Dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. baudžiamojo įsakymo pakeitimo dalyje dėl turto konfiskavimo

Byla Nr. T-5-350/2024

Baudžiamoji byla Nr. e1-95-531/2022

Teisminio proceso Nr. 1-06-5-00041-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.1.5;

(S)

1.1.9.8

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. vasario 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,

dalyvaujant prokurorei Sigitai Šabliauskienei,

pareiškėjai Č. M. M.,

pareiškėjos atstovui Mariui Navickui,

vertėjai Aušrai Ismailovienei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos Č. M. M. atstovo Mariaus Navicko pareiškimą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. baudžiamojo įsakymo pakeitimo dalyje dėl turto konfiskavimo,

nustatė:

1. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. spalio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-95- 531/2022 V. B. (V. B.) ir S. V. (S. V.) pripažino kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį, o V. M. (V. M.) – pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį. Taip pat, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis ir 4 dalies 1 punktu, šiuo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant, be kita ko, nusikalstamos veikos priemonę – automobilio puspriekabę „Chereau CD382H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjos Č. M. M. atstovas Marius Navickas Panevėžio apygardos teismui pateikė prašymą pakeisti teismo baudžiamojo įsakymo rezoliucinę dalį ir konfiskuoti ne automobilio puspriekabę „Chereau CD382H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bet jos vertę atitinkančią pinigų sumą – 13 700 Eur, o pačią transporto priemonę – puspriekabę grąžinti jos teisėtai savininkei Č. M. M., nes pastaroji apie tai, kad jos turtas bus naudojamas nusikaltimams daryti, nieko nežinojo. Teigia, kad ji nebuvo Lietuvoje vykusio baudžiamojo proceso dalyvė, niekada nebuvo kviečiama į jokį ikiteisminį ar teisminį procesą, nebuvo informuota apie jai priklausančiai transporto priemonei taikomus areštus ar suvaržymus, todėl šio baudžiamojo proceso metu negalėjo būti sprendžiamas jai nuosavybės teise priklausančio turto likimas. Nurodo, kad baudžiamojo proceso metu nebuvo nustatinėjamas pareiškėjos žinojimas, kad perleistas turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o to nenustačius, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu iš kaltininko išieškoma turto vertę atitinkanti pinigų suma. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pareiškėja prašo įvertinti prie prašymo pridėtus nuosavybės teisę įrodančius dokumentus, teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, t.y. apie pareiškėjos sąsajų su nuteistaisiais nebuvimą, ir pakeisti baudžiamojo įsakymo rezoliucinę dalį, nurodant, kad iš kaltininkų konfiskuotina transporto priemonės - puspriekabės „Chereau CD382H“, valst. Nr(duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti 13700 Eur suma, o pati puspriekabė grąžintina jos teisėtam savininkui - pareiškėjai.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėja Č. M. M. skundą palaikė. Nurodė, kad puspriekabę įsigijo 2022-01-21 tam, kad išėjusi į pensiją iš jos nuomos gautų pajamų. Puspriekabę išnuomojo sūnaus draugui V. M., kuris vilkiku vežioja krovinius po Baltarusiją. Už tai V. M. žadėjo paremti ją gautais pinigais. Sutikusi jį pavasario pabaigoje, sužinojo, kad puspriekabė areštuota Lietuvoje. Šiuo metu yra pensininkė, iki pensijos dirbo Grodno statybinių medžiagų kombinate sandėlio vedėja už 250 dolerių mėnesinį atlyginimą, šiuo metu gauna 150 dolerių dydžio pensiją, iš kurios Baltarusijoje pragyventų tik pirkdami maisto produktus ir susimokėdami mokesčius. Gyvena su vyru, jis dirba iki šiol mėsos kombinato tiekimo viršininku, uždirba 600 dolerių per mėnesį, tačiau daug pinigų išleidžia vaistams, nes vyras patyrė insultą ir infarktą. Puspriekabės įsigijimo metu šeimos pajamos bendrai buvo apie 1000 dolerių per mėnesį. Su vyru turėjo pasitaupę pinigų ir, sūnaus paskatinti, nusprendė įsigyti puspriekabę. Puspriekabę surado pagal skelbimą ir nupirko Minsko turguje. Su puspriekabės pardavėju bendravo vyras ir sūnus, ji nedalyvavo. Puspriekabė buvo registruota jos (pareiškėjos) vardu. Taupė visą gyvenimą ir už puspriekabę sumokėjo savo sutaupytais pinigais, kuriuos laikė namuose. Bankais nepasitiki ir ten pinigų nelaiko. Pardavėjui pinigus perdavė ji (pareiškėja) autoinspekcijoje, kai formino puspriekabės pirkimą. Puspriekabės pardavėjo nepažįsta, bendravo tik autoinspekcijoje. Dėl puspriekabės buvo pasirašyta pirkimo - pardavimo sutartis, tačiau jos neberanda ir pateikti negali. Pardavėjui už puspriekabę sumokėjo 12500 dolerių grynais. Pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta būtent tokia suma.

4. Pareiškėjos atstovas M. Navickas teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nenustatyta pareiškėjos sąsajos su kaltininkų padaryta nusikalstama veika, todėl jai priklausanti transporto priemonė turėjo būti grąžinta. To nepadarius, pareiškėjai turėtų būti kompensuojami patirti praradimai, atlyginant už puspriekabę sumokėtą pinigų sumą. Papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad nuosavybės teisė pareiškėjos vardu buvo registruota, turbūt, tada kada buvo pateikta sutartis - 2022 m. sausio 20 d. Kitokių dokumentų iš Baltarusijos institucijų nėra galimybės gauti. Pažymoje gali būti nurodyta pirmos registracijos Baltarusijoje data, įvežus transporto priemonę į šią šalį. Panaudos sutartis buvo pasirašyta tam, kad pareiškėjos pažįstamas, dirbantis firmoje „R“, galėtų naudotis transporto priemone firmos naudai bei interesais, kuri su padaryta veika taip pat nėra susijusi. Sutartyje nebuvo numatyta konkreti atlygio suma siekiant išvengti mokesčių už transporto priemonės nuomą, be to ji iki galo ir nebuvo aptarta. Panaudos sutartyje nurodant jos sudarymo datą 2021 m. vasario 1 d., padaryta akivaizdi gramatinė klaida, nes 2021 m. ši transporto priemonė net nebuvo registruota pareiškėjos vardu (ar juo labiau įsigyta). Sutartis iš tiesų buvo pasirašyta 2022 m. vasario 1 d., t.y. vos už kelių dienų po transporto priemonės pareiškėjos vardu registravimo (registruota 2022 m. sausio 20 d.). Nesant galimybei grąžinti puspriekabę pareiškėjai, mano, kad teismas turėtų vadovautis 2004-05-26 LR vyriausybės nutarimu Nr. 634 ir priteisti jai už priekabą sumokėtą pinigų sumą.

5. Prokurorė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos atstovo M. Navicko prašymo netenkinti. Sutinka su pareiškimo argumentu, jog byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad puspriekabės dokumentuose nurodyta savininkė žinojo ar turėjo žinoti, kad jos turtas bus naudojamas įstatymo uždraustai veikai daryti, tačiau eilė byloje nustatytų aplinkybių patvirtina, kad puspriekabė, kuri buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, faktiškai priklausė ne pareiškėjai, o nuteistam V. M., todėl buvo konfiskuota pagrįstai.

6. Pareiškėjos Č. M. M. įgalioto atstovo Mariaus Navicko skundas netenkinamas.

7. Baudžiamojoje byloje yra priimtas ir įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas, kuriuo konfiskuota Č. M. M. vardu registruota puspriekabė „Chereau CD382H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą reglamentuojančios BPK XXXI skyriaus Pirmojo skirsnio nuostatos įtvirtina tokią supaprastinto bylų proceso formą, kuomet žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme nerengiamas, o šio proceso metu priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą gali užginčyti su bausmės paskyrimu nesutinkantis kaltinamasis (BPK 422 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, nagrinėjant bylas supaprastinto proceso tvarka, svarbu laikytis ne vien tik pirmiau paminėtų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, bet ir bendrųjų baudžiamojo proceso principų. Šio proceso metu taip pat turi būti užtikrintos baudžiamojo proceso įstatymo garantuotos įtariamojo, kaltinamojo, nukentėjusiojo ir kitų asmenų teisės, visuomenės ir valstybės interesai bei tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. 48 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų supaprastintą procesą“). Kadangi konfiskuotos puspriekabės „Chereau CD382H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijime, išduotame 2022 m. sausio 20 d. nurodyta, jog transporto priemonės savininkas yra ne automobilį „Mercedes Benz Actros“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Chereau CD382H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)vairavęs ir teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas V. M., o trečiasis asmuo - pareiškėja Č. M. M., kuri apie vykusį baudžiamąjį procesą, o taip pat apie teismo sprendimą konfiskuoti jai nuosavybės teise priklausančią puspriekabę nebuvo informuota, tokiu būdu buvo pažeista jos teisė dalyvauti procese bei pateikti argumentus sprendžiant dėl galimybės puspriekabę konfiskuoti BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu. Siekiant garantuoti pareiškėjos teisių apsaugą, užtikrinant galimybę pateikti argumentus sprendžiant klausimą dėl jos vardu registruotos transporto priemonės konfiskavimo, vadovaujantis teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principu, teismas nagrinėja pareiškėjos atstovo prašymą pakeisti įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą turto konfiskavimo dalyje.

8. BK

9. Kaip minėta, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu puspriekabė „Chereau CD382H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir konfiskuota. Su tokiu sprendimu pareiškėja Č. M. M. nesutinka, teigdama, kad puspriekabė priklausė jai ir kad ji apie tai, kad šis jos turtas bus naudojamas nusikaltimams daryti nežinojo, apie baudžiamąjį procesą, kurio metu buvo konfiskuotas jai priklausantis turtas, jai nebuvo pranešta. Teigia, kad šioje situacijoje teismas turėjo iš kaltininko konfiskuoti puspriekabės vertę atitinkančią pinigų sumą, o puspriekabę sugrąžinti jai. Prie prašymo pridėta pareiškėjos nuosavybės teisę patvirtinanti 2022-10-28 pažyma Nr. 54/10/M-1195, kurioje nurodyta, kad Č. M. M. vardu 2022-01-20 registruota transporto priemonė - puspriekabė „Chereau CD382H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 119). Be to, iš byloje esančio 2022-05-17 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2022-01-20 išduotas registracijos liudijimas, kuriame nurodyta, kad transporto priemonės - puspriekabės „Chereau CD382H“ savininkas yra C. M. (Č. M.), kuri šią transporto priemonę įgijo 2021-09-18 pagal specialią pirkimo pardavimo sutartį b/n.

10. Taigi, pagal byloje pateiktus dokumentus puspriekabė „Chereau CD382H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)kaltininkui V. M. nepriklausė, o ją įsigijo Č. M. M. pagal pirkimo – pardavimo sutartį, kurios teismui pareiškėja pateikti negalėjo. Taip pat pareiškėja pateikė su firma „R“, kurioje dirbo M. V., sudarytą panaudos sutartį, pagal kurią Č. M. perdavė firmai „R“ šią puspriekabę neatlygintinai naudotis. Susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, teismas sprendžia, kad puspriekabė, nors ir buvo registruota pareiškėjos vardu, tačiau eilė aplinkybių, nustatytų ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant pareiškėjos atstovo prašymą teisme, patvirtina, kad šios transporto priemonės faktinis savininkas buvo ne pareiškėja ir kad ji buvo konfiskuota pagrįstai.

11. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal byloje esančią pareiškėjos nuosavybės teisę įrodančią 2022-10-28 pažymą ir registracijos liudijimą, puspriekabę Č. M. M. įgijo pagal specialią pirkimo pardavimo sutartį 2021-09-18, o įregistravo savo vardu tik 2022-01-20, tuo tarpu panaudos sutartis su firma „R“ sudaryta 2021-02-01, t. y. anksčiau negu pareiškėja įgijo ir įregistravo puspriekabę. Pareiškėja teismo posėdžio metu buvo paprašyta pateikti dokumentus, patvirtinančius puspriekabės įsigijimo faktą – pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau tokio dokumento ji nepateikė. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas teigė, kad panaudos sutarties surašymo metu buvo padaryta klaida nurodant jos sudarymo datą - iš tiesų ši sutartis buvo sudaryta 2022-02-01. Tačiau šią aplinkybę vertinant su kitomis teismo nustatytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad tiek puspriekabės pirkimo – pardavimo sutartis, tiek panaudos sutartis nėra tikros.

12. Pagal Č. M. M. ir jos atstovo parodymus pareiškėja puspriekabę įsigijo tam, kad išėjusi į pensiją, iš puspriekabės nuomos gautų papildomų pajamų, nes gaunama pensija yra maža ir užtenka tik mokesčiams ir būtinoms reikmėms įsigyti. Šeimos pajamos nebuvo didelės (jos atlyginimas iki pensijos buvo 250 dolerių per mėnesį, o vyro - 600 dolerių per mėnesį), tad, pareiškėjos žodžiais tariant, už puspriekabę sumokėti 12 500 dolerių yra šeimos visą gyvenimą kauptos santaupos. Reikia pažymėti, kad pinigų sumokėjimo fakto pareiškėja pagrįsti negalėjo, nes pinigų banko sąskaitoje nelaikė. Kaip teigė pareiškėja, praėjus kelioms dienoms po puspriekabės įsigijimo, ją perdavė naudotis sūnaus draugui V. M., su kuriuo sutarė, kad verslui pasisekus, jis mokės nuomą – apie 300 dolerių per mėnesį ir atsiskaitys su ja po metų. Jokios nuomos sutarties su V. M., kaip su fiziniu asmeniu, ji nesudarė, bet pasirašė V. M. jai atvežtą neatlygintinos panaudos sutartį su įmone „R“, kurioje ir dirbo pats V. M..

13. Teismas, susipažinęs su panaudos sutartimi, atkreipia dėmesį į tai, kad pagal jos 2.1.1. ir 2.1.3 punktus panaudos davėjas privalo ne tik pateikti techniškai tvarkingą transporto priemonę panaudos gavėjui, bet ir ją prižiūrėti bei reikalui esant daryti kapitalinį remontą savo sąskaita. Sutartis buvo sudaryta ketveriems metams ir tai reiškia, kad pareiškėja už viso gyvenimo santaupas įgytą turtą ne tik kad perleido neatlygintinai naudotis kitam asmeniui, bet ir įsipareigojo savo sąskaita ją kapitališkai remontuoti. Tuo tarpu Č. M., kaip ji pati nurodė, tikėjo tik jai V. M. žodžiu išreikštu pažadu, kad šis, o ne nuomotojas (ne įmonė „R) kažkada galimai sumokės iš esmės neapibrėžto dydžio nuomos mokestį, tačiau tai padarys tik tuo atveju, jei pasiseks verslas. Taigi, pareiškėja, pagal rašytinę sutartį įmonei perduodama ilgam laiko tarpui neatlygintinai naudotis jai priklausančią brangią transporto priemonę, neturėjo jokio pagrindo tikėtis iš sandorio apskritai gauti kokios nors naudos, o iš žodinio V. M. patikinimo galėjo tikėtis neapibrėžto dydžio atlyginimo už naudojimąsi priekaba, tačiau tik pasisekus šio verslui. Beje, pareiškėjos, kaip protingo daikto savininko lūkesčiai gauti pajamas ir „prisidurti“ prie pensijos turėjo būti grįsti ir domėjimusi bei surinktais duomenimis tiek apie įmonės pelningumą, tiek apie paties V. M. galimybę iš savo gaunamo atlygio mokėti už puspriekabės naudojimą. Šiuo gi atveju pagal V. M. parodymus įmonė neturėjo pakankamai darbo, todėl pareiškėja neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad įmonės verslas bus sėkmingas ir turės pajamų įmonės darbuotojams dideliam darbo užmokesčiui mokėti, iš kurių V. M. jai metų gale galėtų sumokėti tam tikrą pinigų sumą už jos puspriekabės naudojimą. Kaip teigė Č. M. M., tiek ji, tiek jos vyras ėjo gan aukštas pareigas, taigi yra išsilavinę žmonės ir gebantys daryti protingus sprendimus, įvertinant sandorio ekonominę naudą bei jo keliamą riziką jų turtinėms teisėms ir tai visiškai nesuderinama su pareiškėjos nurodytomis panaudos sutarties su jai nežinoma privačia įmone sudarymo aplinkybėmis, juolab kad sutartis nei kiek neatspindi pareiškėjos ir jos šeimos interesų ir yra akivaizdžiai jai nenaudinga.

14. Reikia pažymėti ir tai, kad pagal panaudos sutarties 2.2.2 ir 2.2.3 punktus panaudos gavėjas, šiuo atveju įmonė „R“ privalo jos žinion perduotą daiktą saugoti, išlaikyti ir prižiūrėti, o pasibaigus sutarties terminui, gražinti techniškai tvarkingą panaudos davėjui. Tačiau šiuo atveju V. M. su puspriekabe elgėsi savo nuožiūra kaip su savo nuosavu daiktu. Iš byloje esančio 2022-09-23 V. M. apklausos protokolo matyti, kad 2022 m. kovo mėnesį jis pats vienas vilkiko puspriekabėje padarė slėptuves grindyse ir lubose, kad jose tilptų cigaretės. Byloje nėra duomenų, kad slėptuves puspriekabėje V. M. įrenginėjo su pareiškėjos arba panaudos gavėjo - įmonės „R“ žinia ar leidimu, nors įrengiant slėptuves cigaretėms gabenti, buvo pakeista puspriekabės konstrukcija, kas laikytina akivaizdžiu brangaus daikto sugadinimu, ženkliai sumažinant jo vertę. Maža to, V. M., 2022 m. rugsėjo mėnesį paleistas iš suėmimo ir išvykęs į Baltarusiją, net nebandė susisiekti su puspriekabės dokumentuose nurodyta savininke - Č. M. M. ir informuoti ją apie puspriekabės konfiskavimą. Apie Lietuvoje sulaikytą puspriekabę pareiškėjos neinformavo ir panaudos gavėjas - įmonė „R“, kuri ikiteisminio tyrimo metu nesėkmingai siekė susigrąžinti šią transporto priemonę. Beja, ir pati pareiškėja, laikydama save puspriekabės savininke ir, kaip ji nurodo, sumokėjusi už puspriekabę didelę ir visą gyvenimą taupytą pinigų sumą, visiškai nesidomėjo brangaus turto likimu. Iš V. M. negavusi žadėto atlygio daugiau kaip metus laiko, pareiškėja visiškai nesidomėjo kaip naudojamas jos turtas, nesiekė sužinoti ar krovinių pervežimo veikla yra pelninga, nors tai galėjo lengvai padaryti paklausdama paties V. M., kuris yra sūnaus draugas. Pareiškėja teigė, kad apie puspriekabės sulaikymą ir konfiskavimą ji sužinojo tik 2023 m. gegužės mėnesį, t. y. daugiau kaip po metų atsitiktinai sutikusi V. M..

15. Aptartų aplinkybių visuma duoda pagrindą išvadai, kad puspriekabės registracijos liudijime įrašyta Č. M. M. yra tik formalus savininkas, o tikrasis savininkas yra nuteistasis V. M., kuris šią puspriekabę perdirbo ją pritaikydamas kontrabandai gabenti, o nusikaltimo padarymo metu specialiai įrengtose slėptuvėse vežė cigaretes iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju V. M. darydamas nusikalstamą veiką ir tam panaudodamas pakankamai didelės vertės transporto priemonę – vilkiką su puspriekabe, iš anksto numatė, kad nusikaltimo darymo metu gali būti sulaikytas, o transporto priemonė, tame tarpe ir puspriekabė, kaip nusikaltimo priemonė, gali būti konfiskuota, jos sąmoningai neregistravo savo vardu, o registravo savo pažįstamo asmens motinos Č. M. M. vardu.

16. Sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu laikomas apsimestiniu (CK 1.87 straipsnis), ir tokiu atveju teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda tikrajai sandorio šaliai (bylos Nr. 3K-3-30-1075/2019).

17. Ištirtos aplinkybės duoda pagrindą teismui daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad Č. M. M. vardu sudarytos puspriekabės pirkimo – pardavimo ir panaudos sutartys yra apsimestinės, siekiant nuslėpti tikrąjį puspriekabės savininką V. M..

18. Nustačius, kad puspriekabė „Chereau CD382H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai priklausė nuteistajam V. M., o Č. M. M. buvo tik jos formali savininkė pagal sudarytą apsimestinį sandorį, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 72 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas ir ši puspriekabė kaip nusikaltimo padarymo priemonė konfiskuota pagrįstai. Dėl to pareiškėjos ir jos atstovo pateiktais argumentais tenkinti jų prašymą pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. baudžiamąjį įsakymą dalyje dėl turto konfiskavimo nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis BPK 362 straipsniu,

n u t a r i a:

pareiškėjos Č. M. M. atstovo Mariaus Navicko pareiškimą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. baudžiamojo įsakymo pakeitimo turto konfiskavimo dalyje atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo, o pareiškėjos – nuo nutarties vertimo į jai žinomą rusų kalbą išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas Algirdas Gaputis