Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-48-495/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01822-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.1.8; 21.2.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. N. (D. N.) ir jo įgaliotosios atstovės A. P. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. spalio 31 d. nutarimu D. N. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį nubaustas 70 Eur bauda už tai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 20 d. 10.51 val. Gedimino pr. 16, Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, kai nėra tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, taip nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.5 punkte nustatyto draudimo.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto D. N. skundas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.
3. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto D. N. ir jo atstovės A. P. skundas netenkintas ir palikta galioti nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartis.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto D. N. ir jo įgaliotosios atstovės A. P. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjai prašo panaikinti Institucijos 2024 m. spalio 31 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartį ir administracinę teiseną nutraukti. Pareiškėjai prašyme nurodo:
5.1. Apygardos teismas iš esmės pažeidė procesinės teisės normas, nes išnagrinėjo bylą pagal atstovės apeliacinį skundą, nors ši nepateikė ANK 585 straipsnio 3 dalyje nurodyto notaro patvirtinto įgaliojimo atstovauti teisme administracinėn atsakomybėn traukiamam D. N.
5.2. Institucijos nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi jis nėra motyvuotas, nepateikti jokie teisiniai argumentai, o faktinės bylos aplinkybės, susijusios su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais ir pateiktomis nuotraukomis, neišnagrinėtos. Institucija nesilaikė įstatymu įtvirtintos pareigos objektyviai įvertinti visas bylos aplinkybes ir priimti individualų administracinį aktą, atitinkantį teisėtumo standartą. Pripažindamas, kad nemotyvuotas Institucijos nutarimas yra teisėtas, apygardos teismas ne tik nepagrįstai pripažino jo teisėtumą, bet ir pažeidė administracinio proceso tikslą, t. y. užtikrinti, kad administraciniai sprendimai būtų priimami skaidriai, pagrįstai ir atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes.
5.3. Byloje surinktais įrodymais nėra pagrįsta Institucijos ir bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad administracinėn atsakomybėn patraukto D. N. vairuotas automobilis stovėjo ant šaligatvio, todėl Institucija ir bylą nagrinėję teismai pažeidė ANK 569 straipsnį. Institucija nepateikė jokių juridinę reikšmę turinčių dokumentų (eismo organizavimo schemų ir pan.), leidžiančių daryti išvadą, kad vieta, kurioje stovėjo D. N. vairuotas automobilis, yra šaligatvis. Bylą nagrinėję teismai išvadą dėl įvykio vietos priskyrimo šaligatvio teritorijai padarė remdamiesi trinkelių išdėstymu ir vaizdiniu įvykio vietos vertinimu, taigi remdamiesi subjektyviu vertinimu, o ne objektyviais kriterijais. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 67 dalį, šaligatvis yra kelio dalis, skirta pėstiesiems, esanti prie važiuojamosios kelio dalies ir galinti būti nuo jos atskirta arba neatskirta. Privati viešbučio teritorija, esanti prie važiuojamosios kelio dalies, nėra viešai infrastruktūrai priklausanti kelio dalis, nes priešingu atveju kiekvieną kiemą būtų galima laikyti šaligatviu ir jame būtų negalima sustoti bei stovėti automobiliams. Viešbučiui priklausanti teritorija yra privati, todėl gali būti naudojama taksi klientams įlaipinti ir išlaipinti, o sustojimas šioje vietoje atitinka logišką ir proporcingą veiksmą, be kurio neįmanoma taksi keleivių aptarnavimo paslauga. Teismų išvados prieštarauja ir protingumo bei logikos principams, iškraipo privataus sklypo teisinį statusą, kuria neaiškumą, kaip turi būti atskiriamos privačios ir viešos teritorijos.
5.4. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad įvykio nuotraukos buvo gautos pasinaudojant programėle „Tvarkau miestą“. Pateikiant duomenis programėle, būtina laikytis Atmintinės dėl transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimų fiksavimo (toliau – ir Atmintinė), pagal šiuos reikalavimus turi būti kelios skirtingais kampais padarytos kontekstinės nuotraukos. Šioje byloje yra pateiktos dvi nuotraukos, padarytos iš esmės iš tos pačios vietos, taigi jos neatitinka Atmintinės reikalavimų, todėl pagal nuotraukas turėjo būti padaryta išvada, kad pažeidimas yra netinkamai fiksuotas ir dėl jo negalėjo būti pradėta administracinio nusižengimo teisena. Nepaisydama to, Institucija administracinio nusižengimo teiseną D. N. pradėjo, o tai rodo, kad Atmintinė yra taikoma selektyviai, pažeidžiant visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Negana to, pačių privataus asmens padarytų įvykio nuotraukų pripažinimas tiesioginiu ir pakankamu įrodymu pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą prieštarauja teismų praktikai (Vilniaus apygardos teismo praktika administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTUwLTU2Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-50-562/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-50-562/2015">ATP-50-562/2015</a>), pagal kurią administracinio nusižengimo fiksavimą turi atlikti policijos pareigūnas, taip pat neatitinka šiuo metu pasiekto technologijų išsivystymo lygio, sudarančio prielaidas nesunkiai manipuliuoti vizualine informacija.
5.5. Pareiškėjai nurodo, kad apygardos teismas pažeidė proceso teisės normas, kaip galima spręsti iš prašymo, ANK 650, 651 straipsnius, nes nei bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, nei po bylos išnagrinėjimo nebuvo sudaryta galimybė administracinėn atsakomybėn patrauktam D. N. susipažinti su Institucijos atsiliepimu į paduotą apeliacinį skundą.
6. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotasis atstovas Karolis Juškevičius atsiliepimu į pareiškėjų prašymą prašo Institucijos 2024 m. spalio 31 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartį palikti galioti nepakeistus. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Nepagrįstas prašymo argumentas, kad apygardos teismas, leisdamas, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. N. atstovautų jo sugyventinė A. P., kuri neturi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens notaro patvirtinto įgaliojimo ar pavedimo ar nebuvo kitaip formaliai įgaliota atstovauti jam teisme, pažeidė ANK 585 straipsnio 3 dalį. Nors byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. P. ANK 585 straipsnio 3 dalyje nurodytu būdu būtų įgaliota atstovauti D. N. teisme, tačiau laikytina, kad ji buvo tinkama D. N. atstovė, nes pirma pasirašė apeliacinį skundą ir tik po to jį pasirašė D. N., taip išreikšdamas savo valią, kad jam teisme atstovautų A. P. Vien tai, kad teismai kitaip vertino susiklosčiusią situaciją kitose bylose, nereiškia, kad šioje byloje buvo pažeisti ANK 585 straipsnio 3 dalies reikalavimai.
6.2. Nesutiktina, kad apeliacinės instancijos teismas, nesudarydamas galimybės susipažinti su Institucijos atsiliepimu į apeliacinį skundą, pažeidė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nuostatas. Pažymėtina, kad ANK 649 straipsnio 1 dalis, 650 straipsnio 1 dalis, reglamentuojančios atsiliepimo pateikimo tvarką, nenustato nei apylinkės, nei apygardos teismo pareigos išsiųsti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Institucijos pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą kopiją. Be to, ANK normose, reglamentuojančiose apeliacinį procesą, nėra nustatyta galimybė apeliantui papildyti apeliacinį skundą arba kaip atsikirtimą į atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktus argumentus teikti papildomą paaiškinimą. Dėl to tai, kad D. N. neturėjo galimybės iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka susipažinti su Institucijos atsiliepimu į apeliacinį skundą, negali būti pripažinta jo teisės į veiksmingą gynybą suvaržymu. Pažymėtina ir tai, kad po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka D. N. kreipėsi į Instituciją su prašymu leisti susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, nurodydamas konkrečius dokumentus, tačiau tarp jų atsiliepimo į apeliacinį skundą nenurodė. Iš to darytina išvada, kad pateiktas argumentas yra pasirinktos gynybos taktikos dalis.
6.3. Nesutiktina, kad Institucijos nutarimas turi būti panaikintas, nes neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų individualiam administraciniam aktui. Pirmiausia pažymėtina, kad nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui keliami reikalavimai yra išdėstyti ne Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, o ANK 618 straipsnyje. Kita vertus, surašyto nutarimo turinys iš esmės atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, nes jame išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas ANK straipsnis ir jo dalis, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą, teisės aktas, kurio reikalavimai buvo pažeisti, ir kitos svarbios aplinkybės. Nors nutarime neatliktas išsamus tyrimo metu surinktų duomenų vertinimas, tačiau tai nelaikytina esminiu proceso teisės normų pažeidimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Institucijos pozicija ir argumentai pareiškėjui tapo žinomi jam susipažinus su Institucijos atsiliepimu į skundą apylinkės teismui. Jis turėjo galimybę ginčyti Institucijos atsiliepime į skundą apylinkės teismui išdėstytus argumentus ir šia teise realiai pasinaudojo. Svarbu ir tai, kad pareiškėjo Institucijai iki bylos išnagrinėjimo teiktuose paaiškinimuose išdėstyti argumentai atitinka vėliau skunduose apylinkės ir apygardos teismams teiktus argumentus, į kuriuos teismai pateikė motyvuotus atsakymus. Taigi, bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka trūkumai buvo ištaisyti bylos nagrinėjimo teisme metu. Pažymėtina, kad anksčiau teiktuose skunduose pareiškėjai nepateikė jokių argumentų dėl nutarimo turinio trūkumų, o tai rodo, kad patys pareiškėjai, teikdami skundą, nutarimo turinio trūkumų nevertino kaip esminių, varžančių teisę į gynybą.
6.4. Nepagrįstas prašymo argumentas, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė ANK 569 straipsnio reikalavimus, nes įrodymai buvo surinkti per įrodymų rinkimo programėlę „Tvarkau miestą“. Nei ANK, nei kiti teisės aktai nedraudžia Institucijoms sukurti ir naudoti specialių programų, kurias pasitelkę asmenys galėtų pateikti pranešimus apie jų pastebėtus galimai padarytus administracinius nusižengimus ir tai patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjų teiginiai, kad šiuo atveju per programėlę „Tvarkau miestą“ gauti duomenys nepatikimi, yra deklaratyvūs, nes pareiškėjai nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių duomenų patikimumu. Per programėlę „Tvarkau miestą“ gauti duomenys nėra neteisėti dėl to, kad surenkant duomenis nesilaikyta Institucijos interneto svetainėje paskelbtos Atmintinės reikalavimų. Pažymėtina, kad Atmintinė nėra teisės aktas, o jos pobūdis tėra rekomendacinis. Kita vertus, esminę reikšmę sprendžiant klausimą, ar taikyti administracinę atsakomybę, turi ne byloje surinktų įrodymų kiekis, o jų pakankamumas teisiniu požiūriu reikšmingoms išvadoms padaryti. Šiuo atveju byloje esančiose nuotraukose užfiksuota visa esminė informacija, reikalinga siekiant apsispręsti, ar taikyti D. N. administracinę atsakomybę. Neturi reikšmės vertinant per programėlę gautus duomenis aplinkybė, kad yra teismų praktikos, pagal kurią vien tik gyventojo nuotraukų pažeidimui užfiksuoti nepakanka; būtina, kad būtų ir policijos pareigūno užfiksuotas pažeidimas (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTUwLTU2Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-50-562/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-50-562/2015">ATP-50-562/2015</a>). Pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos teismų praktiką pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, o šio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE5LTMwMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-119-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-119-303/2021">2K-119-303/2021</a>). Šioje byloje nuotraukos gautos įstatyme neuždraustu būdu. Vien tai, kad galimai padarytą administracinį nusižengimą užfiksavo ne institucijos pareigūnas, o privatus asmuo, nemenkina pateiktų nuotraukų įrodomosios galios ir nedaro šių įrodymų neleistinų.
6.5. Nesutiktina su pareiškėjų teiginiu, kad Institucija ir bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ANK 417 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad pareiškėjo D. N. vairuojamas automobilis sustojo ir stovėjo būtent ant šaligatvio. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 67 dalį, šaligatvis – tai kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Institucijos atstovo vertinimu, vieta, kurioje padarytas administracinis nusižengimas, turi būti laikoma šaligatviu pagal vizualiai pastebimus inžinerinius-techninius požymius ir pagal teritorijos paskirtį. Šaligatviai, visų pirma, yra skirti pėsčiųjų eismui. Byloje esančiose nuotraukose yra matomas aiškus kelio važiuojamosios dalies ir šaligatvio atribojimas plytelėmis (toks atribojimas yra iš abiejų kelio pusių), be to, vienoje iš nuotraukų matoma palei įvykio vietą einanti pėsčioji. Pripažįstant teritoriją šaligatviu, neturi reikšmės aplinkybė, kam ta teritorija priklauso nuosavybės teise. Pažymėtina, kad iš skundžiamų nutarčių turinio matyti, jog teismai išnagrinėjo šį pareiškėjų keliamą klausimą ir dėl jo išdėstė išsamius teisinius argumentus. Pareiškėjų argumentai, kad nėra nustatyta, jog D. N. automobilis stovėjo įvykio vietoje, nepagrįsti, nes prieštaringi. Vienoje prašymo vietoje teigiama, kad D. N. laukė ateinančio kliento, o kitoje jau teigiama, kad automobilis judėjo labai lėtai.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto D. N. ir jo įgaliotosios atstovės A. P. prašymas atmestinas.
Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovavimo
8. Pareiškėjai teigia, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atstovavo netinkamai įgaliotas asmuo, todėl byla apeliacine tvarka išnagrinėta pažeidžiant ANK 585 straipsnį.
9. ANK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotu atstovu tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą gali būti advokatas, advokato pavedimu – advokato padėjėjas, taip pat aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą turintis asmuo tais atvejais, kai jis atstovauja savo artimiesiems giminaičiams (tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims, seneliams ir vaikaičiams) ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kito įgalioto atstovo įgaliojimai patvirtinami notaro patvirtintu įgaliojimu arba pavedimo sutartimi. Įgalioto atstovo įgaliojimai gali būti patvirtinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar nukentėjusiojo pareiškimu bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu pateikus aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą patvirtinantį dokumentą ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ryšį patvirtinantį dokumentą. Šių teisės normų paskirtis užtikrinti, kad asmenims administracinio nusižengimo byloje atstovautų tik įgalioti bei teisėtai veikiantys atstovai atstovaujamo asmens interesams.
10. Šioje administracinio nusižengimo byloje apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pateikė ir jį pasirašė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. N. ir jo įgaliotoji atstovė A. P. Kartu su skundu buvo pateiktas įgaliojimas, įregistruotas Įgaliojimų registre, atstovės aukštąjį teisinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas ir privačių interesų deklaracija, kuria deklaruota, jog ji yra D. N. sugyventinė (b. l. 78–82). Apeliacinio proceso metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovė Vilniaus apygardos teismui teikė papildomus dokumentus, paaiškinimus, kuriuos taip pat pasirašė tiek pats D. N., tiek ir jo atstovė (b. l. 87–88, 96–101). Skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, proceso šalims nedalyvaujant. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. P. veikė D. N. aiškiai išreikšta valia jam atstovauti ir jo sutikimu. Todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad ji neturėjo įstatyme nustatyta tvarka patvirtinto notaro įgaliojimo pasirašyti apeliacinį skundą, savaime nedaro administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovavimo apeliaciniame procese neteisėto. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kad D. P. veikė prieš atstovaujamo D. N. interesus ar kitaip pažeidė jo teises, kas būtų nulėmę neteisėtos ar nepagrįstos apygardos teismo nutarties priėmimą. Priešingai, juos sieja šeiminiai santykiai, dokumentai pasirašyti abiejų asmenų, jokių prieštaravimų (ar nušalinimų) dėl netinkamo atstovavimo apeliaciniame procese nebuvo pareikšta, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad įstatymo nustatytos įgaliojimo formos nesilaikymas nulėmė neteisėtą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovavimą ir taip buvo padarytas esminis proceso pažeidimas.
Dėl prašyme nurodyto ANK 618 straipsnio pažeidimo
11. Pareiškėjai teigia, kad Institucijos priimtas nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies keliamų sprendimo turinio reikalavimų, nes jame nėra aiškiai išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai.
12. Pirmiausia pažymėtina tai, kad ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinį reglamentuoja ANK 618 straipsnis, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nutarime, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.
13. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno surašytas D. N. 2024 m. spalio 31 d. nutarimas atitinka ANK tokio procesinio spendimo turiniui keliamus reikalavimus – nurodyta pažeidimo esmė, nurodytas šio kodekso straipsnis, KET punktai, kurie buvo pažeisti, ir kiti bylai teisingai išspręsti teisiškai reikšmingi duomenys. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad Institucijos nutarimas neatitinka jam įstatymo turiniui keliamų reikalavimų. Institucija, surašydama nutarimą, nepažeidė ANK 618 straipsnio 2 dalies nuostatų.
Dėl prašyme nurodytų ANK 650, 651 straipsnių pažeidimų
14. Pareiškėjai teigia, kad apygardos teismas pažeidė ANK 650, 651 straipsnių reikalavimus, nes nagrinėjant bylą apygardos teisme administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su Institucijos atsiliepimu į apeliacinį skundą. Sutikti su tokiais pareiškimo argumentais nėra pagrindo.
15. Apeliacinių skundų priėmimą, bylos parengimą nagrinėti apeliacine tvarka bei apeliacinių skundų nagrinėjimą reglamentuoja ANK 648–651 straipsniai. Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia apylinkės teismas (ANK 648 straipsnio 1 dalis). Priėmęs apeliacinį skundą, apylinkės teismas per tris darbo dienas išsiunčia jo kopijas (nuorašus) ANK 644 straipsnyje nurodytiems asmenims, išskyrus apeliacinį skundą padavusį asmenį. Šie asmenys turi teisę, o valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo per keturiolika kalendorinių dienų nuo apeliacinio skundo kopijų (nuorašų) išsiuntimo dienos pateikti apygardos teismui atsiliepimus į apeliacinį skundą ir išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo (ANK 649 straipsnio 1 dalis). Apylinkės teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos išsiunčia administracinio nusižengimo bylą su apeliaciniu skundu apygardos teismui (ANK 649 straipsnio 2 dalis).
16. Taigi, įstatymas nenurodo nei apylinkės teismui, nei apygardos teismui pareigos išsiųsti byloje gautą atsiliepimą į apeliacinį skundą jį padavusiam asmeniui. Kartu atkreiptinas pareiškėjų dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog įstatymas neįtvirtina galimybės pateikti rašytines pastabas į atsiliepimą į apeliacinį skundą (nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTQ1LTEwNzMvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-45-1073/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-45-1073/2024">2AT-45-1073/2024</a>). Nagrinėjamu atveju buvo laikytasi įstatyme nustatytos apeliacinio skundo priėmimo bei atsiliepimo pateikimo tvarkos (administracinio nusižengimo byla su apeliaciniu skundu buvo gauta Vilniaus apygardos teisme 2025 m. sausio 13 d., rašytinio proceso tvarka byla išnagrinėta 2025 m. vasario 18 d. (LITEKO duomenys), teismo nutartis paskelbta 2025 m. vasario 21 d.). Byloje nėra ginčo dėl pranešimo apeliantams apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka negauta. Be kita ko, tai reiškia, kad apeliantai žinojo apie įvyksiantį apeliacinį procesą ir kartu turėjo galimybę susipažinti su apygardos teismui iš apylinkės teismo persiųsta administracinio nusižengimo byla ir joje naujai gautais dokumentais (atsiliepimu). Svarbu pažymėti ir tai, kad, išnagrinėjus šią bylą apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartis nustatyta tvarka buvo išsiųsta apeliacinį skundą padavusiems asmenims, joje, be kita ko, išdėstytas Institucijos pateikto atsiliepimo turinys. Nutartį apeliantai gavo, susipažino ir, nesutikdami su priimtu procesiniu sprendimu, pateikė prašymą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl bylos atnaujinimo. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų nurodytos įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos ir administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal ANK nustatytą apeliacinio skundo priėmimo ir nagrinėjimo tvarką.
Dėl prašyme nurodyto ANK 569 straipsnio pažeidimo ir netinkamo ANK 417 straipsnio 2 dalies taikymo
17. Pareiškėjai teigia, kad buvo padarytas esminis ANK 569 straipsnio pažeidimas, pripažinus privataus asmens pateiktą nuotrauką byloje įrodymu, ir kartu netinkamai taikyta ANK 417 straipsnio 2 dalis, kai neleistinu būdu gauto įrodymo pagrindu buvo konstatuota, jog pareiškėjo automobilis stovėjo ant šaligatvio. Sutikti su tokiais argumentais nėra pagrindo.
18. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), o šio straipsnio 5 dalyje – įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Tai reiškia, kad ir elektroniniu būdu privataus asmens pateiktose nuotraukose užfiksuotų duomenų tikrumas ir patikimumas turi būti patikrinti, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis.
19. Administracinė teisena D. N. pradėta 2024 m. rugpjūčio 20 d. gavus fizinio asmens (asmens duomenys yra žinomi) viešoje vietoje padarytas nuotraukas, kuriose užfiksuotas D. N. automobilis (valstybinis numeris nurodytas), stovintis adresu: Gedimino pr. 16, Vilnius. Nuotraukos pateiktos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai per savivaldybės administracijos valdomą elektroninę programėlę „Tvarkau miestą“ (b. l. 22). Gauti duomenys apie galimai padarytą administracinį nusižengimą atitinkamai savivaldybės pareigūno buvo patikrinti. Pažeidėjas pripažino faktą, kad jo vairuojamas automobilis 2024 m. rugpjūčio 20 d. buvo nuotraukoje užfiksuotu laiku nurodytoje vietoje. Todėl abejonių dėl privataus asmens pateiktų duomenų tikrumo bei patikimumo nekilo. 2024 m. rugpjūčio 20 d. D. N. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu. 2024 m. spalio 31 d. priimtas nutarimas, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto pažeidimą. Institucijos byloje gautus duomenis patikrino tiek apylinkės teismas, tiek ir apygardos teismas, nagrinėdami pareiškėjo skundus, ir fizinio asmens nuotraukas pripažino teisėtu būdu gautais įrodymais, įvertinę jas ir kitų byloje surinktų bei ištirtų įrodymų kontekste. Be kita ko, byloje nebuvo nustatyta, kad fizinis asmuo, viešoje vietoje padarydamas D. N. automobilio nuotraukas, pažeidė kokius nors teisės aktų reikalavimus ar jas gavo įstatymo uždraustu būdu. Kaip minėta, nuotraukos yra padarytos nustatyto konkretaus fizinio asmens (b. l. 22), jų pateikimo autentiškumas patikrintas. Todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas ne institucijos pareigūno, o privataus asmens, ar tai, kad nuotrauka pateikta elektroniniu būdu, savaime nedaro šių nuotraukų neleistinu įrodymu. Įvertindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad fizinio asmens padaryta ir per elektroninę programėlę „Tvarkau miestą“ Vilniaus miesto savivaldybei pateikta nuotrauka pripažinta įrodymu nepažeidžiant įrodymų leistinumo bei jų vertinimo taisyklių. Esminis proceso pažeidimas nebuvo padarytas.
20. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų argumentu dėl netinkamo ANK 417 straipsnio 2 dalies taikymo. ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti.
21. Byloje nustatyta, kad D. N. 2024 m. rugpjūčio 20 d. 10.51 val. Gedimino pr. 16, Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, kai nėra tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, taip nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte nustatyto draudimo. Priešingai nei teigia pareiškėjai, skundžiamuose sprendimuose aiškiai nustatyta, kad vieta, kur stovėjo D. N. automobilis, yra šaligatvis. Teismai nustatė, kad vieta, kurioje D. N. vairuojamas automobilis sustojo ir stovėjo, nėra vientisas važiuojamajai kelio daliai priskirtinas plotas. Šis automobilis yra pastatytas ties ant šaligatvio pastatytu vazonu su augalu, ir tokių vazonų su augalais eilė aiškiai parodo, jog tai nėra vieta, kurioje galima automobiliu sustoti ir stovėti. Aktualioje vietovėje nėra kelio ženklų, leidžiančių statyti automobilius vietoje, kurioje užfiksuotas stovintis D. N. vairuojamas automobilis. D. N. transporto priemonė stovėjo vietoje, kuri yra atskirta nuo važiuojamosios kelio dalies iš kitos pusės nuo šaligatvio, tai atitinka šaligatvio sąvokos esmę KET 150.5 punkto prasme. Byloje esančios fotonuotraukos yra įvertintos kaip objektyvus ir pakankamas įrodymas, patvirtinantis padaryto administracinio nusižengimo faktą ir kartu šaligatvio požymių bei važiuojamosios kelio dalies atskyrimo nustatymą.
22. Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvadomis, kadangi byloje objektyviai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas KET pažeidimas, užtraukęs pažeidėjui administracinę atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Įstatymo taikymo klaidų nepadaryta. Tuo tarpu pareiškėjai, ginčydami netinkamą įstatymo taikymą, iš esmės nesutinka tik su byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimu, byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau teisinių argumentų pareiškime nepateikia. Todėl išdėstyti argumentai, kuriais iš esmės tik ginčijamos teismo nustatytos aplinkybės ir savaip vertinami bylos įrodymai, nenagrinėjami (ANK 662 straipsnio 13 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. spalio 31 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartį nepakeistus.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Alenas Piesliakas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
