Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. e2YT-4873-970/2025

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00481-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.8; 3.2.6.1; 3.4.6.2.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 30 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Džiuginta Plukienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, R. G., M. G., A. G., G. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėja I. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

2. Pareiškime nurodė, kad jos tėvai T. G., miręs (duomenys neskelbtini), ir J. (J.) N. (buvusi G.), mirusi (duomenys neskelbtini), santuokoje susilaukė keturių vaikų: (duomenys neskelbtini) gimusios pareiškėjos, (duomenys neskelbtini) gimusio A. G., kuris mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimusio G. G., (duomenys neskelbtini) gimusio A. G., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties jam priklausiusį turtą – gyvenamąjį namą bei septynis ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), paveldėjo palikėjo vaikai, kiekvienas po ¼ dalį. Paveldėtame name liko gyventi brolis A. G., po kurio mirties liko paveldėtina ¼ dalis aukščiau minėto turto. Po brolio A. G. mirties galimi įpėdiniai į notarų biurą dėl jo turto dalies nesikreipė ir pagal įstatymą neatliko jokių formalių veiksmų, tačiau ji broliui priklausančią turto dalį priėmė faktiniais veiksmais, nes turtą naudojo, valdė ir juo laisvai disponavo kaip savo, mokėjo ir moka mokesčius (elektros energijos tiekimo, atliekų tvarkymo), prižiūri gyvenamojo namo aplinką, sodina daržus, turi šiltnamį, šienauja žolę. Susiklostė tokia situacija, kad dėl formaliai neįformintos brolio turto dalies paveldėjimo šiuo metu negali pilnai įgyvendinti nuosavybės teisių. Kiti po brolio mirties likusio turto įpėdiniai pagal įstatymą tiek žodžiu, tiek raštu yra aiškiai išreiškę savo valią, kad po A. G. mirties likusio turto dalies atsisako ir į jo turto dalį nepretenduoja, be jos daugiau niekas gyvenamuoju namu nesirūpina. Atsižvelgiant į tai, kad kiti įpėdiniai brolio A. G. turto dalies atsisako, į tai, kad ji turtą priėmė faktiniais veiksmais, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo kreipėsi į teismą.

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pranešimo apie galimą palikėjo A. G. palikimo perėjimą valstybei, nėra gauta, todėl teismui įsitikinus, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, pareiškėjos prašymo patenkinimui neprieštaraus.

4. Suinteresuoti asmenys R. G., M. G., A. G., G. G. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

k o n s t a t u o j a :

5. Bylos rašytiniais įrodymais – pareiškėjos gimimo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir santuokos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), T. G. mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), J. N. mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), A. G. gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), G. G. gimimo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), Gyventojų registro išrašu – nustatyta, kad pareiškėjos tėvas T. G. mirė (duomenys neskelbtini), motina J. (J.) N. (buvusi G.) mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėja turi brolį G. G., pareiškėjos brolis A. G. mirė (duomenys neskelbtini), A. G. – (duomenys neskelbtini).

6. A. G. mirė ištuokoje, turėjo du sūnus R. G. ir M. G.. Mirties dieną A. G. asmeninės nuosavybės teise valdė ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pareiškėja yra ketvirtos eilės įpėdinė, turinti teisę paveldėti pagal įstatymą po brolio A. G. mirties likusį turtą, jeigu pirmesnės eilės įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 straipsnio 2 dalis). Iš Druskininkų savivaldybės 1-ojo notaro biuro 2025 m. kovo 10 d. rašto Nr. S-22 matyti, kad po A. G. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Testamentų registro išrašas patvirtina, jog duomenų apie palikėjo A. G. palikimo priėmimo faktus nėra, paveldėjimo byla neužvesta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).

8. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

9. Byloje nustatyta, kad pareiškėja I. P. yra mirusio A. G. sesuo, paveldinti pagal įstatymą kaip ketvirtos eilės įpėdinė. A. G. testamento nepaliko, dėl jo palikimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, kiti pirmesnės eilės įpėdiniai atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog jie atsisakė palikimo ir pareiškėjos teisės paveldėti palikimą, likusį po jos brolio mirties, neginčija. Suinteresuoti asmenys A. G. bei M. G. raštu yra pareiškę sutikimus, jog pareiškėja priimtų palikimą po brolio mirties, nurodydami, kad į A. G. likusį turtą nepretenduoja ir turto pavedėjimo teisės po jo mirties atsisako.

10. Pareiškėja nurodo, kad po brolio A. G. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti kaip savo – mokėjo ir moka mokesčius (elektros energijos tiekimo, atliekų tvarkymo), prižiūri gyvenamojo namo aplinką, sodina daržus, pasistatė šiltnamį, šienauja žolę, taip pat paėmė visus likusius brolio asmeninius daiktus. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtina jos pateikti duomenys apie mokėjimus už elektros tiekimą pagal UAB „Elektrum Lietuva“ pateiktas sąskaitas, taip pat už buitinių atliekų tvarkymą Druskininkų savivaldybės administracijai.

11. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėja po brolio A. G. mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, todėl pripažintina, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

12. Pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-01155 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl iš jos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po brolio A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Džiuginta Plukienė