Baudžiamoji byla Nr. 2K–303/2009 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.17.3.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Masioko, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 150 MGL (18 750 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu bei BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2006 m. spalio 19 d. iki 2006 m. spalio 21 d. ir nustatyta, kad baudos dydis, kurį nuteistasis per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, yra 146 MGL (18 250 Lt). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi automobilis „Renault Trafic“ bei automobiliui priklausantys dokumentai – registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros talonas Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties tarptautinis liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskuoti.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, kuria nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą,
n u s t a t ė :
A. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių bendra vertė viršija 250 MGL sumą, t. y.: 2006 m. spalio 19 d., 17.50 val., Plungės rajone, kelyje Tauragė–Mažeikiai, ties kelių Tauragė–Mažeikiai ir Šiauliai–Palanga sankirta, automobiliu „Reanault Trafic“ (valst. (duomenys neskelbtini)), registruotu J. K. vardu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2, 2.1 ir 2.1.1 punktų reikalavimus, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžia gabenti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais–banderolėmis, bei pažeisdamas šių taisyklių 3.3 punkto reikalavimus, kurie draudžia fiziniams asmenims gabenti įvežtus iš Europos Bendrijos muitų teritorijai nepriskirtų šalių arba teritorijų (toliau vadinama – trečiosios šalys) į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui viršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto leidžiamo keleiviams įvežti iš trečiųjų šalių be importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio tabako gaminių dvigubą kiekį, ir viršydamas dvigubą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo, pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 8.1.1 punkte nustatytą 200 vnt. cigarečių kiekį, neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes – Rusijos Federacijos banderolėmis paženklintus 37 490 pakelių cigarečių „Prima“ bei 3000 pakelių cigarečių „Saint George Lights“, kurių bendra vertė 79 120,60 Lt.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti.
Kasatorius teigia, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimai yra neteisėti, nes teismai baudžiamąjį įstatymą taikė netinkamai, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, suvaržiusių įstatymu garantuotas kaltinamojo teises, sukliudžiusių išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus.
Kasatorius teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriais teismas vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, surinkti šiurkščiai pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Teismas, pažeisdamas BPK 242, 301 straipsnių nuostatas, padarytų pažeidimų neįvertino.
Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Šiaulių rinktinės darbuotojai R. M., S. V., D. V., A. V., S. B., turėdami operatyvinę informaciją apie D. L. 2006 m. spalio 19 d. daromą nusikalstamą veiką, vykdė D. L., o kartu ir jo (kasatoriaus) sekimą, nors jis jokio ryšio su D. L. bei jo veiksmais neturėjo. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo (2002 m. birželio 20 d. Nr. IX-965) 3 straipsnio 4 dalį operatyvinė informacija yra operatyvinės veiklos subjektų operatyvinių veiksmų atlikimo metu, sprendžiant operatyvinės veiklos uždavinius, gauti ir teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti duomenys, todėl, norint nustatyti, ar teisėtu pagrindu buvo taikomi operatyviniai veiksmai, ar tam buvo operatyvinio tyrimo pagrindai, numatyti šio įstatymo 9 straipsnyje, būtina patikrinti šios tarnybos turimus duomenis. Teismas šių duomenų nepareikalavo ir nepatikrino ex officio, apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliacinio skundo argumentų nepasisakė. Teismas, nenagrinėdamas šiuo aspektu nurodytų apeliacinio skundo argumentų, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad D. L. sekimas ir jo persekiojimas bandant sulaikyti, buvo vykdomas pažeidžiant BPK 160 straipsnio reikalavimus, todėl R. M., S. V., D. V., A. V., S. B. vykdyto sekimo metu nustatyti duomenys, jų parodymai apie įvykio aplinkybes negali būti pagrindas priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Reikalavimas vertinant įrodymus vadovautis įstatymu reiškia, kad pirmiausia turi būti nustatyta, ar įrodymai atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus. Faktinių duomenų, surinktų atliekant operatyvinę veiklą, specifiką lemia tai, kad jie turi atitikti BPK 20 straipsnio ir Operatyvinės veiklos įstatymo bei BPK 160 straipsnio reikalavimus. Teismų atliekamas tikrinimas turi būti vykdomas laikantis procesinio teisingumo (sąžiningumo), rungimosi, šalių lygybės principų, tinkamai užtikrinant kaltinamojo teisę į gynybą, laikantis principų, kylančių iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos). Kasatorius mano, kad pareigūnai pažeidė Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus ir šį pažeidimą turėjo konstatuoti teismas. To nepadarydamas, teismas pažeidė nešališkumo principą, deklaruojamą Konvencijos 6 straipsnyje.
BPK 166 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą priima prokuroras, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas ar šio įgaliotas asmuo ant pareiškimo, pranešimo ar skundo apie nusikalstamą veiką užrašydami rezoliuciją. Kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradžios atvejis užregistruojamas nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 1-58 patvirtintoje ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarkos rekomendacijų 2.2 punkte nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo vadovo įgaliotas asmuo – tai įstaigos darbuotojas, kuriam įstaigos vadovo įsakymu suteikiama teisė priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Šių rekomendacijų 2.5.2 papunktyje nurodyta, kad rezoliucija pradėti ikiteisminį tyrimą yra prokuroro, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo ar įgalioto asmens tarnybinio pranešimo rezoliucinėje dalyje priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl konkrečios nusikalstamos veikos, nurodant Baudžiamojo kodekso straipsnį, 7 punkte –kad, neatidėliotino patikrinimo metu pasitvirtinus informacijai apie nusikalstamą veiką, įgaliotas asmuo, surašęs tarnybinį pranešimą ar gavęs tarnybinį pranešimą, skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką ir surašęs nustatytos formos protokolą–pareiškimą, užrašo rezoliuciją pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlieka būtinus tyrimo veiksmus, prireikus iškviečia būtinus specialistus, o 10 punkte – kad įgaliotas asmuo, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą, t. y. ant skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką užrašo rezoliuciją pradėti ikiteisminį tyrimą, užregistruoja ikiteisminio tyrimo pradėjimą Registracijos žurnale, organizuoja neatidėliotinų tyrimo veiksmų atlikimą arba pats juos atlieka. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ikiteisminį tyrimą pradėjo VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Šiaulių rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėjas A. S., kuris 2006 m. spalio 19 d. surašė tarnybinį pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą vadovaujantis VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Šiaulių rinktinės operatyvinis veiklos skyriaus specialisto S. B. tarnybiniu pranešimu. S. B. 2006 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime, be kitų aplinkybių, nurodyta, kad S. B. po A. K. sulaikymo persekiojo D. L. vairuojamą automobilį, kad A. K., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių miesto VPK areštinę. Jame buvo nurodytas ir tikslus cigarečių kiekis, kuris, kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, buvo nustatytas automobilį su cigaretėmis pristačius į užkardą ir atlikus daiktinių įrodymų apžiūrą. Tai rodo, kad tarnybinis pranešimas surašytas vėliau. Nei ant A. S., nei ant S. B. tarnybinių pranešimų jokių rezoliucijų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nėra, ikiteisminio tyrimo registracija neatlikta. Iš jo (kasatoriaus) sulaikymo protokolo matyti, kad protokolą surašė tyrėjas A. S., kuris jo sulaikymo metu, t. y. 2006 m. spalio 19 d. 17.50 val., įvykio vietoje nebuvo. Šie duomenys patvirtina, kad S. B. tarnybinį pranešimą, kurio pagrindu galėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, surašė po jo uždarymo į areštinę bei daiktinių įrodymų apžiūros, vykusios 2006 m. spalio 20 d. Duomenys apie jo sulaikymą, rastų cigarečių kiekį, D. L. persekiojimą ir A. S. 2006 m. spalio 19 d. surašyto tarnybinio pranešimo numeris 05-1-7089-06, kuris yra ne tarnybinio pranešimo registracijos, o baudžiamosios bylos numeris, rodo, kad šis pranešimas buvo surašytas jau po pirminių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo. Iš minėtų dokumentų darytina išvada, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek ir pirminiai procesiniai veiksmai – įvykio vietos apžiūra, jo (kasatoriaus) sulaikymas, dokumentų ir daiktų paėmimas bei kt., – buvo pradėti ir atliekami pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus, todėl surinkti duomenys neturi įrodomosios reikšmės. Šių apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenagrinėjo ir nevertino. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas teisėtai, pagal A. S. tarnybinį pranešimą, prieštarauja nurodytiems faktiniams bylos duomenims.
Kasatorius teigia, kad 2006 m. spalio 19 d. D. V. surašytas įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolas gali būti suklastotas. Protokolas surašytas kompiuteriu, faktiškai buvo atliktas asmens ir jo vairuojamo automobilio sulaikymas. Tai patvirtina sulaikymo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis sulaikytas įvykio vietoje. Siekiant paimti dokumentus bei kitus daiktus būtina atlikti kratą (poėmį). Šiems veiksmams atlikti, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, reikalinga teismo sankcija (BPK 145, 146, 147 straipsnių reikalavimai), o ji nebuvo gauta. Įvykio vietos apžiūros protokole, tikėtina, nurodytos melagingos aplinkybės ir faktai. Jame nurodyta, kad rastas konkretus cigarečių kiekis. Iš vėlesnio dokumento, t. y. 2006 m. spalio 20 d. daiktų apžiūros protokolo ir prie jo esančių nuotraukų, matyti, kad visos dėžės su cigaretėmis iškrautos VSAT Mažeikių būstinės teritorijoje. Nuotraukose matomos tik kai kurios atplėštos dėžės. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodytas konkretus cigarečių pakelių skaičius, tačiau lieka neaišku, kaip tai buvo nustatyta. Tai, kad įvykio vietoje cigarečių pakeliai nebuvo skaičiuojami, patvirtino liudytojai R. M., S. V., D.V., nurodę, kad dėžės ir cigaretės buvo skaičiuojamos tik užkardoje. Liudytojas D. V. nurodė, kad jeigu protokole yra jo parašas, reiškia, kad jie skaičiavo cigaretes įvykio vietoje, tačiau tai prieštarauja kitų liudytojų duotiems parodymams. Krata yra procesinės prievartos priemonė. Kaip matyti iš tyrimo medžiagos, jis pareigūnų buvo sustabdytas, prievarta apžiūrėtas jo vairuojamas automobilis, atlikta jo asmens krata, o automobilyje esančių daiktų tyrimas neatliktas. Įvykio vietos apžiūros protokolas yra neteisėtas, todėl šis dokumentas negalėjo būti vertinamas kaip įrodymas. Be to, įvykio vietos apžiūros protokole konkretūs paimti daiktai neišvardyti, todėl laikytina, kad nenustatyta ir neįrodyta, kokie daiktai buvo paimti, t. y. nėra daiktinių įrodymų. Šis procesinis veiksmas atliktas nepradėjus ikiteisminio tyrimo, nes tyrėjo A. S. įvykio vietoje nebuvo, specialistas S. B. buvo išvykęs iš įvykio vietos, o įvykio vietos apžiūros protokolą surašęs specialistas D. V. tarnybinio pranešimo nerašė ir sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo nepriėmė. Apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad BPK 179 straipsnio reikalavimai nepažeisti, kad pareigūnas protokole nurodė tikrąją apžiūros vietą ir tikrąjį laiką, kad nurodytu automobiliu buvo gabenamos dėžės su cigaretėmis, yra prieštaringa. Teismas, pripažinęs, kad įvykio vietos apžiūros protokolas buvo surašytas neatlikus automobilyje buvusių daiktų apžiūros, mano, kad šis dokumentas, gali būti pripažįstamas iš dalies teisėtu. Tai prieštarauja teisėtumo principui, nes dokumentas, kaip vientisas procesinis dokumentas, negali būti „dalinai“ teisingas ir „dalinai“ neteisingas. Toks dokumentas neturi įrodomosios reikšmės (BPK 20 straipsnis), todėl teismas, remdamasis juo, pažeidė nešališkumo principą. 2006 m. spalio 20 d. daiktų apžiūros protokolas yra suklastotas, todėl neturi jokios įrodomosios reikšmės. Prokuroras E. Bagdonas 2006 m. lapkričio 16 d. rašytiniame nurodyme ikiteisminio tyrimo pareigūnui nurodė, kad jis privalo detaliai aprašyti automobilį, kuris buvo sulaikytas įvykio vietoje, ir daiktus. Prokuroro S. Pleinio rašytiniame nurodyme rašoma, kad prie įvykio vietos apžiūros protokolo yra nuotraukos, tačiau prie protokolo jų nėra. Jos yra prie daiktinių įrodymų apžiūros protokolo. Protokole yra nurodyta, kad rastos 75 kartoninės dėžės cigarečių „Prima“. Iš nuotraukų matyti, kad ant kartoninių dėžių yra užrašas „Nevo tabak“, o ne „Prima“, ant pakelių yra ne lietuviškas, o rusiškas „Primos“ užrašas. Jokių duomenų, kad ant cigarečių pakelių yra Rusijos Federacijos banderolės, protokole neužfiksuota. Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pradėjus apžiūrą, nufotografavus automobilį ir dėžes, jis buvo pakviestas apklausti liudytojus ir tik po to baigė daiktų apžiūrą. Teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad protokole nurodyti duomenys apie daiktų apžiūros laiką bei kiti duomenys neatitinka faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tikslus cigarečių kiekis nurodomas ankstesniuose tarnybiniuose pranešimuose, padaryta neįvertinus tos aplinkybės, kad tarnybiniuose pranešimuose surašyti duomenys nustatyti tik po daiktinių įrodymų apžiūros, o tai, kad prokuroras davė nurodymą apžiūrėti automobilį po jo apžiūros, rodo, kad automobilio apžiūros protokolas jame nurodyta data nebuvo surašytas. Šių aplinkybių nenagrinėjimas rodo apeliacinio teismo nešališkumo principo pažeidimą. Jo sulaikymo protokolas taip pat neatitinka faktinių aplinkybių. 2006 m. spalio 19 d. sulaikymo protokolą surašė ne tie asmenys, kurie jį (kasatorių) sulaikė, o tyrėjas A. S., kurio įvykio vietoje nebuvo. Tai, kad sulaikymo protokole yra nurodytos kitos nei faktiškai buvo aplinkybės, rodo apie šio procesinio veiksmo neteisėtumą. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos kvalifikaciją, ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi teisę taikyti šią procesinės prievartos priemonę. Ikiteisminis tyrimas jo sulaikymo metu nebuvo pradėtas, todėl sulaikymas buvo neteisėtas, atliktas pažeidžiant asmens teises, garantuotas BPK 44 straipsnyje. Šių apeliacinio skundo motyvų apeliacinės instancijos teismas apskritai nenagrinėjo. Paimtos cigaretės nebuvo apžiūrėtos ir detaliai aprašytos, nenurodyti ant jų buvę įrašai, datos, banderolių numeriai, nebuvo užantspauduotos ir perduotos saugoti. To neatlikus negalima tvirtinti, kad tai yra tie patys daiktai. Šiuos pažeidimus patvirtina ir kvitai, kuriuose nurodyta, kad daiktai perduoti saugoti. Teismas cigarečių kaip nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio l dalyje, objekto netyrė. Šių apeliacinio skundo motyvų apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo.
Byloje nenustatyta, ar visose dėžėse buvo cigaretės, ar visuose pakeliuose buvo tabakas, ar jis atitinka „Primos“, „Saint George Lights“ cigarečių kokybę, nors pagal šiuos pavadinimus apskaičiuotos kainos ir jais grindžiama kaltinimo apimtis. 2006 m. spalio 25 d. Šiaulių teritorinės muitinės rašte nurodyta, kad cigaretės, kuriose yra tabako, Europos Bendrijos integruoto tarifo kodas – 2402.20.90.00. Rašte nurodyto pavadinimo cigarečių, importuotų iš Rusijos Federacijos, nėra. Šiame rašte nurodyta ir cigarečių vertė. Kasatorius teigia, kad iš šio rašto duomenų neaišku kokiu pagrindu nustatytas rastų ir paimtų cigarečių kodas, kokiu pagrindu ir kaip nustatyta kaina. Dėl cigarečių vertės byloje nėra jokių konkrečių duomenų. Cigaretės nepateikiamos teritorinei muitinei, todėl vadovautis šios institucijos duomenimis, kuriuos ji pateikė neapžiūrėjusi ir neįvertinusi visos produkcijos, negalima. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė šiuos apeliacinio skundo argumentus, nurodydamas, kad cigarečių tyrimo atlikti nereikia, nes pagal akcizų įstatymo reikalavimus akcizais apmokestinamas apdorotas tabakas, kuris ir rastas automobilyje. Teismas mano, kad cigarečių „Prima“ ir „Saint George Lights“ gabenimo faktas akivaizdus, o jų vertės nustatymas yra muitinės kompetencija.
Be to, kasatorius teigia, kad bylos duomenys duoda pagrindo manyti, jog atliekant tyrimą buvo nuslėpti svarbūs duomenys, pagrindžiantys jo nekaltumą. Nors ikiteisminio tyrimo metu buvo reikalaujami duomenys iš telekomunikacijos įmonių, tačiau gauti duomenys nepridėti prie bylos. Šios aplinkybės buvo svarbios nagrinėjant kaltės klausimą, tačiau teismas jų neišnagrinėjo, tai duoda pagrindą manyti, kad teismas buvo šališkas ir neobjektyvus. Be to, ir ikiteisminis tyrimas atliktas neteisėtai panaudojant psichologinę prievartą. Tai patvirtina ne tik pirmiau minėti neteisėti procesiniai veiksmai. Prieš apklausiant kaip liudytoją I. L., buvo parašytas jos atviras prisipažinimas, o tai rodo, kad ji buvo įtariama bendrininkaujant nusikaltime. Apklausant ją kaip įtariamąją buvo šiurkščiai pažeisti įstatymų reikalavimai ir jos apklausa yra niekinė. Kaip įtariamoji buvo apklausta ir automobilio savininkė J. K. Jos apklausoje dalyvavo advokatas, o tai rodo, kad ji taip pat buvo įtariama bendrininkavimu nusikaltime, todėl jos parodymai yra niekiniai. Jam įtarimai buvo pareikšti ne vieną kartą, tačiau dėl vėliau pateikto įtarimo jis neapklaustas. Tai rodo, kad tyrėjas, pažeisdamas įtariamojo teises, neleido duoti parodymų ir užrašė tik tai, kas, jo nuomone, reikalinga. Šių apeliacinio skundo motyvų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenagrinėjo.
Liudytojai R. M., D. V., A. V., S. B. teismo posėdžio metu parodė, kad vairuotojo kabina nuo krovinio skyriaus nebuvo atskirta užuolaidomis ar pertvara. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. V. nurodė, kad tik užkardoje pastebėjo, jog nėra pertvaros, nors pats dalyvavo automobilio „Renault Trafic“ sulaikyme. Liudytojas S. B. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad atidarius sulaikyto automobilio duris pastebėjo, jog automobilyje yra cigaretės. Automobilis šių pareigūnų buvo sulaikytas užvažiavus priešpriešais, prieš tai prasilenkus. Jeigu jame nebuvo pertvaros, tai pareigūnai iš karto turėjo pastebėti ten buvusias cigaretes. Tai, kad automobilyje, iki jį fotografuojant užkardoje, buvo užuolaidėlės, patvirtino liudytoja J. K., liudytojas E. D. Teismas nepagrįstai vadovavosi suinteresuotų liudytojų R. M., D. V., A. V., S. B., S. V. nenuosekliais parodymais, nepagrįstai neatsižvelgė į jo duotus parodymus, kad jis nežinojo, ką automobilyje veža, kad iš vairuotojo kabinos, esant pertvarai, jis negalėjo matyti, kas yra kėbule. Žinodamas, kad automobilyje gali būti akcizais apmokestinamos prekės, už kurių gabenimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, jis niekada jų nebūtų vežęs, juo labiau atvirai matant prasilenkiantiems automobilių vairuotojams. Pareigūnai, sulaikę automobilį, nuėmė pertvarą, taip sąmoningai nuslėpė esminę aplinkybę. Teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi ne įrodymais, o prielaidomis apie tai, kad jis turėjo suprasti, jog automobilis buvo pakrautas. Automobilį prašė pervaryti asmuo, vardu Tomas, kurio nei pavardės, nei gyvenamosios vietos ar telefono jis nežino. Nežinojimas nepaneigia jo nurodytų aplinkybių, kad jis veikė pagal Tomo nurodymą.
Pagal 200l m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. X-569 17 straipsnio 4 dalies reikalavimus, 2004 m. gegužės 26 d. Nr. 4-200 ūkio ministro įsakymo „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 3.1 punktą fiziniams asmenims leidžiama laikyti nepaženklintus finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis – tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 100 pakelių cigarečių. Jis (kasatorius) nuteistas neatsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas. Jeigu teismas pripažino esant nenuginčijamų įrodymų, kad jis neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes, tai turėjo pašalinti iš kaltinimo 100 pakelių cigarečių laikymą, nes tokį kiekį leidžiama įgyti, laikyti ar gabenti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad iš Konstitucijos kylantys reikalavimai teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo baigiamasis aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo baigiamajame akte negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo baigiamojo teismo akto priėmimui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Analizuojant apeliacinės instancijos teismo nutartį aiškiai matyti, kad teismas atskirų apeliacinio skundo argumentų nenagrinėjo, savo sprendimo neargumentavo, be to, motyvus nurašė nuo ankstesnės to paties apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos 2008 m. birželio 13 d. toje pačioje byloje.
Reziumuodamas kasatorius teigia, kad, nustačius esminį BPK 20 straipsnio 4 dalies pažeidimą, nėra prasmės panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nes byloje išnaudotos visos galimybės nustatyti tikrąsias faktines įvykio aplinkybės. Todėl, kasatoriaus nuomone, baudžiamoji byla dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų turi būti nutraukta.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.
Prokuroro nuomone, kasatoriaus teiginiai, kad operatyviniai veiksmai prieš jį buvo atliekami neteisėtai, nes jie buvo sankcionuoti kito asmens atžvilgiu, nepagrįsti ir atmestini. Įrodymais gali būti pripažinti ne tik Baudžiamojo proceso kodekso, bet ir Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka gauti bylos duomenys, tačiau juos patikrinti, taip pat nustatyti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, teismas privalo tik tuo atveju, kai tokiu būdu gautais duomenimis byloje yra grindžiamas kaltinimas ir teismas sprendžia, ar tie duomenys gali būti pripažinti įrodymais. Iš šios bylos medžiagos matyti, kad kaltinimas A. K. buvo grindžiamas duomenimis, surinktais Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Šie duomenys išdėstyti kaltinamajame akte, juos teismas nagrinėjo teisiamajame posėdyje, todėl BPK 20, 244 ir 301 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Be to, VSAT pareigūnai, vykdydami savo tarnybines pareigas, gali stabdyti ir tikrinti bet kokį automobilį nepriklausomai nuo to, ar turi išankstinės informacijos apie gabenamą krovinį, ar ne. Automobilio sustabdymas gabenamo krovinio patikrinimui (A. K. automobilis) ar tokiam patikrinimui sustoti nepaklususio automobilio persekiojimas (D. L. automobilis) nėra slaptas automobilio ar juo vykstančio asmens sekimas, todėl nei Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatos, nei BPK 160 straipsnio nuostatos šiems veiksmams negalioja.
Kasatorius teigia, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ir pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai atlikti pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, tačiau sutikti su skunde nurodytais motyvais taip pat nėra pagrindo. Šis klausimas jau buvo keliamas ankstesnėse bylos nagrinėjimo stadijose ir yra išsamiai aptartas apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Nutartyje išdėstyti motyvai yra teisingi. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2006 m. spalio 19 d., t. y. tą pačią dieną, kai VSAT pareigūnai sulaikė nuteistojo A. K. vairuojamą automobilį, kuriuo buvo gabenamos cigaretės su Rusijos Federacijos banderolėmis. Tą pačią dieną buvo atlikti pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai, visi jie atlikti ir bylos duomenys surinkti nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos. A. K. vairuojamo automobilio sulaikyme dalyvavo keletas pareigūnų, kurie patvirtino, kad, tik sulaikius nuteistąjį, vieni iš jų apžiūrėjo sulaikytą automobilį, į muitinės užkardą pristatė automobilį ir sulaikytą nuteistąjį, kiti tuo metu vijosi kitą įtarimą sukėlusį automobilį „Audi 100“, kuriuo, kaip paaiškėjo, važiavo D. L. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal VSAT Šiaulių rinktinės tyrėjo A. S. 2006 m. spalio 19 d. tarnybinį pranešimą Nr. 05-1-7089-06. Šiame pranešime nurodytas automobilio „Renault Trafic“ sulaikymo ir cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis radimo aplinkybės. Bylos nagrinėjimo metu apklausti pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikę pareigūnai išsamiai paaiškino, kokius konkrečius veiksmus atliko kiekvienas ikiteisminį tyrimą pradėjęs pareigūnas. Todėl kasatoriaus bandymas įtikinti teismą, kad pirminiai veiksmai buvo atlikti „ne tą dieną“, „ne tuo laiku“, „ar atgaline data“ yra visiškai paneigtas byloje surinktais įrodymais, išsamiai aptartas ir paneigtas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimuose. Specialistas D. V. įvykio vietą ir joje sulaikytą transporto priemonę apžiūrėjo 2006 m. spalio 19 d., nuo 17.50 iki 18.10 val. Iš liudytojo D. V. parodymų matyti, kad, sulaikius mikroautobusą „Renault Trafic“, sulaikymo vietoje jis surašė tik apžiūros protokolo juodraštį, o patį protokolą atspausdino vėliau, atvykus į užkardą, kur tiksliai buvo suskaičiuotos nuteistojo automobiliu gabentos cigaretės. Tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo tvarką nustato BPK 179 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad protokolą rašo tyrimo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus. Protokole turi būti nurodyta tyrimo veiksmo atlikimo vieta ir laikas (data ir valanda) bei kiti duomenys. Tai reiškia, kad, surašant įvykio vietos apžiūros protokolą ne pačioje automobilio sulaikymo vietoje, o tą pačią dieną jau ikiteisminio tyrimo įstaigoje, proceso įstatymai nebuvo pažeisti. Surašyti protokolą įvykio vietoje šiuo atveju nebuvo galimybės bei būtino reikalingumo. Be to, pareigūnas pagrįstai protokole nurodė tikrąją apžiūros vietą ir tikrąjį apžiūros atlikimo laiką, o ne paties protokolo surašymo laiką. Byloje esantis protokolas patvirtina automobilio sulaikymo kaltinime nurodytu laiku ir vietoje faktą, taip pat tai, kad tuo automobiliu buvo gabenamos dėžės su cigaretėmis, o tai neprieštarauja vėlesnės automobilio ir juo gabentų daiktų apžiūros duomenims. Kasatoriaus teiginys, kad realiai buvo atliekama ne įvykio vietos apžiūra, o jo vairuojamo automobilio nesankcionuota krata, yra neteisingas. Krata – procesinė prievartos priemonė, kurią darant privestinai ištiriama, apieškoma patalpa, vietovė ar asmuo. Šiuo atveju buvo atliekamas ne sulaikyto automobilio tyrimas ar apieškojimas, o automobilio ir jame buvusio krovinio apžiūra. Šiam ikiteisminio tyrimo veiksmui atlikti jokių specialių sankcijų nereikia, nes tai nesusiję su prievartiniu patekimu į apžiūrimą objektą. Kasatoriaus teiginiai apie neva apeliacinio teismo nutartyje nurodytą „dalinį“ įvykio vietos apžiūros protokolo teisėtumą yra akivaizdžiai išgalvoti. Tokių teiginių Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartyje nėra. Kasatoriaus teiginys, kad byloje esantys 2006 m. lapkričio 16 d. rašytiniai prokuroro E. Bagdono nurodymai „detaliai aprašyti automobilį, kuris buvo sulaikytas įvykio vietoje ir daiktus“ įrodo, jog 2006 m. spalio 20 d. daiktų apžiūros protokolas surašytas jau po prokuroro nurodymų, yra nepagrįstas. Byloje yra 2006 m. lapkričio 10 d., o ne 16 d., kaip nurodo kasatorius, prokuroro rašytiniai nurodymai detaliai aprašyti automobilį „Renault Trafic“, taip pat atlikti mobiliojo ryšio telefonų, pinigų ir kitas apžiūras. Pažymėtina, kad šiuose nurodymuose nieko nekalbama apie automobiliu gabento krovinio apžiūrą. Tai rodo, kad automobilyje buvęs krovinys jau buvo apžiūrėtas. Prokuroras nurodė „detaliai aprašyti automobilį „Renault Trafik“ ir atlikti „kitų daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūras, t. y. mobiliojo ryšio telefonų, pinigų ir pan.“ Kad prokuroro nurodymai buvo įvykdyti, patvirtina 2006 m. lapkričio 22 d. mobiliųjų telefonų, automobilio dokumentų ir pinigų apžiūros protokolas. Akivaizdu, kad nurodymas „detaliai“ aprašyti automobilį buvo įvykdytas apžiūrint šio automobilio dokumentus. Kiti duomenys apie automobilį ir jame gabentą krovinį buvo užfiksuoti ankstesniame protokole. Automobilio apžiūros laikas detaliai aptartas ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje.
Kasatorius teigia, kad „paimtos cigaretės neapžiūrėtos ir detaliai neaprašytos, nenurodyti ant jų buvę įrašai, datos, banderolių numeriai“. Šie kasatoriaus teiginiai gali būti vertinami tik kaip siekis bet kokiomis priemonėmis įteigti, kad byloje yra trūkumų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sulaikytame krovinyje buvo 37 490 vnt. pakelių cigarečių „Prima“ bei 3000 vnt. pakelių cigarečių „Saint George Lights“. Šis cigarečių kiekis nustatytas apžiūrų metu ir nekelia abejonių. Kasatorius nemotyvuotai teigia, kad, apžiūrint cigarečių krovinį, reikėjo detaliai aprašyti kiekvieną pakelį bei jame esančias cigaretes, pažymėti kiekvieno pakelio banderolės numerį, be to, kasatorius mano, kad cigarečių vertė turėjo būti nustatyta remiantis ne muitinės pažyma, o atlikus ekspertinį tyrimą. Tokie kasatoriaus reikalavimai negali būti pripažinti teisingais, nes byloje nevienareikšmiškai nustatyta, kad sulaikytame A. K. vairuotame automobilyje rastų ir apžiūrėtų dėžių turinys, apžiūrėtų cigarečių rūšys ir jų kiekis jokių abejonių nekelia. Byloje nėra jokių duomenų, kad cigarečių pakuotės būtų nestandartinės arba pažeistos, todėl tikrinti visų paimtų cigarečių tabako kokybę, jų atitiktį cigarečių „Prima“ ir „Saint George Lights“ tabako standartams bei atlikti papildomus tyrimus, t. y. skirti ekspertizę, nebuvo jokio pagrindo. Kasatorius nesutinka su muitinės atliktu įvertinimu, tačiau jokių konkrečių argumentų, kodėl toks vertinimas yra neteisingas, nenurodo.
Kasatoriaus teiginys, kad byloje nėra duomenų, gautų iš telekomunikacijos įmonių, ir tai leidžia abejoti tyrimo ir teismo nešališkumu, niekuo neparemtas ir deklaratyvus. Kasatorius pats pripažįsta, kad buvo sulaikytas gabenant cigaretes, todėl lieka neaišku, kaip telefoninių pokalbių duomenys galėtų turėti įtakos priimtų teismų sprendimams. A. K. motyvai dėl psichologinės prievartos naudojimo tiek jo, tiek liudytojų atžvilgiu yra niekuo nepagrįstos spėlionės. Teismai nesirėmė nei liudytojos I. L. atviru prisipažinimu, nei jos parodymais. Be to, Baudžiamojo proceso kodeksas nedraudžia liudytojui duoti parodymus dalyvaujant jo samdytam advokatui, todėl teigti, kad liudytojai J. K. savo iniciatyva pasikvietus į apklausą advokatą pareigūnai darė jai poveikį, yra naivu.
Kasatoriaus teiginiai, kad jis nežinojo, kokį krovinį veža, nes automobilyje buvo pertvara, paneigti byloje surinktais įrodymais. Siekdamas bet kokiomis priemonėmis patvirtinti savo teiginius, kasatorius net nedaro skirtumo tarp liudytojų J. K. ir E. D. parodymuose minimų iki automobilio pardavimo jame buvusių užuolaidėlių ir savo paties teiginių. Tai, kad buvusią pertvarą prieš apžiūrą išėmė patys pareigūnai, tėra kasatoriaus išsigalvojimas.
Negalima sutikti ir su kasatoriaus teiginiu, kad iš jam inkriminuoto neteisėtai gabentų cigarečių kiekio reikia atimti 100 pakelių, nes tokį kiekį galima gabenti be dokumentų. BK 199² straipsnio l dalyje kategoriškai nustatyta, kad asmuo baudžiamas tuo atveju, kai jo gabenamų prekių bendra vertė viršija 250 MGL. Apie jokius „neįskaitymus“ į vežamo krovinio vertę nei šiame straipsnyje, nei dabartinėje teismų praktikoje nekalbama.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo skundo ir neatsakė į visus jame keliamus klausimus. Tačiau savo teiginiui pagrįsti A. K. iš esmės pateikė tuos pačius motyvus, kuriuos jau buvo išsakęs pirmosios instancijos teisme bei nurodęs apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas ne tik išsamiai išnagrinėjo ir aptarė visus apeliaciniame skunde keliamus klausimus, bet ir detaliai aptarė klausimus, kurie net nebuvo keliami apeliaciniame skunde arba buvo paminėti tik epizodiškai.
Kasacinis skundas atmestinas.
Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti juos ir bylą nutraukti – nėra pagrindo.
Dėl baudžiamojo proceso įstatymo taikymo
Kasatorius teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas pažeidžiant BPK 242 ir 301 straipsnių nuostatas, padarytos išvados pagrįstos duomenimis, surinktais pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, ir tai argumentuoja tuo, kad teismas privalėjo patikrinti, ar operatyvinio tyrimo veiksmai buvo atlikti teisėtai, ar buvo tokio tyrimo atlikimo pagrindai, numatyti Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje, tačiau to nepadarė; kad ikiteisminis tyrimas ir procesiniai veiksmai – jo sulaikymas, dokumentų ir daiktų paėmimas bei kt. – buvo pradėti ir atlikti neteisėtai, todėl neturi įrodomosios reikšmės; kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, jo apeliaciniame skunde šiais klausimais išdėstytų argumentų nenagrinėjo ir nevertino.
BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymais baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Tai reiškia, kad įrodymais gali būti pripažįstami ne tik Baudžiamojo proceso kodekso, bet ir Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka gauti duomenys. Jeigu kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, teismas turi patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti operatyvinio tyrimo veiksmus, ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos, ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais veiksmais. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinimas A. K. buvo grindžiamas tik duomenimis, gautais Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka, tik šia tvarka gautais duomenimis, kuriuos teismas pripažino įrodymais, pagrįstas ir apkaltinamasis nuosprendis, todėl kasatoriaus nuorodos, kad teismas turėjo patikrinti operatyvinio tyrimo veiksmų teisėtumą, nepagrįstos.
Pagal BPK 165 straipsnio 1 dalį Valstybinės sienos apsaugos tarnyba (toliau – ir VSAT) yra ikiteisminio tyrimo įstaiga, kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios šiais institucijai atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Byloje nustatyta, kad VSAT pareigūnai, vykdydami savo pareigas, turėdami informacijos, kad D. L. ruošiasi gabenti didelį kiekį cigarečių, stebėjo kaltinime nurodytą vietovę, sustabdė jiems įtarimų sukėlusį mikroautobusą ir sulaikė juo cigaretes vežusį A. K. Tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai. Pagal BPK 166 straipsnio 3 dalies redakciją, galiojusią iki 2007 m. rugsėjo 1 d., sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą galėjo priimti prokuroras, ikiteisminio tyrimo vadovas ar šio įgaliotas asmuo ant pareiškimo, pranešimo ar skundo apie nusikalstamą veiką užrašydamas rezoliuciją. Nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos požymius nustatė patys ikiteisminio tyrimo pareigūnai (BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ikiteisminį tyrimą pradėjo VSAT Šiaulių rinktinės ikiteisminio skyriaus tyrėjas, kuris VSAT prie VRM vado 2003 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 4–226 buvo įgaliotas priimti sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, todėl kasatoriaus šiuo aspektu nurodyti argumentai taip pat atmestini.
Kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas šiais klausimais jo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nenagrinėjo ir į juos priimtoje nutartyje neatsakė, prieštarauja apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui bei nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams. Apeliaciniame skunde, kuriuo nuteistasis prašė panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį, buvo teigiama, kad ikiteisminio tyrimo veiksmas – daiktų apžiūra – buvo atliktas pažeidžiant BPK 207 straipsnio reikalavimus; kad nesukonkretinant tyčios rūšies buvo pažeisti BK 15 straipsnio reikalavimai; kad jo argumentai dėl to, jog jis nežinojo, ką vežąs, nepagrįstai atmesti; kad teismo išvada dėl to, jog buvo gabenamos akcizais apmokestinamos prekės – tabako gaminiai, pagrįsta spėjimais ir prielaidomis, nes joks specialus tyrimas nebuvo atliekamas. Į visus apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra motyvuotai ir išsamiai atsakyta, patikrinus nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą konstatuota, kad esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadaryta, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų. Konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo. Pagal BPK 242 ir 301 straipsnių reikalavimus pirmosios instancijos teismas privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Šie įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, visi jie nuosprendyje išdėstyti ir įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą juos išanalizavęs, kaip jau minėta, pripažino, kad įrodymų vertinimo taisyklės, numatytos BPK 20 straipsnyje, nebuvo pažeistos. Nesutikti su tokia šio teismo išvada teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
Kasatoriaus teiginys, kad gabentas krovinys galėjo būti paimtas tik atliekant kratą ir poėmį, visiškai nepagrįstas, nes tokių procesinės prievartos priemonių taikymui nebuvo jokio pagrindo ir reikalingumo. Kokiais įrodymais remiantis nustatytas gabentų cigarečių kiekis ir kodėl jis nekelia jokių abejonių, teismų sprendimuose motyvuotai pasisakyta. Kasatoriaus argumentai, kad, siekiant nustatyti, ar sulaikytos cigaretės yra tabako gaminiai, t. y. akcizais apmokestinama prekė, taip pat ir jų vertę, buvo būtina atlikti specialų tyrimą, atmestini. Konstatuoti tai, kad nagrinėjamu atveju A. K. gabeno tabako gaminius – cigaretes „Prima“ ir „Saint George Lights“, jokių specialių žinių nereikėjo. BK 212 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, kad BK 199, 199¹ ir 200 straipsniuose nurodytų daiktų (prekių) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. A. K. gabentų akcizais apmokestinamų prekių vertė Šiaulių teritorinės muitinės nustatyta pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti nustatyta verte.
Kasatoriaus teiginiai, kad po paskutinio pranešimo apie įtarimą jo teisė duoti parodymus buvo suvaržyta, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog D. L. buvo sekamas pažeidžiant BPK 160 straipsnio reikalavimus, kad šis teismas nustatė, jog įvykio vietos apžiūros protokolas yra tik „dalinai teisingas“, prieštarauja byloje esantiems duomenims ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui, todėl nėra pagrindo ir prasmės juos aptarinėti. Kiti kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorius iš esmės ginčija įrodymų vertinimą, nenustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Byloje duomenų, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nėra. Tai, kad teismai padarė kitokias išvadas, nei norėtų nuteistasis, nėra teismo šališkumą rodanti aplinkybė.
Dėl Baudžiamojo kodekso 199² straipsnio taikymo
Byloje nustatyta, kad A. K. 2006 m. spalio 9 d. automobiliu „Renault Trafic“ neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes, t. y. 37 490 pakelių cigarečių „Prima“ bei 3000 pakelių cigarečių „Saint George Lights“, kurių bendra vertė 79 120,60 Lt. Pagal BK 199² straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. A. K. neteisėtai gabentų akcizais apmokestinamų prekių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, todėl pagal nustatytas bylos aplinkybes jam baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. BK 199² straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko mastas nustatomas pagal visų gabentų daiktų vertę, nuo kurios apskaičiuojamas ekvivalentas MGL, todėl kasatoriaus teiginys, kad 100 pakelių cigarečių turėjo būti pašalintos iš kaltinimo, nes tokį kiekį leidžiama įgyti ir gabenti, atmestinas.
Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir paskesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Vytautas Masiokas
Aldona Rakauskienė
