Baudžiamoji byla Nr. 2K-36-942/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22736-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.13.1.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. ir jo gynėjo advokato Edmundo Luotės kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 17 d. nutarties.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu L. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi nuteistojo L. P. ir jo gynėjo advokato Edmundo Luotės apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. L. P. nuteistas už tai, kad, dirbdamas pagal 2016 m. lapkričio 28 d. darbo sutartį Nr. 3595 AB,,P“ Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vadovu ir būdamas tiesiogiai atsakingas už gamybinio traumatizmo ir profesinių ligų profilaktiką, saugos darbe, gaisrinės saugos, potencialiai pavojingų įrenginių techninės priežiūros kontrolę ir konsultavimo darbus, pagal 2014 m. birželio 18 d. AB,,P“ Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vadovo V. K. patvirtintus Darbuotojų saugos ir sveikatos vadovo nuostatus privalėdamas kontroliuoti, kaip bendrovėje vykdomi saugos reikalavimai eksploatuojant kėlimo įrenginius, ir privalėdamas atsižvelgti į 2012 m. balandžio 7 d. atlikto profesinės rizikos vertinimo 4.8 punkte nurodytą daiktų užkritimo ant darbuotojų riziką, nesudarė darbuotojams tokios darbo aplinkos, kad joje nebūtų pavojingų ir (ar) kenksmingų veiksnių, keliančių susižalojimo ar kitokio sveikatos pakenkimo riziką, t. y. neužtikrino, kad prie AB „P“ patalpose esančio žirklinio keltuvo būtų įrengtos techninės priemonės (pagal projektą – dviejų varčių durys), ribojančios ryšulių judėjimą (virtimą) kroviniui judant per visą keltuvo aukštį, taip pažeidė: 1) Žirklinės kėlimo platformos naudojimo instrukcijoje nurodytą reikalavimą, be keltuve įtaisytų saugumą užtikrinančių mechanizmų, pačiame keltuve ar šalia jo įrengti papildomas saugumo priemones, atsižvelgiant į krovinį ir į krovinio aukštį, naudoti atitinkamus krovinio sulaikymo mechanizmus; 2) 2003 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 14 straipsnio 1 dalies reikalavimą užtikrinti, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka atitiktų šio įstatymo bei kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, darbo vieta būtų įrengta taip, kad joje dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių; 3) įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimą užtikrinti, kad įmonėje būtų naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, t. y. 2017 m. gegužės 2 d. apie 8.45 val. (duomenys neskelbtini), AB,,P“ automobilinio krautuvo vairuotojas V. A., užkėlęs autokrautuvo šakėmis du ar tris plastiko ryšulius ant žirklinio keltuvo platformos, nuėjo įjungti keltuvo platformos, tačiau kildami ryšuliai prarado stabilumą ir, nesant papildomų saugumo priemonių, virto ir užspaudė virtimo trajektorijoje esantį V. A., šiam dėl to atsirado veido žaizdų, abiejų akių vokų poodinių kraujosruvų, taip pat dėl to patyrė kaktikaulio ir dešinio smilkinkaulio įspaustinius lūžius, skeveldrinius pleištakaulio, visų žandinių sinusų ir akiduobių sienelių lūžius su dislokacija, dešinio pleištakaulinio ančio sienelių lūžius, kaukolės pamato kaulų priekinės daubos lūžius, smegenų patinimą, kairės pusės IV–VII ir dešinės pusės I–VI šonkaulių lūžius, juosmeninio 1-ojo slankstelio skersinių ataugų lūžius, juosmeninio 2-ojo slankstelio kūno suspaustinius ir keterinės ataugos lūžius, t. y. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis L. P. ir jo gynėjas advokatas E. Luotė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį ir bylą nutraukti. Kasatoriai nurodo:
2.1. Teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio, 324 straipsnio 6 dalies pažeidimus, t. y. nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, nepašalino prieštaravimų, padarytų išvadų nepagrindė surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, abejonių nevertino kaltinamojo naudai, taip pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) bei nekaltumo prezumpcijos principus, dėl to priėmė nemotyvuotus ir prieštaringus sprendimus. Šie pažeidimai suvaržė L. P. teises, sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir teisingai pritaikyti BK 176 straipsnio 1 dalį.
2.2. Teismai, nustatydami specialųjį subjektą (įgaliotą asmenį), vertino tik L. P. darbo sutartį ir jo pareiginius nuostatus tiek, kiek juose nurodoma, kad nuteistasis yra atsakingas už darbų saugą, tačiau nevertino lokalinių teisės aktų, t. y. Antrinių žaliavų perdirbimo (3000) cecho viršininko pareiginių nuostatų, kuriuose nustatyta cecho viršininko pareiga įgyvendinti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimus padalinyje, ir kartu neteisėtai plečiamai išaiškino L. P. pareigą kontroliuoti.
2.3. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, darbdavio įgaliotas asmuo yra padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje. Teismų praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibūdinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų atsakingas už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU0LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-154/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-154/2012">2K-154/2012</a>, 2K-182-677/2016).
2.4. L. P. vadovaujama Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba savaime nėra darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo, nes tarnyba pavaldi vadovui. Iš L. P. pareiginių nuostatų akivaizdu, kad jis tiesiogiai pavaldus generaliniam direktoriui, bet nėra jo atstovas ar įgaliotinis, jam priskirtos konkrečios saugos darbe organizavimo ir kontrolės funkcijos (1.1; 1.2; 1.8; 2.2; 2.2.1; 2.2.3; 2.3; 2.3.1; 2.3.3; 2.3.4; 2.3.6; 2.3.7; 3.1.1; 3.1.2; 4.2; 5.1; 5.2 punktai), o darbdavio įgalinimai suteikti tik dėl atstovavimo patikrinimuose (3.1.2 punktas). L. P. nebuvo priskirtos darbų organizavimo funkcijos nei apskritai įmonėje, nei atskiruose jos padaliniuose. Šios pareigos paprastai priskiriamos padalinių vadovams. Antrinių žaliavų perdirbimo ceche už darbų organizavimą atsakingas cecho viršininkas G. D., kuris turi pareigų, susijusių su sauga darbe (pareiginių nuostatų 2.1; 2.11; 2.16; 2.19; 3.1.2; 3.1.4; 3.1.10; 4.1.5; 4.1.10 punktai).
2.5. Taigi, remiantis L. P. pareiginiais nuostatais, jis nėra darbdavio įgaliotas asmuo ar jo atstovas visais saugos darbe klausimais ir nėra atsakingas už visus saugos darbe pažeidimus įmonėje, taip pat ir už nukentėjusiojo V. A. traumavimo įvykį.
2.6. Įvykus darbuotojo traumavimo įvykiui, inkriminuoti galima tik tiesioginių pareigų pažeidimą ar neatlikimą. L. P. nepažeidė pareigos kontroliuoti, ar laiku bandomi potencialiai pavojingi įrenginiai ir kėlimo įrenginiai (pareiginių nuostatų 2.3.4 punktas), nes keltuvas 2016 m. balandžio 30 d. Keltuvo patikrinimo aktu buvo pripažintas tinkamu naudoti nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. Iš teismų neištirtų cecho viršininko pareiginių nuostatų matyti, kad pareigą organizuoti saugų darbą keltuvu turėjo cecho viršininkas G. D. (4.1.5 punktas). Be to, cecho viršininkas rengia, keičia ir papildo darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas darbo vietoje ir atitinkamai pats atlieka ar organizuoja darbuotojų instruktavimą darbo vietoje (generalinio direktoriaus 2013 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 5 „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos“ 7 punktas).
2.7. L. P. nuteistas už tai, kad neužtikrino, jog žirkliniame keltuve ar šalia jo būtų įrengtos būtinos techninės priemonės, ribojančios ryšulių judėjimą (virtimą) keltuvo darbo metu. Tačiau tai darbų organizavimo sritis, priskiriama cecho viršininko kompetencijai. L. P. funkcija buvo tik kontroliuoti, kaip padalinių vadovai užtikrina saugias ir sveikas darbo sąlygas (pareiginių nuostatų 2.3.1 punktas). Būtent G. D. parengė Darbuotojo, dirbančio žirkliniu hidrauliniu keltuvu, saugos ir sveikatos instrukciją, kurios pakeitimus ir pataisymus, vadovaudamasis minėto 2013 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 5 7 punktu ir atsižvelgdamas į šio įrenginio būklę (nelikus apsauginių vartų), jis ir turėjo atlikti, t. y. organizuoti saugų darbą šiuo įrenginiu (pareiginės instrukcijos 2.1 punktas). Tačiau to nepadarė.
2.8. L. P. protingai negalėjo numatyti kilusių neigiamų darbo su žirkliniu keltuvu pasekmių. L. P. pradėjus dirbti įmonėje, keltuvas jau buvo eksploatuojamas be apsauginių vartų. Pagal gamintojo instrukciją, keltuvą buvo galima naudoti tiek su apsauginiais, automatiškai atsidarančiais ir suveriamais vartais, tiek ir be jų. Todėl L. P., nebūdamas konkretaus technologinio proceso žinovas, negalėjo žinoti, kad darbas su žirkliniu keltuvu, kuris 2016 m. balandžio 30 d. patikrinimo aktu buvo pripažintas tinkamu naudoti ir be apsauginių vartų, gali būti nesaugus. Tokią pareigą žinoti, kad darbas su įrenginiu yra nesaugus, turėjo G. D., kuris buvo atsakingas už saugių ir sveikų darbo sąlygų padalinyje organizavimą, tačiau, nelikus apsauginių vartų, vis tiek pasirašė aktą dėl įrenginio tinkamumo naudoti ir nepakoregavo darbo šiuo įrenginiu instrukcijos.
2.9. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus lokalinius teisės aktus, darbdavio įgalioto asmens sąvoką atitinka ne L. P., o cecho viršininkas G. D., kuris tiesiogiai pažeidė pareigą užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas padalinyje. Be to, tai, kad konkretaus įrenginio saugų darbą turėjo vertinti ir užtikrinti konkretūs asmenys (cecho viršininkas G. D. ir kiti komisijos nariai) ir kad įrenginys, nesant apsauginių vartų, pripažintas tinkamu naudoti, suponuoja atsakomybės taikymą būtent cecho viršininkui. Nustačius, kad įrenginio nebuvo galima eksploatuoti be pakeliamųjų vartų, atsakomybėn trauktini ir įrenginį tinkamu naudoti pripažinę asmenys. Kai konkretūs, atestuoti specialistai pripažįsta įrenginio naudojimą galimu, būtina nustatyti, ar L. P. galėjo ir turėjo numatyti neigiamas darbo su įrenginiu pasekmes, t. y. vertinti priežastinį ryšį. Šiuo atveju tiesioginis priežastinis ryšys yra tarp cecho viršininko G. D. veiksmų (pareigos įgyvendinti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimus padalinyje, nesaugaus įrenginio patikros akto pasirašymo, apsauginių vartų neįrengimo, darbo su keltuvu taisyklių nepakoregavimo) ir neveikimo pagal pareiginių nuostatų 2.1 punktą būnant atsakingam už saugių ir sveikų darbo sąlygų darbuotojams padalinyje sudarymą bei nukentėjusiojo traumavimo. Priežastinis ryšys tarp L. P. pareigos kontroliuoti ir įvykio per daug nutolęs. Teismai nepagrįstai nuteisė L. P., konstatavę tik nepakankamą kontrolę.
2.10. Teismai, nustatydami priežastinį ryšį, nepašalintus prieštaravimus bei abejones vertino kaltinamojo nenaudai.
2.11. Byloje, išskyrus nukentėjusiojo parodymus, nėra jokio kito tiesioginio įrodymo, kad V. A. buvo traumuotas ryšuliams krintant nuo žirklinio keltuvo. Nepašalinta abejonė, kad ryšuliai ant nukentėjusiojo užkrito nuo pakeltų krautuvo šakių. Nukentėjusiojo parodymai prieštaringi, pavyzdžiui, apklaustas ikiteisminiame tyrime 2017 m. gegužės 16 d. nukentėjusysis parodė tiek tai, kad jis du plastiko ryšulius uždėjo ant žirklinio keltuvo, tiek tai, kad, kaip jis mano, jis buvo traumuotas dėl to, jog per trumpos krautuvo šakės. Tokie parodymai leidžia pagrįstai manyti, kad ryšuliai krito nuo krautuvo šakių. Tokiu atveju traumavimo įvykio priežastis yra ne pakeliamųjų vartų ar kitokios apsaugos neįrengimas, o neatsargūs, netgi aplaidūs paties nukentėjusiojo veiksmai, kuriais buvo šiurkščiai pažeistos darbo su žirkliniu keltuvu ir (ar) krautuvu taisyklės. Tai tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtina kiti bylos įrodymai: 1) iš vyr. patrulio R. Ž. 2017 m. gegužės 2 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jį pasitikęs cecho viršininkas G. D. paaiškino, jog nuo krautuvo nuslydo krovinys ir prispaudė darbuotoją; 2) atsižvelgiant į eksperimento metu atliktus laiko matavimus, liudytojų J. K. ir S. V. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis, galima daryti išvadą, kad, nukentėjusiajam privažiavus prie platformos su dviem ryšuliais, platforma dar buvo viršuje, todėl abu ryšuliai liko ant pakeltų krautuvo šakių, o nukentėjusysis, išlipęs iš krautuvo ir laukdamas, kol nusileis platforma, su kastuvu valė privažiavimą prie keltuvo. Tokią įvykio versiją (kaip galimą) nurodo ekspertas T. Dėjus bei nepriklausomų mokslininkų ekspertų komisija (2019 m. spalio 8 d. išvada), netiesiogiai tokią versiją patvirtina ir kastuvo buvimas greta nukentėjusiojo. Taigi du ryšuliai ant nukentėjusiojo galėjo užkristi tik tuo atveju, jeigu jie buvo likę ant krautuvo šakių.
2.12. Siekdamas pašalinti nukentėjusiojo parodymų prieštaravimus laiko matavimams ir liudytojų parodymams, pirmosios instancijos teismas iškėlė prielaidą, kad buvo vežti ne du, o trys ryšuliai ir kad, dviem iš jų nukritus, trečias pakilo į antrą aukštą. Tačiau eksperimento metu nustatyta, kad trys tokio dydžio ryšuliai netelpa ant pakėlimo platformos. Be to, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas S. V. nuosekliai parodė, kad buvo vežti ir atitinkamai nukritę du ryšuliai. Be to, iš atlikto eksperimento, liudytojo J. K. parodymų akivaizdu, kad ant nukentėjusiojo užkritę du ryšuliai negalėjo būti užkelti ant keltuvo platformos, nes platforma tuo metu buvo viršuje. Todėl nukentėjusiojo parodymai, kad jis ėjo prie pulto įjungti platformos, kad būtų pakeltas krovinys (o ne nuleisti platformos ar paimti kastuvo), neatitinka tikrovės, nes, jam atvežus du naujus ryšulius, platforma dar buvo viršuje pas J. K..
2.13. Teismai, nepaisydami prieštaravimų tarp nukentėjusiojo ir liudytojų S. V. bei J. K. parodymų, neabejojo nukentėjusiojo parodymais, kad du ryšulius jis buvo užkėlęs ant platformos, nors nepašalinta abejonė, kad tuo metu, kai nukentėjusysis ėjo nuo keltuvo platformos, įjungęs mechanizmą, ji dar buvo antrame aukšte, todėl jį prispaudė nuo pakeltų krautuvo šakių nuslydę ryšuliai. Tokios įvykio versijos nepaneigia ir nukentėjusiojo padėtis po įvykio. Artimas nukentėjusiojo buvimas prie krautuvo šakių nugara tiek į platformą, tiek į krautuvo šakes ne paneigia, o patvirtina aplinkybę, kad ryšuliai nukrito nuo krautuvo šakių.
2.14. Taigi akivaizdu, kad nukentėjusiojo parodymai dėl įvykio (kad jis vežė ne du, o kitokį skaičių ryšulių, kad tuos ryšulius uždėjo ant keltuvo platformos, o ne paliko ant pakeltų krautuvo šakių) yra neteisingi, prieštarauja liudytojų parodymams bei eksperimento metu nustatytoms aplinkybėms. Dėl to visi nukentėjusiojo parodymai negali būti vertinami kaip neprieštaringi ir nuoseklūs. Teismai nukentėjusiojo parodymuose esančius prieštaravimus vertino kaltinamojo nenaudai, t. y. padarė išvadą, kad nukentėjusysis ryšulius uždėjo ant žirklinio keltuvo platformos ir tai jis tikrai gerai atsimena, o dėl patirtos galvos traumos jis galėjo apsirikti dėl ryšulių skaičiaus. Taip teismai pažeidė in dubio pro reo principą, taip pat esminę logikos taisyklę, kad tuo pat metu negalima ir teigti, ir neigti. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo aiškius liudytojo S. V. (nepatyrusio galvos traumos) parodymus, kad ant nukentėjusiojo buvo užkritę du ryšuliai.
2.15. Taigi teismų išvados, kad nukentėjusysis buvo traumuotas ryšuliams krintant nuo žirklinio keltuvo platformos, tėra prielaidos, neteisėtai atmetus kaltinamajam naudingus įrodymus, visas abejones, prieštaravimus išsprendus ne kaltinamojo naudai. Taip pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismai prieštaravimus arba ignoravo, arba vertino kaltinamojo nenaudai, tai suponuoja ir netinkamą teismo sprendimo motyvavimą bei neteisingą kasatoriaus nuteisimą.
2.16. Teismai išsamiai ir tinkamai neįvertino kompleksinės mokslininkų specialistų, nepriklausomų ekspertų komisijos 2019 m. spalio 8 d. išvadų, kuriose pateikta priešingų specialisto išvadai ir ekspertizės aktams išvadų, be to, šis ekspertinis tyrimas atliktas pagal viešai paskelbtą metodiką. Komerciniais pagrindais gautos specialisto išvados (teismų praktikoje vadinamos konsultacine) ignoravimas yra esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas. Konsultacinė išvada gali būti pripažinta įrodymu baudžiamojoje byloje, jeigu atitinka bendruosius ir specialiuosius tokio pobūdžio įrodymams keliamus reikalavimus. Tais atvejais, kai konsultacinė išvada prieštarauja baudžiamojoje byloje esančiai specialisto išvadai ar ekspertizės aktui, prieštaravimams pašalinti paprastai į teismo posėdį kviečiami specialisto išvadą ar ekspertizės aktą ir konsultacinę išvadą pateikę asmenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-337/2014, 2K-211-895/2018).
2.17. Pagal 2019 m. spalio 8 d. išvadą, nukentėjusiojo traumavimo įvykio pagrindinė ir svarbiausia priežastis – paties nukentėjusiojo didelis aplaidumas, susijęs su tuo, kad jis, išlipęs iš krautuvo kabinos, buvo pavojingoje zonoje šalia krautuvo ir keltuvo, t. y. dviejų ryšulių kritimo (nuo, tikėtina, pakeltų krautuvo šakių) vietoje. Dėl išvadą pasirašiusių mokslininkų kvalifikacijos saugos darbe klausimais nekyla jokių abejonių. Be to, tik šie nepriklausomi ekspertai atvyko į nukentėjusiojo traumavimo vietą ir atliko specialius ergonominius tyrimus, įskaitant kompleksinius vykstančių technologinių procesų bei juos lokaliai reglamentuojančių taisyklių tyrimus. Ekspertai padarė išvadą, kad saugiai transportuoti krovinius įmanoma ir netgi saugiau be apsauginių vartų, nes tokiu atveju darbuotojas išvengia patekimo į pavojingas zonas. Taip pat atlikus eksperimentą nustatyta, kad vienas ryšulys galėjo nukristi nuo kėlimo platformos, bet du vienu metu – tik esant tam tikroms sąlygoms, kurios šioje byloje nenustatytos (išvadų 3.4.1 punktas).
2.18. Nukentėjusiojo atliekamą darbą saugiai buvo galima atlikti ir be papildomų įrengimų, nukentėjusiajam tinkamai vykdant savo darbines pareigas. Pavyzdžiui, Darbuotojo, dirbančio žirkliniu hidrauliniu keltuvu, saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 03-22A yra išvardyti įspėjimai ir taisyklės, kurių laikantis galimas saugus darbas su šiuo įrenginiu (1.3.4; 1.6; 2.1.2; 2.1.4; 2.1.7; 2.3.3; 3.1.3; 4.11 punktai). Taip pat nurodymų pateikta ir Autokrautuvo vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 03-05K (2.1.3; 2.2.5 punktai). Be to, įvadinio instruktažo metu kiekvienam darbuotojui išaiškinamos bendrosios pareigos darbe elgtis apdairiai ir saugiai.
2.19. 2019 m. spalio 8 d. išvadų 3.4 punkte nustatyta, kad įvykio vietoje yra dvi pavojingos zonos – krautuvo ir keltuvo (3.4.2 papunktis), kurių darbų saugos specialistai neišskyrė. Nukentėjusysis įvykio metu buvo abiejų zonų veikimo vietoje, šių zonų veikimą reguliavo V. A., todėl logiška teigti, kad jis, kaip pavojingos zonos 1 „autorius“, šioje reguliuojamoje zonoje už savo elgesį, ypač saugos požiūriu, buvo visiškai atsakingas. Joks kitas asmuo jo veiksmams nedarė jokios įtakos. Todėl specialistai padarė pagrįstą išvadą, kad tikroji pagrindinė V. A. traumavimo įvykio priežastis – jo buvimas išlipus iš krautuvo kabinos plastiko ryšulių kritimo iš aukštumos nuo pakeltų krautuvo šakių momentu šalia krautuvo ir žirklinio keltuvo veikusių sveikatai pavojingų zonų konkrečioje ryšulių kritimo vietoje. Ši išvada atitinka ir byloje išnagrinėtų įrodymų visumą. Taigi akivaizdu, kad plastiko ryšuliai krito nuo pakeltų krautuvo šakių ir kad tikroji traumavimo įvykio priežastis yra nukentėjusiojo padaryti šiurkštūs tiek darbo su krautuvu, tiek su žirkliniu keltuvu taisyklių pažeidimai.
2.20. Teismai rėmėsi specialistų ir ekspertų, įrašytų į teismo ekspertų sąrašą, išvadomis ir ekspertizės aktais. Saugos mokslo požiūriu tokio dalyko, kurio ekspertais įvardyti specialistai J. Rudienė ir T. Dėjus (darbų saugos ekspertizė), nėra, taip pat nėra sąvokos „nelaimingas atsitikimas darbe“. Be to, byloje nėra jokių duomenų, nei kokios mokslo šakos specialistai jie yra, nei kas įvertina jų kvalifikaciją. Taip pat pažymėtina, kad šių specialistų tyrimo metodika (,,Darbų saugos ekspertinio tyrimo bendrieji principai“ LTEC-STPA-R-235) laikoma profesine paslaptimi. Tokiu atveju, kai ekspertinė išvada gaunama remiantis slapta metodika, kurios moksliniu pagrįstumu nėra galimybės įsitikinti, ir tų išvadų pagrindu asmuo pripažįstamas kaltu, akivaizdžiai pažeidžiama teisė į teisingą teismą ir viešumo principas, kartu negali būti teisėtas ir teismo sprendimas, kuris grindžiamas tokiomis išvadomis. Teismai neturėjo pagrindo vadovautis tokiomis specialistų išvadomis, kurios gautos nesilaikant formaliosios logikos taisyklių, vadovaujantis įslaptinta metodika ir neaiškia metodologija, leidžiančia pateikti išvadą iš esmės neatlikus jokio ekspertinio tyrimo. Vien tai, kad specialistas įtrauktas į ekspertų sąrašą, nėra pagrindas šių išvadų laikyti neginčytinomis ir priimtinomis be kritikos ir sugretinimo su kitais bylos įrodymais. 2017 m. rugsėjo 25 d. specialistės J. Rudienės išvadoje yra neatitinkančių tikrovės duomenų ir informacijos, nepagrįstų teiginių, kurie parodo nepakankamą specialistės kompetenciją. T. Dėjaus 2018 m. rugpjūčio 28 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1695 nepagrįstas, prieštaringas, nenuoseklus. 2018 m. rugsėjo 17 d. ekspertizės akto teiginys, kad „buvo atliktas ekspertinis darbų saugos tyrimas, kuris įformintas 2018 m. rugpjūčio 28 d. ekspertizės aktu“, neatitinka tikrovės, nes toks tyrimas nebuvo atliktas, be to, akte pateikiami prieštaringi teiginiai ir išvados dėl traumavimo įvykio priežasties, vienu metu dėl to paties ir teigiama, ir neigiama.
3. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:
3.1. Teismų atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas tokių trūkumų, kokius nurodo kasatoriai, neturi, o kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos. Esminių BPK pažeidimų byloje nepadaryta. BK 176 straipsnio 1 dalis pritaikyta tinkamai.
3.2. Byloje įrodyta, kad V. A. sužaloję plastiko ryšuliai nukrito nuo kylančio žirklinio keltuvo platformos. Ši išvada nekelia jokių abejonių. Teismai tinkamai, išsamiai išanalizavo nukentėjusiojo, liudytojų parodymus ir padarė teisingas išvadas atkurdami nelaimingo atsitikimo mechanizmą. Nukentėjusysis viso proceso metu nurodė tą patį įvykio mechanizmą. V. A. buvo sužalotas, kai ant žirklinio keltuvo platformos užkelti ryšuliai kilo į antrą aukštą ir bekylant vienas ar du ryšuliai nukrito nuo platformos bei sužalojo nukentėjusįjį. Pagrindinė nelaimingo įvykio priežastis ir sąlyga – tuo metu, kai V. A. buvo keltuvo pavojingoje zonoje, vykdant krovimo darbus, krovinys (ryšuliai) nebuvo tinkamai stabilizuotas ir apsaugotas nuo kritimo, todėl susidarė techninė galimybė jam virsti. Nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, jeigu krovinys būtų tinkamai stabilizuotas, t. y. būtų panaudotos techninės priemonės, užtikrinančios krovinio stabilumą, ir nebūtų techninės galimybės jam nukristi nuo keltuvo platformos. Tai, kad nukentėjusysis buvo keltuvo pavojingoje darbo zonoje, turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui, bet nelėmė nelaimingo atsitikimo. Nelaimingo atsitikimo darbe metu vykdyti krovimo darbai neatitiko keltuvo naudojimo instrukcijoje nurodytų reikalavimų dėl krovinio stabilumo, nes nebuvo naudoti apsauginiai varteliai.
3.3. L. P. yra tinkamas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, subjektas. L. P. buvo AB „P“ Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vadovas. Būtent L. P. darbdavys pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje. Pagal AB,,P“ Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vadovo nuostatus L. P. vykdė gamybinio traumatizmo ir profesinių ligų profilaktiką, saugos darbe, gaisrinės saugos, potencialiai pavojingų įrenginių techninės priežiūros kontrolę ir konsultavimo darbus. Taigi, būtent L. P. buvo atsakingas už bendrovėje vykdomą saugos reikalavimų, eksploatuojant kėlimo įrenginius, kontrolę. Būtent nuteistasis, privalėdamas kontroliuoti, kaip AB „P“ vykdomi saugos reikalavimai, eksploatuojant kėlimo įrenginius, ir atsižvelgdamas į visas galinčias kilti rizikas bei jas įvertinęs, turėjo užtikrinti, kad prie žirklinio keltuvo būtų įrengtos techninės priemonės, ribojančios ryšulių judėjimą (virtimą) kroviniui judant per visą keltuvo aukštį, to jis nepadarė, nors turėjo tokią pareigą. Nukentėjusiojo buvimas ryšulių trajektorijoje kritimo metu turėjo labai daug įtakos, bet nelėmė nelaimingo atsitikimo kilimo, nes jeigu būtų įrengti krovinio sulaikymo mechanizmai, tai, netgi V. A. būnant pavojingoje zonoje, nelaimingas atsitikimas nurodytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Nuteistasis L. P. pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl to kilo sunkūs padariniai. Veika padaryta neatsargia kaltės forma. Pagal turimą kvalifikaciją, nuostatus, instrukciją ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nuteistasis L. P. turėjo realias galimybes numatyti galimų padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią, tačiau to nepadarė.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo L. P. ir jo gynėjo advokato E. Luotės kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-358-942/2017).
6. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio, 324 straipsnio 6 dalies pažeidimus, netinkamai taikė BK 176 straipsnio 1 dalį, tačiau iš skundo turinio matyti, kad jame tik formaliai įvardijami baudžiamojo proceso taisyklių reikalavimų pažeidimai konkrečiai šių nenurodant, didžioji dalis pateiktų argumentų iš esmės skirta teismų atliktam atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimui bei jų pagrindu padarytoms išvadoms ginčyti, pateikiant savą bylos įrodymų, kartu ir faktinių aplinkybių vertinimą. Pavyzdžiui, kasaciniame skunde dėstomos įvykio aplinkybės, vertinamas asmenų duotų parodymų turinys, ekspertizės aktų bei specialistų ir ekspertų išvados, jų patikimumas, ginčijamas BK 176 straipsnio 1 dalies specialiojo subjekto požymio konstatavimas, nurodomi įmonės vidiniai teisės aktai, cituojamos jų nuostatos, neigiamos teismų išvados teigiant, kad teismai netinkamai įvertino lokalinius teisės aktus, taip pat reiškiamos abejonės dėl nukentėjusiojo parodymų vertinimo, teigiant, jog nukentėjusiojo parodymai prieštaringi, nenuoseklūs, neatitinka tikrovės, teigiama, kad nepašalintos abejonės dėl paties įvykio mechanizmo, apskritai abejonės nevertintos kaltinamojo naudai, be to, teismai tinkamai neįvertino kompleksinės mokslininkų specialistų, nepriklausomų ekspertų komisijos 2019 m. spalio 8 d. išvadų. Tokie teiginiai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų
7. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-393-489/2017, 2K-237-689/2018).
8. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi teismų sprendimų turinį, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo kasatoriai, neturi, o kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįstos, prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui. Kasatoriai iš esmės nesutinka su nuteistajam L. P. nepalankiu įrodymų vertinimu, prašo kitaip įvertinti lokalinius teisės aktus, kitus bylos įrodymus ir bylą jam nutraukti. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a> ir kt.).
9. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir įvertino visus bylos duomenis (nuteistojo L. P., nukentėjusiojo V. A., liudytojų parodymus, specialistų ir ekspertų paaiškinimus, specialisto išvadą, ekspertizės išvadas, kitus rašytinius bylos duomenis), juos vertino tiek atskirai, tiek ir kaip visumą, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais (o ne prielaidomis) pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės byloje nustatytos ir kokie duomenys jas pagrindžia. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, iš dalies tenkindamas gynėjo advokato E. Luotės prašymą, atliko dalinį įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis), t. y., siekdamas pašalinti prieštaravimus, nutarė dar kartą apklausti nepriklausomą ekspertą K. Serbentą, ekspertą T. Dėjų ir specialistę J. Rudienę. Proceso dalyviai uždavė ekspertams klausimus, aiškinosi jiems rūpimus klausimus. Teismas atmetė gynėjo prašymą išslaptinti standartinio tyrimo procedūras,,Darbų saugos ekspertinio tyrimo bendrieji principai“ LTEC-STPA-R-235, remdamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi, kurią pripažino pagrįsta ir teisėta, be to, minėtas dokumentas buvo tiriamas pirmosios instancijos teisme, ši teisminio proceso dalis teismo buvo pripažinta nevieša, atsižvelgiant į profesinės paslapties saugojimo interesą (BPK 9 straipsnio 1 dalis), taip pat iš bylos duomenų matyti, kad proceso dalyviai turėjo galimybę su šiuo dokumentu susipažinti. Išnagrinėjęs visus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistojo L. P. kaltės, kartu atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl faktinių bylos aplinkybių šioje byloje nustatymo teisingumo ir veikos kvalifikavimo tinkamumo. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismai, priimdami ginčijamus sprendimus, būtų nesilaikę įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis), t. y. kad vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertino šališkai, neatsižvelgė į kokias nors svarbias bylos aplinkybes.
10. Abiejų instancijų teismai nerado pagrindo abejoti nukentėjusiojo V. A. parodymų patikimumu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiojo viso proceso metu duotus parodymus, padarė išvadą, kad jie iš esmės nuoseklūs, todėl nėra pagrindo jais abejoti ir nesivadovauti. Nukentėjusysis parodymų nekeitė, tik papildydavo tam tikras aplinkybes arba jas patikslindavo, viso proceso metu nurodė tą patį įvykio mechanizmą. Beje, nukentėjusiojo parodymais teismai vadovavosi tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys ir įrodymai. Nustatant nelaimingo atsitikimo mechanizmą buvo vertinami ne tik nukentėjusiojo, bet ir liudytojų S. V. bei J. K. parodymai, jie išsamiai įvertinti (o ne ignoruoti), buvo lyginami ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais bylos įrodymais. Taip pat vertinti Kompleksinės mokslininkų specialistų, nepriklausomų ekspertų komisijos 2019 m. spalio 8 d. išvados, eksperimento duomenys ir padaryta išvada, kad šie duomenys nepaneigia išvadų, padarytų įvertinus ir tarpusavyje sugretinus nukentėjusiojo ir liudytojų S. V. bei J. K. parodymus. Abiejų instancijų teismai nustatė tą patį nelaimingo atsitikimo mechanizmą ir konstatavo, kad plastiko ryšuliai nukrito nuo žirklinio keltuvo platformos. Taigi nuteistojo L. P. versija, kad plastiko ryšuliai nukrito nuo pakeltų į viršų krautuvo šakių, motyvuotai paneigta, abejonių dėl šios aplinkybės nėra. Be to, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, šiuo atveju nėra svarbu, kiek konkrečiai ryšulių nukrito ant nukentėjusiojo, svarbiausia, nuo kur jie nukrito – nuo platformos ar krautuvo šakių. Kastuvo buvimas įvykio vietoje, jo padėtis taip pat nepaneigia aplinkybės, kad ryšuliai ant nukentėjusiojo užkrito nuo žirklinio keltuvo platformos.
11. Ekspertizės aktą ar eksperto arba specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgzLTIyMi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-283-222/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-283-222/2018">2K-283-222/2018</a>). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MzcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-437/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-437/2008">2K-7-437/2008</a>, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, vertinimas turi specifiką, kurią lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialiųjų žinių. Teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto. Taigi, vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą kaip įrodymą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, būtent: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialiųjų žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-316-699/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA2LTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-206-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-206-693/2017">2K-206-693/2017</a>, 2K-208-976/2017, 2K-97-976/2020). Pažymėtina, kad ekspertas (specialistas) privalo ekspertizę (objektų tyrimą) atlikti pagal kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkxLTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-191-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-191-507/2016">2K-191-507/2016</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA2LTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-206-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-206-693/2017">2K-206-693/2017</a>, 2K-177-895/2018, 2K-327-719/2018, 2K-97-976/2020). Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje nurodoma, jog vien tik tyrimo metodikos neatskleidimas pats savaime nesudaro pakankamo pagrindo eksperto ar specialisto išvadas vertinti kaip nepagrįstas ar nepatikimas BPK 20 straipsnio prasme (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA2LTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-206-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-206-693/2017">2K-206-693/2017</a>, 2K-97-976/2020).
12. Atitinkamai teismų praktikoje nurodoma, kad specialisto išvados (ekspertizės akto) neaiškumas, neišsamumas ar prieštaravimas bylos duomenims nagrinėjimo teisme metu yra šalinamas BPK nustatytais veiksmais, be kita ko, apklausiant išvadas pateikusį specialistą (ekspertą) ir prireikus skiriant naujus ekspertinius tyrimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-26/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-26/2010">2K-26/2010</a>, 2K-83/2013, 2K-57/2014, 2K-180/2014, 2K-7-358-303/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkxLTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-191-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-191-507/2016">2K-191-507/2016</a>, 2K-188-648/2017).
13. Kasaciniame skunde daug dėmesio skiriama Kompleksinės mokslininkų specialistų, nepriklausomų ekspertų komisijos 2019 m. spalio 8 d. išvadai, kurioje teigiama, kad tikroji pagrindinė V. A. traumavimo įvykio priežastis – nukentėjusiojo buvimas, išlipus iš automobilinio krautuvo kabinos, plastiko ryšulių kritimo iš aukštumos nuo darbo įrenginio (tikėtina – nuo pakeltų krautuvo šakių) momentu šalia krautuvo ir žirklinio keltuvo veikusių sveikatai pavojingų zonų konkrečioje ryšulių kritimo vietoje. Teismas, vertindamas šią išvadą, nustatė, kad pateikta tikėtina išvada dėl dviejų ryšulių kritimo iš aukštumos nuo pakeltų krautuvo šakių prieštarauja specialistės J. Rudienės ir eksperto T. Dėjaus padarytoms išvadoms, paaiškinimams teisme dėl nustatyto įvykio mechanizmo, remiasi tik fragmentiškai tirtomis aplinkybėmis (tirtų neidentiškų įvykio metu buvusių ryšulių savybėmis, charakteristikomis, stabilumo ir formos kitimo galimybėmis bei sąlygomis), tai nėra pakankamos aplinkybės vienokiai ar kitokiai išvadai šioje situacijoje padaryti. Nustatant priežastinį ryšį, išvadoje remiamasi daugiau teoriniais samprotavimais, bioritmų teorija, pateikiamas byloje esančių specialistų išvadų ir ekspertizės akto vertinimas, tačiau ji nėra padaryta konkrečių bylos aplinkybių, duomenų visumos pagrindu. Pažymėtina, kad abiejų instancijų teismai apklausė ekspertą K. Serbentą.
14. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų nepažeidė, taip pat laikėsi BPK 305 straipsnio, 324 straipsnio 6 dalies nuostatų.
Dėl BK 176 straipsnio 1 dalies taikymo
15. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. BK 176 straipsnyje įtvirtinto darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo subjektas yra specialusis – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibūdinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų atsakingas už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU0LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-154/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-154/2012">2K-154/2012</a>, 2K-182-677/2016, 2K-355-788/2016, 2K-104-648/2017 ir kt.). Kai pareigos, kylančios darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos srityje, darbdaviui atstovaujančio asmens yra perleistos paskirtiems kitiems įgaliotiems asmenims, pastarieji asmenys laikytini BK 176 straipsnyje nurodyto nusikaltimo subjektu. Sprendimas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo subjekto tokiais atvejais turi būti pagrįstas išvada, kad įgaliotam asmeniui konkrečiai buvo pavesta įgyvendinti teisės aktų reikalavimus būtent darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Tokiais atvejais paprastai vertinama įmonėje nustatyta prevencinių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarka, įgalioto asmens paskyrimą nustatančių dokumentų turinys, specializuoti kvalifikaciniai reikalavimai ir kiti šiam klausimui spręsti reikšmingi duomenys.
16. BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir tapo būtina sąlyga bei pagrindinė priežastis sunkiems padariniams kilti, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei.
17. Kasatoriai nurodo, kad, remiantis L. P. pareiginiais nuostatais (Darbuotojų saugos ir sveikatos vadovo nuostatais), jis nėra darbdavio įgaliotas asmuo ar jo atstovas visais saugos darbe klausimais ir nėra atsakingas už visus saugos darbe pažeidimus įmonėje, taip pat ir už nukentėjusiojo traumavimo įvykį. Teismai pernelyg sureikšmino jam priskirtą funkciją kontroliuoti, kaip padalinių vadovai užtikrina saugias ir sveikas darbo sąlygas. L. P. nepažeidė pareigos kontroliuoti, ar laiku bandomi potencialiai pavojingi įrenginiai ir kėlimo įrenginiai (pareiginių nuostatų 2.3.4 punktas), nes keltuvas 2016 m. balandžio 30 d. Keltuvo patikrinimo aktu buvo pripažintas tinkamu naudoti nuo 2016 m. balandžio 30 iki 2019 m. balandžio 30 d. Taip pat skunde neigiamas priežastinis ryšys, nurodant, kad tiesioginis priežastinis ryšys yra tarp cecho viršininko G. D. veiksmų, taip pat neveikimo ir nukentėjusiojo traumavimo. Taip pat kasatoriai kelia ir paties nukentėjusiojo neatsargių, aplaidžių veiksmų versiją (pažeidė darbo su žirkliniu keltuvu ir (ar) krautuvu taisykles).
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus teiginius ir juos pagrindžiančius argumentus, konstatuoja, kad kasatoriai iš esmės pateikia bylos įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimą, t. y., ginčijant BK 176 straipsnio 1 dalies specialiojo subjekto požymio konstatavimą ir jo atsakomybės ribų nustatymą, nurodomi įmonės vidiniai teisės aktai (Darbuotojų saugos ir sveikatos vadovo nuostatai, Antrinių žaliavų perdirbimo (3000) cecho viršininko pareiginiai nuostatai), cituojamos jų nuostatos, neigiamos teismų išvados teigiant, kad teismai netinkamai įvertino lokalinius teisės aktus. Tačiau iš teismų sprendimų turinio matyti, kad abiejų instancijų teismai, įvertinę byloje esančius įrodymus, padarė motyvuotą išvadą, jog konkrečiai nuteistajam L. P. buvo pavesta įgyvendinti teisės aktų reikalavimus darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Iš 2016 m. lapkričio 28 d. darbo sutarties matyti, kad L. P. buvo priimtas dirbti AB „P“ Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vadovu. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos vadovo nuostatus būtent darbuotojų saugos ir sveikatos vadovas L. P. buvo atsakingas už gamybinio traumatizmo ir profesinių ligų profilaktiką, saugą darbe, gaisrinę saugą, potencialiai pavojingų įrengimų techninės priežiūros kontrolę ir konsultavimo darbus, t. y. L. P. buvo darbdavio įgaliotas asmuo, kuris privalėjo tinkamai įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus AB „P“. Būtent L. P., privalėdamas kontroliuoti, kaip AB „P“ vykdomi saugos reikalavimai eksploatuojant kėlimo įrenginius, ir atsižvelgdamas į visas galinčias kilti rizikas bei jas įvertinęs, turėjo užtikrinti, jog prie žirklinio keltuvo būtų įrengtos techninės priemonės, ribojančios ryšulių judėjimą (virtimą) kroviniui judant per visą keltuvo aukštį, tačiau to nepadarė, nors turėjo tokią pareigą. Iš kasatorių akcentuojamo 2016 m. balandžio 30 d. Kėlimo mechanizmų patikrinimo akto matyti, kad jame nurodyta, jog hidraulinis keltuvas techniškai tvarkingas (metalo konstrukcijose, siūlėse trūkumų ir kitų defektų nerasta; ratai, būgnai, blokai, stabdžių įrengimai, sujungimo movos, svorio ir ilgio ribotuvai tvarkingi; plieniniai lynai, kablys, traversa, kiti pagalbiniai krūvio pakabinimo įtaisai tvarkingi ir pan.), prie pastabų pažymėta, kad nėra vartų. Taigi L. P., privalėdamas kontroliuoti, kaip vykdomi saugos reikalavimai eksploatuojant kėlimo įrenginius, ir atsižvelgdamas į visas galinčias kilti rizikas bei jas įvertinęs, turėjo užtikrinti, jog prie žirklinio keltuvo būtų įrengtos techninės priemonės, kurios ribotų keliamo krovinio virtimą nuo platformos ir taip saugotų darbuotojus nuo krovinio užkritimo ant jų, t. y. užtikrinti saugų darbą su hidrauliniu keltuvu (minėta, kad keltuvo patikrinimo aktu konstatuota, jog jis techniškai tvarkingas). Įvertinus galimą krovinio kritimo (virtimo) nuo kylančios ar besileidžiančios žirklinio keltuvo platformos riziką, buvo būtinas ryšulių virtimą ribojančio mechanizmo įrengimas, kuris galėtų apsaugoti darbuotojus nuo rimtų sužalojimų. To nepadarius, nukentėjo įmonės darbuotojas, tai buvo pagrindinė nelaimingo įvykio priežastis ir sąlyga.
19. Tai, kad įrenginys techniškai tvarkingas, nebūtinai reiškia, jog jis saugus. Tokiais atvejais, kai dėl kokių nors priežasčių darbuotojas (prie žirklinio keltuvo nebuvo įrengtos techninės priemonės, kurios ribotų keliamo krovinio virtimą nuo platformos ir taip saugotų darbuotojus nuo krovinio užkritimo ant jų) toliau dirba su pavojaus veiksniais susijusiame objekte, atsakingas asmuo, neužtikrinęs būtinų saugos ir sveikatos darbe priemonių, turi būti traukiamas teisinėn atsakomybėn, nes ir tokioje situacijoje neišnyksta priežastinis ryšys tarp netinkamo pareigų atlikimo ir padarinių atsiradimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTczLTY0OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-173-648/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-173-648/2017">2K-173-648/2017</a>, 2K-460-507/2016). Nustatant faktinį priežastinį ryšį, šiuo atveju atsakingo asmens veiksmai tampa būtinąja padarinių kilimo sąlyga, sukėlusia nelaimingą atsitikimą darbe.
20. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, turi būti nustatyta, kokius konkrečiai norminių aktų reikalavimų pažeidimus šis asmuo padarė ir kad būtent jie tapo būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis sunkiems padariniams kilti. Vertintinos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-320/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-320/2014">2K-320/2014</a>).
21. L. P. pažeidė teismų sprendimuose nurodytus teisės aktus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui ir tai sukėlė sunkius padarinius. Tarp L. P. veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, jeigu krovinys būtų tinkamai stabilizuotas, t. y. būtų panaudotos techninės priemonės, užtikrinančios krovinio stabilumą, ir nebūtų techninės galimybės jam nukristi nuo keltuvo platformos. Teismai nenustatė nukentėjusiojo neatsargių veiksmų. Tai, kad nukentėjusysis buvo keltuvo pavojingoje darbo zonoje, turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui, bet nelėmė nelaimingo atsitikimo, nes jeigu būtų įrengti krovinio sulaikymo mechanizmai (varteliai), tai net nukentėjusiajam būnant pavojingoje zonoje nelaimingas atsitikimas, dėl kurio darbuotojui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nebūtų įvykęs.
22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai vadovavosi tinkama teismų praktika, motyvuotai pasisakė ir tinkamai taikė BK 176 straipsnio 1 dalį, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar apeliacinės instancijos teismo nutartį kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo L. P. ir jo gynėjo advokato Edmundo Luotės kasacinį skundą.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Tomas Šeškauskas
Aurelijus Gutauskas
