt sumai, kurią UAB „SEB Lizingas sumokėjo ieškovui UAB „Inovita“. Ieškinio dalykas yra 24300 Lt suma, kurią ieškovas įrodinėja negavęs iš atsakovo UAB „Flameksas ir Ko“, šiuose santykiuose UAB „SEB Lizingas“ nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti, todėl jis negali būti šio ginčo šalimi.
Trečiasis asmuo M. U. parodė, kad jis laikotarpiu nuo 2000-02-07 iki 2008-09-08 buvo UAB „Inovita“ akcininkas, jis 100 procentu valdė visą akcijų paketą, tuo metu šios įmonės direktorius buvo B. P.. Automobilio pardavimo sandoriui, jis, kaip akcininkas, davė rašytinį sutikimą. Kur šiuo metu yra šios bendrovės dokumentacija, jis nežino, nes keitėsi įmonės vadovai bei akcininkai.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Byloje esančiais duomenimis pirmos instancijos teismas nustatė, kad finansinio lizingo 2008-16-12 sutartimi Nr. K2008-060058 (t.1, b.l. 26-31), sudaryta tarp UAB „SEB Lizingas“ ir UAB „Flameksas ir Ko“, atsakovas UAB „Flameksas ir Ko“ įsigijo automobilį MB Sprinter 315SDI 4x2 2007 m. Šios sutarties 4.1. punkte nurodyta, kad klientas pateikia SEB Lizingui Pardavėjo komercinį pasiūlymą ir kitus dokumentus, kuriuose nurodyta Kliento su Pardavėju suderintos pasirinkto turto įsigijimo sąlygos, 4.2 p. numatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma ir įsigalioja tik Klientui įvykdžius šios sutarties 3.2 p. nurodytą sąlygą, t. y. sumokėjus administracinį mokestį bei pradinę įmoką. Iš finansinio lizingo sutarties mokėjimų grafiko-sąskaitos, matyti, kad pradinės įmokos dydis yra 24300 Lt (t.1, b.l. 30-31). 2008-06-18 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PPK2008-060058, sudarytos tarp UAB „SEB Lizingo“ ir UAB „Inovita“, kuria ieškovas pardavė SEB Lizingui automobilį MB Sprinter 315 CDI 4x2, 2007m, 8.1 punkte nurodyta, kad pardavėjas, t.y. ieškovas, patvirtina UAB „SEB Lizingui“, kad 24300 Lt pardavėjui sumokėjo klientas - UAB „Flameksas ir Ko“ iki šios sutarties pasirašymo, ši suma yra užskaitoma kaip Pirkėjo Pardavėjui mokėtinos Prekės kainos dalis ir kaip Kliento Pirkėjui mokėtina pradinė įmoka pagal finansinio lizingo sutartį Nr. K2008-06005, o šios sutarties 8.2 punkte nurodyta, kad likusią 65700 Lt sumą Pirkėjas sumoka pardavėjui į PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą sąskaitą per 3 darbo dienas nuo pasirašyto prekės priėmimo-perdavimo akto. Teismas sprendė, kad aplinkybę, jog UAB „Flameksas ir Ko“ 2008-06-16 sumokėjo ieškovui 24300 Lt pirminį įnašą už automobilį, patvirtina byloje esantis ieškovo išduotas kasos pajamų orderio kvitas, serija INV Nr. 8037 (t.1, b.l. 34), o ieškovo atstovo argumentai, kad šis dokumentas gali būti suklastotas, niekuo neparemti. Teismas nustatė, kad šis kasos pajamų orderio kvitas savo rekvizitais atitinka LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. reikalavimus, savo turiniu atspindi įvykusią ūkinę operaciją tarp ieškovo UAB “Inovita“ ir atsakovo UAB „Flameksas ir Ko“ ir atitinka LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str.1 d. nuostatas. Kad tokia ūkinė finansinė operacija įvyko tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Flameksas ir Ko“ be kita ko patvirtina šio atsakovo pateiktas finansinės atskaitomybės-apyvartos žiniaraštis (suvestinė) (t.2, b.l. 21-41, konkrečiai b.l. 29), kuriame nurodyta, kad 2008-06-16 dokumento INV Nr. 8037 pagrindu, o tai ir yra ieškovo išduoto kasos pajamų orderio kvito numeris, atsakovas atliko pradinį apmokėjimą 24300 Lt už automobilį MB Sprinter 315 CDI 4/2 2007m. bendrovei „Inovita“. Įvertinęs šiuos duomenis teismas sprendė, kad nėra pagrindo netikėti šiuo rašytiniu įrodymu, nes jis atspindi įvairias atsakovo atliktas ūkines-finansines operacijas įvairiomis datomis chronologine tvarka surašytas į apskaitos registrą ir atitinka LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. reikalavimus. Teismas, aukščiau nurodytų argumentų pagrindu, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė ieškinio faktinio pagrindo, kad atsakovas UAB „Flameksas ir Ko“ nesumokėjo ieškovui UAB „Inovita“ pagal 2008-06-18 automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PPK2008-060058 pradinio 24300 Lt įnašo, todėl ieškinį atmetė.
Dėl AB „SEB banko“ kaip atsakovo teismas pasisakė, jog ieškovas nenurodė jokio faktinio pagrindo nei ieškinyje, nei teismo posėdyje, kodėl solidariai kartu su kitais atsakovais prašo priteisti 24300 Lt iš atsakovo AB „SEB banko“. Ginčo, kad UAB SEB Lizingas nesumokėjo ieškovui 65700 Lt pagal 2008-06-18 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP K-2008-060058, nėra, todėl darytina išvada, kad atsakovas AB SEB bankas neturi pareigos mokėti ieškovui jo reikalaujamos 24300 Lt skolos, šiam atsakovui ieškovas neįrodė pareikšto reikalavimo (LR CPK 178 str.). Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus, jog B. P. pažeidė LR CK 2.87 str. 3 d., UAB „Inovita“ įstatų 8.11 str. 8 p. nuostatas, sudarydamas automobilio pardavimo sandorį, nesiekė išvengti asmeninių ir įmonės interesų konflikto, kadangi jis sandorį sudarė su įmone, kuriai vadovavo jo tėvas A. P.. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas B. P., kaip bendrovės direktorius, sudarydamas sandorį su UAB „Flameksas ir Ko“, kuriai vadovavo jo tėvas A. P., siekė asmeninės naudos tuo sukeldamas asmeninių ir įmonės interesų konfliktą. Sandorio šalys yra atsiskaičiusios, nėra jokių įrodymų, kad dėl šio sandorio ieškovas būtų patyręs kokios nors žalos, be to, ieškovas neprašo panaikinti šio sandorio, todėl jo argumentai dėl atsakovo B. P. piktnaudžiavimo sudarant šį sandorį, niekaip nesusiję su reikalavimu priteisti 24300 Lt skolą. Iš LR Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo (t. 2, b.l. 15-16) teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2000-02-07 iki 2008-09-08 UAB „Inovita“ akcininku buvo M. U. ir kadangi jis teismo posėdžio metu patvirtino, kad kaip akcininkas davė sutikimą direktoriui B. P. sudaryti aukščiau nurodyto automobilio pardavimo sandorį, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog buvo pažeistos UAB „Inovita“ įstatų 8.11 p. 8 p. p. nuostatos.
Apeliantas (ieškovas) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti skolą iš atsakovų LUAB „Invita“ naudai ir 6 proc. metines palūkanas.
Apeliantas nurodo, kad iki atsiliepimų į ieškinį pateikimo jam nebuvo žinoma apie Kasos kvitą Serija INV Nr. 8037, kuriuo savo atsikirtimuose remiasi atsakovas UAB „Flameksas“ ir Ko, kadangi įmonės (apelianto) administratoriui tuometinis įmonės direktorius atsakovas B. P. tokio dokumento neperdavė. Teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, t. y. jog apeliantas realiai negavo 24 300 Lt, kadangi šiuos pinigus pagal bylos duomenis gavo asmeniškai atsakovas B. P., tačiau jų bendrovei neperdavė, byloje duomenų, jog šie pinigai buvo panaudoti bendrovės veikloje, nėra, o kur šie pinigai buvo panaudoti atsakovas B. P. paaiškinti taip pat negalėjo. Kadangi atsakovas B. P. pinigų perdavimo įmonei (apeliantui) neįrodė, laikytina, kad jis įmonei priklausančius pinigus pasisavino, t. y. nepagrįstai praturtėjo įmonės sąskaita, todėl yra skolingas šią sumą apeliantui. Be to, bylos nagrinėjimo metu nebuvo panaikintos abejonės dėl minėto kasos kvito tikrumo. Apelianto nuomone, kvitas galėjo būti sudarytas vėliau, atsakovams siekiant išvengti atsakomybės, ant kvito buhalteris nepasirašė, pinigai nebuvo pervesti per banką, todėl galimai realaus pinigų perdavimo net nebuvo. Pagal automobilio pardavimo sandorį, UAB „Inovita“ buvęs direktorius atsakovas B. P. perleido įmonės automobilį UAB „Flameksas“ ir Ko, kurios savininkas yra tas pats B. P., o direktorius - jo tėvas A. P.. Apelianto nuomone, minėtas sandoris sudarytas šeimos interesais, todėl preziumuojama, kad kvito šalys yra nesąžiningos, ši prezumpcija nebuvo paneigta. Teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė ir jų nevertino. Bankas taip pat nesiėmė visų priemonių, kad būtų apsaugoti bendrovės interesai, nors jam kaip kredito įstaigai keliami padidinto atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai. Apelianto nuomone, visos paminėtos aplinkybės įrodo, kad jokio pinigų perdavimo nebuvo. Įmonės bankroto administratorius patvirtino faktą, kad įmonė (apeliantas) 24 300 Lt negavo nei iš UAB „Flameksas“ ir Ko, nei iš B. P., todėl teismas turėjo šią sumą priteisti apeliantui. Nurodyti teisinį ieškinio pagrindą yra teismo pareiga, tačiau pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo B. P. nepagrįsto praturtėjimo įmonės sąskaita, t. y. netinkamai taikė materialines teisės normas, dėl ko neteisingai išnagrinėjo bylą ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas B. P. nepažeidė UAB „Inovita“ įstatų 8.11 p. 8 p. p. nuostatų, kadangi vadovavosi 100 proc. akcijų turinčio įmonės akcininko parodymais, kai tuo tarpu dėl automobilio pardavimo sandorio sudarymo turėjo būti priimtas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, kuris į bylą nepateiktas, toks sprendimas nebuvo perduotas ir apeliantui.
Atsakovai UAB „Flameksas“ ir Ko ir B. P. savo atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nurodė, kad apelianto bendro pobūdžio teiginiai, jog atsakovas B. P. neperdavė apeliantui visų įmonės dokumentų, yra nepagrįsti. Vilniaus miesto apylinkės teismo prokuratūros 2012-01-12 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo konstatuota, kad nėra jokių objektyvių duomenų, įrodymų, kad B. P. ar M. U. laiko negrąžinę dokumentus. Minėtas nutarimas turi didesnę įrodomąją reikšmę pagal CPK 197 str. 2 d., o aplinkybės, nurodytos šiame nutarime, nėra paneigtos, todėl laikomos visiškai įrodytomis (CPK 182 str. 1 d. 4 p.). Apeliantas, turėdamas įmonės banko sąskaitos duomenis, kasos dokumentus, registrus iš buhalterinės programos, žiniaraščius ir pan., neįrodė, kad atsakovas B. P. įmonės vardu gautą 24 300 Lt sumą įnešė ne į įmonės kasą, o šią sumą pasisavino. Tuo tarpu į bylą pateiktas Kasos kvitas Serija INV Nr. 8037 patvirtina, jog atsakovas B. P. pinigus priėmė ne asmeniškai, o įmonės vardu. Atsakovo UAB „Flameksas“ ir Ko pateikti finansiniai dokumentai, atitinkantys įstatymų reikalavimus, paneigia apelianto teiginius dėl kasos kvito netikrumo. Pats kasos kvitas patvirtina, jog minėti pinigai pateko į įmonės kasą, o ne atiteko atsakovui B. P. asmeniškai, kadangi pinigų priėmimas buvo įformintas UAB „Inovita“ vardu pagal įstatymų reikalavimus. Be to, Kauno apygardos teismo 2014-02-10 nutartyje, c.b. Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtOS0xNTMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-9-153/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-9-153/2014">2A-9-153/2014</a>, patvirtinta, kad įmonės administratorius, atlikęs įmonės finansinių dokumentų patikrinimą, nustatė, kad atsakovas B. P. be pagrindo paėmė 49 996 Lt sumą, tačiau aplinkybės dėl 24 300 Lt sumos pasisavinimo, net atlikus minėtoje byloje auditą, nenustatytos.
Atsakovas AB SEB bankas savo atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad apeliantas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodo, kodėl skola turėtų būti solidariai priteisiama iš banko. Apeliantas taip pat neįrodė, kad įmonė negavo 24 300 Lt sumos, kurią prašo priteisti. Net ir įrodžius šį faktą, apeliantas šios sumos galėtų reikalauti tik iš atsakovo UAB „Flameksas“ ir Ko. Apeliantas neįrodė, kad negavo prašomos priteisti sumos, o šiuos teiginius paneigia pateiktas kasos kvotas bei kiti atsakovų į bylą pateikti apskaitos dokumentai. Teiginys, kad įmonės administratoriui nebuvo perduotas kasos kvitas nesudaro pagrindo teigti, jog piniginės lėšos pagal kasos kvitą apskirtai nebuvo perduotos. Teiginių, jog kasos kvitas suklastotas, apeliantas taip pat nepagrindė. Kadangi bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas, atsakovo nuomone, apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl B. P. nepagrįsto praturtėjimo įmonės sąskaita, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pareikštas dėl skolos priteisimo pagal pirkimo – pardavimo sutartį.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
Ginčas byloje kyla iš esmės dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, taikymo.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155/2010">3K-3-155/2010</a>; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35/2011">3K-3-35/2011</a>; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-396/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-396/2011">3K-3-396/2011</a>; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98/2008">3K-3-98/2008</a>; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2010">3K-3-428/2010</a>; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340/2011">3K-3-340/2011</a>; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-129/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-129/2008">3K-3-129/2008</a>; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-439/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-439/2008">3K-3-439/2008</a>; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-415/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-415/2011">3K-3-415/2011</a>; kt.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ginčo išsprendimui taikytinas materialinės ir procesinės teisės normas, nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nesivadovavęs teismų praktika šiuo klausimu Pirmos instancijos teismas tyrė ir tinkamai įvertino visus pateiktus įrodymus ir iš to padarė pagrįstas išvadas, dėl ko priėmė pagrįstą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų detaliau nekartoja.
Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovo išduotas 2008-06-16 kasos pajamų orderio kvitas, serija INV Nr. 8037, savo rekvizitais atitinka LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. reikalavimus, savo turiniu atspindi įvykusią ūkinę operaciją tarp ieškovo UAB “Inovita“ ir atsakovo UAB „Flameksas ir Ko“, ir atitinka LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str.1 d. nuostatas. Kad tokia ūkinė finansinė operacija įvyko tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Flameksas ir Ko“ patvirtina šio atsakovo pateikti finansinės atskaitomybės-apyvartos žiniaraštis (suvestinė) (t.2, b.l. 21-41, konkrečiai b.l. 29), kuriame nurodyta, kad 2008-06-16 dokumento INV Nr. 8037 pagrindu, o tai ir yra ieškovo išduoto kasos pajamų orderio kvito numeris, atsakovas atliko pradinį apmokėjimą 24300 Lt už automobilį MB Sprinter 315 CDI 4/2 2007m. bendrovei „Inovita“. Kaip matyti, pirmos instancijos teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, pagrįstai sprendė, jog būtent byloje esantis minėtas kasos pajamų orderio kvitas, kartu su kitais aukščiau paminėtais įrodymais, patvirtina, kad atsakovas UAB „Flameksas ir Ko“ 2008-06-16 sumokėjo ieškovui 24 300 Lt pirminį įnašą už automobilį parduodamą. Ši suma buvo sumokėta įmonei (apeliantui), o tai, kad atsakovas B. P. kaip kasininkas ir vyr. buhalteris pasirašė minėtą kvitą, nereiškia, jog pinigus priėmė asmeniškai, todėl šie apelianto argumentai atmestini. Kaip matyti iš byloje esančio 2014-02-04 LR juridinių asmenų registro duomenų UAB „Inovita“ direktoriumi nuo 2000-02-07 iki 2008-09-03 buvo paskirtas atsakovas B. P., kas reiškia, jog pastarasis turėjo teisę įmonės vardu pasirašyti įmonės finansinius dokumentus.
Tuo tarpu apeliantas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, kurių pagrindu kiltų abejonių, jog ginčo suma buvo pasisavinta ir neperduota į įmonės kasą.
Nustačius, jog byloje įrodytas ginčo sumos sumokėjimo įmonei faktas, nėra pagrindo reikalauti pasisakyti teismą dėl atsakovo B. P., kaip buvusio įmonės direktoriaus, atsakomybę reglamentuojančių teisės normų.
Teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytus, todėl nepagrįstus, apelianto teiginius, jog automobilio pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, taip pat jog egzistuoja aplinkybės, dėl primos instancijos teismas negalėjo vertinti ir remtis liudytojo M. U. parodymais.
Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-219/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-219/2009">3K-3-219/2009</a>; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-287/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-287/2010">3K-3-287/2010</a>).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.). Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai dėl ginčo susiformuoti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė
Loreta Lipnickienė
Kolegijos teisėjai
Danutė Kutrienė
Virginijus Kairevičius
