Baudžiamoji byla Nr. 2K-400/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.6.2.; 2.1.15.3.3. (S)
2009 m. spalio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį trejiems metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 5 d. nutartis, kuria nuteistojo N. K. apeliacinis skundas atmestas.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu yra nuteistas ir G. P., apeliacinės instancijos teismo nutartimi šio nuteistojo skundas atmestas, tačiau ši nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutartis kasacine tvarka neapskųsta.
Civilinio ieškovo AB „L. g.“ filialo „K. g. i.“ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies – iš N. K. bei G. P. solidariai priteista 2 996,58 Lt nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,
n u s t a t ė :
N. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 30 d., apie 21.50 val., Žaslių geležinkelio stotyje, esančioje Kaišiadorių r., Žąslių geležinkelio stoties gyvenvietėje, Stoties g. 38, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupe su G. P., įsibrovė į patalpą ir, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė bendros 5 996,58 Lt vertės svetimo turto: AB „L. g.“ filialui „K. g. i.“ priklausančius kompiuterį „HP Compayda 5100MT“, monitorių LCD HPL 1740, kompiuterio klaviatūrą, kompiuterio pelę, nepertraukiamo srovės šaltinio („Microdowell B-BOX 750“) maitinimo laidą bei prijungimo kabelį prie kompiuterio tinklo.
Nuteistojo N. K. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 5 d. nutartį ir pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nuosprendį: N. K. paskirti švelnesnę bausmę, civiliniam ieškovui pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kasatorius nurodo, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų taikymo, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai be pagrindo nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe N. K. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką bei jo nuoširdaus gailėjimosi. Kasatorius pažymi, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas reglamentuoja kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, neskirstydamas šio prisipažinimo į visišką ir dalinį.
Skunde taip pat nurodoma, kad teismai neteisingai nustatė realiai padarytą turtinę žalą ir netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Kasatoriaus manymu, atsižvelgiant į tai, kad dalis daiktų (kompiuterio klaviatūra, pelė, laidas ir kabelis) buvo surasta, nenustačius tų daiktų vertės ir nesant duomenų, kad jie buvo sugadinti ir nebetinkami naudoti, laikytina, kad N. K. atlyginta realiai padarytos žalos dalis yra didesnė nei pusė, o civilinis ieškinys mažintinas. Be to, tie daiktai įmonei nebuvo grąžinti ne dėl nuteistojo kaltės, o dėl to, kad to nepadarė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kurių žinioje buvo ir liko nusikaltimo vietoje surasti daiktai. Kadangi byla buvo nagrinėjama teisme nedalyvaujant civilinio ieškovo atstovui, liko nežinoma jo nuostata dėl tų daiktų ir jų vertės. Taip pat nėra duomenų, ar civilinio ieškovo atstovas buvo informuotas, kad dalis pagrobtų daiktų nėra dingę, o yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų žinioje. Nėra duomenų ir apie tų daiktų grąžinimą civiliniam ieškovui arba jo atsisakymą daiktus priimti.
Kasatoriaus manymu, esant tokioms aplinkybėms, neatidėjus bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, nebuvo galima tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu turėjo pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimu į nuteistojo N. K. gynėjo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje teisingai atskleistas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinys. Teismo išvada nepripažinti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra pagrįsta, nes N. K. pripažino tik dalį nusikalstamų veiksmų, nepripažino esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, neigė išankstinį susitarimą su bendrininku, davė tik iš dalies teisingus parodymus, o tai nerodo, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismai tinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, o nagrinėjant bylą teisme niekam nekilo klausimų dėl civilinio ieškinio dydžio ar pagrįstumo, todėl nėra pagrindo tenkinti kasatoriaus prašymo ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Skiriant bausmę N. K. teisės taikymo klaidų nepadaryta. Prokuroras pažymi, kad kasatorius skunde nenurodė bausmės švelninimo motyvų bei kokią teisės normą pažeidė teismas, skirdamas nuteistajam bausmę.
Nuteistojo N. K. gynėjo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo
Kasaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys, kad teismai netinkamai aiškino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte esančias nuostatas ir nepagrįstai šio baudžiamojo įstatymo netaikė.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi šiame punkte nustatytos dvi savarankiškos lengvinančios aplinkybės. Viena iš jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taip pat būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Pagal baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir teismų praktiką asmens prisipažinimas yra būtina nuoširdaus gailėjimosi išraiška.
Teismų praktikoje konstatuota, kad asmens prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką yra laikomi atvejai, kai asmuo savanoriškai, neverčiamas objektyvių aplinkybių, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o jei nusikaltimas padarytas kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir jų kartu padarytas veikas (kasacinė nutartis Nr. 2K-609/2005). Dėl kaltininko prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką teismui pakanka nustatyti, kad kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-276/2006, 2K-496/2007). Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra laikomas tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (kasacinės nutartys Nr. 2K-539/2006, 2K-513/2007).
Kolegijos nagrinėjamoje byloje N. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus nuosekliai išdėstė bendrininkų sumanymą pagrobti kompiuterį ir sunaikinti jame esantį vaizdo įrašą, nurodė kartu su G. P. atliktų plėšimo veiksmų eigą. N. K. visiškai patvirtino kaltinime nurodytas įsibrovimo į geležinkelio įmonės patalpas aplinkybes, fizinio smurto prieš budėtoją panaudojimo faktą, kompiuterio pagrobimo aplinkybes (G. P. pabeldus į duris ir budėtojai jas atidarius, kaltininkai pateko į patalpą; G. P. nukentėjusiąją pastūmė, o šiai parkritus, N. K. laikė ją, kad nukentėjusioji nesipriešintų, tuo pasinaudojęs G. P. pagrobė kompiuterį). Nuteistasis N. K. nepripažino tik vienos kaltinime jam inkriminuojamos aplinkybės, kad jis grasino panaudoti smurtą prieš nukentėjusiąją, t. y. papjauti geležinkelio stoties budėtoją K. G., jeigu ji priešinsis ar po to kreipsis į policiją.
Sprendžiant iš apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio nustatomosios dalies ir plėšimo kvalifikavimo motyvų, grasinimas panaudoti fizinį smurtą nei G. P., nei N. K. nebuvo nustatytas, nes teismas konstatavo, kad tik dėl nuteistųjų prieš nukentėjusiąją panaudoto fizinio smurto buvo užtikrinta galimybė G. P. netrukdomai užvaldyti kompiuterį. Taigi darytina išvada, kad N. K. pripažino visas esmines teismo nustatytas kartu su bendrininku padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir taip prisipažino padaręs kvalifikuotą plėšimą. Apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad nuteistojo prisipažinimas yra dalinis, yra neparemta teismo nustatytų bylos aplinkybių analize, taip pat jokiais teisiniais argumentais ir laikytina nepagrįsta. Šis teismas nutartyje pabrėžė, kad N. K. buvo nenuoširdus, nes prisipažino iš dalies, tačiau visiškai nekonkretizavo, kokių esminių kvalifikuoto plėšimo aplinkybių nuteistasis nepripažino. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad N. K. pirmosios instancijos teisme apgailestavo dėl padarytos nusikalstamos veikos, vienintelis atlygino dalį turtinės žalos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad N. K. pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto – taikymo (BPK 383 straipsnis, 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kasacinės instancijos teismo kolegija taip pat pažymi, kad nors N. K. pripažinta dar viena (antroji) jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jam bausmė nešvelninama, o paliekama pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Tokio dydžio bausmė yra žemesnė, nei BK 180 straipsnio 2 dalyje nustatytos sankcijos vidurkis ir, atsižvelgiant į teismo nustatytą nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jo asmenybę ir kitas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes, nėra per griežta, atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles bei kriminalinės bausmės paskirtį (t. y. BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus).
Dėl BPK 115 straipsnio taikymo
Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai netinkamai, nesivadovaudami BPK 115 straipsniu, išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Kasatoriaus manymu, dėl teismo veiksmų neišsprendus daiktinių įrodymų likimo, neišklausius civilinio ieškovo nuomonės, nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio, pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu turėjo pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kasacinės instancijos teismas pagal gautus skundus gali tikrinti, ar žemesnės instancijos teismai priėmė teisėtus sprendimus dėl civilinių ieškinių tenkinimo ar netenkinimo, taip pat spręsti, ar tinkamai buvo taikyti įstatymai nustatant nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį. Tikrindamas šiuo aspektu teismų sprendimus kasacinės instancijos teismas tiria ir tai, ar teismai BPK 115 straipsnio tvarka spręsdami civilinį ieškinį nepadarė esminių BPK pažeidimų.
Baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas) nustato teismui pareigą išspręsti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta. To paties straipsnio 2 dalis numato tik išimtinius atvejus, kai teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į jo ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl šio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka – kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos.
Civilinis ieškovas AB „L. g.“ filialas „K. g. i.“ šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 996,58 Lt žalos, atsiradusios nuteistiesiems pagrobus įmonei priklausantį turtą, atlyginimo. Civilinis ieškovas patirtą turtinę žalą pagrindė nurodydamas konkrečius dėl nusikalstamos veikos prarastus daiktus: kompiuterį „HP Compayda 5100MT“, monitorių LCD HPL 1740, kompiuterio klaviatūrą, kompiuterio pelę, nepertraukiamo srovės šaltinio (Microdowell B-BOX 750) maitinimo laidą ir prijungimo kabelį prie kompiuterio bei šių daiktų bendrą vertę. Byloje esantys įrodymai dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio privalėjo būti ištirti pasinaudojant BPK nuostatomis.
Tačiau iš bylos duomenų taip pat matyti, kad, pažeidžiant BPK 115, 289 straipsnių reikalavimus, įvykio vietos apžiūros metu rastos pagrobto kompiuterio dalys – pelė, klaviatūra ir jungiamieji laidai, kurie ikiteisminio tyrimo buvo apžiūrėti ir saugomi policijos komisariate kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti (daiktiniai įrodymai), teisme nebuvo apžiūrėti, atskirai jų vertė nenustatyta, būklė ir tinkamumas naudoti liko neįvertintas. Pažeidžiant BPK 307 straipsnio 6 dalies 2 punkto reikalavimus teismai nepriėmė jokio sprendimo dėl šių daiktinių įrodymų likimo, jų galimo grąžinimo civiliniam ieškovui. Kasaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys, kad yra būtina civilinį ieškinį pagrįsti įrodymais, o atskiroms kompiuterio dalims tebesant bylos tyrėjų žinioje, dalis civilinio ieškinio liko neįrodyta, grąžinus civiliniam ieškovui dalį daiktų civilinio ieškinio dydis galėjo sumažėti.
Kolegija sprendžia, kad nagrinėdamas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus pirmosios instancijos teismas padarė pirmiau paminėtus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, o apeliacinės instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių šių pažeidimų ištaisyti. Tačiau BPK pažeidimai nėra esminiai, dėl kurių būtų pagrindas naikinti ar keisti teismų priimtus sprendimus, nes jie iš esmės nesuvaržė N. K. teisių ir nesukliudė teismui iš esmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Atsižvelgiant į baudžiamojo proceso greitumo principą, į tai, kad padarytos turtinės žalos dydį iš esmės sudaro pagrobto ir negrąžinto kompiuterio vertė, o rastos įvykio vietoje atskiros dalys neturėtų turėti didelės įtakos priteistos atlyginti turtinės žalos pokyčiams, konstatuoti pažeidimai taisytini bei priteistino civilinio ieškinio konkretaus dydžio klausimai spręstini ne pasinaudojant baudžiamojo proceso įstatymo išimtimi, numatyta BPK 115 straipsnio 2 dalyje, tačiau BPK 361-362 straipsniuose nustatyta tvarka, t.y. nuosprendžio vykdymo stadijoje išsprendžiant teismų neišspręstą daiktinių įrodymų klausimą bei pašalinant esančius neaiškumus dėl tikslaus atlygintinos turtinės žalos dydžio.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 5 d. nutartį.
Pripažinti N. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Kitas nuosprendžio ir apeliacinės nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Antanas Klimavičius
Tomas Šeškauskas
