Dėl A. P. ir byla perduota Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui

Baudžiamoji byla Nr. 2K–462/2014

Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00049-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

2.2.1.8;

2.2.4.3;

2.4.6.1.2

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 6 d. nutarties, kuria panaikintas Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. apkaltinamasis nuosprendis dėl A. P. ir byla perduota Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui.

Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

Priteista iš A. P. 461,90 Lt žalos, susijusios su nukentėjusiojo L. N. sveikatos sutrikdymu, atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai.

Iš A. P. priteista: nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. N. naudai – 7230 Lt turtinei žalai ir 7500 Lt neturtinei žalai atlyginti; valstybės naudai – 1899,04 Lt nukentėjusiojo atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, kuris panaikintas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 6 d. nutartimi, A. P. buvo nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką – 2012 m. sausio 1 d., apie 4 val., viešoje vietoje, prie viešbučio (duomenys neskelbtini), pagrindinių durų, pašalinių asmenų akivaizdoje be jokios realios dingsties užpuolė jam nepažįstamą asmenį L. N. panaudodamas prieš jį fizinį smurtą: tyčia vieną kartą sudavė šiam kumščiu į veidą, po to nukentėjusysis nugara nugriuvo ant trinkelių, taip padarė kiaurinę muštinę viršutinės lūpos žaizdą, viršutinio kairio pirmo danties vainiko lūžį, viršutinio kairio antro danties panirimą (nežymų sveikatos sutrikdymą) ir, tokiu įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 6 d. nutartimi konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui, nes kaltinamasis aktas surašytas iš esmės pažeidus BPK reikalavimus. Teismas, cituodamas ir remdamasis BPK 174 straipsnio, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. I-109 pakeistų Rekomendacijų dėl nusikalstamų veikų tyrimo paskirstymo ikiteisminio tyrimo įstaigoms 19, 20 punktais (toliau – ir Rekomendacijos), Prokuratūros įstatymo nuostatomis, konstatavo, kad dėl šiuose teisės aktuose nurodytų taisyklių dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo vietos (nustatymo) nesilaikymo proceso dalyviams ir kitiems asmenims gali kilti pagrįstų abejonių ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų ar šį tyrimą kontroliavusio prokuroro nešališkumu. Teismas pažymėjo, kad nė vienas proceso dalyvis negali pasirinkti ikiteisminio tyrimo atlikimo vietos. Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo L. N. 2012 m. sausio 14 d. pareiškimą, kuriame nurodytos 2012 m. sausio 1 d. prie viešbučio (duomenys neskelbtini), esančio Palangoje, įvykusio konflikto aplinkybės, pateiktą Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariatui. Ikiteisminį tyrimą atliko Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Kauno miesto Santakos policijos komisariato (toliau – PK). Teismas konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas negalėjo būti pradėtas Kauno apylinkės prokuratūroje, nes nebuvo aukštesniojo prokuroro pavedimo tai atlikti, šios prokuratūros prokuroras negalėjo surašyti kaltinamojo akto, todėl buvo padaryta esminių BPK pažeidimų (surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio nuostatų neatitinkantis kaltinamasis aktas), kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, priimti teisingą sprendimą (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Vilmantas Ančiukaitis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 6 d. nutartį, esant esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde cituojami Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutarties motyvai ir argumentai, dėl kurių byla perduota Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui, pripažinus, kad kaltinamasis aktas buvo surašytas iš esmės pažeidus BPK nuostatas. Kasatorius pažymi, kad pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui gali, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų iš esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Pagal teismų praktikos nuostatas apeliacinės instancijos teismas nurodytą sprendimą gali priimti esant trims būtinoms sąlygoms: ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų iš esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo teismui nagrinėti bylą. Teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, savo sprendimą turi motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIyLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-222/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-222/2013">2K-222/2013</a>, 2K-223/2013). Kaltinamasis aktas pripažįstamas neatitinkančiu BPK 219 straipsnyje keliamų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDgwLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-480/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-480/2012">2K-480/2012</a>, 2K-254/2013). Šiuo atveju, 2013 m. sausio 15 d. prokuroro surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, nes jame nurodyta: kad byla teisminga Palangos m. apylinkės teismui; visi kaltinamojo asmens duomenys; visos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, būdas bei nusikalstamos veikos padariniai; pagrindiniai duomenys, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas; BK straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą nusikaltimą; kaltinamojo gynėjo vardas bei pavardė ir kaltinamojo išdėstyta pozicija dėl jam pareikštų kaltinimų (T. 1, b. 1.166-172). Apeliacinės instancijos teismas nepateikė nė vieno argumento, kodėl kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, o priimtoje nutartyje tik nurodyta teismo pozicija dėl to, kuri teisėsaugos institucija turėjo atlikti ikiteisminį tyrimą, atsižvelgiant į teritorinio priklausomumo principą, dėl to galutinius procesinius sprendimus byloje priima atitinkamą teisėsaugos įstaigą kontroliuojantis prokuroras, tačiau tai niekaip nesusiję su kaltinamojo akto atitiktimi BPK 219 straipsniui. BPK 174 straipsnio teisinis reguliavimas užtikrina, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas nešališkai, taip pat pakankamai aiškų tyrimų paskirstymą ikiteisminį tyrimą atliekančioms įstaigoms. Taigi, kasatoriaus nuomone, BPK 174 bei 219 straipsniai reguliuoja skirtingus dalykus ir vieno iš jų pažeidimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas ir kitas. Kasaciniame skunde nurodoma Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. I-A-1031-2011, kuria buvo nustatytas analogiškas BPK 174 straipsnio 1 dalies pažeidimas, nes byloje, be motyvuoto prokuroro nutarimo (pavedimo), įvykiui įvykus Vilniuje, ikiteisminį tyrimą atliko Alytaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas, tačiau Vilniaus apygardos teismas, priešingai nei Klaipėdos apygardos teismas, iš esmės įvertino byloje surinktus duomenis, priėmė atitinkamą procesinį sprendimą, tam nesukliudė minimo nutarimo (pavedimo) nebuvimas.

Taigi, anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės nevertino byloje surinktų duomenų, tai teismui sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Be to, teismas, traktuodamas, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje keliamų reikalavimų, nes nebuvo surašytas aukštesniojo prokuroro pavedimas tyrimo atlikimą organizuoti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorams, neteisingai pritaikė BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio kasacinį skundą tenkinti. Šioje baudžiamojoje byloje BPK 219 straipsnio pažeidimas nebuvo padarytas. Prokuroro nuomone, iš dalies sutiktina, kad šiuo atveju, parenkant ikiteisminio tyrimo vietą, nebuvo laikomasi BPK ir kitų lydimųjų norminių aktų reikalavimų, t. y. padarytas procesinis pažeidimas, tačiau jis nesuvaržė proceso dalyvių teisių ir neturėjo įtakos pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumui, todėl nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu. Be to, tokio procesinio pažeidimo pripažinimas ir prilyginimas netinkamam kaltinamojo akto surašymui yra nepagrįstas ir netinkamas. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teigdamas, kad ikiteisminį tyrimą atliko ne tos vietos ikiteisminio tyrimo įstaiga ir šio tyrimo eigą kontroliavo netinkamos apylinkės prokuroras, padarė prielaidą, jog tai galėjo ikiteisminį tyrimą padaryti šališku, tačiau visiškai nepagrindė tokios savo išvados, nenurodė, kaip galėjo pasireikšti tariamas šališkumas, nesirėmė byloje surinktais duomenimis. Be to, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ikiteisminio tyrimo subjektas galėjo atlikti tokį tyrimą, tik turėjo gauti aukštesniojo prokuroro pavedimą, t. y. ikiteisminio tyrimo subjektas iš esmės tinkamas, tačiau nesilaikyta formalios tvarkos. Prokuroras pabrėžia, kad visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti bylos duomenys buvo patikrinti pirmosios instancijos teismo, todėl visiškai neaišku, kaip formalus proceso pažeidimas galėjo sutrukdyti priimti teisingą nuosprendį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi prielaidomis, o tai turėjo įtakos priimtos nutarties teisingumui ir yra vertintina kaip esminis BPK pažeidimas, dėl to nutartis naikintina.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą pagrįstumo ir teisėtumo

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį dėl A. P. ir pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą bylą grąžino prokurorui. Šio teismo priimtoje nutartyje nepateikta nė vieno argumento pagrindžiančio tai, kodėl kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Be to, apeliacinės instancijos teismas prilygino BPK 174 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą BPK 219 straipsnio pažeidimui, nurodydamas tik savo poziciją dėl to, kuri teisėsaugos institucija turėjo atlikti ikiteisminį tyrimą, atsižvelgiant į teritorinio priklausomumo principą, bei prielaidas, kad ikiteisminio tyrimo vietos taisyklių nesilaikymas (ikiteisminio tyrimo atlikimas ne pagal nusikalstamos veikos padarymo vietą nesant aukštesniojo prokuroro pavedimo) proceso dalyviams gali kelti pagrįstų abejonių ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų ir šį tyrimą kontroliuojančio prokuroro nešališkumu, tačiau jokių, bylos duomenimis pagrįstų, motyvuotų argumentų dėl nešališkumo nepateikė.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 6 d. nutartimi konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas byloje nepagrįstai buvo pradėtas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūroje ir atliekamas Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK (ne pagal nusikalstamos veikos padarymo vietą), nesant aukštesniojo prokuroro pavedimo tai atlikti, todėl nurodytos prokuratūros prokuroras negalėjo surašyti kaltinamojo akto. Dėl to buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, t. y. surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio nuostatų neatitinkantis kaltinamasis aktas, tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Bylos duomenimis, A. P. inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta prie viešbučio (duomenys neskelbtini), esančio Palangoje, (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis L. N. 2012 m. sausio 14 d. pateikė protokolą–pareiškimą Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuriame nurodytos 2012 m. sausio 1 d. prie viešbučio (duomenys neskelbtini), esančio Palangoje, įvykusio konflikto aplinkybės. Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Santakos grupės vyresnysis specialistas M. V. 2012 m. sausio 15 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal nukentėjusiojo pareiškimą, apie kurį nedelsiant pranešta Kauno miesto apylinkės prokuratūrai. 2012 m. sausio 16 d. prokuroro pavedimu pagal BPK 171 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo veiksmus pavesta atlikti Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK.

BPK 171 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką gauna ikiteisminio tyrimo įstaiga arba jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno pranešimą, prokuroras priima sprendimą, kas turi atlikti tyrimą: 1) prokuroras pats gali atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus; 2) pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigai, kuri praneša prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą; 3) pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai. Taip pat prokuroras turi teisę sudaryti tyrimo grupę iš kelių skirtingų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų (BPK 171 straipsnio 3 dalis).

Pagal BPK 174 straipsnio 1 dalį ikiteisminį tyrimą atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, pareigūnas. Siekiant užtikrinti, kad nusikalstama veika būtų ištirta kuo greičiau ir išsamiau, tyrimas aukštesniojo prokuroro pavedimu gali būti pavestas atlikti kitos vietovės prokurorui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai (BPK 174 straipsnio 2, 3 dalys).

Ikiteisminio tyrimo atlikimo vietos reglamentavimą detalizuoja Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-47 patvirtintos ir 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. I-109 pakeistos Rekomendacijos dėl nusikalstamų veikų tyrimo paskirstymo ikiteisminio tyrimo įstaigoms. Šių Rekomendacijų 19 punkte numatyta, kad pagal BPK 174 straipsnio 3 dalį organizuoti ikiteisminį tyrimą kitos teritorinės prokuratūros vyriausiajam prokurorui motyvuotu pavedimu gali perduoti teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), jeigu yra pagrindai, numatyti BPK 174 straipsnio 1 dalyje, t. y. kai tyrimas turi būti atliekamas vietovėje, kurioje padaryta nusikalstama veika; toks sprendimas gali būti įforminamas rašytiniu pavedimu, nesurašant nutarimo, ir gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui. Jei ikiteisminį tyrimą tikslinga pavesti atlikti kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai, kurią pagal nustatytą kompetenciją kontroliuoja kita prokuratūra, aukštesnysis prokuroras (teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras arba jo pavaduotojas) motyvuotu prašymu pavesti organizuoti ikiteisminį tyrimą kitai teritorinei prokuratūrai kreipiasi į apygardos vyriausiąjį prokurorą (jo pavaduotoją) ar Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiąjį prokurorą (jo pavaduotoją), kuris vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 15 straipsniu, BPK 171 straipsnio 2 dalies 3 punktu ar BPK 174 straipsnio 2 dalimi sprendžia, kokiai teritorinei prokuratūrai pavesti organizuoti ikiteisminį tyrimą; toks sprendimas įforminamas rašytiniu pavedimu, nesurašant nutarimo, ir gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui (Rekomendacijų 20 punktas).

Taigi, nagrinėjamoje byloje atliekant ikiteisminį tyrimą, nebuvo laikytasi BPK 174 straipsnio 1 dalyje numatytos ikiteisminio tyrimo atlikimo vietos nustatymo taisyklės (pagal nusikalstamos veikos padarymo vietą) ir tyrimas buvo atliktas ne Palangoje, o Kaune, nesant Rekomendacijų 20 punkte nurodyto rašytinio pavedimo tyrimą ikiteisminio tyrimo organizavimą ir tyrimo atlikimą pavesti atitinkamai kitai prokuratūrai ir ikiteisminio tyrimo įstaigai. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas tokį proceso nuostatų nesilaikymą ikiteisminio tyrimo metu nepagrįstai pripažino esminiu BPK pažeidimu ir prilygino netinkamam kaltinamojo akto surašymui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui gali tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų iš esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Tokį sprendimą teismas gali priimti esant trims būtinoms sąlygoms: ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų iš esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo teismui nagrinėti bylą. Teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, savo sprendimą turi motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ2LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-146/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-146/2012">2K-146/2012</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIyLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-222/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-222/2013">2K-222/2013</a>, 2K-223/2013). Taigi, ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQ5LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-449/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-449/2008">2K-449/2008</a>; <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDgwLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-480/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-480/2012">2K-480/2012</a>). Be to, BPK 332 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kodėl nuosprendis yra naikinamas, taip pat šio Kodekso 234 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas, kurį turi pašalinti prokuroras.

BPK 219 straipsnyje nustatyti reikalavimai kaltinamojo akto turiniui. Kaltinamajame akte turi būti nurodoma: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti šio Kodekso 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartyje nenurodyta argumentų, kaip BPK 174 straipsnio 1 dalies pažeidimas yra susijęs su netinkamo kaltinamojo akto surašymu ir jo neatitikimu BPK 219 straipsnio nuostatoms. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo praktikos, argumentuotai nepagrindė, kodėl nagrinėjamoje byloje padaryti procesiniai pažeidimai dėl ikiteisminio tyrimo vietos trukdo bylą nagrinėti teisme ir kodėl jų negalima pašalinti nagrinėjimo teisme metu. Pažymėtina, kad, remiantis BPK 219 straipsniu, 332 straipsnio 9 dalimi, 234 straipsnio 2 dalimis, apeliacinės instancijos teismas nenurodė, dėl ko konkrečiai kaltinamasis aktas šioje byloje pripažintas neatitinkančiu jo turiniui keliamų reikalavimų. Taigi, įvertinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, apskritai lieka neaišku, kokius kaltinamojo akto trūkumus, grąžinus bylą prokurorui, šis turi pašalinti, kad nebūtų kliūčių bylą nagrinėti teisme ir priimti teisingą bei teisėtą teismo sprendimą; kokios kitos aplinkybės, ar kokie kiti reikšmingi bylai nagrinėti duomenys būtų buvę gauti (surinkti), jei byloje ikiteisminį tyrimą būtų atlikę Palangos miesto PK tyrėjai (pagal nusikalstamos veikos padarymo vietą), laikantis BPK 174 straipsnio 1 dalies nuostatų ir formalios rekomendacijos nurodytos rašytinio pavedimo tvarkos; kaip tokiu atveju nebūtų pažeistos tam tikrų proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai.

Be to, apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje pasisakydamas dėl netinkamo BPK 174 straipsnio nuostatų taikymo nurodė, kad dėl to jam kilo abejonių ikiteisminio tyrimo atlikimo nešališkumu. Kita vertus, šis teismas nenurodė, kieno nešališkumu abejoja: pirmosios instancijos teismo (tiesiogiai ištyrusio ir įvertinusio ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, juos patikrinusio (BPK 20 straipsnis, 301 straipsnio 1 dalis), kurio nuosprendį naikina, ar ikiteisminį tyrimą organizavusio, kaltinamąjį aktą surašiusio prokuroro, ar ikiteisminį tyrimą atlikusio ikiteisminio tyrimo pareigūno. Be to nurodydamas abejones dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo šališkumo, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo BPK 58 straipsnyje numatytų nušalinimo pagrindų buvimo. Be kita ko, tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turėjo priimti nutartį, pavyzdžiui, remdamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu (t. y. panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. P. 2013 m. sausio 11 d. buvo pateikęs prašymą, kuriame išreiškė nesutikimą, kodėl ikiteisminis tyrimas atliekamas Kauno miesto tyrėjų, abejodamas prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno – tyrėjos šališkumu (T. 1, b. l. 156). Šis prašymas buvo išnagrinėtas –Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūros 2013 m. sausio 25 d. nutarimu atsisakyta tenkinti prašymą dėl tyrėjos V. K. nušalinimo nuo ikiteisminio tyrimo (T. 1, b. l. 159). Pagal BPK 58 straipsnio 1 dalies, 173 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimus priimta Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, kurioje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas Kauno mieste įvertinus tai, kad šiame mieste gyvena įtariamasis, nukentėjusysis, liudytojai, dėl to nusikalstama veika ištiriama greičiau ir išsamiau, pagrindo nušalinti ikiteisminį tyrimą organizavusį ir kontroliavusį prokurorą nėra (T. 1, b. l. 162). Tapačiais pagrindas A. P. pirmosios instancijos teismui 2013 m. gegužės 6 d. buvo pateikęs prašymą grąžinti bylą prokurorui (T. 2, b. l. 39-40), šis buvo išnagrinėtas ir atmestas 2013 m. gegužės 7 d. protokoline nutartimi kaip nepagrįstas (T. 2, b. l. 103).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netinkamą BPK 174 straipsnio nuostatų taikymą ikiteisminio tyrimo pradžios etape prilygino netinkamam kaltinamojo akto surašymui pagal BPK 219 straipsnį, o pagal šio teismo nutartyje, kuria panaikintas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir byla grąžinta prokurorui, nurodytus argumentus pripažinti kaltinamąjį aktą iš esmės neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų ir kad tai trukdo nagrinėti bylą nebuvo teisinio pagrindo. Dėl to, kas nurodyta pirmiau, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 6 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 382 straipsnio 5 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 6 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Vytautas Piesliakas

Alvydas Pikelis

Aurelijus Gutauskas