Baudžiamoji byla Nr. 2K-355/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.10.1.
1.2.19.4
2.4.7. (S)
2009 m. spalio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
sekretoriaujant Dianai Šataitytei,
dalyvaujant prokurorui Linui Belevičiui,
gynėjui advokatui Rimui Andrikiui, Juozui Gaudučiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 18 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo trijų teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nuosprendžiu D. B. kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu buvo išteisintas jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymius.
Tuo pačiu nuosprendžiu M. V. buvo nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, T. U. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, o pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 1 dalį – nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikaltimą, P. K. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, o pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 1 dalį – nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikaltimą.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartimi išteisintojo D. B. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliaciniai skundai atmesti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. nuosprendis. Nuosprendžio dalis dėl D. B. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo D. B. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL (10 000 Lt) dydžio bauda ir pagal BK 228 straipsnio 1 dalį teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 80 MGL (10 000 Lt) dydžio bauda ir teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams.
Išteisintojo D. B. apeliacinis skundas atmestas.
Tuo pačius nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. nuosprendžio dalis dėl T. U. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, M. V. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir P. K. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo T. U. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, M. V. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir P. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, tačiau jie kasacinių skundų nepadavė.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 18 d. nuosprendžiu D. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su T. U., M. V. ir P. K. padarė nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje.
T. U. ir P. K., veikdami bendrininkų grupėje su M. V. ir D. B., būdami įsitikinę, jog (duomenys neskelbtini) Projektų vertinimo vadybininku dirbusio D. B. 2005 m. birželio 15 d. užpildyto Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašo Nr. S-P1-T05-0101-1, kuriame pagal nustatytus kriterijus D. B. paraišką iš viso buvo įvertinęs 62 balais, nurodytos paraiškos įvertinimo balai yra nepakankamai aukšti tam, kad pagal šią paraišką būtų sudaryta sutartis dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos teikimo, veikdami nenustatytų asmenų prašymu ir siekdami, kad nurodyta paraiška būtų įvertinta pakankamu paramos suteikimui balų skaičiumi, organizavo šio tikro dokumento suklastojimą, sukūrė nusikaltimo padarymo planą, numatė jo įvykdymo būdus, surado nusikaltimo bendrininkus – D. B. ir M. V., ir juos palenkė įvykdyti nusikaltimą, parengė kitas sąlygas nusikaltimo įvykdymui, vadovavo bendrininkams ir nuolat koordinavo bendrininkų veiksmus vykdant nusikaltimą.
2006 m. sausio mėnesio viduryje T. U. susitarė su D. B., tuo metu dirbusiu (duomenys neskelbtini) Kontrolės departamento Kontrolės ir koordinavimo skyriaus vedėjo pavaduotoju ir buvusiu valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, kad šis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, suklastos tikrą dokumentą – surašys ir pasirašys UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašo Nr. S-P1-T05-0101-1 naujus lapus, kuriuose nurodomas paraiškos įvertinimas balais, ir juose įrašys melagingus duomenis apie paraiškos įvertinimą 65 balais.
2006 m. sausio mėn. 15-22 d. D. B. ir T. U., veikdami bendrai, atspausdino Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašo Nr. S-P1-T05-0101-1 lapus, kuriuose pateikiamas paraiškos įvertinimas 65 balais, D. B. šiuos lapus pasirašė ir perdavė T. U., taip suklastodamas ir realizuodamas tikrą dokumentą.
Be to, tuo pačiu laikotarpiu T. U. iš nenustatytų asmenų gavo informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto bylos saugojimo vietą, susitarė su M. V., dirbusiu (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju, kad šis ne darbo metu įleis jį į agentūros patalpas, kuriose buvo saugoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto byla, o P. K. T. U. perdavė raktus nuo (duomenys neskelbtini) kabinetų bei spintų, kuriose galėjo būti saugoma projekto byla, tuo sudarydamas sąlygas įvykdyti nusikaltimą ir šalindamas kliūtis nusikaltimo įvykdymui.
Toliau vykdydami nusikaltimo padarymo planą 2006 m. sausio 22 d. 11 val. T. U. ir D. B. atvyko prie (duomenys neskelbtini) patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, M. V., žinodamas, jog T. U. siekia panaudoti suklastotą dokumentą, įleido T. U. į (duomenys neskelbtini) patalpas bei kabinetą, kuriame buvo saugoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto byla, tuo sudarydamas sąlygas įvykdyti nusikaltimą ir šalindamas kliūtis jo įvykdymui. D. B. telefonu teikiant informaciją, reikalingą dokumentų sukeitimui ir nusikaltimo nuslėpimui, ir taip padedant panaudoti suklastotą dokumentą, T. U., (duomenys neskelbtini) patalpose suradęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto bylą sukeitė joje buvusius 2005 m. birželio 15 d. D. B. surašyto paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašo lapus, kuriuose buvo nurodytas paraiškos įvertinimas balais (iš viso – 62 balai), su D. B. suklastotais ir T. U. perduotais paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašo lapais, kuriuose buvo nurodytas neteisingas paraiškos įvertinimas balais pagal atskirus kriterijus ir bendrai (iš viso – 65 balai), bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto bylą padėjo atgal į saugojimo vietą, taip panaudodamas suklastotą tikrą dokumentą ir užtikrindamas, kad tolesniame paraiškos vertinimo ir sprendimo dėl paramos suteikimo procese (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos darbuotojai sprendimus priims ir veiksmus atliks, remdamiesi suklastotame paraiškos kokybės vertinimo elementų sąraše nurodytais neteisingais vertinimo balais.
2006 m. sausio 23 d. D. B. į savo tarnybinį kompiuterį įvedė suklastotus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ paraiškos įvertinimą, taip bandydamas užtikrinti, kad vėliau nusikaltimas nebūtų iškeltas aikštėn.
Dėl tokių tyčinių T. U. ir P. K. veiksmų M. V. ir D. B. tyčia veikdami priešingais (duomenys neskelbtini) tikslams interesais, tai yra piktnaudžiaudami tarnyba, pažeidė (duomenys neskelbtini) Įstatų 1, 9.1, 9.3 ir 9.4. punktų ir (duomenys neskelbtini) Paraiškų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti tinkamumo ir kokybės vertinimo procedūros (toliau tekste – Vertinimo procedūra), patvirtintos (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2004 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 76, XI skyriaus reikalavimus. Be to, D. B. pažeidė (duomenys neskelbtini) Kontrolės departamento nuostatų, patvirtintų (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 27, 3 punkto, (duomenys neskelbtini) Kontrolės departamento Kontrolės ir koordinavimo skyriaus nuostatų, patvirtintų (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 27 (2005-11-16 įsakymo Nr. 535 redakcija) 3 punkto ir (duomenys neskelbtini) Kontrolės departamento Kontrolės ir koordinavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2005 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 549, 6.18 ir 7.1 punktų reikalavimus. Dėl tokių, P. K. ir T. U. organizuotų, kaltinamųjų D. B. ir M. V. veiksmų buvo apribotos kitų ūkio subjektų teisės sąžiningai konkuruoti siekiant gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, dėl nesąžiningos konkurencijos kitiems ūkio subjektams kilo pavojus netekti galimybės gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir prarasti pinigines lėšas, investuotas į projektų rengimą, buvo sužlugdytas pasitikėjimas (duomenys neskelbtini), o tuo pačiu ir kitomis valstybės bei nevalstybinėmis institucijomis, kaip nešališkomis ir objektyviomis institucijomis, atsakingomis už Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitokios paramos skyrimą ir administravimą, buvo sumenkintas šių institucijų autoritetas, o tuo pačiu buvo sukeltas nepasitikėjimas Lietuvos Respublika kaip valstybe, sugebančia skaidriai administruoti Europos Sąjungos skiriamos pagalbos paskirstymo ir įsisavinimo procedūras. Dėl tokių D. B. ir kitų bendrininkų tyčinių veiksmų, valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.
Nuteistasis D. B. kasaciniu skundu prašo teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 18 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius skunde teigia, kad apygardos teismas, bylą iš naujo nagrinėdamas apeliacine tvarka, priimdamas nuosprendį, kuriuo jį pripažino kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad jis savo veiksmais padarė didelę žalą valstybei, išėjo už kaltinimo ribų, nes kaltinamajame akte „didelės žalos“ požymis jam nebuvo inkriminuotas. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį galima tik nustačius, kad buvo padaryta didelė žala. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 7 dalies ir 225 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes privalėjo iš esmės patikrinti kaltinimo turinio atitikimą BK 228 straipsnio 1 dalies dispozicijai bei kruopščiai išanalizuoti visus apeliacinio skundo argumentus. Kasatorius nurodo, kad apygardos teismas pripažindamas jį kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „a“ punktą, nes jį nuteisė už tai, dėl ko jis nebuvo kaltinamas, taip pažeisdamas jo teisę į gynybą.
Be to, kasatoriaus teigimu, apygardos teismas neatkreipė dėmesio į prokuroro apeliaciniame skunde nurodytus motyvus dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo subjekto. Apygardos teismas apkaltinamajame nuosprendyje nurodė, kad kasatorius nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo Kontrolės departamento ir koordinavimo skyriaus vedėjo pavaduotoju ir 2006 m. sausio 22 d., t. y. kai buvo keičiamas vertinimas, atostogavo. Toliau apygardos teismas nuosprendyje rašo, kad įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, jog nuo 2005 m. birželio 15 d. kasatorius nebevykdė jokių funkcijų, nebeturėjo jokių įgalinimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ paraiškos vertinimo procese, nebegalėjo surašyti ir pasirašyti jokių su šia paraiška susijusių dokumentų, netgi neturėjo fizinių galimybių paimti bylos medžiagą ir daryti kokius nors taisymus. Kasatorius pažymi, jog iš šių apygardos teismo teiginių seka, kad jis negalėjo būti pripažintas valstybės tarnautoju ar jam prilygintu asmeniu, o nebūdamas subjektu, negalėjo būti nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Esant šios aplinkybėms, kasatoriaus manymu, apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.
Taip pat kasatorius pažymi, kad apygardos teismas bendrindamas bausmes, netinkamai taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Kadangi jo padarytos BK 228 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už jas paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu.
Kasatorius nurodo, kad apygardos teismas padarė visą eilę esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.
Visų pirma, apygardos teismas pažeidė BPK 241 straipsnį ir 324 straipsnio 2 dalį. Kasatorius nurodo, kad apygardos teismui buvo pateiktas motyvuotas prašymas atlikti pakartotinį įrodymų tyrimą, nes apylinkės teismas įrodymus ištyrė neišsamiai, neišsiaiškino, koks paraiškos vertinimas buvo paramos byloje, ar buvo padarytas keitimas, ar buvo rašytinis vertinimas su 62 balais. Taip pat buvo būtina iš naujo apklausti nuteistąjį ir išteisintuosius, liudytojus bei pašalinti prieštaravimus jų parodymuose. Be to, kasatoriaus teigimu, apygardos teismas privalėjo priimti motyvuotą nutartį dėl pakartotinio įrodymų tyrimo klausimo išsprendimo nepriklausomai nuo to, ar prašymas tenkintinas, ar ne (BPK 324 straipsnio 2 dalis), tačiau to nepadarė. Tokiu būdu apygardos teismas nevykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutarties, kuria kasatoriaus skundas buvo patenkintas iš dalies, pažymint, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai turi būti ištirti ir įvertinti. Kasatoriaus teigimu, apygardos teismas nesilaikė BPK 241 straipsnio nuostatų, įpareigojančių teismą imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės.
Taip pat kasatorius teigia, kad apygardos teismas pažeidė BPK 331 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nes apkaltinamajame nuosprendyje nurodė tik kuo kasatorius buvo kaltinamas, tačiau nenurodė, kokias nusikalstamas veikas nustatė teismas. Apygardos teismas nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, reikalaujančių apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes.
Kasatorius teigia, kad apygardos teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teismo posėdyje. Apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąraše Nr. S-P1-T05-0101-1, kuris buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paramos byloje, buvo įdėtas vertiniams su 62 vertinimo balais, kuris vėliau buvo pakeistas į 65 vertinimo balus. Tai yra tik teismo prielaida, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Paraiškos kokybės vertinimo sąrašas su 62 balais, išskyrus elektroninį vertinimo variantą, kuris nėra dokumentas, realiai neegzistavo, to nepatvirtino nei vienas liudytojas, todėl ir nebuvo surastas.
Apygardos teismas nuosprendyje (3 lapas) nurodė, kad kasatorius 2006 m. sausio 23 d. į savo tarnybinį kompiuterį įvedė suklastotus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ paraiškos įvertinimą, taip bandydamas užtikrinti, kad vėliau nusikaltimas nebūtų iškeltas aikštėn, tačiau toks teismo teiginys yra niekuo nepagrįstas, nes tokio įrašo nebuvo, jis nebuvo surastas.
Kasatorius pažymi, kad minėtos prielaidos turėjo esminę reikšmę nepagrįstam nuosprendžio priėmimui, o apygardos teismas, apkaltinamąjį nuosprendį grįsdamas prielaidomis, pažeidė BKP 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.
Taip pat kasatorius pažymi, kad apygardos teismo nuosprendis yra pilnas prieštaravimų ir nenuoseklumų.
Kasatorius nurodo, kad apygardos teismas netinkamai išsiaiškino Agentūros direktoriaus pavaduotojo M. V. teises ir pabrėžia, kad jo nurodymai jam buvo privalomi. Kasatorius teigia, kad apie jo galimai padarytą klaidą vertinime jam pasakė M. V. per T. U., su kuriuo kartu jis važiavo ištaisyti padarytos klaidos. Tuo tarpu byloje nenustatyta, kad kasatoriaus padaryti taisymus vertinime būtų prašę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Be to, net ir slapta įrašytuose pokalbiuose nei kasatorius, nei kiti asmenys su juo nekalbėjo apie dokumentų klastojimą, o tik apie padarytos klaidos ištaisymą.
Kasatoriaus manymu, apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. apkaltinamasis nuosprendis perrašytas iš apygardos teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria atmestas prokuroro apeliacinis skundas, taip pat šiame nuosprendyje yra fragmentų ir iš prokuroro apeliacinio skundo, tuo tarpu kasatoriaus apeliacinis skundas neišnagrinėtas. Tai rodo apygardos teismo šališkumą.
Kasatorius taip pat pabrėžia, kad apygardos teismas, vertindamas jo ir M. V. padėtį, nepagrįstai ją sutapatino, nors jų padėtis skyrėsi. Be to, kasatorius nurodo, kad klaidų ištaisymo tvarka (duomenys neskelbtini) nebuvo reglamentuota ir teismas klaidos ištaisymą nepagrįstai sutapatino su nauju paraiškos vertinimu, kuri yra reglamentuota direktoriaus įsakymu bei pareigybių aprašu. Kasatorius teigia, kad teismas sutapatino du kompiuterinius įrašus, kurie buvo rasti pas T. U. Egzistavo dveji vertinimai su 62 ir 65 balais, kas yra kasatorių teisinantys įrodymais. Minėti prieštaravimai rodo, kad apygardos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, dėl ko priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nuosprendį.
Nuteistojo D. B. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl D. B. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir BPK 331 straipsnyje numatytų nuostatų reikalavimų laikymosi, priimant nuosprendį
Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Kadangi BK 228 straipsnyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Nenustačius didelės žalos požymio, veika vertintina kaip drausminis nusižengimas.
Įstatymas nevardija neturtinės žalos formų. Neturtinė žala gali pasireikšti labai įvairiai. Dažniau tai žala įstaigos ar net valstybės įvaizdžiui ar autoritetui, žmonių pasitikėjimo tam tikromis institucijomis praradimas, korupcijos santykiuose su tam tikra institucija skatinimas ir panašiai. Įstatymas nepateikia ir universalių kriterijų neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti. Kiekvienu konkrečiu atveju ar padaryta žala laikytina didelė ar ne, sprendžia teismas. Priimdamas sprendimą, jis atsižvelgia į konkrečias bylos aplinkybes, kaip antai, padarytos veikos trukmę, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių ir jiems padarytą žalą, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir institucijos autoritetui ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 228 straipsnyje numatytas „didelės žalos“ požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams bei drausminių valstybės tarnautojų pažeidimų atribojimo kriterijus. Valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla 2K-512/2004).
Didelės žalos požymis, inkriminuotas kaltininkui, kaip ir kiti nusikaltimo sudėties požymiai, turi būti nurodomas apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Sutinkamai su BPK 331 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus „Nuosprendžio priėmimas“ pagrindinių nuostatų. BPK 331 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, be kitų išvardytų aplinkybių, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, aprašydamas byloje nustatytas aplinkybes, privalo vadovautis BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliamais reikalavimais ir joje išdėstyti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes.
Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas konstatuodamas, kad D. B. padarė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė ne tik, kokiais veiksmais pasireiškė piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, bet ir nurodė, kuo pasireiškė didelė žala valstybei. Nuosprendyje nurodyta, kad dėl tokių D. B. veiksmų buvo apribotos kitų ūkio subjektų teisės sąžiningai konkuruoti siekiant gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, dėl nesąžiningos konkurencijos kitiems ūkio subjektams kilo pavojus netekti galimybės gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir prarasti pinigines lėšas, investuotas į projektų rengimą, buvo sužlugdytas pasitikėjimas (duomenys neskelbtini), o tuo pačiu ir kitomis valstybės bei nevalstybinėmis institucijomis, kaip nešališkomis ir objektyviomis institucijomis, atsakingomis už Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitokios paramos skyrimą ir administravimą, buvo sumenkintas šių institucijų autoritetas, o tuo pačiu buvo sukeltas nepasitikėjimas Lietuvos Respublika kaip valstybe, sugebančia skaidriai administruoti Europos Sąjungos skiriamos pagalbos paskirstymo ir įsisavinimo procedūras, tuo valstybė patyrė didelę neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK 331 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus.
Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, jam inkriminuodamas didelės žalos požymį, pažeidė BPK 255 straipsnio 1 dalį ir išėjo už kaltinimo ribų, nes, pasak kasatoriaus, kaltinamajame akte jam didelės žalos požymis nebuvo inkriminuotas. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame nurodyta, jog D. B. būdamas asmeniu, prilygintu valstybės tarnautojui, piktnaudžiavo tarnyba, ko pasėkoje dėl tyčinių veiksmų, priešingų (duomenys neskelbtini) tikslams, buvo apribotos kitų ūkio subjektų teisės sąžiningai konkuruoti siekiant gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, dėl nesąžiningos konkurencijos kitiems ūkio subjektams kilo pavojus netekti galimybės gauti Europos Sąjungos struktūrų fondų paramą ir prarasti pinigines lėšas, investuotas į projektų rengimą, buvo sužlugdytas pasitikėjimas (duomenys neskelbtini), o tuo pačiu ir kitomis valstybės bei nevalstybinėmis institucijomis, kaip nešališkomis ir objektyviomis institucijomis, atsakingomis už Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitokios paramos skyrimą ir administravimą, buvo sumenkintas šių institucijų autoritetas, o tuo pačiu buvo sukeltas nepasitikėjimas Lietuvos Respublika, kaip valstybes, sugebančia skaidriai administruoti Europos Sąjungos skiriamos pagalbos paskirstymo ir įsisavinimo procedūras. Taigi kaltinamajame akte D. B. buvo inkriminuotas BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimo sudėties požymis – „didelės žalos padarymas“. Aukščiau pacituoti žodžiai, kurie įrašyti į kaltinamąjį aktą, kaltinant D. B. nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymu, nurodo būtent į šį piktnaudžiavimo nusikaltimo sudėties požymį. Tai, kad kaltinime nėra žodžių „padarė didelės žalos“ nekeičia kaltinimo turinio ir nereiškia, kad D. B. nebuvo kaltinamas didelės žalos padarymu. Aukščiau paminėtų žodžių negalima priskirti jokiam kitam piktnaudžiavimo nusikaltimo sudėties požymiui kaip tik nusikaltimo padarinių požymiui. Todėl nėra pagrindo išvadai dėl apeliacinės instancijos teismo padaryto BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo.
Pagal BK 228 straipsnio dispoziciją trauktinas baudžiamojon atsakomybėn už piktnaudžiavimą asmuo yra valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo. Valstybės tarnautojui prilyginto asmens sąvoka yra išaiškinta BK 230 straipsnio 2 ir 3 dalyse. BK 230 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, turintis atitinkamus įgaliojimus užsienio valstybės institucijose, tarptautinėje viešojoje organizacijoje ar tarptautinėse teisminėse institucijose, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas, o BK 230 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas ir toks asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas.
Iš Lietuvos verslo paramos agentūros įstatų matyti, jog agentūros steigėjas yra valstybinė institucija – Lietuvos ūkio ministerija. Kaip nurodė apylinkės teismas, šiai institucijai yra perduota dalis valstybės funkcijų, todėl šioje agentūroje dirbantys asmenys, turintys administracinius įgaliojimus, turintis teisę veikti įstaigos vardu arba teisę teikti viešąsias paslaugas, prilyginami valstybės tarnautojams.
D. B. 2005 m. birželio 15 d. darydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto vertinimą dirbo (duomenys neskelbtini) Vertinimo skyriuje projektų vertinimo vadybininko pareigose. BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu D. B. jau dirbo tos pačios įstaigos Kontrolės ir koordinavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigose, taigi turėjo administracinius įgaliojimus. Tiek pagal įmonės, kurioje jis dirbo, pobūdį, tiek pagal savo darbo pobūdį, D. B. pareigos atitiko BK 230 straipsnio 3 dalyje numatytiems valstybės tarnautojui prilyginto asmens požymiams. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad piktnaudžiavimo tarnyba sudėtis pagrįsta tuo, kad asmuo dėl užimamų pareigų gali veikti priešingais tarnybai interesais. Nors kasatorius teigia, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis dirbo Kontrolės ir koordinavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigose ir neturėjo jokių įgaliojimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ paraiškos vertinimo procese, todėl negali atsakyti dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau apylinkės teismas, nors ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį, tačiau pagrįstai konstatavo, kad D. B. anksčiau užimamos vertinimo skyriuje projektų vertinimo vadybininko pareigos ir dabartinės pareigos toje pačioje institucijoje, t. y. (duomenys neskelbtini), suteikė jam galimybę disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto vertinimu, bei įtakoti pakeitimus jame, todėl jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.
Kasatorius teigia, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu atostogavo, todėl negali atsakyti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Tačiau kolegija pažymi, kad ši aplinkybė nepašalina D. B. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Atostogų metu asmuo nenutraukia darbo santykių, jam mokamas darbo užmokestis ir išsaugoma jo darbo vieta, jis turi visas socialines garantijas, kurias suteikia užimamos pareigos, todėl jis nepraranda valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens statuso. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo praranda savo statusą tik jį atleidus iš pareigų atitinkamai Valstybės tarnybos įstatyme ar Darbo kodekse numatytais pagrindais.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. B. pagrįstai nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.
Dėl pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių bendrinimo
Vilniaus apygardos teismas kasatoriui pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bendrino visiško sudėjimo būdu, nes padarė išvadą, kad padarytos veikos labai nesiskiria savo pavojingumu, kadangi padaryti nesunkus ir apysunkis nusikaltimai. Teismas padarė teisingą išvadą dėl padarytų nusikaltimų pavojingumo, tačiau neatsižvelgė į kitas BK 63 straipsnyje nurodytas aplinkybes, įtakojančias bausmių bendrinimą ir tuo netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
BK 63 straipsnis numato du už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių bendrinimo būdus: bausmių sudėjimą ir bausmių apėmimą. BK 63 straipsnio 5 dalis numato, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Visais kitais atvejais teismas bausmes bendrina bausmių sudėjimo būdu.
Taigi teismas paskirtas bausmes bendrina apėmimo būdu ne tik tais atvejais, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, bet ir tada, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Ideali nusikalstamų veikų sutaptis suprantama kaip atvejis, kai kaltininkas viena pavojinga veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tuo tarpu reali nusikalstamų veikų sutaptis – tai atvejis, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis pavojingomis veikomis, kurias skiria laiko tarpas, padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tame pačiame ar skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose.
Jei asmuo, piktnaudžiaudamas tarnyba, padaro kitą nusikalstamą veiką (bet ne nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams), padarytos veikos vertinamos kaip nusikalstamų veikų daugėtas ir veikos kvalifikuojamos pagal BK 228 straipsnį ir kitą BK specialiosios dalies straipsnį. Priklausomai nuo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių (ar jos buvo padarytos tuo pačiu metu ir viena veika, ar keliomis veikomis, tarp kurių yra laiko tarpas), jos gali sudaryti kaip idealią, taip ir realią nusikalstamų veikų sutaptį.
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. nuosprendžiu nustatyta, kad 2006 m. sausio mėnesio viduryje T. U. susitarė su D. B., tuo metu dirbusiu (duomenys neskelbtini) Kontrolės departamento Kontrolės ir koordinavimo skyriaus vedėjo pavaduotoju ir buvusiu valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, kad šis, piktnaudžiaudamas tarnyba, suklastos tikrą dokumentą – surašys ir pasirašys UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašo naujus lapus, kuriuose nurodomas paraiškos įvertinimas balais, ir juose įrašys melagingus duomenis apie paraiškos įvertinimą 65 balais. 2006 m. sausio 15-22 d. D. B. kartu su T. U. atspausdino Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašo lapus, kuriuose pateikiamas paraiškos įvertinimas 65 balais, o D. B. šiuos lapus pasirašė ir perdavė T. U., taip suklastodamas ir realizuodamas tikrą dokumentą. Vėliau, 2006 m. sausio 22 d., M. V., žinodamas, kad T. U. siekia panaudoti suklastotą dokumentą, kurį jam perdavė D. B., įleido T. U. į (duomenys neskelbtini) patalpas bei kabinetą, kuriame buvo saugoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto byla. Tada D. B. telefonu teikiant informaciją, reikalingą dokumentų sukeitimui, ir taip padedant panaudoti suklastotą dokumentą, T. U. UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje sukeitė joje buvusius 2005 m. birželio 15 d. D. B. surašyto paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašo lapus, kuriuose buvo nurodytas paraiškos įvertinimas 62 balais, su D. B. suklastotais ir T. U. perduotais lapais, kuriuose paraiškos įvertinimas yra 65 balai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. suklastojo ir realizavo (perduodamas T. U.) bei padėjo panaudoti suklastotą tikrą dokumentą piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir veikdamas priešingai tarnybos interesams. Taigi abi nusikalstamos veikos buvo padarytos viena veika tuo pačiu metu, nes D. B. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi pasireiškė būtent tuo, kad D. B. dėl užimamų pareigų galėdamas prieiti prie dokumentų (Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašo lapų) juos suklastojo, t. y. atspausdino naujus Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašo lapus, kuriuose pateikiamas paraiškos įvertinimas 65 balais, ir šiuos lapus perdavė T. U., kad pastarasis juos sukeistų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje buvusiais 2005 m. birželio 15 d. D. B. surašyto paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašo lapais, kuriuose nurodytas paraiškos įvertinimas yra 62 balai. T. U. įėjus į (duomenys neskelbtini) patalpas sukeisti dokumentus, D. B. pasinaudodamas savo kaip asmens dėl pareigų žinančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylos saugojimo vietą, darbo telefonu teikė informaciją, reikalingą dokumentų sukeitimui. Taigi D. B. piktnaudžiavimas tarnyba pasireiškė tikro dokumento suklastojimu, realizavimu ir padėjimu jį panaudoti, t. y. keli nusikaltimai padaryti tomis pačiomis veikomis, todėl šios veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, D. B. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bendrintinos bausmių apėmimo būdu.
Vilniaus apygardos teismas, bendrindamas D. B. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes visiško sudėjimo būdu, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
Dėl BPK 324 straipsnio ir kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų
Kasatorius teigia, kad apygardos teismas, bylą iš naujo nagrinėdamas apeliacine tvarka, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, privalėjo atlikti įrodymų tyrimą ir jį apklausti, siekiant nustatyti, ar paraiškoje nurodyti duomenys atitinka tikrovę.
Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas gali atnaujinti įrodymų tyrimą. Tačiau šis sprendimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl tik teismas sprendžia, ar atlikti arba atnaujinti šį veiksmą yra tikslinga. Teismas atnaujina įrodymų tyrimą apeliacinio proceso metu, jeigu pirmosios instancijos teismas neištyrė reikšmingų kaltinamojo kaltumą ar nekaltumą patvirtinančių aplinkybių arba pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas prieštaringais įrodymais, kuriuos reikia papildomai ištirti. Apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi, ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo.
Apygardos teismas laikė, kad nėra pagrindo tenkinti D. B. gynėjo pareikštą prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą siekiant nustatyti, ar paraiškoje nurodyti duomenys atitinka tikrovę, nes apeliaciniuose skunduose pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo klausimai nebuvo ginčijami. Be to, sprendžiant, ar Paraiškos kokybės vertinimų elementų sąrašas laikytinas BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties dalyku, apygardos teismui nebuvo pagrindo atlikti įrodymų tyrimą, nes klausimas, ar Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašas laikomas dokumentu, yra ne įrodymų vertinimo, o baudžiamosios teisės aiškino klausimas, nes pirmosios instancijos teismas neginčijamai nustatė, kad Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašo turinio pakeitimo aplinkybės įrodytos vienodais ir tarpusavyje neprieštaravusiais M. V., T. U. ir P. K. teisme duotais parodymais. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas pagrįstai neatnaujino įrodymo tyrimo, nes visi įrodymai pirmosios instancijos teisme buvo išsamiai ištirti, prieštaravimų tarp atskirų įrodymų nenustatyta.
Kasatorius teigia, kad apygardos teismas, bylą iš naujo nagrinėdamas apeliacine tvarka, vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes apygardos teismo nuosprendyje yra prieštaravimų ir netikslumų. Kolegija laiko, kad visi byloje esantys įrodymai buvo išsamiai ištirti. Tariami prieštaravimai, nurodyti kasaciniame skunde, nėra esminiai ir negalėjo įtakoti nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo. Kasatoriaus pateikta sava įrodymų vertinimo interpretaciją. Kolegija laiko, kad įrodymai byloje buvo įvertinti tinkamai. Be to kas liečia įrodymų vertinimą, pažymėtina, kad įrodymų vertinimas nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria, liudytojų ir kitų proceso dalyvių neapklausinėja, neatlieka procesinių veiksmų, dėl kurių jis galėtų kitaip vertinti įrodymus. Teismas nagrinėdamas bylą sprendžia ar tinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar teismai nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimo, kurie įtakojo priimto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Spręsdamas tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo klausimus kasacinės instancijos teismas remiasi žemesnių teismų padarytu įrodymų vertinimu.
Į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus apygardos teismas atsakė ir motyvavo savo sprendimą. Todėl nėra pagrindo teiginiui, kad kasatoriaus apeliacinis skundas nebuvo išnagrinėtas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis BPK 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 18 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis D. B. bausmes, paskirtas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (10 000 Lt) dydžio baudą, ir pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą ketveriems metams, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne paskirta bausme apimant švelnesnę paskirtą bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 80 MGL (10 000 Lt) dydžio baudą.
Kitą Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeista.
Teisėjai Gintaras Goda
Benediktas Stakauskas
Vytautas Piesliakas
