Administracinė byla Nr. 2AT-58-2014
Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00261-2013-5
Procesinio sprendimo kategorija:
45.4.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Vytauto Masioko ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Ž. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
G. Ž. Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 1 dalį nubausta 500 Lt bauda už tai, kad ji 2013 m. rugsėjo 3 d., 21.20 val., Molėtų rajone, Levaniškių kaime, vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės.
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Ž. atstovės advokatės Vitos Neverauskaitės apeliacinis skundas atmestas ir Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. Ž. prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimą bei Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Pareiškėja nurodo, kad buvo netinkamai pritaikyta ATPK 128 straipsnio 1 dalis, nes jos veiksmuose nebuvo pažeidimo sudėties. Teismai turėjo taikyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 3-45 patvirtintas Šeimos narių, siekiančių įgyti teisę vairuoti B1 ar B kategorijos transporto priemonės, praktinio vairavimo mokymo tvarkos aprašo nuostatas.
Pareiškėja tvirtina, kad, būdama nepilnametė, nebuvo eismo dalyvė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 11 punkto prasme. Protokole neteisingai konstatuota, kad ji vairavo neturėdama teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, ji tuo metu buvo mokinė pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 30 dalį. Tą aplinkybę patvirtina UAB „Virgio vairavimo mokykla“ išduota pažyma, kurioje konstatuojama, kad G. Ž. 2013 m. rugsėjo 1 d. vairavimo mokyklai pateikė asmens tapatybės dokumentą, užpildė prašymą į B kategorijos teorijos ir praktinio vairavimo kursus, taip pradėjo lankyti šią mokyklą, pateikė medicininę pažymą, o 2013 m. lapkričio 21 d. išlaikė vairavimo teorijos egzaminą.
Pasak pareiškėjos, 2013 m. rugsėjo 3 d. vairuotojas buvo jos tėvas L. Ž., atitinkantis visus reikalavimus asmeniui, kuris moko vairuoti. Susisiekimo ministro įsakymu patvirtintame mokymo tvarkos aprašo bendrųjų nuostatų 2 punkte nustatyta, kad šis aprašas taikomas asmenims, kurie mokydamiesi su šeimos vairavimo instruktoriais siekia įgyti B1 ar B kategorijos transporto priemonės vairavimo teisę, taip pat šeimos vairavimo instruktoriams, mokantiems praktinio vairavimo kitus šeimos narius. Tvarkos aprašo 3 punktas apibrėžia, kad šeimos vairavimo instruktoriaus statusas yra šeimos narys, kuris pagal šios tvarkos aprašo nustatytą tvarką moko praktinio vairavimo kitą tos pačios šeimos narį (mokinį). Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21 straipsnio 5 dalį G. Ž. atitiko mokinio statusą turintį asmenį, o pagal šio įstatymo 21 straipsnio 6 dalį asmuo, kuris moko vairuoti, yra prilyginamas vairuotojui, jis privalo laikytis vairuotojams nustatytų reikalavimų ir užtikrinti, kad mokymo metu būtų laikomasi Kelių eismo taisyklių. Taigi eismo dalyvis yra ne mokinys, bet tas, kuris moko vairuoti (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik eismo dalyvis, o mokinys nėra šių teisinių santykių subjektas, todėl už ATPK dešimtajame skirsnyje įtvirtintus teisės pažeidimus transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje nėra atsakomybės asmeniui, kuris mokosi vairuoti transporto priemonę.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant ATPK 260 straipsnį. Nepaisant to, kad pareigūnas, prieš surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą 2013 m. rugsėjo 3 d. tarnybiniame pranešime nurodė G. Ž. pateiktas aplinkybes, kad ji mokosi vairuoti, jis ir toliau reikalavo iš jos vairuotojo pažymėjimo. Pasak pareiškėjos, pareigūnai pažeidė ATPK 272 straipsnį, neteisėtai apklausė, darė garso įrašą, pažeidė ATPK 274 straipsnį, neleisdami prieiti pareiškėjos atstovui pagal įstatymą, jos tėvui. Pagal ATPK 260 straipsnio 6 dalį administracinio teisės pažeidimo protokolas tokiu atveju surašytas jai nedalyvaujant. Taigi protokolas negali būti laikomas įrodymu, atitinkančiu įstatymo reikalavimus.
Teismas, nagrinėdamas bylą, nepasirūpino, kad būtų tinkamai ginamos pareiškėjos teisės procese, t. y. nepaaiškino jos teisės pasirinkti advokatą, nepasiūlė sudaryti sutartį su įgaliotu atstovu (advokatu) (ATPK 275 straipsnis), vadovavosi neteisėtai gautais įrodymais (t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu bei garso įrašu). Pasak G. Ž., teismas privalėjo būti aktyvus rinkdamas įrodymus ir pagal ATPK 280 straipsnio 4 dalį turėjo išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą, t. y. duomenis iš vairavimo mokyklos. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (ATPK 257 straipsnis), visapusiškai, objektyviai neišnagrinėjo visų aplinkybių ir netinkamai jas įvertino, dėl profesionalumo stokos ir šališkumo padarė neteisėtas išvadas.
Atsiliepimu Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas A. J. prašo netenkinti prašymo ir palikti nepakeistus teismų sprendimus.
Atsiliepime teigiama, kad G. Ž., pažeidimo padarymo metu sustabdžius ją pareigūnams, prisipažino, jog vairavo automobilį, tik vėliau, vengdama administracinės atsakomybės, pakeitė parodymus, teigdama, kad tai ne ji vairavo automobilį. Iš garso įrašo matyti, kad G. Ž. prisipažino, jog tėvas jai leido pavairuoti automobilį, o pareigūnams sustabdžius į vairuotojo vietą atsisėdo L. Ž..
Atsiliepime pažymima, kad G. Ž. nuolat keičia savo gynybos versijas: iš pradžių ji teigė, kad automobilį vairavo ne ji, o L. Ž., vėliau, kad protokolas surašytas policijos pareigūnams kerštaujant, o dar paskui, kad ji turėjo teisę mokytis vairuoti su šeimos nariu.
Atsiliepime nesutinkama, kad buvo pažeistos teisės į gynybą, nes pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą dalyvavo atstovai pagal įstatymą, o apeliacinį skundą rengė advokatė.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 3-495 „Dėl šeimos narių, siekiančių įgyti teisę vairuoti B1 ar B kategorijos transporto priemones, praktinio vairavimo mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punkte numatyta, kad šeimos instruktorius mokinį, siekiantį įgyti teisę vairuoti B1 ar B kategorijos transporto priemones, praktinio vairavimo gali mokyti, kai mokinys yra išlaikęs teorijos egzaminą VĮ „Regitra“. 2013 m. rugsėjo 3 d. tokio egzamino G. Ž. nebuvo išlaikiusi, todėl mokytis vairuoti automobilio su šeimos nariu ji negalėjo.
Prašymas tenkintinas.
Sprendžiant administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo klausimą, iš naujo įrodymai netiriami ir nevertinami, o vadovaujamasi žemesnės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nustatant 2013 m. rugsėjo 3 d. 21.20 val. Molėtų rajone Levaniškių kaime įvykusio įvykio aplinkybes, esminių proceso pažeidimų nebuvo padaryta. Pareiškimo teiginiai dėl ATPK 256, 257, 260, 272, 274, 275, 280 straipsnių pažeidimų nepagrįsti konkrečiais teisiniais argumentais. Pažymėtina, kad ATPK nedraudžia nepilnamečiams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolų, pažeidimą fiksuojantiems pareigūnams daryti garso ir vaizdo įrašų. Teismo posėdžiuose pareiškėjai buvo tinkamai atstovaujama, įrodymai teismo posėdžių metu buvo tiriami laikantis nustatytų taisyklių.
Nagrinėjamoje byloje padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėja įvykio metu negalėjo vairuoti automobilio, negalėjo būti šeimos nario mokama vairuoti, nes 2013 m. rugsėjo 3 d. nebuvo išlaikiusi teorijos egzamino. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato pateiktame atsiliepime teisingai nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu patvirtinto Šeimos narių, siekiančių įgyti teisę vairuoti B1 ar B kategorijos transporto priemones, praktinio vairavimo mokymo tvarkos aprašo 5 punktą mokomas gali būti tik mokinys, išlaikęs teorijos egzaminą VĮ „Regitra“. Taigi nepagrįstais laikytini ir pareiškėjos argumentai, grindžiami Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis mokymą vairuoti.
Pareiškėjos prašymas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną tenkintinas dėl byloje darytų neteisingų išvadų dėl pareiškėjos kaltės, o kartu ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolai dėl nagrinėjamo įvykio buvo surašyti tiek pareiškėjai, tiek ir L. Ž., kuris yra pareiškėjos tėvas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155–3.160 straipsniuose įtvirtintas tėvų valdžios institutas. Pagal Civilinio kodekso nuostatas tėvai privalo dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, o vaikai – gerbti tėvus. Nagrinėjamo įvykio vietoje pareiškėja, kuri dėl savo amžiaus tuo metu turėjo nepilnamečio (vaiko) statusą, buvo kartu su savo tėvu L. Ž., pareiškėjos atžvilgiu vykdžiusiu tėvo pareigas. Tokioje situacijoje už teisės aktais nustatytą tvarką pažeidžiantį mokymą vairuoti automobilį atsakomybė tenka už vaiką atsakingiems tėvams. Neabejotina, kad nagrinėjamoje situacijoje G. Ž. elgesį lėmė L. Ž. elgesys. Tai savo ruožtu reiškia, kad nėra pagrindo konstatuoti G. Ž. kaltės. Nagrinėjamoje byloje priimtuose teismų sprendimuose yra aptartas intelektualusis kaltės momentas, minint pareiškėjos gerą orientaciją, motyvuotumą, aukštą intelektą, tačiau nėra analizuotas kaltės valinis momentas, kurio pareiškėjos poelgyje nėra, nes sprendimo leisti vairuoti pareiškėjai automobilį priėmimas pirmiausia priklausė nuo L. Ž. (kaip tėvo), o ne nuo G. Ž. (kaip vaiko) valios. Nesant G. Ž. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties turi būti priimtas ATPK 250 straipsnio 1 punkte numatytas sprendimas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimą bei Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį ir G. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Vytautas Masiokas
Gintaras Goda
