Baudžiamoji byla Nr. 1A-49-491/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09761-2023-3 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.2.6; 2.4.6.4.2 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 27 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Kristinos Latožienės ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams;
- pagal BK 243 straipsnį areštu 60 parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.
Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
Į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 1 para.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams; 2) konfiskuotino turto – automobilio Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 850 Eur, išieškojimas.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. K. buvo nuteistas už tai, kad žinodamas, jog jam Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 22 d. baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2019 m gruodžio 4 d., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 4 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2022 m. gegužės 11 d., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 5 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, vengė atlikti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, ir 2023 m. kovo 18 d., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini) rajone vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, iki kol (duomenys neskelbtini) rajone, kelio (duomenys neskelbtini) 40-ame kilometre buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai – 11.56 val. alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 1,94 promilės neblaivumas, 12.14 val. atliktas pakartotinis tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu, kurio metu buvo nustatytas 1,81 promilės girtumas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde jis teigia, kad šiuo metu daug ir intensyviai dirba, taip pat išlaiko savo du mažamečius vaikus ir posūnį. Jo vaikų motina pragyvena tik iš išmokų vaikams, todėl jo finansinis prisidėjimas prie vaikų išlaikymo yra labai svarbus ir būtinas. Nurodo, kad jis savo kaltę pripažino, gailisi, žada daugiau nebenusikalsti.
3. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Gražina Petrulytė prašo šį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam M. K. tinkamą ir teisingą bausmę, atitinkančią tiek jo padarytos nusikalstamos veikos, tiek jo asmenybės pavojingumą.
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu, dėl to teisėjų kolegija šiuo klausimu ir pasisako.
7. Visų pirma, pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.
8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).
9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. K. bausmes, įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas, nuteistojo asmenybę, nurodydamas, kad anksčiau jis ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, baudų nemoka, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, toliau daro nusikalstamas veikas, kurios yra dėsningas jo elgesio padarinys. Teismas atsižvelgė ir į vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis iš esmės pripažino savo kaltę ir gailisi, bei jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (dėl BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo), taip pat būdamas recidyvistas (dėl abiejų nusikalstamų veikų). Šių bylos duomenų visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas M. K. paskyrė griežčiausias BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir 243 straipsnio sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą ir areštą. Teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais visiškai sutinka ir pažymi, kad M. K. padaryti teisės pažeidimai akivaizdu, jog nebuvo atsitiktiniai ar nulemti nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Kaip matyti iš bylos, jis nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė dėl visiškai menkaverčių priežasčių ir praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai jis atliko ankstesnę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apskritai, būdamas girtas (kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilės girtumas), automobilį nuteistasis vairavo ir už tai buvo nuteistas jau 3 kartą. Naujų nusikalstamų veikų darymas neseniai grįžus iš įkalinimo įstaigos, būnant recidyvistu, rodo nuteistojo antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Ir nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad šįkart jis iš savo neteisėto elgesio padarė reikiamas išvadas, teisėjų kolegija tokius jo teiginius laiko deklaratyviais. Anksčiau M. K. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė nei jo turimi socialiniai ryšiai (mažamečiai vaikai, sugyventinė, gyvenamoji vieta), nei darbinė veikla. Todėl ir šiuo atveju vien šių aplinkybių nepakanka išvadai, jog nuteistojo prašomomis švelnesnėmis bausmių rūšimis bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai.
10. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuo atveju, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju tiek M. K. padarytos nusikalstamos veikos, tiek už jas jam paskirta galutinė bausmė (laisvės atėmimas 6 mėnesiams) sudaro formalųjį bausmės vykdymo atidėjimo pagrindą. Tačiau vien to nepakanka spręsti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Jau minėta, kad M. K. praeityje ne kartą buvo teistas, be kita ko, ir už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Jam anksčiau buvo skirtos švelnesnio pobūdžio poveikio priemonės ir bausmės, t. y. areštas, kurio vykdymas buvo atidėtas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, po to viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, kurie pozityviems nuteistojo M. K. elgesio pokyčiams reikšmingos įtakos neturėjo, nuo priešingo teisei elgesio nuteistojo nesulaikė. Jis anksčiau jau 2 kartus buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau už šias veikas jam paskirtos arešto ir laisvės atėmimo bausmės bei realus jų atlikimas jo nuo tokios pat nusikalstamos veikos nesulaikė. Ir nors dėl visų nusikalstamų veikų M. K. prisipažino ir gailėjosi, tai nesudaro besąlyginio pagrindo jam taikyti ir bausmės vykdymo atidėjimą. Būdamas laisvėje, nuteistasis M. K. jau ne kartą turėjo galimybes nebenusikalsti, dirbti, išlaikyti šeimą, ją rūpintis ir dorai gyventi, tačiau šiomis galimybėmis nepasinaudojo. Būtent sistemingas M. K. pavojingas elgesys ir teigiamų išvadų nedarymas teisėjų kolegijai, kaip ir pirmosios instancijos teismui, leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai jam atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nebus pasiekti.
11. Apylinkės teismas nuteistajam M. K. už veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, pagrįstai ir motyvuotai skyrė arešto bausmę. Kolegija su tuo visiškai sutinka. Tačiau, teismas padarė klaidą nustatydamas jam šios bausmės dydį – 60 parų, nes BK 243 straipsnyje numatyta veika yra baudžiamasis nusižengimas. O pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už baudžiamąjį nusižengimą areštas gali būti skiriamas nuo 10 iki 45 parų. Todėl, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl nuteistajam už šią veiką neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Skirdama nuteistajam M. K. naują bausmę pagal BK 243 straipsnį, kolegija atsižvelgia į šiame nuosprendyje bei apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės nuteistajam skyrimo motyvus, ir bausmę jam mažina iki 30 parų arešto.
12. Kita skundžiamo nuosprendžio dalis (dėl bausmių subendrinimo pagrindo, BK 64¹ straipsnio taikymo, dėl jam nustatytos galutinės bausmės, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių) nekeičiama.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. nuosprendį pakeisti:
M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį paskirtą bausmę sumažinti iki 30 parų arešto.
Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, subendrinus šią bausmę ir jam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, griežtesne bausme apimant švelnesnę, skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams.
Pritaikius BK 64¹ straipsnį, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
Kitą apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Sigitas Bagdonavičius
Kristina Latožienė
Valdas Petras Meidus
