N. B. pagal BK 284 str., 129 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K–304/2009 nuasmeninta

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.2, 1.2.3.1.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Antano Klimavičiaus, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Gudžiūnui,

gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui,

nukentėjusiajai I. B.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutarties.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu N. B. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį N. B. išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Iš N. B. priteista nukentėjusiajai I. B. 5863,80 Lt turtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiosios ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas. Valstybinei ligonių kasai iš N. B. priteista 13 789 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartimi nuteistojo N. B. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nukentėjusiosios bei prokuroro, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

N. B. nuteistas už tai, kad tyčia nužudė P. C.: 2008 m. gegužės 17 d., apie 20.30 val., Zarasų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip tris kartus sudavė nukentėjusiajam P. C. per petį ir galvą, padarydamas jam galvos muštinę žaizdą, kaukolės skliauto ir pamato lūžimą, galvos smegenų sumušimą, subdurinę hematomą kairiame galvos smegenų pusrutulyje (125 ml kraujo krešulys) – sužalojimą, vertinamą kaip sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to įvykus galvos smegenų dislokacijai, suspaudimui, smegenų komai, ūmiam kvėpavimo veiklos nepakankamumui, nukentėjusysis 2008 m. rugpjūčio 12 d. mirė.

Kasaciniu skundu nuteistasis N. B. prašo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 29 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartį dėl neteisingai paskirtos bausmės pakeisti ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Kasatorius teigia, kad jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, teismų sprendimai dėl bausmės dydžio nepagrįsti ir neteisingi.

Bausmė turi būti skiriama atsižvelgiant į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas svarbias aplinkybes. Kasatorius mano, kad į šiuos reikalavimus nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė.

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 59 straipsnio nuostatas. Jis ir ikiteisminio tyrimo, ir teismo posėdžio metu nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, labai gailėjosi ir gailisi sukėlęs negrįžtamas pasekmes, beveik kasdien nukentėjusįjį lankė gydymo įstaigoje (ligoninėje), nuolat pirko būtinų bei reikalingų gydymui vaistų. Tai rodo, kad jis nebuvo abejingas nukentėjusiojo sveikatai bei galimomis pasekmėmis ir ėmėsi visų priemonių padėti nukentėjusiajam. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis, tai laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Skiriant bausmę į ją turi būti atsižvelgiama. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai atsižvelgė į šią aplinkybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-659/2004). Skirdamas bausmę teismas turėjo atsižvelgti ir į BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. į tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas paties nukentėjusio asmens elgesys. Kasatorius teigia, kad tikslo nužudyti nukentėjusįjį neturėjo, nusikalstama veika buvo padaryta aiškinantis tarpusavio santykius. Nukentėjusiajam P. C. smūgiai buvo suduoti atėmus iš jo pliauską, kuria šis jam grasino suduoti. Nusikalstamą veiką padarė įsikarščiavęs, o tokią jo būseną lėmė paties nukentėjusiojo veiksmai ir elgesys – šis be jokios priežasties jį užsipuolė, suplėšė drabužius, išmetė iš buto, nors iki įvykio tarpusavio santykiai buvo geri. Tai, kad jis nesąs konfliktiškas ar agresyvus, patvirtino ir konfliktą matęs V. G. bei seniai jį pažįstanti D. G. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad konflikto pradžioje jis jokių elgesio taisyklių nepažeidė, pas gerą pažįstamą užėjo paprašyti cigaretės, tačiau nukentėjusysis į tai labai neigiamai sureagavo, būtent nukentėjusysis buvo šio konflikto iniciatorius. Jis, veikęs neapibrėžta tyčia, nemanė, kad jo veiksmai gali sukelti tokius padarinius. Apeliacinės instancijos teismas į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė, nors pagal faktines bylos aplinkybes, teisingumo principus ir BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas turėjo ir galėjo atsižvelgti. Buvo būtina įvertinti ir tai, kad jis iki šio įvykio niekada nebuvo teistas, esąs ypatingai jauno amžiaus, pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas teigiamai. Po nusikalstamos veikos atsiprašė giminių, pirko vaistus nukentėjusiam pagal gydytojų išrašytus ir pateiktus receptus. Teismo posėdžio metu pateikė teismui įrodymus, kad atlygino dalį žalos ligonių kasai. Tai priskirtina BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei. Jo pastangos atlyginti likusią padarytosios žalos dalį yra nuoširdžios. Nukentėjusios I. B. jis prašė nurodyti banko sąskaitą, kad galėtų pervesti dalį nusikalstama veika padarytos žalos, tačiau ši atsisakė nurodyti banko sąskaitą ir pareikalavo visos žalos atlyginimo iš karto. Atlyginti visą žalą iš karto jis neturi realių finansinių galimybių. Žemesnės instancijos teismai tinkamai į visus nurodytus argumentus tinkamai neatsižvelgė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartyje išaiškinta, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką ir kaltąjį asmenį. Todėl BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Tokiu atveju teismas privalo įvertinti veikos pavojingumą ir visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat nepažeisdamas asmenų lygybės prieš įstatymą principo (turima mintyje nukentėjusiojo ir kitų asmenų teisių) ir padaręs išvadą, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje nustatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kartu akcentuojama, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinė nutartis Nr. 2K-88/2008). Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į nurodytą teismų praktiką, o tai taip pat turėjo įtakos neteisingai bei nepagrįstai nutarčiai priimti. Kasatorius mano, kad teismas netinkamai įvertino jo nurodytas aplinkybes dėl situacijos išskirtinumo, t. y. tai, kad jis iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas, neturi priešingo teisei nusistatymo, turi darbą, nuolatinę gyvenamąją vietą, su tėvais, broliu bei seserimi jį sieja stiprūs dvasiniai ryšiai. Atlikus paskirtą devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, šie teigiami ryšiai bus smarkiai pažeisti. Taip pat teismas neatsižvelgė, kad byloje nustatytos mažiausiai trys jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Visa tai sudaro pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę bausmę, negu paskyrė teismai. Skiriant bausmę turi būti stengiamasi pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje. Paskiriant jam devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, akivaizdžiai pažeistas BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisingumo principas, paskirta bausmė neatitinka bausmės tikslų. Todėl apeliacinės instancijos teismo argumentai bei motyvai, kad nėra pagrindo jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų bei skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, yra nepagrįsti.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo prašymo pakeisti teismų sprendimus ir paskirti švelnesnę, negu numatyta įstatyme, bausmę

Nuteistasis N. B., neneigdamas savo kaltės ir neginčydamas padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, prašo pakeisti teismų sprendimus – taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Kasatoriaus prašymas ir jį pagrindžiantys argumentai atmestini.

BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. N. B. paskirtas laisvės atėmimas devyneriems metams, t. y. paskirta bausmė, kuri yra mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalies turinyje konkrečių aplinkybių, kurioms esant teismas galėtų konstatuoti prieštaravimą teisingumo principui, nenustatyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, sukeliantis negrįžtamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas skiriant bausmes nužudymų bylose, būtina nustatyti išimtines aplinkybes, rodančias, kad šio nusikaltimo pavojingumas, įvertinus jo motyvus, tikslus, padarymo būdą, kilusius padarinius, yra daug mažesnis negu rūšinis nužudymo pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo BK 129 straipsnio sankcijose. Be to, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašė pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas atsakydamas į apelianto argumentus, kurie iš esmės pakartoti ir kasaciniame skunde, pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo nurodytos aplinkybės – anksčiau neteistas, teigiamai apibūdinamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą – nėra išimtinės, ir tokią savo išvadą tinkamai motyvavo. Nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama, jeigu nustatoma, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Byloje nustatyta, kad N. B. net tris kartus veržėsi į nukentėjusiojo butą. Trečią kartą nuteistasis į P. C. butą įsibrovė išlaužęs buto duris, todėl nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog P. C. provokavo konfliktą ar elgėsi rizikingai, negalima. Pirmosios instancijos teismas netgi konstatavo, kad N. B., išlauždamas duris ir įsibraudamas į butą, pažeidė nukentėjusiojo būsto neliečiamumą ir sudarė sąlygas gintis nuo įsibrovimo. Teismai, remdamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Nuteistasis nukentėjusiajai žalos neatlygino, todėl kasatoriaus argumentai dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo atmestini. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, į ją, taip pat į kitas nuosprendyje nurodytas bei kasatoriaus paminėtas (į nuteistojo amžių, į tai, kad anksčiau neteistas ir kt.) aplinkybes atsižvelgta skiriant mažesnę bausmę, nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis. Dėl to, kas išdėstyta, pripažinti, kad N. B. už padarytą nusikaltimą bausmė paskirta pažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra pagrindo.

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir paskesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo N. B. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Antanas Klimavičius

Aldona Rakauskienė