Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-44-628/2025
Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00110-2024-7
Procesinio sprendimo kategorija 19.20
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, Arnoldo Berčiūno (toliau – ir pareiškėjas) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinėn atsakomybėn patraukto Y. L. (Y. L.) administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-318-2024 Y. L. nubaustas pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį ir 515 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, 38 straipsnio 2 dalimi, jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1000 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – 6190 Eur konfiskavimas. Y. L. pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį ir 515 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad jis 2024 m. birželio 17 d., vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Panemunės kelio postą, pėsčiųjų taku iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, žodžiu deklaravo, kad gabena 345 Eur. Jis, įspėtas dėl atsakomybės už pinigų gabenimą, pažeidžiant tarptautines sankcijas, su 345 Eur 13.26 val. buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką. Y. L. 14.17 val. sugrįžo į Panemunės kelio posto išvykimo pusę ir deklaravo, kad gabena piniginėje esančius 55 Eur. Po pakartotinio paklausimo apie turimus pinigus Y. L. nurodžius, kad pinigų daugiau neturi, tarnybinėse patalpose buvo atliktas detalus patikrinimas, per šį patikrinimą tarp jo daiktų buvo rasta: 400 Eur dėkle tarp dokumentų; 340 Eur rankinės vidiniame skyriuje tarp čekių; 1950 Eur lagamine prie draudimo poliso; 3500 Eur kuprinės vidiniame skyriuje, nugaros pusėje (42 kupiūros po 100 Eur; 2 kupiūros po 20 Eur ir 39 kupiūros po 50 Eur). Kontrabanda, slėpdamas ir siekdamas išvengti muitinės kontrolės, gabendamas eurus Y. L. pažeidė 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, (toliau – ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 833/2014) 5i straipsnio 1 dalies reikalavimus. Bendra sulaikyta suma – 6190 Eur. Deklaruoti 55 Eur grąžinti Y. L..
2. Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi, iš dalies tenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto Y. L. skundą, pakeista Institucijos 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarimo dalis dėl administracinio poveikio priemonės – pinigų konfiskavimo taikymo ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, konfiskuota pinigų suma sumažinta iki 1500 Eur. Kita Institucijos nutarimo dalis palikta nepakeista.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 10 d. nutarimu, tenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto Y. L. atstovo advokato Mindaugo Repšo apeliacinį skundą, Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartis panaikinta ir administracinio nusižengimo byloje priimtas naujas nutarimas – panaikinta Institucijos 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarimo dalis, kuria Y. L. nubaustas pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį, ir dėl šio nusižengimo jam administracinio nusižengimo teisena nutraukta; panaikinta Institucijos nutarimo dalis dėl administracinių nuobaudų subendrinimo; panaikinta Institucijos nutarimo dalis dėl administracinio poveikio priemonės – 6190 Eur konfiskavimo taikymo ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, nutarta administracinio poveikio priemonės – pinigų konfiskavimo netaikyti. Kita Institucijos nutarimo dalis palikta nepakeista.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, A. Berčiūno prašymas atnaujinti administracinėn atsakomybėn patraukto Y. L. administracinio nusižengimo bylą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 10 d. nutarimo priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentai
5. Pareiškėjas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 10 d. nutarimą pakeisti – palikti galioti Institucijos 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarimo dalį, kuria Y. L. nubaustas pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį; taip pat palikti galioti Institucijos nutarimo dalį dėl Y. L. pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį ir 515 straipsnio 1 dalį paskirtų administracinių nuobaudų subendrinimo. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs apygardos teismas padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą. Apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Y. L. kontrabanda gabenti pinigai buvo skirti asmeniniam naudojimui ir tai atitinka taikomą Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 2 dalies a punkte nustatytą to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo išimtį, kartu nepagrįstai Y. L. nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį. Teismas netinkamai išaiškino Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 2 dalies a punkte – „1 dalyje nurodytas draudimas netaikomas euro banknotų pardavimui, tiekimui, perdavimui ar eksportui, jei toks pardavimas, tiekimas, perdavimas ar eksportas yra būtinas į Rusiją vykstančių fizinių asmenų ar kartu keliaujančių jų artimiausių šeimos narių asmeniniam naudojimui“ – nurodytos sąvokos „asmeniniam naudojimui“ reikšmę, atitinkamai nepagrįstai taikė nurodytą draudimo išimtį. Teismo pateiktas išaiškinimas prieštarauja Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rekomendacijoms ir Europos Komisijos gairėse (FAQ) pateiktiems paaiškinimams.
5.2. Lietuvos Respublikos muitinė turi užtikrinti tarptautinių sankcijų įgyvendinimą priskirtoje veiklos srityje, įskaitant taikomus draudimus ir apribojimus, gabenant grynuosius pinigus pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 1 dalį. Europos Komisijos paaiškinimuose dėl euro ir kitų Europos Sąjungos valstybės narių banknotų gabenimo draudimo (Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnis) nurodyta, kad įtvirtinta išimtis „asmeniniam naudojimui“ turėtų būti aiškinama siaurai ir taikoma tik keliaujantiems bei skirta fizinių asmenų ir šeimos narių poreikiams kelionės metu padengti. Tokia pati pozicija yra išdėstyta ir Muitinės departamento 2024 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. (1.13 Mr) 3BE-7085 „Dėl gabenamų grynųjų pinigų deklaravimo“, kuriame nurodyta, kad „sąlyga „pinigai, būtini asmeniniam naudojimui“ turi būti suprantama ne kaip bet kokių asmeninių poreikių tenkinimas plačiąja prasme, bet skirti tik kaip būtinų keliaujančio asmens ir kartu keliaujančių artimiausių šeimos narių poreikių tenkinimui kelionės metu“.
5.3. Nagrinėjamu atveju Y. L. pinigus gabeno ne asmeniniam naudojimui, t. y. ne keliaujančio asmens poreikiams kelionės metu tenkinti. Gabenti pinigai buvo skirti įmokai bankui už šeimos perkamą būstą. Taigi, pirmiau aptarta išimtis Y. L. negali būti taikoma, ji negali būti aiškinama plačiai, priešingu atveju nustatytas draudimas neveiks, praras savo prasmę. Nagrinėjamu atveju Institucija pagrįstai Y. L. patraukė administracinėn atsakomybėn ne tik pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį, bet ir pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį už tarptautinių sankcijų pažeidimą.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, A. Berčiūno prašymas tenkintinas iš dalies.
Dėl ANK 515 straipsnio taikymo
7. Nagrinėjamoje byloje keliamas ANK 515 straipsnio, nustatančio administracinę atsakomybę už tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą, taikymo klausimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį atsako fizinis asmuo arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuris pažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas ribojamąsias priemones. To paties straipsnio 2 dalyje paminėtiems subjektams nustatyta atsakomybė už pakartotinį 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymą. Pažymėtina tai, kad pirmiau išdėstytos normos dispozicija yra blanketinė, todėl joje įtvirtinti draudimai (ribojimai) atskleidžiami kituose tarptautiniuose ir (ar) nacionaliniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ribojamųjų priemonių nustatymą, jų įgyvendinimą ir vykdymą, be kita ko, įvertinant šiuose teisės aktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo tikslus. Aptariamas nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo.
8. Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (2023 m. kovo 30 d. įstatymo redakcija) paskirtis – užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus, įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, Europos Sąjungos bendrąją užsienio ir saugumo politiką, taip pat prisidedant prie taikos, stabilumo ir teisės viršenybės palaikymo pasaulyje, tarptautinės bendruomenės kovos su tarptautiniu terorizmu, žmogaus teisių pažeidimais, teritoriniais, etniniais ir religiniais konfliktais kitose valstybėse (1 straipsnio 1 dalis). Šis įstatymas, be kita ko, nustato Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, nustatytų sankcijų ir Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių įgyvendinimo bendrąsias sąlygas Lietuvos Respublikoje (1 straipsnio 2 dalis). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio, apibrėžiančio pagrindines įstatymo sąvokas, 3 dalį, tarptautinės sankcijos – Europos Sąjungos teisės aktais, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, sprendimais, kurie Lietuvos Respublikoje taikomi tiesiogiai arba įgyvendinami šio įstatymo nustatyta tvarka, nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Už tarptautinių sankcijų pažeidimus fiziniai ir juridiniai asmenys atsako šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (13 straipsnio 1 dalis).
9. Nagrinėjamu atveju aktualaus 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, (2024 m. vasario 24 d. reglamento redakcija) 5i straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama Rusijai arba bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje, įskaitant Rusijos vyriausybę ir centrinį banką, arba naudojimui Rusijoje parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuria oficialiąja valstybės narės valiuta denominuotus banknotus. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintos dvi išimtys, kai paminėtas draudimas nėra taikomas. Nustatyta, kad 1 dalyje nurodytas draudimas netaikomas bet kuria oficialiąja valstybės narės valiuta denominuotų banknotų pardavimui, tiekimui, perdavimui ar eksportui, jei toks pardavimas, tiekimas, perdavimas ar eksportas yra būtinas: a) į Rusiją vykstančių fizinių asmenų ar kartu keliaujančių jų artimiausių šeimos narių asmeniniam naudojimui arba b) diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų arba tarptautinių organizacijų Rusijoje, kurios pagal tarptautinę teisę naudojasi imunitetais, oficialiems tikslams.
10. Taigi, pagal aptartą teisinį reglamentavimą Reglamento Nr. 833/2014 nuostatos, be kita ko, fiziniams asmenims nustatė imperatyvų draudimą tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu euro banknotus parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti į Rusiją, išskyrus Reglamento Nr. 833/2014 5i straipsnio 2 dalies a punkte nustatytą išimtį. Toks reguliavimas suponuoja asmens pareigą deklaruoti muitinėje visus eksportuojamus eurus ar bet kuria kita oficialiąja ES valstybės narės valiuta denominuotus banknotus, nepriklausomai nuo gabenamos sumos. Be kita ko, tokiam asmeniui tenka pareiga pagrįsti, kad šie grynieji pinigai parduodami, tiekiami, perduodami ar eksportuojami esant vieninteliam teisėtam pagrindui – aptartai išimčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2025).
11. Nagrinėjamoje byloje Institucijos priimtu nutarimu Y. L. už 2024 m. birželio 17 d. 14.17 val., siekiant išvengti muitinės kontrolės, paslėptų, nedeklaruotų 6190 Eur gabenimą per Panemunės kelio postą pėsčiųjų taku iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, taip pažeidžiant Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 1 dalies reikalavimus, buvo nubaustas ne tik pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį (kontrabanda), bet ir pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį.
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto Y. L. atstovo apeliacinį skundą, remdamasis Y. L. administracinio nusižengimo teisenos metu duotais paaiškinimais, duomenimis apie jo Lietuvoje veikiančioje UAB „S A“ gaunamą darbo užmokestį ir VTB banko pažymoje užfiksuotais duomenimis, konstatavo, kad iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį gabenti 6190 Eur yra jo asmeninės darbo pajamų santaupos ir buvo skirti banko įmokai už šeimos perkamą būstą, t. y. pinigai buvo skirti asmeniniam naudojimui, o tai atitinka Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 2 dalyje nurodytą išimtį, kai draudimas, nustatytas to paties straipsnio 1 dalyje, netaikomas. Kartu apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtą byloje nustatytą aplinkybę, padarė išvadą, kad Y. L. veiksmai neturi ANK 515 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių.
13. Institucijos atstovas prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą – netinkamai taikė ANK 515 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai Y. L. nutraukė šio administracinio nusižengimo teiseną. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai pernelyg plačiai aiškino Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintoje draudimo išimtyje nurodytą sąvoką „asmeniniam naudojimui“, atitinkamai Y. L. iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį gabentus nedeklaruotus 6190 Eur, skirtus būsto paskolos įnašui Rusijos banke, nepagrįstai pripažino lėšomis, skirtomis asmeniniam naudojimui, ir taikė draudimo eksportuoti į Rusiją bet kuria oficialiąja valstybės narės valiuta denominuotus banknotus išimtį. Teisėjų kolegija pritaria nurodytiems pareiškėjo argumentams.
14. Pažymėtina tai, kad, pagal nuosekliai formuojamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, aiškinant Europos Sąjungos teisės nuostatą, reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į kontekstą bei teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (pavyzdžiui, Teisingumo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimas byloje Parchetul de pe lângă Tribunalul Braşov, C-790/19, 47 punktas ir jame nurodyta praktika; 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimas byloje Comité Interprofessionnel du Vin de Champagne, C-783/19, 44 punktas ir jame nurodyta praktika, ir kt.).
15. Pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 2 konstatuojamosios dalies nuostatas, taikant papildomas ribojamąsias priemones, šiuo reglamentu siekiama padidinti Rusijos veiksmų, kuriais siekiama pakenkti Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, sąnaudas ir remti taikų krizės sprendimą. Iš 2022 m. balandžio 8 d. Tarybos sprendimo (BUSP) 2022/578, kuriuo iš dalies pakeistas Tarybos sprendimas 2014/512/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 6 konstatuojamosios dalies matyti, kad Taryba, atsižvelgdama į padėties rimtumą ir reaguodama į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, nusprendė, jog tikslinga imtis papildomų ribojamųjų priemonių, be kita ko, išplėsti draudimus eksportuoti eurų banknotus ir parduoti eurais denominuotus perleidžiamuosius vertybinius popierius, kad jie būtų taikomi visoms oficialiosioms valstybių narių valiutoms. Būtent šio Tarybos sprendimo pagrindu, siekiant įgyvendinti juo nustatytas papildomas ribojamąsias priemones (draudimus), buvo pakeistas, be kita ko, nagrinėjamai bylai aktualus Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnis.
16. Taigi, iš nurodytų Europos Sąjungos teisės aktais siekiamų tikslų, kurie koreliuoja su paminėtais Tarptautinių sankcijų įstatymu siekiamais tikslais, išplaukia, kad draudimo parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti į Rusiją banknotus, denominuotus bet kuria oficialiąja valstybės narės valiuta, paskirtis – užkirsti kelią Rusijos vyriausybei, jos centriniam bankui ir fiziniams ar juridiniams asmenims Rusijoje gauti prieigą prie banknotų, denominuotų bet kuria oficialia valstybės narės valiuta, neleisti Rusijos ekonominei sistemai naudotis grynaisiais pinigais, denominuotais paminėta valiuta, siekiant dar labiau padidinti Rusijos veiksmų prieš Ukrainą kainą (sąnaudas).
17. Pažymėtina tai, kad Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio formuluotes, atskirų jo nuostatų kontekstą ir paminėtais Europos Sąjungos teisės aktais siekiamus pirmiau nurodytus tikslus, 2025 m. balandžio 30 d. priimtame prejudiciniame sprendime byloje Nr. C-246/24 (pagal Frankfurto prie Maino aukštesniojo apygardos teismo (Oberlandesgericht Frankfurt am Main) (Vokietija) prašymą priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš ZZ) išaiškino tiek Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo nuostatas, tiek to paties straipsnio 2 dalies a punkte nustatytoje draudimo išimtyje nurodytą sąvoką „asmeniniam naudojimui“.
18. Teisingumo Teismas nurodė, kad, pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo formuluotę, jis taikomas, be kita ko, euro banknotų pardavimui, tiekimui, perdavimui ar eksportui „bet kuriam“ fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai „Rusijoje“ arba „naudojimui Rusijoje“. Nustatydamas šį draudimą, Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas siekia apskritai uždrausti nemokamai arba mainais už prekes ar paslaugas teikti grynuosius pinigus eurais ar kita valstybės narės valiuta bet kuriam Rusijoje esančiam ar įsisteigusiam fiziniam ar juridiniam asmeniui (sprendimo 21–22 punktai).
19. Teisingumo Teismas paminėtame sprendime taip pat išaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintos draudimo išimties formuluotėje vartojamos sąvokos „asmeninis naudojimas“ apibrėžtis nepateikta nei nurodytame straipsnyje, nei minėtame reglamente vartojamų terminų apibrėžtis nustatančiame 1 straipsnyje ar kitose nuostatose, jos reikšmė ir apimtis turi būti nustatyta remiantis įprasta šių žodžių reikšme bendrinėje kalboje (Teisingumo Teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid (Jūrininkų įdarbinimas Roterdamo uoste), C‑341/18, 42 punktas ir jame nurodyta praktika). Ši sąvoka paprastai reiškia naudojimą atitinkamo asmens poreikiams tenkinti, o ne naudojimą profesiniais, komerciniais ar investavimo tikslais. Aptariamoje draudimo išimties formuluotėje taip pat vartojamas žodis „būtinas“, atsižvelgiant į jo įprastą reikšmę, reiškia, jog tam, kad nebūtų taikomas paminėto reglamento 5i straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas, euro banknotų pardavimas, tiekimas, perdavimas ar eksportas turi būti būtinas tokiems poreikiams patenkinti. Galiausiai grynieji pinigai eurais, kuriuos pagal draudimo išimties formuluotę leidžiama parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti, turi būti skirti į Rusiją vykstančių fizinių asmenų ar kartu keliaujančių jų artimiausių šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti jų kelionės ir buvimo Rusijoje metu. Apibendrindamas Teisingumo Teismas konstatavo, kad, pagal pažodinį Reglamento Nr. 833/2014 5i straipsnio 2 dalies a punkto aiškinimą, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas, kai į Rusiją vykstantis asmuo parduoda, tiekia, perduoda ar eksportuoja grynuosius pinigus eurais, kurių jam reikia prekėms ar paslaugoms, atitinkančioms šio asmens ir prireikus kartu su juo vykstančių artimų giminaičių kelionės ir buvimo Rusijoje poreikius, įsigyti (sprendimo 23–26 punktai).
20. Kartu aptartų išaiškinimų kontekste Teisingumo Teismas pažymėjo, kad, pagal Reglamento Nr. 833/2014 5i straipsnio 2 dalies a punkto kontekstą, jame įtvirtinta to paties straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo išimtis. Pagal suformuotą praktiką, išimtys turi būti aiškinamos siaurai, kad bendrosios taisyklės neprarastų savo prasmės (Teisingumo Teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Generalstaatsanwaltschaft München (Ekstradicija ir ne bis in idem), C‑435/22 PPU, 120 punktas ir jame nurodyta praktika). Tik tuo atveju, kai Reglamento Nr. 833/2014 5i straipsnio 2 dalies a punkto nuostata aiškinama taip, kad joje nurodyta išimtis taikoma tik valstybės narės valiuta denominuotų banknotų, skirtų į Rusiją vykstančio asmens ir kartu su juo keliaujančių artimų giminaičių kelionės ir buvimo joje išlaidoms finansuoti, pardavimui, tiekimui, perdavimui ir eksportui, galima užtikrinti siaurą šios išimties aiškinimą, nepadarant to paties straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės beprasmės (sprendimo 27, 29 punktai).
21. Remdamasi pirmiau aptartomis teisės aktų nuostatomis, Teisingumo Teismo pateiktais išaiškinimais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai plačiai aiškino Reglamento Nr. 833/2014 5i straipsnio 2 dalies a punkto nuostatas, nesant pagrindo, taikė Y. L. paminėtame punkte įtvirtintą draudimo eksportuoti į Rusiją euro banknotus išimtį, dėl to buvo netinkamai pritaikyta ANK 515 straipsnio 1 dalis. Y. L. darbo pajamų santaupų euro banknotais (6190 Eur), skirtų būsto paskolos įnašui Rusijos banke, iš Lietuvos į Rusiją gabenimas nėra eksportas, būtinas šio asmens asmeniniam naudojimui Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintos draudimo išlygos prasme.
22. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo nutarimas, kuriuo panaikinta apylinkės teismo nutartis, naikintinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 10 d. nutarimą ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį be pakeitimų.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Alvydas Pikelis
Sigita Jokimaitė
