Civilinė byla Nr. 2S-119-589/2024
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05098-2014-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.12.3; 3.3.2.3; 3.3.2.5
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 27 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo H. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-8860-488/2023 pagal pareiškėjų antstolio A. B. ir H. P. prašymus dėl teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-156-956/2016 išaiškinimo, suinteresuotas asmuo A. M..
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas H. P. pateikė prašymą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-156-956/2016 patvirtintos taikos sutarties 2 punkto išaiškinimo. Pareiškėjas prašė išaiškinti, kad jo įsipareigojimas pagal taikos sutarties 2 punktą nugriauti stoginę: 1) yra privalomas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013 vykdys rengdamas projektinę dokumentaciją, sumokėdamas įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir gaudamas statybą leidžiantį dokumentą; 2) nėra privalomas tuo atveju, jeigu pareiškėjas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013 vykdys išardydamas nurodytą savavališkai perstatytą ir pertvarkytą statinio dalį ir sutvarkydamas statybvietę; 3) neapima įsipareigojimo pašalinti pamatą, šiuo metu esantį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas antstolis A. B. taip pat pateikė prašymą išaiškinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-156-956/2016, ar teismas įpareigojo H. P. nugriauti stoginę pilna apimtimi, tai yra įskaitant visas galimas stoginės konstrukcines dalis, tokias kaip stogas, įvairios stogo atraminės (laikančiosios) stogo dalys, pamatai ar kt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi pareiškėjų antstolio A. B. ir H. P. prašymus dėl sprendimo išaiškinimo civilinėje byloje Nr. 2-156-956/2016 atmetė.
4. Teismas nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovo H. P. ir atsakovės A. M., kurios 2 punkte nurodyta, kad ieškovas H. P. įsipareigoja nugriauti stoginę, nurodytą pakoreguoto projekto rytinio fasado plane (lapas Nr. 1), ir atlaisvinti A. M. namo rytinės dalies lauko sieną iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. Šiuo metu antžeminė stoginės dalis yra nugriauta. Yra likęs neišardytas pamatas.
5. Teismas nurodė, kad statybos techniniame reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.6 punkte yra apibrėžiama statinio stoginės sąvoka, pagal kurią tai žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų). Stoginė gali būti atskiras statinys ar kito statinio priestatas. Norminis aktas reglamentuoja, kad stoginė yra ne tik stogas, bet ir stogą laikančios konstrukcijos, kurios yra įtvirtintos pamatu. Teismas pažymėjo, kad iš šalių sudarytos ir teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų matyti, jog šalys jokių išlygų dėl stoginės nugriovimo nenumatė, todėl sprendė, kad šioje byloje priimtos nutarties rezoliucinė dalis yra konkreti ir aiški. Teismas taip pat nurodė, kad nutartimi yra patvirtinta abiejų šalių išreikšta valia susitariant taikiai baigti ginčą ir aptariant taikos sąlygas. Teismas gali aiškinti šalims nesuprantamą savo paties, t. y. teismo priimtą sprendimą (nutartį), bet ne lingvistines sąvokas, įtvirtintas norminiuose aktuose. Todėl esant konkrečiai ir aiškiai suformuluotai sprendimo rezoliucinei daliai, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas H. P. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties išaiškinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Nurodo, kad nesutinka su šia teismo nutartimi. Mano, kad skundžiama teismo nutartis yra be motyvų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.
8. Pažymi, kad prašydamas išaiškinti sprendimą (nutartį) nurodė, jog aiškinant teismo nutarties / taikos sutarties sąlygas, būtina vadovautis ne tik lingvistiniu metodu, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Išsamiai aprašė, kaip vykdydamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013 – siekdamas įteisinti savavališką statybą – parengė, namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą. Atsakovei A. M., kaip bendraturtei, nesutinkant, turėjo kreiptis į teismą, prašydamas leisti jam atlikti rekonstrukciją pagal paruoštą projektą be jos sutikimo. Taikos sutartimi pašalinti stoginę sutiko tik todėl, kad gautų jos sutikimą rekonstrukcijos projektui. Todėl mano, kad projekto nerengiant (2013 m. kovo 22 d. teismo sprendimą vykdant pašalinant statybos padarinius), iš jo neturėtų būti reikalaujama pašalinti ir stoginę. Be to, išdėstė motyvus, kodėl nurodyto namo kieme esantys pamatai nelaikytini stoginės pamatais, todėl jų šalinti neprivalo bet kokiu atveju. Visi šie motyvai teismo liko neišnagrinėti ir dėl esminių argumentų liko visiškai nepasisakyta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjo H. P. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pagal pareiškėjo H. P. prašymą atsisakyta išaiškinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl teismo pareigos motyvuoti teismo procesinį sprendimą pažeidimo
11. Pareiškėjas H. P. atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad skundžiama teismo nutartis yra be motyvų CPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neišanalizavo ir nepasisakė dėl esminių pareiškėjo prašyme nurodytų argumentų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus tokius atskirojo skundo argumentus.
12. Pasisakant dėl šio atskirojo skundo argumento, visų pirma, pažymėtina, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis), šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatyme nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad tinkamas teismo sprendimo motyvavimas yra svarbus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą įgyvendinimo aspektas. Principinės šio teismo sprendimuose suformuluotos nuostatos yra tokios, kad teismų sprendimuose turi būti tinkamai išdėstomi motyvai, kuriais jie pagrįsti; pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste; teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (A. A. v. Bulgari, no. 51343/99, judgment of 15 February 2007; Higgins and Others v. France, no. 134/1996/753/952, judgment of 19 February 1998; Van der Hurk v. Netherlands, no. 1603/90, judgmentof 19 April 1994; Helle v. Finland, no. 157/1996/776/97, judgment of 19 December 1997).
13. Kasacinis teismas praktikoje yra nurodęs, kad teismo pareiga tinkamai motyvuoti sprendimą reiškia, kad teismas privalo išanalizuoti visus procesiniuose dokumentuose nurodytus faktinius ir teisinius argumentus ir į visus juos motyvuotai atsakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2006; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010; kt.). Argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar teismo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neišeidamas už bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-55/2009).
14. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad jame glausta forma išdėstytos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai, dėl kurių pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų prašymus dėl teismo procesinio sprendimo išaiškinimo, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais pirmosios instancijos teismas vadovavosi, darydamas išvadas (CPK 270 straipsnis). Ta aplinkybė, kad į kai kuriuos pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytus teiginius nebuvo atsakyta, nagrinėjamu atveju nenulėmė neteisėto procesinio sprendimo priėmimo. Dėl to pareiškėjo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo pareigos motyvuoti priimamą procesinį sprendimą pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl pareiškėjo prašymo išaiškinti teismo procesinį sprendimą
15. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas tik laikantis CPK nustatytų procesinių reikalavimų. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Kasacinio teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų; nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007, 2009 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009, 2010 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2010 ir kt.).
16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties 2 punktas, kuriame įtvirtinta, kad ieškovas H. P. įsipareigoja nugriauti stoginę, nurodytą pakoreguoto projekto rytinio fasado plane (lapas Nr. 1) bei pirmo aukšto plane (lapas Nr. 2), ir atlaisvinti A. M. namo rytinės dalies lauko sieną iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., yra aiškus ir nedviprasmiškas.
17. Įvertinus pareiškėjo prašymo turinį galima spręsti, kad pareiškėjas siekia, jog jo teisės būtų apgintos išaiškinant, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį (patvirtintą taikos sutartį) taip, kad pareiškėjo įsipareigojimas pagal taikos sutarties 2 punktą nugriauti stoginę: 1) yra privalomas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013 vykdys rengdamas projektinę dokumentaciją, sumokėdamas įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir gaudamas statybą leidžiantį dokumentą; 2) nėra privalomas tuo atveju, jeigu pareiškėjas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013 vykdys išardydamas nurodytą savavališkai perstatytą bei pertvarkytą statinio dalį ir sutvarkydamas statybvietę; 3) neapima įsipareigojimo pašalinti pamatą, šiuo metu esantį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kieme. Pareiškėjas pateiktą prašymą motyvuoja tuo, kad dėl pasikeitusių aplinkybių savavališkos statybos nebegalės įteisinti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei vienas iš nurodytų klausimų negali būti sprendžiamas taikant teismo sprendimo išaiškinimo institutą.
18. Teismui pateiktoje taikos sutartyje, kurią Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi patvirtino, šalys (pareiškėjas H. P. ir suinteresuotas asmuo A. M.) nesusitarė dėl jokių pareiškėjo įsipareigojimo pagal taikos sutarties 2 punktą nugriauti stoginę vykdymo alternatyvų, taikos sutarties sąlygose nesusiejo šios pareiškėjo pareigos vykdymo su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013 pareiškėjui nustatytais įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius būdais, taip pat taikos sutarties sąlygose neapibūdino pareiškėjo įsipareigojamos pagal taikos sutarties 2 punktą nugriauti faktiškai esančios stoginės sudedamųjų dalių. Pirmosios instancijos teismas negalėjo aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo ir, patvirtindamas taikos sutartį, nenustatė, todėl pareiškėjo prašomas teismo procesinio sprendimo išaiškinimas išeitų už byloje išspręstų klausimų ribų, t. y. pakeistų įsiteisėjusios teismo nutarties turinį, ką draudžia įstatymas (CPK 278 straipsnio 1 dalis). Priešinga išvada paneigtų teismo procesinio sprendimo privalomumo ir teisinių santykių stabilumo principus. Įvertinęs pareiškėjo prašymo argumentų pobūdį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jis neatitinka pirmiau nurodyto sprendimo išaiškinimo instituto paskirties.
Dėl bylos procesinės baigties
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo išaiškinimą, ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo H. P. prašymas dėl sprendimo išaiškinimo negali būti tenkinamas. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutarties dalį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rita Dambrauskaitė
